- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1-426-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23871-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- L. S.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2017 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,63 promilių girtumas, griebė savo buvusią sugyventinę A. P. už plaukų ir tampė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. V. 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,63 promilių girtumas, nepaklusdamas atvykusių į pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. ir Patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus – keiktis necenzūriniais žodžiais buvusios sugyventinės A. P. atžvilgiu savo mažamečių vaikų akivaizdoje, stumdyti mažametį sūnų S. V., inicijavo žodinį konfliktą ir necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo tarnybines pareigas ėjusius pareigūnus, o, pastariesiems įspėjus apie galimą specialiųjų priemonių ir fizinės jėgos panaudojimą ir suėmus jį už rankų, jis stangrino rankas, išlaisvinęs dešinę ranką sugriebė pareigūnui L. S. už dešinės rankos delno ir stipriai truktelėjo, po ko paguldytas ant žemės ir toliau priešinosi sulaikymui aktyviais veiksmais – surakinęs rankas laikė po savimi neleisdamas uždėti antrankių, kojomis bandė pareigūnams įspirti, stotis nuo žemės ir pasišalinti, naudojant elektros impulsinį prietaisą „Taser X 130032A0“ dar kartą dešine ranka sugriebė pareigūnui L. S. už dešinės rankos, kurioje šis laikė elektros impulsinį prietaisą, delno ir stipriai truktelėjo, padarydamas III delnakaulio pamatinės dalies delninio krašto lūžį, II ir III delnakaulių pamatinių dalių nugarinių pusių vidinių kraštų lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo vyriausiojo patrulio L. S. sveikatą.
Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamas A. V. parodė, jog jis nepamena, ar sužalojo policijos pareigūnui ranką, įvykio apskritai nelabai pamena. Jis paaiškino, jog kažkaip atsirado pas A. P., pamena, kad policijos pareigūnai jį sodino į policijos automobilį. Sulaikytas buvo pas A. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Galimai buvo užėjęs pas nukentėjusiąją į namus, tačiau iš tikrųjų nepamena, nes buvo neblaivus. Įvykis vyko 2017 metų rudenį, apie 23.00 val. Prieš jį galimai buvo naudojamas elektrošokas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad A. P. yra jo buvusi sugyventinė. Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda maždaug metus laiko. Jie turi tris bendrus vaikus – S. V., G. V. ir G. V.. A. P. su jų vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena pas savo motiną V. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su buvusia sugyventine A. P. yra normalūs, kai kada jie pykstasi. Jis su A. P. kartu negyvena, todėl dažnai nuvažiuoja pas ją aplankyti jų bendrų vaikų. Jis 2017 m. gegužės 16 d. dienos metu su draugais vartojo alkoholį prie savo namų. Kaip atsidūrė pas A. P., jis nežino, nieko nepamena. Ką darė ir kaip elgėsi pas A. P. namuose, nežino, nepamena. Pamena, kad atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, buvo pargriovę ant žemės, panaudojo elektros impulsinį prietaisą, po to pasodino į automobilį ir atvežė į komisariatą. Jis nepamena, ar naudojo prieš A. P. fizinę jėgą. Nieko nepamena dėl girtumo. Taip pat nepamena aplinkybių dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, matyt, priešinosi, nes jaučia fizinį skausmą šonkaulių srityje, tačiau kas ir kaip įvyko, papasakoti negali, nes nepamena. (b. l. 44, 112)
Ikiteisminio tyrimo metu A. V., papildomai apklaustas, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad inkriminuojamų įvykių metu buvo girtas, todėl beveik nieko neprisimena ir apie įvykio aplinkybes papasakoti negali. Prisimena, kad tą dieną nuėjo pas buvusią sugyventinę A. P., nes norėjo aplankyti jų vaikus. Tarp jo ir A. P. įvyko konfliktas, kurio priežasčių neprisimena. Kas įvyko ir kokius veiksmus jis atliko prieš A. P., taip pat neprisimena. Kas iškvietė policiją, nežino. Nepamena aplinkybių, kaip bendravo su policijos pareigūnais ir kaip elgėsi. Tarsi per miglą prisimena tik tai, kad buvo vedamas ir sodinamas į policijos automobilį. Kaip buvo pristatytas į komisariatą, nepamena. Nepamena grumtynių su policijos pareigūnais. Dėl to, kuo yra įtariamas, prisipažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Tą dieną tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, jis nesuprato, ką darė. Šiuo metu pinigų civiliniams ieškiniams atlyginti neturi. Jis yra bedarbis, darbo biržoje nesiregistruoja, dirba atsitiktinius darbus, už kuriuos gauna atlyginimą ir taip pragyvena. (b. l. 115)
Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog įvykis vyko 2017 m. gegužės 16 d., kai ji vakare grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo, kaip kažkas skambina į namų duris. Duris atidarė sūnus ir į namus užėjo A. V., kuris buvo labai girtas. A. V. užėjo į kambarį, kuriame ji persirenginėjo. Kaltinamasis ją vadino necenzūriniais žodžiais, pradėjo tampyti už plaukų, jai už plaukų buvo patemta vieną kartą, kaltinamasis jos nestūmė. Tuomet į kambarį atbėgo išsigandę vaikai. Nukentėjusioji nurodė, jog ji ištrūko iš A. V., pabėgo į vonią ir iškvietė policiją. Tuo metu, kai A. V. ją tampė už plaukų, jai buvo nemalonu ir skaudėjo. Viskas įvyko labai greitai, kaltinamasis jai daugiau nieko nedarė. Vaikai įvykio metu buvo išsigandę ir verkė. Kai A. V. išėjo į lauką, ji pamatė policijos pareigūnus ir nuėjo juos pasitikti. Nukentėjusioji mano, jog A. V. pastūmė S. V., nes jie abu buvo nukritę ant žemės. Policijos pareigūnai, išlipę iš automobilio ir priėję prie A. V., pradėjo jį raminti, tačiau kaltinamasis savo veiksmų nenutraukė, pradėjo su pareigūnais ginčytis. Pareigūnai bandė sulaikyti kaltinamąjį, surakinti antrankiais, jie bandė gulinčiam A. V. uždėti antrankius. A. V. pradėjo priešintis, prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. A. P. teigė, jog girdėjo, kaip policijos pareigūnas sakė, kad kaltinamasis paleistų jo ranką, nes skauda. Kai kaltinamasis buvo vedamas prie policijos automobilio, jis priešinosi, tada antrą kartą gavo su elektrošoku. A. V. priešinosi policijos pareigūnams, neleido uždėti antrankių, stumdėsi. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi S. V., dukromis G. V., G. V. ir M. P.. Į namus pro neužrakintas namų duris 2017 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., užėjo neblaivus buvęs sugyventinis A. V., su kuriuo ji nebegyvena metus laiko, augina bendrus tris vaikus. A. V., užėjęs į virtuvę, kur ji sėdėjo su vaikais, pradėjo rėkti, keiktis. Vaikai išsigandę nubėgo į kambarį, ji nuėjo vaikams iš paskos į kambarį. Buvęs sugyventinis užėjęs pradėjo ją stumdyti, griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti, dėl ko ji pajuto stiprų skausmą. Tada pribėgo sūnus S. V. ir ėmė kalbinti bei raminti A. V., jie kartu išėjo į lauką. Ji tuo metu iškvietė policiją. (b. l. 25)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. papildomai parodė, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., ji grįžo namo, kur buvo ir keturi jos vaikai. Grįžusi į namus nuėjo į kambarį persirengti. Namo durys buvo atrakintos. Kai persirenginėjo, į namus atėjo buvęs sugyventinis A. V., kuris buvo girtas. Į namus jį įleido sūnus S. V., kuris jai ir pranešė, kad atėjo tėvas. Kai sugyventinis A. V. pradėjo ją keikti, sūnus S. V. ją užstojo, todėl A. V.nustūmė sūnų į šoną ir sugriebė jai už plaukų, kartą patempė į save, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai visi vaikai pradėjo verkti, A. V. ją paleido. Ji iš karto nuėjo į vonią, užsirakino ir iškvietė policiją. A. V.tuo metu nuėjo į virtuvę, atsisėdo ir laukė jos. Jis negirdėjo, kaip ji kvietė policiją. Po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą ji išėjo iš vonios ir nuėjo į virtuvę. Ten A. V. ją keikė ir įžeidinėjo. Kai jis atsistojo ir pradėjo mosikuotis rankomis, ji išėjo į kiemą. Kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Tada A. V. išėjo iš namų, spėja, norėjo pabėgti. Sūnus S. V. bandė jį sulaikyti, tačiau A. V. sūnų pastūmė, dėl to šis nugriuvo ant žemės. A. V. irgi neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo. Tai pamatę policijos pareigūnai pribėgo prie A. V. ir bandė jį sulaikyti. A. V. priešinosi ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, jis mosikavosi, stumdėsi, vienam iš pareigūnų spyrė į tarpukojį, po to kažkuriam iš pareigūnų patempė už rankos. Kadangi tarp A. V. ir policijos pareigūnų vyko grumtynės, be to, buvo tamsu, ji nematė visų jų veiksmų. Buvo išsigandusi, ramino verkiančius vaikus, todėl į grumtynes nesikišo. A. V. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Po tam tikro laiko A. V. jos atsiprašė, sakė, kad jis įvykio aplinkybių nepamena, minėjo, kad aplinkoje pradėjo orientuotis tik po to, kai prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Nei įvykio metu, nei po jo sūnus S. V. nesiskundė, kad tėvas galimai sukėlė jam fizinį skausmą. Jokie sužalojimai sūnui nebuvo padaryti. (b. l. 7)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. parodė, jog 2017 m. gegužės 16 d. vakare dirbo su kolega E. S. ir gavo pranešimą, kad Šilėnų g. smurtaujama artimoje aplinkoje, jog buvęs sugyventinis grasina ir vartoja smurtą. Nukentėjusysis aiškino, jog nurodytoje vietoje buvo ne kartą, todėl į įvykio vietą atvyko greitai. Iš pradžių privažiavo prie kaimynų sklypo ir iš gretimo sklypo išgirdo pagalbos šauksmą. Buvo prašoma pagalbos, nes mušamas sūnus. Atbėgęs su kolega į įvykio vietą, pamatė, jog A. V. tampo vaiką, kad vyksta fizinis kontaktas. Pribėgus prie kaltinamojo ir vaiko, kaltinamojo buvo pareikalauta paleisti vaiką, tačiau reikalavimo nebuvo paklausyta. Tuomet vaikas buvo atitrauktas nuo kaltinamojo ir perduotas nukentėjusiajai. Bendraujant su A. V., jam buvo daug kartų pasakyta nusiraminti. Į reikalavimą nusiramintini kaltinamasis nereagavo, o tik keikėsi, mosikavo rankomis. Iš pradžių kaltinamasis tik šiaip vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau juos pradėjo vartoti prieš nukentėjusįjį, jo kolegą ir nukentėjusiąją. A. V. buvo reikalaujama nutraukti tokius veiksmus. Įvykio metu kieme dar buvo nukentėjusiosios dukra. L. S. teigė, jog jis suėmė A. V. už dešinės rankos, o porininkas suėmė kaltinamajam už kitos rankos. Kaltinamasis bandė nustumti juos nuo savęs, išlaisvinęs vieną ranką, sugriebė nukentėjusiajam už dešinės plaštakos. Kaltinamajam buvo liepta paleisti ranką, tačiau jis nepakluso. Prieš kaltinamąjį buvo panaudoti koviniai veiksmai, bet prieš tai jis truktelėjo nukentėjusiojo ranką žemyn. A. V. buvo paguldytas ant žemės, tačiau jis surakino rankas po savimi. Prieš kaltinamąjį buvo panaudotas elektrošokas. Nukentėjusysis aiškino, jog tuomet kaltinamasis jam dar kartą sugriebė už rankos. Vėliau porininkas užlaužė A. V. rankas už nugaros, uždėjo antrankius. L. S. tvirtino, jog jis bandė dešine ranka įsidėti tazerį į dėklą, tačiau negalėjo, kadangi jam skaudėjo ranką. Jis jautė skausmą plaštakoje, ji labai greitai ištino. Į medikus dėl rankos skausmų kreipėsi iš karto po to, kai kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Iš pradžių buvo nustatytas rankos patempimas, vėliau buvo nustatytas kaulo atskilimas, lūžiai. A. V. priešinosi ir vedamas į automobilį. Nukentėjusysis nurodė, jog A. P. aiškino, kad A. V. jai sugriebė už plaukų, tampė po žemę, o sūnus padėjo jai atitrūkti nuo kaltinamojo. Taip pat nukentėjusysis aiškino, kad dėl padaryto sužalojimo jis juto ne tik skausmą, tačiau ir ilgą laiką negalėjo nieko daryti su ranka, jam buvo sunku laikyti net popieriaus lapą. Po nagrinėjamo įvykio rankos daugiau nebuvo susižalojęs. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos vaistams ir kelionėms pas medikus, pas šeimos gydytoją turėjo vykti nemažiau nei dešimt kartų. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog šie parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis. 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą bei pastačius tarnybinį automobilį šalia namo Nr. 25, išgirdo moters šaukimą „greičiau mano vaiką muša“. Išgirdę šaukimą greitai su porininku E. S. nubėgo iki namo Nr. 25 ir pamatė, kaip vyras stumdo vaiką ir eina link jų. Jis teisėtai pareikalavo, kad vyras paleistų vaiką arba prieš jį bus panaudota fizinė prievarta, į ką gavo grasinantį atsakymą, be to, vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyras ir toliau laikė vaiką ir nenorėjo jo paleisti. Priartėjus prie vaiko jam su kolega pavyko jį išlaisvinti ir vaikui pasakė eiti pas motiną, o vyrui iš vienos ir kitos pusės paėmė už rankų: jis už dešinės, o porininkas už kairės. Vyras pradėjo stangrinti rankas ir taip jam pavyko išlaisvinti ranką, kurią laikė liudytojas. Išlaisvinta ranka vyras sugriebė jam už dešinės rankos ir stipriai ją truktelėjo, taip sukeldamas fizinį skausmą. Paguldžius vyrą ant žemės, šis rankas laikė po savimi, taip neleisdamas uždėti antrankių. Pasiėmęs į dešinę ranką elektros impulsinį prietaisą ,,Taser“ jis vyrui pasakė, kad jeigu jis jiems neduos savo rankų, jis tą prietaisą panaudos prieš jį, bet vyras elgėsi agresyviai, toliau jį ir kolegą keikė ir grasino. Jis prietaisą pridėjo vyrui prie nugaros aukščiau diržo. Vyras ištraukė iš po savęs dešinę ranką ir sugriebė jo dešinę ranką, kurioje jis laikė ,,Taser“, tuomet dar kartą ją truktelėjo, taip sukeldamas jam dar didesnį skausmą. Pavykus uždėti antrankius, vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kuriame jis ir toliau jiems grasino, keikė necenzūriniais žodžiais. Iš karto po sulaikymo jis pajuto, kad labai skauda dešinę ranką, kad negali suspausti kumščio ir valdyti plaštakos bei pirštų, visą laiką jautė skausmą. Nusiėmęs pirštines pamatė ištinusią ranką. Būdamas įvykio vietoje pranešė apie viską budėtojui, kuris leido važiuoti į Lazdynų ligoninę. Nuvežus įtariamąjį į policijos komisariatą, kartu su porininku nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo konstatuotas dešinės plaštakos patempimas. Po apžiūros buvo paleistas namo gydytis ambulatoriškai. (b. l. 54)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. papildomai parodė, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., patruliuodamas kartu su kolega E. S., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), į namus įsibrovė labai agresyvus ir neblaivus vyras, kuris konfliktuoja ir muša pranešėją, vaikus, namuose yra trys mažamečiai vaikai. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko A. P., kuri nurodė A. V., kuris jų akivaizdoje elgėsi agresyviai – prie namo stumdė vaiką S. V.bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, pranešėją A. P.. Pareikalavus asmens nutraukti savo veiksmus, t. y. nesikeikti, nustoti stumdyti mažametį vaiką, A. V.į jų reikalavimus nereagavo, toliau stumdė vaiką, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus. Pribėgus prie šio asmens, garsiai ir aiškiai pasakius „policija“ bei pareikalavus nutraukti savo veiksmus: atsitraukti nuo vaiko ir rodyti rankas, įspėjus A. V. apie galimą specialių priemonių ir fizinės jėgos panaudojimą, bandant nutraukti jo smurto veiksmus prieš vaiką, A. V.į jų reikalavimus nereagavo, toliau laikė suėmęs vaiką už rūbų, taip neleisdamas jam pabėgti. Jis su kolega išlaisvino vaiką atitraukdami smurtautojo ranką nuo vaiko drabužio, suėmė A. V.už rankų, tačiau pastarasis stangrino rankas, išlaisvinęs dešinę ranką sugriebė jam už dešinės rankos delno ir stipriai jį truktelėjo, dėl ko jis pajuto didelį fizinį skausmą delne. Tada kartu su kolega A. V.paguldė ant žemės, kur jis toliau priešinosi sulaikymui aktyviais veiksmais: rankas surakinęs laikė po savimi neleisdamas uždėti antrankių, kojomis bandė jiems įspirti, bet nepataikė, bandė stotis nuo žemės ir pasišalinti nuo sulaikymo, todėl prieš jį du kartus jis panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. A. V.dar kartą dešine ranka sugriebė jam dešinę ranką, kurioje laikė elektros impulsinį prietaisą „Taser“, pabandė iš jo atimti šį prietaisą, bandydamas tai padaryti dar kartą suėmė jam už dešinės rankos delno ir vėl jį stipriai truktelėjo. Tokie A. V.veiksmai jam sukėlė labai didelį skausmą delno srityje. Po to A. V.buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Bandydamas įsidėti prietaisą „Taser“ į dėklą, liudytojas pajuto labai stiprų skausmą dešinės rankos plaštakoje, o nusiėmęs pirštinę pamatė, kad jo dešinės rankos plaštaka ištino, buvo paraudusi. A. P. paaiškino, kad A. V. yra jos buvęs vyras, su kuriuo jau ilgą laiką ji negyvena, kuris būdamas neblaivus ir labai agresyvus įsiveržė į jos namus, pradėjo triukšmauti, gąsdinti ją ir jos vaikus, stumdė ją ir jų sūnų S. V.. Tai pamačiusios dukros G. V. ir G. V. labai išsigando ir pasislėpė, o S. V. pradėjo ginti savo mamą, kurią tėvas A. V. pradėjo mušti. Kai S. V. pradėjo ją ginti, A. V. pradėjo jį stumdyti, šūkauti ant jo necenzūriniais žodžiais. L. S. tvirtino, kad, pristačius A. V. į policijos komisariatą, juto didelį skausmą, negalėjo judinti dešinės rankos plaštakų ir pirštų, todėl 2017 m. gegužės 17 d. jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam, atlikus apžiūrą, peršvietus ranką rentgeno aparatu, buvo nustatytas dešinės rankos sausgyslių patempimas. Po gydytojo apžiūros buvo išsiųstas ambulatoriniam gydymui. Stacionarizuotas į ligoninę nebuvo. Po medikų apžiūros Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl tolimesnio gydymo jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją UAB „Sanitas Familiae“. Dėl pastovaus dešinės rankos skausmo kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kurioje 2017 m. birželio 5 d. jam buvo atliktas radiologinis tyrimas, padaryta dešiniojo riešo sąnario rentgenograma, diagnozuota dorsaliniame paviršiuje šoninėje projekcijoje matomas smulkus papildomas šešėlis – kaulinis fragmentas – galimai nuskilęs nuo kablinio kaulo su nežymiu poslinkiu į plotį. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2017 m. birželio 27 d. jam buvo atliktas radiologinio tyrimo vertinimas, atlikta kompiuterinė tamografija, pagal kurią padaryta išvada: III delnakaulio bazės palmarinio krašto lūžis, II ir III delnakaulių bazių dorzalinių pusių medialinių kraštų smulkūs lūžio fragmentai, sklerozuotais kraštais, lūžio linijos siekia sąnarinių paviršių kraštus – pagal kompiuterinę tamografiją vaizdą panašų į nevisai „šviežius“ – „gyjančius“ lūžius. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2017 m. birželio 30 d. išrašė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą su diagnoze – dešinės plaštakos II - III delnakaulių lūžiai. Gavęs užduotį atlikti kūno tyrimą, 2017 m. gegužės 17 d. buvo nuvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur buvo apžiūrėtas specialisto. Specialistas tuo metu, atlikęs jo dešinės rankos tyrimą, neturėjo informacijos iš gydymo įstaigų, kuriose jis lankėsi po 2017 m. gegužės 17 d. dienos. (b. l. 57-58)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. P. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį vakare į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko A. V., kuris buvo neblaivus. Ji išgirdo triukšmą ir iš antro aukšto nusileido pažiūrėti, kas vyksta. Nusileidusi pamatė, kad A. V. konfliktavo su A. P.. Jokių smurtinių veiksmų nematė. Motina iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, patėvis ėjo link pareigūnų, kurie jį sutramdė. Po įvykio motina nesakė, ką A. V. jai darė. Jos brolis bandė raminti patėvį, sakė išeiti kaltinamajam į lauką, jie kartu išėjo į lauką. A. V. bandė eiti į lauką, o brolis jį laikė. Nepamena, ar brolis su kaltinamuoju buvo nukritę. Motinos ir kaltinamojo konfliktą matė ji ir brolis, kitame kambaryje dar buvo dvi sesės. Atvykę pareigūnai paguldė A. V. ant žemės, gal dėl to, kad jis agresyviai link jų ėjo. A. V. kažką sakė pareigūnams, bet nepamena, ką jis sakė. Kai kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, vienas iš pareigūnų liepė jam paleisti ranką. Nepamena, ar įvykio metu A. V. vartojo necenzūrinius žodžius. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja M. P. patvirtino, kad jie yra užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. parodė, kad A. V. yra jos patėvis. Jos mama A. P. su A. V. buvo sugyventiniai. 2016 m. rudenį ar žiemą jie išsiskyrė, tačiau A. V. į jų namus ateidavo aplankyti savo vaikų. Tikslios dienos nepamena, tai galėjo būti pavasarį, gegužės mėnesį, vakare, A. V. eilinį kartą atėjo į jų namus. Ji tuo metu buvo namo antrame aukšte, tačiau girdėjo jo balsą. Išgirdusi triukšmą, nusileido į pirmą aukštą, kur pamatė, kad A. V. yra stipriai girtas, jis konfliktavo su mama, tačiau kokius žodžius jai sakė, nepamena. Ji matė ir girdėjo, kaip brolis S. V.ramino A. V.sakydamas: „tėti, baik“. Tada A. V. išėjo į lauką, o brolis išėjo jam iš paskos sakydamas tėvui: „tėti, baik“. Mama liko namuose. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Į lauką ji išėjo su mama. A. V. ėjo link policijos pareigūnų, po to jie susigrūmė. Kai pareigūnai norėjo A. V. sulaikyti, jis muistėsi, priešinosi sulaikymui. Kokius veiksmus A. V.atliko prieš policijos pareigūnus, o kokius veiksmus pareigūnai atliko prieš jį, nematė, buvo tamsu, bet tarp jų buvo grumtynės. Tą dieną minėto įvykio metu ji nematė smurtaujančio A. V. prieš jos motiną ir prieš brolį. Nematė, kad jis stumdytų, tampytų brolį. Mažametės seserys dėl triukšmaujančio namuose tėvo išsigando ir buvo savo kambaryje, incidente lauke jos nedalyvavo, jos buvo kambaryje. Nori pažymėti, kad ne vieną kartą matė A. V. smurtaujantį, naudojantį fizinę jėgą prieš jos motiną. Tai buvo prieš kelis metus. Ar minėto įvykio metu po grumtynių su A. V. buvo sužalotas ar sužaloti policijos pareigūnai, nežino, ji tik girdėjo, kaip vienas iš pareigūnų rėkė „paleisk“, bet dėl ko taip rėkė, nežino. (b. l. 71)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto naudojimo. Nuvykus į įvykio vietą, su kolega L. S. išlipo iš automobilio, pradėjo eiti link namo. Lauke buvo moteris, kuri verkė, sakė, kad vyras ar sugyventinis muša. Iš namo išėjo kaltinamasis, kuris tampė vaiką, laikė vieną ranką paslėpęs. Buvo pareikalauta laikyti rankas taip, kad jos matytųsi, paleisti vaiką. Vaikas verkė, prašė kaltinamojo, kad jis jį paleistų. Kaltinamasis buvo atskirtas nuo vaiko, tačiau kaltinamasis muistėsi rankomis, priešinosi, stangrino rankas. Kaltinamasis jo ir kolegos buvo pargriautas ant žemės. Norint uždėti antrankius, kaltinamasis nedavė rankų. Tuomet kaltinamasis sugriebė L. S. už rankos riešo ir ją patempė. L. S. sušuko, kad kaltinamasis paleistų jo ranką, jog jam skauda. L. S. panaudojo tazerį. Kaltinamasis ir vėl paėmė už L. S. rankos, buvo vėl panaudotas tazeris. Tuomet per jėgą kaltinamajam buvo uždėti antrankiai, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą. Po visko buvo pastebėta, kad L. S. ranka yra ištinusi, todėl jie nuvažiavo į ligoninę. Vėliau paaiškėjo, kad lūžo rankos kaulas. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu tiksliai neatsiminė, kada L. S. sušuko, kad būtų paleista jo ranka, t. y., ar po pirmo karto, ar po antro, kai buvo paimta už rankos, bet matėsi, jog jo kolegai ranką skauda. Liudytojas neprisiminė, ar A. V. atliko kokius nors veiksmus kojomis. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. S. patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. Jis 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., patruliuodamas kartu su kolega L. S., gavo pranešimą, jog Šilėnų g. 25, Vilniuje, į namus įsibrovė labai agresyvus ir neblaivus vyras, kuris konfliktuoja ir muša pranešėją, vaikus, namuose yra trys mažamečiai vaikai. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko A. P., kuri nurodė A. V., kuris jų akivaizdoje elgėsi agresyviai – prie namo stumdė vaiką S. V.bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, pranešėją A. P.. Pareikalavus asmens nutraukti savo veiksmus, t. y., nesikeikti, nustoti stumdyti mažametį vaiką, A. V.į jų reikalavimus nereagavo, toliau stumdė vaiką, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus. Pribėgus prie šio asmens ir garsiai ir aiškiai pasakius „policija“ bei pareikalavus nutraukti savo veiksmus: atsitraukti nuo vaiko ir rodyti rankas, įspėjus A. V. apie galimą specialių priemonių ir fizinės jėgos panaudojimą, bandant nutraukti jo smurto veiksmus prieš vaiką, A. V.į jų reikalavimus nereagavo, toliau laikė suėmęs vaiką už rūbų, taip neleisdamas jam pasitraukti. Jis su kolega išlaisvino vaiką, suėmė A. V.už rankų, tačiau pastarasis priešinosi, stangrino rankas, išlaisvinęs dešinę ranką sugriebė L. S.už dešinės rankos delno ir patraukė. Tada kartu su kolega A. V.paguldė ant žemės, kur jis toliau priešinosi sulaikymui aktyviais veiksmais: rankas surakinęs laikė po savimi neleisdamas uždėti antrankių, kojomis bandė jiems įspirti, bandė stotis nuo žemės ir pasišalinti nuo sulaikymo, todėl prieš jį L. S. du kartus panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Naudojant „Taser“ A. V.dar kartą dešine ranka sugriebė L. S. už dešinės rankos, kurioje jis laikė elektros impulsinį prietaisą „Taser“, pabandė iš jo atimti šį prietaisą, bandydamas tai padaryti dar kartą suėmė L. S.už dešinės rankos delno ir vėl jį stipriai truktelėjo. Po to A. V.buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. A. P. paaiškino, kad A. V. yra jos buvęs vyras, su kuriuo jau ilgą laiką ji negyvena, kuris būdamas neblaivus ir labai agresyvus įsiveržė į jos namus, pradėjo triukšmauti, gąsdinti ją ir jos vaikus, stumdė ją ir jų sūnų S. V.. Tai pamačiusios dukros G. V. ir G. V. labai išsigando ir pasislėpė, o S. V. pradėjo ginti savo mamą. A. V. stumdė S. V., šūkavo ant jo necenzūriniais žodžiais. (b. l. 69)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 16 d. 22.55 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog į pranešėjos namus įsibrovė agresyvus, neblaivus buvęs sugyventinis, konfliktuoja, namuose yra trys mažamečiai. (b. l. 15)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. 03.26 val. Bendrasis pagalbos centras gavo RVUL slaugytojos pranešimą, jog į gydymo įstaigą kreipėsi patrulis L. S., kuris teigė, kad susižalojo dešinę plaštaką (duomenys neskelbtini), kai pasipriešino A. V.. L. S. nustatytas dešinės plaštakos patempimas. (b. l. 49)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), į namus įsibrovė buvęs sugyventinis, kuris konfliktuoja, namuose trys mažamečiai vaikai. Nuvykus į nurodytą vietą buvo išsiaiškinta, kad policiją kvietė A. P.. Buvo nustatyta, jog 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)., A. V., būdamas akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rankomis stumdė S. V., pradėjo tampyti už kaklo, nes S. V. neleido prisiartinti prie A. P.. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, A. V. įsibrovė į A. P. namus, pradėjo ją stumdyti, taip pat stumdė S. V.. Tai matę du kiti vaikai išsigando ir pasislėpė. A. P. išbėgo į lauką. A. P. ir S. V. nurodė, kad A. V. smurtas pasireiškė fizine jėga – stumdymas rankomis, tampymu, už kaklo, rūbų. Smurto žymių nebuvo, baldai nesulaužyti, tačiau S. V. buvo išsigandęs, verkė. A. P. nurodė, kad A. V. ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs. Pats A. V. dėl įvykio nieko neapaiškino. (b. l. 19-20)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.10 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), į namus įsibrovė vyras, kuris yra girtas, agresyvus, konfliktuoja, muša pranešėją ir vaikus. Namuose yra trys mažamečiai vaikai. Nuvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnus pasitiko A. P., kuri nurodė A. V., kuris elgėsi agresyviai, prie namo stumdė S. V., keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo vaiką, A. P. necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus asmens nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. nesikeikti, nustoti stumdyti vaiką, A. V. į pareigūnų reikalavimus nereagavo, toliau stumdė vaiką, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus. Pribėgus prie A. V. ir garsiai bei aiškiai pasakius „policija“ ir pareikalavus nutraukti savo veiksmus žodžiais „atsitrauk nuo vaiko ir rodyk rankas“ bei įspėjus A. V. apie galimą specialių priemonių bei fizinės jėgos panaudojimą, A. V. į policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo, toliau laikė suėmęs vaiką už rūbų, taip neleisdamas jam pabėgti. Policijos pareigūnai išlaisvino vaiką, suėmė A. V. už rankų, bet jis rankas stangrino, išlaisvinęs dešinę ranką sugriebė policijos pareigūnui L. S. už dešinės rankos delno ir stipriai jį truktelėjo. Dėl to policijos pareigūnas L. S. pajuto stiprų fizinį skausmą delne. Tuomet A. V. buvo paguldytas ant žemės, tačiau ir toliau priešinosi sulaikymui aktyviais veiksmais: rankas surakinęs laikė po savimi, neleisdamas uždėti antrankių, kojomis bandė įspirti policijos pareigūnams, bandė stotis ant žemės ir pasišalinti nuo sulaikymo. Policijos pareigūnai prieš A. V. du kartus panaudojo prietaisą „Taser“. Naudojant prietaisą „Taser“ A. V. dar kartą dešine ranka sugriebė policijos pareigūnui L. S. dešinę ranką, kurioje jis laikė prietaisą „Taser“, pabandė minėtą prietaisą atimti, bandydamas tai padaryti, suėmė policijos pareigūnui L. S. už dešinės rankos delno ir stipriai jį truktelėjo. Tokie A. V. veiksmai policijos pareigūnui L. S. sukėlė labai didelį fizinį skausmą delne. Po prietaiso „Taser“ panaudojimo A. V. buvo uždėti antrankiai, įsodintas į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnas L. S. bandydamas įsidėti prietaisą „Taser“ į dėklą pajuto labai stiprų skausmą dešinės rankos plaštakoje. Nusiėmęs pirštinę pastebėjo, kad jo dešinės rankos plaštaka ištino, buvo paraudusi. A. P. paaiškino, kad A. V. yra buvęs jos vyras, su kuriuo ji ilgą laiką negyvena. A. V., būdamas neblaivus ir agresyvus, įsiveržė į jos namus, pradėjo triukšmauti, gąsdinti ją ir jos vaikus, stumdė ją ir S. V., tai pamačiusios dukros G. V. ir G. V. labai išsigando ir pasislėpė. S. V. pradėjo ginti savo motiną, kadangi A. V. A. P. pradėjo mušti. Kai S. V. pradėjo ginti A. P., A. V. pradėjo jį stumdyti, šūkauti ant jo necenzūriniais žodžiais. (b. l. 50, 51)
Iš A. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad buvęs sugyventinis A. V., būdamas neblaivus, 2017 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., įėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris ir puolė tampyti ją už plaukų, grasino sumušti mažamečių vaikų akivaizdoje. (b. l. 9)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra dviejų aukštų. Įėjus į namą pro įėjimo duris patenkama į prieškambarį, kuriame tiesiai prieš įėjimą pastatyta kabykla, ant kuruos sukabinti rūbai. Kairėje prieškambario pusėje yra kabykla, ant kurios sukabinti drabužiai, už kabyklos yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Įėjus į virtuvę kairėje pusėje stovi stalas, šalia jo kėdės, kairėje virtuvės sienoje yra langas, tiesiai nuo įėjimo į virtuvę, virtuvės gale, yra sumontuoti virtuvės baldai ir šaldytuvas, virtuvės kairėje pusėje už lango pastatytas baro staliukas, už jo pastatyta viryklė, virš kurios yra gartraukis. Bendra virtuvės tvarka nepažeista. Virtuvės dešinėje pusėje yra durys į kambarius. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra durys į kambarį Nr. 1, kurio bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus gale yra durys į kambarį Nr. 2, kuriame bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į kambarį Nr. 3. Kambario N. 3 kairėje pusėje yra drabužių spinta, už jos stovi lova, kambario dešinėje pusėje stovi sekcija, ant kurios pastatytas televizorius. Kambario bendra tvarka nepažeista. (b. l. 16-18)
Iš kitų objekto apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas „10.102.186.21_2017-05-16_22-53-33_25.03“ iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdėti, kaip skambinanti moteris darbuotojai prisistato esanti A. P.. A. P. nurodo, kad jai reikia policijos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į namus įsibrovė girtas vyras, kuris yra agresyvus, namie yra trys mažamečiai vaikai. A. P. nurodo savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Darbuotoja nurodo laukti policijos. (b. l. 32)
Iš fotolentelės matyti, kad L. S. dešinė rankos plaštaka, ties nykščiu, ištinusi. (b. l. 56)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. S. tyrėjui pateikė paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą. (b. l. 63)
Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje L. S. buvo nustatytas dešinės plaštakos patempimas. (b. l. 65)
Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos 2017 m. birželio 5 d. L. S. radiologinio tyrimo matyti, kad nustatytas dešinio riešo sąnario dorsaliniame paviršiuje šoninėje projekcijoje matomas smulkus papildomas šešėlis – kaulinis fragmentas – galimai atskilęs nuo os hamamtum su nežymiu poslinkiu į plotį. Išvada: įtariamas kaulinio fragmento atskilimas nuo os hamatum. (b. l. 59)
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2017 m. birželio 16 d. L. S. nustatytas dešinio riešo patinimas, stebimas dorsaliniame paviršiuje iškilimas, palpuojant skausmingas, judesiai nežymiai riboti, skausmingi. Įtariamas os hamatum lūžis. (b. l. 60)
Iš UAB „Affidea Lietuva“ 2017 m. birželio 27 d. atlikto radiologinio tyrimo L. S. matyti, kad buvo nustatytas III delnakaulio bazės palmarinio krašto lūžis, II ir III delnakaulių bazių dorzalinių pusių medialinių kraštų smulkūs lūžio fragmentai, sklerozuotais kraštais, lūžio linijos siekia sąnarinių paviršių kraštus - pagal kompiuterinę tamografiją vaizdą, panašų į nevisai „šviežius“ – „gyjančius“ lūžius. (b. l. 61)
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. L. S. buvo nustatytas dešinės plaštakos II-III delnakaulių lūžiai. (b. l. 62)
Iš specialisto išvados Nr. G 1527/2017 (01) matyti, kad L. S. nustatyta viena poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. L. S. nustatyta viena poodinė kraujosruva. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva galėjo susidaryti tiek pačiam atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tiek ir kitais būdais kietam bukam daiktui kontaktuojant su dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus IV-V delnakaulių sritimi, tiek ir suspaudžiant plaštaką. Tai būdinga tik tiesioginiam trauminiam poveikiui. (b. l. 73)
Iš specialisto išvados Nr. pG 3697/2017 (01) matyti, kad L. S. nustatyta III delnakaulio pamatinės dalies delninio krašto lūžis, II ir III delnakaulių pamatinių dalių nugarinių pusių vidinių kraštų lūžiai. Šie lūžiai galėjo atsirasti netiesioginio trauminio poveikio pasekoje esant smūgiui į II-III delnakaulių krumplių sritį arba tiesioginio trauminio poveikio pasekoje esant plaštakos suspaudimui arba/ir sukimui. Delnakaulių pamatinių dalių lūžiai galėjo būti padaryti apie 3-6 savaičių laikotarpyje iki kompiuterinės tamografijos tyrimo. Kadangi kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų, tai sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti kaulų lūžiai galėjo būti padaryti vienu metu. Nustatyti delnakaulių lūžiai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad II-III delnakaulių pamatinių galų lūžiai galėjo atsirasti ir netiesioginio trauminio poveikio metu, griūvant ant ištiestos rankos, sulenktos per riešo sąnarį, remiantis krumpliais į kietą paviršių. Tačiau lūžių lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja jų atsiradimui užduoties aplinkybėse nurodytu būdu. (b. l. 83-84)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. V. 2017 m. gegužės 16 d. 23.47 val. buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. (b. l. 38)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Pats kaltinamasis A. V. neneigė padaręs nusikalstamą veiką, t. y. smurtavęs prieš A. P., tačiau įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti, kadangi dėl girtumo jų neatsiminė. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą ir A. V. kaltę, padarius šį nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios A. P., iš dalies nukentėjusiojo L. S., liudytojų E. S. bei M. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniuose pranešimuose, A. P. protokole-pareiškime, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.
Nukentėjusioji A. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog A. V. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 16 d. vakare, jai grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo A. V., kuris buvo labai neblaivus. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo ją tempti už plaukų. Vaikai, kurie tuo metu buvo namie, dėl tokio kaltinamojo elgesio išsigando. Ji iškvietė policiją. Dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. tempimo už plaukų ji jautė fizinį skausmą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji A. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. teigė, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo A. V., kuris buvo neblaivus, ir vaikų akivaizdoje pradėjo rėkti bei keiktis. A. V. pradėjo ją stumdyti, griebė už plaukų, tampė, dėl to ji juto stiprų skausmą. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog A. P. tokias pačias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.30 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto naudojimo. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja A. P., kurios atžvilgiu kaltinamasis, girdint policijos pareigūnams, varotojo necenzūrinius žodžius. A. P. policijos pareigūnams paaiškino, jog A. V., atėjęs į jos namus, ją stumdė, tampė, mušė, vaikai, buvę namie, labai išsigando. Nukentėjusysis L. S. ir liudytojas E. S. aptartas aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis L. S. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. vakare buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis A. V. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. P.. A. P. nurodė, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, įsiveržė į jos namus, pradėjo triukšmauti, gąsdinti ją ir vaikus, ją stumdė, mušė. Liudytojas E. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir L. S.. Teisiamojo posėdžio metu L. S. papildomai parodė, kad nukentėjusioji A. P. aiškino, jog kaltinamasis jai tampė už plaukų. Pažymėtina, kad faktą, jog anksčiau nurodytu laiku ir vietoje A. V. konfliktavo su nukentėjusiąja, patvirtina ir liudytojos M. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Ši liudytoja teigė, kad, būdama namuose, išgirdo triukšmą, nusileidusi iš antro aukšto į pirmą namo aukštą, ji pamatė A. V., kuris buvo neblaivus ir konfliktavo su jos motina A. P.. Tuo metu namie buvo jos brolis ir dvi seserys. Brolis bandė nuraminti kaltinamąjį. Faktą, kad A. V. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, patvirtina ir nukentėjusiosios protokole-pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje bei apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. A. P. protokole-pareiškime nurodė, kad A. V., būdamas neblaivus, įsibrovė į namus, ją tampė už plaukų vaikų akivaizdoje. BIRT ataskaitų žiūryklėje ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. P. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašė policijos pagalbos dėl konfliktuojančio sugyventinio. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad A. V. ją tik tempė už plaukų, tačiau jos nestumdė. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu A. P. aiškino, kad A. V. jai sukeltas fizinis skausmas pasireiškė tuo, jog jis jai paėmė už plaukų ir tampė. Protokole-pareiškime, kuris buvo rašomas iš karto po įvykio, A. P. taip pat nurodė, kad A. V. jai tik tampė už plaukų. Taigi, įvertinus A. P. nurodytas aplinkybes, iš kaltinimo yra šalintina aplinkybė, jog A. V. 2017 m. gegužės 16 d., būdamas (duomenys neskelbtini), stumdė nukentėjusiąją, kadangi ji nėra reikšminga kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, tokiais veiksmais kaltinamasis nesukėlė baudžiamajame įstatyme numatytų paskemių. Iš kaltinimo šalintinos ir aplinkybės, jog nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė nepilnamečių vaikų akivaizdoje, jog įvykio metu jis keikė savo buvusią sugyventinę. Paminėtos aplinkybės yra įrodytos, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, vis tik jos vertintinos kaip perteklinės, nes nepakliūva į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas konstatuoja, kad minėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia A. V. veiksmų kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nukentėjusysis L. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, atvykęs į įvykio vietą, matė, kaip kaltinamasis A. V. tampė S. V.. A. V. buvo pareikalauta paleisti vaiką, tačiau šis nurodymo neįvykdė, todėl vaikas nuo kaltinamojo buvo atitrauktas. Nukentėjusysis ir jo kolega bendraujant su kaltinamuoju ne vieną kartą prašė šio nusiraminti, t. y. nustoti vartoti necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų ir A. P. atžvilgiu, tačiau šis į tokius reikalavimus nereagavo. Tuomet jis su kolega suėmė kaltinamajam už rankų, o kaltinamasis pradėjo priešintis. A. V. bandė jį ir jo kolegą nustumti, stangrino rankas, išlaisvino savo dešinę ranką ir sugriebė nukentėjusiajam už dešinės rankos ir ją truktelėjo žemyn. Kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, tačiau ir toliau priešinosi, laikė surakintas rankas po savimi, neleisdamas uždėti antrankių, kojomis bandė įspirti, stotis nuo žemės ir išvengti sulaikymo, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Nukentėjusiajam naudojant elektrošoką, kaltinamasis ir vėl jam griebė už tos pačios rankos, kurią buvo suėmęs anksčiau. Nukentėjusysis L. S. tvirtino, jog po to, kai buvo sulaikytas kaltinamasis, jautė skausmą rankoje, kurią kaltinamasis du kartus buvo sugriebęs, jo rankos plaštaka ištino, buvo paraudusi, jis negalėjo valdyti plaštakos bei pirštų. Medicinos įstaigose iš pradžių jam buvo nustatytas rankos patempimas, o vėliau nustatytas rankos kaulo atskilimas. Tokios pačios įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat tokias pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas E. S.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas paaiškino, kad jis su L. S. reagavo į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje kaltinamasis A. V. nepakluso jo ir kolegos reikalavimams, kaltinamasis sulaikymo metu jiems pasipriešino, t. y. stangrino rankas, jomis mosikavo, paguldytas ant žemės neleido uždėti antrankių. Vienu momentu kaltinamasis griebė L. S. už rankos. Tuomet nukentėjusysis prieš kaltinamąjį panaudojo elektrošoką. Naudojant elektrošoką, kaltinamasis vėl griebė L. S. už rankos. Po A. V. sulaikymo L. S. skaudėjo ranką, ji buvo ištinusi, vėliau buvo nustatytas rankos lūžis. Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu A. P. patvirtino, kad A. V. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir jiems priešinosi, t. y., kaltinamasis nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti, nutraukti neteisėtus savo veiksmus, ginčijosi su policijos pareigūnais, stumdėsi, muistėsi rankomis, bandė įspirti policijos pareigūnui, bandant uždėti antrankius, neleido, dėl to buvo panaudotas elektrošokas. Vedamas prie policijos pareigūnų automobilio kaltinamasis taip pat priešinosi, todėl dar kartą buvo panaudotas elektrošokas. A. P. aiškino, jog ji girdėjo, kaip vienas iš policijos pareigūnų reikalavo A. V. paleisti jo ranką. A. V. pasipriešinimo policijos pareigūnams faktą iš dalies patvirtina ir liudytojos M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. M. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. V. susigrūmė su atvykusiais pareigūnais, sulaikymo metu kaltinamasis muistėsi, priešinosi sulaikymui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog tuo metu, kai kaltinamasis buvo sulaikomas, vienas iš policijos pareigūnų šaukė „paleisk“. Teisiamojo posėdžio metu M. P. teigė, kad tuo metu, kai kaltinamasis A. V. buvo paguldytas ant žemės, vienas iš policijos pareigūnų liepė paleisti ranką. Ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis L. S. kreipėsi į RVUL, kur jam buvo nustatytas dešinės plaštakos patempimas. Faktą, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam L. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina VšĮ Antakalnio poliklinikos radiologinio tyrimo ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog, atlikus nukentėjusiojo L. S. dešinės rankos tyrimus, įtariamas os hamatum lūžis. Iš UAB „Affidea Lietuva“ ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašų matyti, kad nukentėjusiajam L. S. buvo nustatytas dešinės plaštakos II-III delnakaulių lūžiai. Specialisto išvada Nr. pG 3697/2017 (01) patvirtina, kad L. S. nustatytas III delnakaulio pamatinės dalies delninio krašto lūžis, II ir III delnakaulių pamatinių dalių nugarinių pusių vidinių kraštų lūžiai, galėję atsirasti netiesioginio trauminio poveikio pasekoje esant smūgiui į II-III delnakaulių krumplių sritį arba tiesioginio trauminio poveikio pasekoje esant plaštakos suspaudimui arba/ir sukimui, minėti sužalojimai galėjo būti padaryti apie 3-6 savaičių laikotarpyje iki kompiuterinės tamografijos tyrimo bei vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad A. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, atlikusiems savo tarnybines pareigas, ko pasekoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. V. atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas A. V. bausmes, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris tyčines smurtines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į smurtinių veiksmų intensyvumą. Skiriant bausmes įvertintina ir tai, kad A. V. anksčiau yra teistas už dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, turi keturis nepilnamečius vaikus, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė. Taigi įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. V. yra skirtina griežčiausios Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Skiriamų bausmių dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju manytina, jog A. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant. Teismas konstatuoja, kad A. V. bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, nukentėjusiųjų, visuomenės bei valstybės interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.
Skiriamos bausmės A. V. yra bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatomis.
Į bausmės laiką įskaitomas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 16 d. 23.10 val. iki 2017 m. gegužės 18 d. 15.45 val. (dvi dienos).
Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, A. V. yra būtina įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. V. naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 128,34 Eur dydžio civilinį ieškinį, o Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė 3024,91 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas
pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas užfiksuotais duomenimis, todėl ir šis civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniuose ieškiniuose nurodyta žala atsirado dėl A. V. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti.
Nukentėjusysis L. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamojo priteisti 100 Eur nusikaltimu padarytai turinei žalai atlyginti ir 4000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos vaistams ir kelionėms pas medikus (pas šeimos gydytoją turėjo vykti nemažiau nei dešimt kartų). Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo prašoma atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos suma nėra vertintina kaip aiškiai per didelė, ji atitinka protingumo kriterijų, dėl prašomos priteisti sumos ginčų byloje nekilo. Teisiamojo posėdžio metu pats A. V. nurodė, jog jis sutinka su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Taigi L. S. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis L. S. dėl A. V. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl L. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis be jokių abejonių patyrė skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, negalėjo valdyti rankos, atlikti nedaug pastangų reikalaujančių veiksmų, akivaizdu, kad gydymosi periodu buvo sumažėjusios nukentėjusiojo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, gyventi sau įprastą gyvenimą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog L. S. patirta neturtinė žala yra įvertintina 1500 Eur. Padarytą žalą privalo atlyginti kaltinamasis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmes paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir A. V. paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. 23.10 val. iki 2017 m. gegužės 18 d. 15.45 val. (dvi dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 6 punktais, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. V. priteisti 100 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. V. priteisti 128,34 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. V. priteisti 3024,91 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.