- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-19-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22174-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Audrius Leonavičiauss
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimas ir M. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi M. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartimi šios priverčiamosios medicinos priemonės M. B. taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
2. M. B. gynėjas advokatas A. Leonavičius pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį. Nurodo, kad M. B. neturėtų būti toliau priverstinai stebimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Net ir nevartojant jokių vaistų, net nepripažįstant savo psichinio sutrikimo, šio asmens psichinės sveikatos būklė nėra pakitusi, jis pilnai savarankiškai gyvena ir nekelia jokio pavojaus. Nuo įvykio, kada M. B. rankinėje buvo rastas dujinis ginklas ir trys šoviniai, dėl ko jam ir buvo paskirta minėtoji priverčiamoji medicinos priemonė, jau praėjo daugiau kaip pusantrų metų ir per tą laiką jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams jis nesukėlė. Pažymi, jog psichikos sutrikimas jam yra nustatytas nuo 2007 metų, po patirtos galvos traumos, tačiau, kaip teigia pats M. B., jokių vaistų dėl jam nustatytos psichikos ligos jis niekada nevartojo, ir per daugiau kaip 17 metų jokios grėsmės niekam nekelia. Nėra suprantama, kodėl yra reikalinga ir toliau M. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu praktiškai joks gydymas jam nėra taikomas, o jo psichikos būklė, kaip nurodė jį šiuo metu konsultuojantis gydytojas psichiatras D. P., yra stabili. Gynyba neįžvelgia jokio pavojaus visuomenei, pačiam M. B., nepriklausomai nuo to serga jis kokiu nors psichikos sutrikimu. Pats M. B. nesijaučia sergantis kokia nors psichikos liga ir jokios specialistų pagalbos dėl to jam nereikėjo nei praeityje, nei šiuo metu. Mano, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrindai M. B. yra išnykę.
3. Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. B. pareiškė, kad tolesnis jo gydymas yra beprasmis, nes jokių medikamentų jam vartoti nereikia. Advokatas Audrius Leonavičius sutikdamas su M. B. nuomone, prašo skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį. Prokurorė siūlo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs M. B. gynėjo skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė M. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis terminą.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2024 m. gruodžio 12 d. teikimu dėl priverstinio ambulatorinio gydymo M. B. pratęsimo, pateikto psichikos būsenos patikrinimo akto matyti, kad VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro komisija, prašydama M. B. tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą nurodė, kad jis turi nustatytas diagnozes – (duomenys neskelbtini). Priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu reguliariai paskirtu laiku lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinės darbuotojas, tačiau visiškai nevartojo paskirtų medikamentų, nes piktinosi, kad yra laikomas psichikos ligoniu. Pokalbio metu jis akcentuodavosi tik į nuodijimo, persekiojimo idėjas, kaltindavo posūnio gimines dėl jo mirties, teigdavo, kad jo žmonos duktė prekiauja narkotikais ir pan. Taip pat pažymėta, jog M. B. sąmoningas, teisingai orientuotas vietoje, laike ir savyje. Kontaktas prasmingas, pabrėžtinai mandagus. Nuotaika kiek pažeminta, su disforija. Emocijos paviršutiniškos. Mąstymas nenuoseklus, su rezonieriškumo elementas. Įtarus, nepasitikintis. Išpasakoja buvusias nuodijimo, persekiojimo kliedesines idėjas, dabar pasakoja įtariantis, kad buvusią žmoną nunuodijo jos dukra, susimokiusi su įvairiomis institucijomis. Suicidines, homicidines mintis neigia.
8. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovas gydytojas psichiatras D. P. apylinkės teisme vykusiame posėdyje nurodė, kad M. B. būklė be didesnių pakitimų. Vaistų, jo žiniomis, nevartoja. Jų nėra vartojęs nuo to laiko, kai buvo paskirtas priverstinis stebėjimas. Kelis kartus vaistai buvo bandyti išrašyti, bet jų nepasiima. Nėra pagerėjimo, kad būtų galima nutraukti priverstinį gydymą.
9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kol kas ją panaikinti nėra pagrindo. Kaip matyti, ambulatorinis stebėjimas M. B. yra taikomas kiek daugiau nei 7 mėnesius, tačiau jo būklė be didesnių pakitimų, pagerėjimas neįžvelgiamas. Jo mąstymas nenuoseklus, jis įtarus, nepasitikintis, išsako buvusias nuodijimo, persekiojimo kliedesines idėjas. M. B. neigia savo ligą, atsisako vartoti paskirtus vaistus (jų nepasiima). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti M. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Nesant jokių jo sveikatos būklės pakitimų, ką akivaizdu lemia jo nenoras gydytis, negalima teigti, kad jis jokio pavojaus nei sau, nei visuomenei nekelia. Šios teismo išvados nekeičia tai, kad po baudžiamojo įstatymo uždraustos, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymo, jis daugiau nenusikalto. Tai nėra pakankama priežastis nebetaikyti jam priverstinio gydymo.
10. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
M. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.