Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Almantas Lisauskas Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2

Kaunas, 2008 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam N. K., jo gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961) 111 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (2000) 54 straipsnio 3 dalį, 50 parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961) 111 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2000 m. gegužės 13 d. apie 24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia smogė rankomis ir spyrė kojomis apie 10 kartų nukentėjusiajam A. Š. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodoma, kad įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui, N. K. padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama ir bausmė skiriama atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra, nuteistojo veika turi būti kvalifikuojama pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, nes būtent ši norma švelnina nuteistojo asmens teisinę padėtį. Skunde nurodoma, kad šis baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu yra švelnesnis ir todėl turi grįžtamąją galią dėl to, kad jame numatyta minimali bausmės riba yra sumažinta, lyginant su veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimalia riba.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, skirdamas N. K. bausmę, nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, darydamas nepagrįstą išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino N. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo, nuteistojo, kuris yra praeityje teistas du kartus, asmenybės. Ta aplinkybė, kad N. K. savo noru grįžo iš užsienio, negali būti laikoma ypatinga, nes N. K. į užsienį pabėgo, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tyrimas ir esant paskirtai kardomajai priemonei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė skundą palaikė, prašė nuosprendį pakeisti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies , nuosprendis pakeistinas dėl to, kad priimant nuosprendį, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

N. K. nusikalstamą veiką, kurios metu A. Š. buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs grėsmę gyvybei (b. l. 25), padarė 2000-05-13. Veikos padarymo metu N. K. padarytas nusikaltimas atitiko Baudžiamojo kodekso (1961) 111 straipsnio 1 dalį, už šios veikos padarymą buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 7 metų (bausmės vidurkis 4,5 metų), nuosprendžio priėmimo metu atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą reglamentuoja Baudžiamojo kodekso (2000) 135 straipsnio 1 dalis, numatanti laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų (bausmės vidurkis 5 metai 1,5 mėn. ). Priimant nuosprendį, pirmosios instancijos teismas klausimo, kokią įstatymo normą taikyti, kvalifikuojant N. K. veiką, iš viso nesvarstė.

Sprendžiant klausimą, kuri įstatymo norma švelnina nuteistojo asmens teisinę padėtį (Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis), iš tikro reikėtų vadovautis prokuroro apeliaciniame skunde minimu Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2000 m. gruodžio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 15 punktu, išaiškinančiu, kad tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią, negalint iš karto pasakyti, ar naujasis įstatymas švelnina bausmę, ar ją griežtina, klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

Tiek pagal 1961 metų, tiek pagal 2000 metų Baudžiamuosius kodeksus, N. K. įvykdyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikaltimą N. K. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas daug smūgių rankomis ir kojomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė N. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokia teismo išvada nėra teisinga, nes bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad A. Š. N. K. sumušė ir suspardė, būdamas girtas. Ši aplinkybė, tiek 1961 m. Baudžiamajame kodekse, tiek 2000 m. Baudžiamajame kodekse pripažįstama sunkinančia.

Tiriant baudžiamąją bylą pagal N. K. pareikštą kaltinimą, 2000-06-02 jam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įspėtas, kad pažeidus kardomosios priemonės sąlygas, bus skirta griežtesnė kardomoji priemonė (b. l. 73), tačiau N. K. nuo tyrimo pasislėpė ir 2000-08-23 buvo priimtas nutarimas paieškoti kaltinamąjį (b. l. 77). Kad N. K. paieška paskelbta, 2000-08-28 pranešė Kauno m. VPK Asmenų paieškos skyrius (b. l. 78). 2002-11-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi pasislėpusiam N. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (b. l. 91). 2008-04-10 N. K. sulaikytas Kauno aerouoste Asmenų paieškos skyriaus pareigūno (b. l. 80). 2008-04-11 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas 15 dienų suėmimo terminas (b. l. 97), 2008-04-25 to paties teismo nutartimi suėmimas pakeistas namų areštu (b. l. 102). Esant šioms aplinkybėms, nelaikytina, kad N. K. išvyko į užsienį nežinodamas apie vykdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir nelaikytina, kad savo noru grįžo prisistatyti teisėsaugos institucijoms, sužinojęs apie šį tyrimą. Nors byloje yra duomenys (b. l. 67), kad N. K. sumokėjo A. Š. 800 litų, negalima teigti, kad tai yra visa žala, kurią A. Š. patyrė dėl savo sveikatos sutrikdymo. A. Š. 2005 m. mirė ir negalėjo pareikšti savo reikalavimų, kai N. K. buvo surastas.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir nemotyvuodamas veikos kvalifikavimo, teisingai N. K. veiką kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso (1961) 111 straipsnio 1 dalį, tačiau be jokio pagrindo taikė Baudžiamojo kodekso (2000) 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė neteisingą bausmę. Visų pirma, teismas, veiką kvalifikuodamas pagal 1961 m. įstatymu patvirtinto Baudžiamojo kodekso straipsnį, bausmę skyrė pritaikęs kito Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą. Baudžiamais įstatymas yra vieningas, jame nėra numatyta galimybė išsirinkti tik palankias savo teisinei padėčiai normas. Be to, net ir tuo atveju, jei nuteistojo veika būtų kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso (2000 m.) 135 straipsnio 1 dalį, nebūtų pagrindo taikyti jo atžvilgiu 54 straipsnio 3 dalį. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas N. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis jau yra (duomenys neskelbtini), nepašalina veikos pavojingumo, o ta aplinkybė, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, tik patvirtina, kad nuteistasis nuo atsakomybės slapstėsi ilgai ir jos vengė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą- 54 straipsnio 3 dalį- bei neteisingai paskyrė bausmę pagal Baudžiamojo kodekso (1961) 111 straipsnio 1 dalį, todėl nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, teismas

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti. N. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961-06-26 įstatymo redakcija) 111 straipsnio 1 dalį paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.