Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-24-983/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: eI3-24-983/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00237-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: UAB "Švyturys -Utenos alus"
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apaugos departamentas
Trečiasis asmuo: VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”

Kategorijos

14.6Atliekų prevencija ir tvarkymas
14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-24-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00237-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Švyturys-Utenos alus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas arba atsakovas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1514VI0001-5513-6493 bei Nr. 1414VI0001-5513-6493 (toliau – Patvirtinimai).

Paaiškina, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 (toliau – Raštas) nurodė pareiškėjai iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis, kadangi trečiojo asmens VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO) išduoti Patvirtinimai, t. y. dokumentai, kurie patvirtina pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą 2014 m. ir 2015 m., yra netekęs galios. Departamentas Sprendimu patvirtino PTO 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 (toliau – Patikrinimo aktas) bei panaikino pareiškėjos turimų Patvirtinimų galiojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes jos veikloje, susijusioje su gamintojų ir importuotojų pareigų pakuočių atliekų tvarkymo srityje vykdymu, nėra nustatyta jokių pažeidimų, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti pareiškėjai atsakomybę už trečiųjų asmenų, už kuriuos ji nėra atsakinga, veiksmus ar neveikimą. Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 1 dalyje, 5 dalies 2 punkte nustatytą pareigą ir 2014–2015 m. pakuočių atliekų tvarkymo užduotis pagal sutartį pavedė vykdyti PTO bei pagal sudarytą sutartį sumokėjo už pakuočių atliekų, nurodytų Patvirtinimuose, sutvarkymą. Departamentas, atlikęs PTO patikrinimą, nenustatė PTO ar jos pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. Departamento Rašte taip pat nėra nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų. Jokių kitų aktų, kuriuose būtų nustatyti pareiškėjos pažeidimai gamintojo ir importuotojo pareigų vykdyme, už kuriuos jai galėtų būti taikoma atsakomybė (sankcijos), tokia, kokia kyla pagal skundžiamus aktus, taip pat nėra, ir negalėtų būti, nes pareiškėja sąžiningai ir atsakingai vykdė bei tebevykdo savo įstatymines pareigas. Sprendimas yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas juo pritaikė poveikio priemones pareiškėjai dėl trečiųjų asmenų, įskaitant valstybės institucijas, neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas ne tik, kad yra negalimas remiantis bendruoju principu nulla poena sine culpa (lot. nėra atsakomybės be kaltės), bet ir grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėja (ir kiti verslo subjektai) yra verčiami antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą.

Nurodo, jog atsakovas Patvirtinimus panaikino dėl to, kad Departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, buvo panaikinti UAB „Metrail“ PTO išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

Pažymi, kad pagal Aplinkos ministerijos viešai skelbiamą informaciją, UAB „Metrail“ yra kaltinama fiktyvių dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išdavimu ir žalos valstybei padarymu, dėl ko Aplinkos ministerija yra kreipusis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo įstaigas.

Nurodo, jog tai, kad valstybės institucijos UAB „Metrail“ veikloje 2013 ir 2014 metais jokių esminių atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nenustatė ir jos veiklos, susijusios su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimu nesustabdė ir neapribojo, šias aplinkybe vertinant kartu su faktu, jog 2013 m. išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužės mėn., 2014 m. išduoti dokumentai – tik 2015 m. rugsėjo mėn., o 2015 m. išduoti dokumentai – tik 2016 m. rugpjūčio mėn., leidžia pagrįstai konstatuoti, kad valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai, dėl ko net kelerius metus nebuvo užkirstas kelias UAB „Metrail“ pažeidimams (kuriuos konstatavo atsakovas, tačiau kurie dar nėra nustatyti galutiniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais), ir neigiamos pasekmės kilo ne tik pareiškėjai, bet ir tūkstančiams kitų Lietuvos gamintojų ir importuotojų.

Mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (toliau – Direktyva), kuri įpareigoja valstybes, be kita ko, užtikrinti, kad bus numatytos veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios sankcijos atliekų tvarkymo srityje. Kadangi veiksmingų sankcijų mechanizmas nebuvo įtvirtintas ir atsakovas neturi veiksmingų priemonių tam, kad valstybei padarytą žalą nedelsiant visiškai atlygintų pažeidėjas – UAB „Metrail“, atsakovas skundžiamais aktais bando įpareigoti pareiškėją, kuri yra trečiasis su padarytais pažeidimais nesusijęs asmuo, atlyginti valstybei galimai pažeidėjo (UAB „Metrail“) padarytą žalą (kurios atlyginimo, tikėtina, reikalaus ir iš UAB „Metrail“).

Pareiškėjos teigimu, net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų, jog UAB „Metrail“ yra padariusi Sprendime nurodytus pažeidimus, ekonominės sankcijos tretiesiems asmenims, t. y. pareiškėjai ir kitiems PTO pavedimo davėjams, kurie nėra padarę jokių teisės aktų pažeidimų, o veikė taip, kaip nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, negali būti taikomos pagal bendrąjį teisės principą – nėra atsakomybės be kaltės.

Mano, jog būtų neproporcinga ir nepagrįsta pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo atveju atsakomybę taikyti gamintojams ir importuotojams, tarp jų ir pareiškėjai, t. y. asmenims, kurie nėra padarę jokio pažeidimo ir neturi priemonių kontroliuoti atliekų tvarkytojus, nes pagal nustatytą teisinį reguliavimą gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir pareiškėja: 1) neturi teisės patys, savarankiškai pasirinkti asmenų, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius; 2) neturi teisių ir priemonių, kurias naudodami galėtų kontroliuoti atitinkamų pakuočių atliekų tvarkytojų veiklą, o atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę vykdo (privalo vykdyti) valstybės institucijos tiek atliekų tvarkytojų įsirašymo į Atliekų tvarkytojų sąrašą metu, tiek ir išduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei vykdant veiklą; 3) privalomai turi pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į Atliekų tvarkytojų sąrašus. Sprendimas yra neteisėtas, nes jis nepagrįstas įstatymų normomis, neatitinka kitų administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir prieštarauja konstituciniams principams. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir panaikindamas dokumentus, kurie pagrindžia gamintojų ir importuotojų teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą (tarp jų ir pareiškėjos turimus Patvirtinimus), pritaikė poveikio priemonę, darančią esminį poveikį ūkinei veiklai, tačiau nenurodė tokios priemonės (mokestinės lengvatos panaikinimo) įstatyminio pagrindo.

Pažymi, kad Sprendime nurodoma Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas dėl įrodančių dokumentų) 55 punkto redakcija, pagal kurią, Departamento teigimu, jis gali panaikinti patvirtinimus (pareiškėjos nuomone, nesant įstatyminio Patvirtinimų panaikinimo pagrindo minėta teisės akto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai), atsirado praėjus keleriems metams po Patvirtinimo išdavimo, t. y. 2017 m. vasario 15 d., kai įsigaliojo aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736 ir minėtame tvarkos apraše buvo įtvirtinta nuostata dėl pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo. Iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų ir pareiškėja juo pasinaudojo, pateikdama mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2014 m ir 2015 m., nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Departamentui ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Ir tik priėmus Tvarkos aprašo dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius 2017 m. vasario 15 d., bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013–2015 m. laikotarpiu. Daro išvadą, jog tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais.

Nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimo administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti, bei 36⁸ straipsnio nuostatų. Sprendimas yra priimtas pažeidžiant pareiškėjos teisę į gynybą ir nesilaikant gero administravimo principų. PTO pavedimo davėjai, tarp jų ir pareiškėja, t. y. asmenys, kuriems skundžiamais aktais faktiškai yra taikomos poveikio priemonės (t. y. mokesčio lengvatos panaikinimas), nedalyvavo jų priėmimo procedūroje ir net nežinojo apie tokios procedūros egzistavimą, dėl ko neturėjo jokių galimybių apginti savo įgytų teisių, teikti paaiškinimų ir kt., procedūros metu. O tai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek Europos Komisijos ir Europos Tarybos, kurios narė yra Lietuvos Respublika, priimtiems dokumentams.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Sprendimu buvo patvirtintas Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus vedėjo Patikrinimo aktas, surašytas patikrinus PTO, todėl mano, kad jis tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pažymi, jog pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sutartinių prievolių tarp jos ir PTO. Teigia, jog pareiškėja neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, nes jos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

Pažymi, jog Departamentas atliko ne pareiškėjos, o PTO patikrinimą, apie kurį PTO buvo informuota, jos atstovui pasirašytinai buvo įteiktas Patikrinimo aktas, atsakovas įvykdė visus teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus, be kita ko, susijusius su informavimo procedūromis apie priimtą sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, todėl pareiškėjos argumentus dėl pažeistų teisių dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose laiko nepagrįstais.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad aplinkos apsaugos institucijos galimai laiku nesukontroliavo trečiojo asmens (UAB „Metrail“) priešingų teisei veiksmų. Nurodo, jog aplinkos apsaugos agentūra UAB „Metrail“ įrašė į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nes UAB „Metrail“ atitiko Aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 9.1 ir (ar) 9.2, ir (ar) 9.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Prieš įrašant UAB „Metrail“ į šį sąrašą, buvo atliktas jos patikrinimas ir nustatyta, kad įmonė turi visas sąlygas vykdyti tokią veiklą, tačiau, ar UAB „Metrail“ teisėtai išrašė Įrodančius dokumentus, galima buvo nustatyti tik Departamento pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą dėl Įrodančių dokumentų išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsikirsdamas į pareiškėjos kaltinimus dėl nesavalaikių UAB „Metrail“ patikrinimų, pažymi, jog atsakovas tinkamai vykdė priskirtas funkcijas. Paaiškina, kad UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų, išduotų 2013 m., patikrinimas pradėtas 2014 metais, kaip ir numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos, tačiau UAB „Metrail“ trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neteikė patikrinimui reikalingų dokumentų ir informacijos, dėl ko UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas už 2013 m. buvo baigtas 2015 m. Departamento pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-101 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 metus (Departamento 2015 n. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 šis patikrinimo aktas patvirtintas). Kaip ir numatyta Apraše, Departamento pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-413 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2014 metus (Departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 šis patikrinimo aktas patvirtintas). UAB „Metrai“ išduoti Įrodantys dokumentai už 2015 metus panaikinti Departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120. Pažymi, kad apie anksčiau minėtus sprendimus buvo informuota PTO, t. y. dar 2015 m. PTO jau turėjo informaciją, kad UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai buvo panaikinti. Tik PTO buvo žinoma, kuriems gamintojams ir importuotojams panaikintų UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu PTO išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

Teigia, kad Direktyvos nuostatos (ypač preambulės teiginiai) turi būti aiškinamos visos Direktyvos kontekste, pvz., 8 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, remiantis kuriomis buvo suformuluota Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 straipsnio nuostata, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai, kuris taikytinas šioje byloje. Šiame įstatyme nenustatyta, kad mokestį turi mokėti asmenys, dėl kurio veiksmų mokestis tikslinamas.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog ji tinkamai vykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nurodo, kad atlikus PTO patikrinimą surašytame Patikrinimo akte yra pripažįstami išrašyti neteisėtai PTO išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB „Metrail“ išrašytų įrodančių dokumentų panaikinimo. Daro išvadą, jog panaikinus UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, išduotus PTO, PTO išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja. Akcentuoja, kad Departamentas tikrino ne pareiškėją, bet PTO, kuri sutartiniais santykiais susijusi su pareiškėja. Mano, jog pagal susiklosčiusią faktinę situaciją pareiškėja turi ne prašyti panaikinti Sprendimą, priimtą dėl PTO Patikrinimo akto, bet sutartinių civilinių santykių pagrindu kreiptis į PTO ir iš jos turėtų išsireikalauti visus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu, ar neteisėtų dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Departamentas pagal kompetenciją vykdė savo funkcijas bei priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nesukeliantis tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija PTO 2012 m. rugpjūčio 24 d. išdavė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003, suteikiančią teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET (polietileno tereftalato), kombinuotųjų, metalinių, popierinių ir kartoninių bei kitų pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėja su PTO sudarė Sutartį, kuria PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjos užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjos naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su Sutarties tikslu – siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir / ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis. Kadangi PTO yra ne atliekų tvarkytoja, o tik organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą, pakuočių atliekų surinkimui ir tvarkymui (perdirbimui), ji sutartiniais pagrindais pasitelkia paslaugos subteikėjus – konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Viena iš PTO konkurso būdu pasitelktų pakuočių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“.

Nurodo, kad Departamento pareigūnams atlikus atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ patikrinimus, buvo priimti sprendimai: 2015 m. gegužės 12 d. Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. VR-17.5-59, dėl kurių teisėtumo yra inicijuoti teisminiai ginčai. Nors minėtų sprendimų teisėtumo klausimai dar nėra išspręsti ir paties Departamento iniciatyva bei prašymais administracinės bylos yra sustabdytos, Departamentas pradėjo PTO neplaninį patikrinimą dėl jos išrašytų patvirtinimų, išduotų UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, gamintojams ir importuotojams, taip pat ir pareiškėjos, teisėtumo. Atlikęs PTO patikrinimą, Departamentas 2017 m. lapkričio 8 d. surašė Patikrinimo aktą ir, išnagrinėjęs PTO pastabas dėl šio akto, priėmė Sprendimą, kuriuo PTO patvirtinimus, išrašytus gamintojams ir importuotojams už 2013–2015 metus, pripažino išrašytais neteisėtai. PTO dėl šio Sprendimo taip pat inicijavo administracinį ginčą.

Sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nei PTO, nei pareiškėja, nei kiti gamintojai ar importuotojai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl sankcijos taikymas (PTO išduotų patvirtinimų panaikinimas) yra neteisėtas. Pareiškėja teisingai ir pagrįstai skunde nurodo, kad ji tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Departamento pateiktas nurodymas jai sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams. Sprendime nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė PTO ir (ar) gamintojai ir importuotojai, taip pat ir pareiškėja.

Nurodo, jog priėmus skundžiamą Sprendimą susidarė paradoksali ir teisiškai nepateisinama situacija, kai sankcija – PTO išduotų patvirtinimų, taigi ir lengvatos gamintojams ir importuotojams panaikinimas – buvo pritaikyta nesant nei PTO, nei gamintojų ir importuotojų neteisėtų veiksmų ir kaltės, o buvo pritaikyta išimtinai dėl trečiojo asmens, atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ galimai padarytos nusikalstamos veikos. Dėl UAB „Metrail“ galimai padarytos nusikalstamos veikos FNTT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pagal Departamento pateiktus pranešimus FNTT, UAB „Metrail“ netinkamai tvarkė surenkamų ir tvarkomų atliekų apskaitą, rinko atliekas tose savivaldybėse, kuriose neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos, neteisėtai išduodavo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir kt. Nei PTO, nei gamintojai ir importuotojai nėra niekaip susiję su UAB „Metrail“ galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, jokie įtarimai nei PTO, nei gamintojams ir importuotojams nėra pareikšti.

Teigia, kad tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Departamentas turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, t. y. privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų. Iš susidariusios situacijos matyti, kad nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Departamentas šios pareigos nevykdė arba ją vykdė netinkamai. Atsakovas, matydamas, kad dėl galimai neteisėtų ar net nusikalstamų UAB „Metrail“ veiksmų teko panaikinti UAB „Metrail“ išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus kaip išrašytus neteisėtai, nepagrįstai šių UAB „Metrail“ veiksmų pasekmes perkėlė PTO bei gamintojams ir importuotojams. Gamintojai ir importuotojai jau yra sumokėję PTO už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą, o tuo tarpu PTO jau yra sumokėjusi UAB „Metrail“ už pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą.

Taip pat sutinka su pareiškėjos motyvu, kad, priimant Sprendimą, nebuvo užtikrinta jos teisė būti išklausytai. Sprendimu, kaip minėta, Departamentas pripažino neteisėtai išrašytais PTO patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, taigi ir panaikino gamintojams ir importuotojams suteiktą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą. Toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikomas teisinio poveikio priemone, todėl skundžiamam Sprendimui turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą be kita ko, nustatytos VAĮ 36⁸ straipsnyje. Mano, kad Departamento pareigūnai, UAB „Metrail“ patikrinimo metu nustatę šios įmonės veiklos pažeidimų ir nusprendę panaikinti PTO išrašytus patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, turėjo pareigą sudaryti sąlygas visiems asmenims (taip pat ir pareiškėjai), kurių interesus gali paveikti priimami administraciniai aktai, būti išklausytiems, t. y. pateikti savo poziciją pagrindžiančius dokumentus, duoti paaiškinimus, atsikirtimus ar kitą reikšmingą informaciją ir pan. Daro išvadą, jog Sprendimas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant esminį teisės prinicipą „teisę būti išklausytam“ ir pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidžiant VAĮ 36⁸ straipsnio imperatyvus, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 “Dėl patikrinimo akto patvirtinimo” dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-6493 ir Nr. Nr. 1514VI0001-5513-6493 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą yra laikoma gamintoju- importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant bei finansuoti pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą. Ši pareiga, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėja su VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” 2013 m. sausio 14 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo (toliau – ir Sutartis), kuria VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” įsipareigojo organizuoti pareiškėjos užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjo naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su sutarties tikslu - siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir/ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis.

Nustatyta, kad PTO pagal Sutartį organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 - 2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1414VI0001-5513-6493 už 2014 metus bei Nr. 1514VI0001-5513-6493 už 2015 metus (Patvirtinimai), kurie, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis lengvatą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus RAAD, atlikęs VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacijos” patikrinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo nustatė, kad: 1) Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti visi UAB „Metrail” metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” už 2013 metus, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 1787 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB „Metrail” panaikintų įrodančių dokumentų už 1787 t, VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojiems už 1787 t metalinės pakuotės sutvarkymą; 2) Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 panaikinti visi UAB „Metrail” metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” už 2014 metus, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 2365 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB „Metrail” panaikintų įrodančių dokumentų už 2365 t, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojiems už 2365 t metalinės pakuotės sutvarkymą; 3) Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail” metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija”, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 4349,942 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB “Metrail” panaikintų įrodančių dokumentų už 4349,942 t, VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojiems už 3036,278 t metalinės pakuotės sutvarkymą.

PTO, nesutikdama su Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti šį Sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėja dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei PPATĮ. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šioje administracinėje byloje pareiškėja formuluoja reikalavimą dėl Sprendimo panaikino, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo, kaip jau buvo minėta prieš tai, LVAT pasisakė 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022. Nurodytas teismo sprendimo yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.

LVAT išnagrinėjęs VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” skundą dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikinti Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeisti Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t; 4) likusią Vilniaus RAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).

Byloje nustatyta, kad UAB „Metrail“, kaip nustatyta ATĮ 34²⁵ straipsnyje, tinkamai nesutvarkė 2015 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ surinktų 764 640 t metalinių pakuočių atliekų. Šių atliekų sutvarkymą pagrindė pareiškėjai išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-6493, išduotas UAB „Metrail“ išrašyto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu. Taip pat nustatyta, kad UAB „Metrail“ tinkamai nesutvarkė 2014 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ surinktų 3654,00 t ir 134,947 t metalinių pakuočių atliekų. Šių atliekų sutvarkymą pagrindė pareiškėjai išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-6493, išduotas UAB „Metrail“ išrašyto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu. Tačiau Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. O šį sprendimą ginčijant, LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59 yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat nustatyta, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (kurios nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje) nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.

Taigi, nors pareiškėja skunde nurodo, jog jos veikloje nėra nustatyta jokių pažeidimų (susijusių su pakuočių tvarkymu), todėl neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti pareiškėjai atsakomybę už trečiųjų asmenų, už kuriuos ji nėra atsakinga, veiksmus ar neveikimą, tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, dėl nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį ir pan., minėtos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų (LVAT) sprendimais.

Pareiškėja skunde nurodo, kas ginčijamas Sprendimas yra poveikio priemonė, daranti esminį poveikį ūkio subjektams (ekonominė sankcija), kuri gali būti taikoma tik įstatyme esantiems pagrindams. Pareiškėja pagal Vilniaus RAAD pateiktą nurodymą, turėtų sumokėti 2 259 223,13 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (neskaitant delspinigių ir kitų sumų).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog kaip pareiškėja skunde nurodė, jog jai priskaičiuotas 2 259 223,13 Eur mokestis, tačiau ši suma nėra laikytina sankcija. Kaip minėta, pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Teismas laiko, jog pareiškėja tinkamai nesilaikė pareigos tvarkyti pakuočių, o tokios pareigos nesilaikymo rezultatas yra 2 259 223,13 Eur mokestis už aplinkos teršimą. Šiuo atveju pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Nors byloje šalys nekėlė ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio, tačiau teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.

Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašytą patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 1414VI0001-5513-6493 ir Nr. 1514VI0001-5513-6493 ir ši 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis LVAT nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 rezoliucinės dalies 6 pastraipa). Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nebuvo informuota apie skundžiamų aktų priėmimo procedūrą ir pirmą kartą apie skundžiamus aktus buvo informuota tik gavusi Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus RAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus atliko juridinio asmens PTO patikrinimą, o ne pareiškėjos. PTO apie patikrinimą buvo informuota, 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 pasirašytinai PTO atstovui. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliekant juridinio asmens veiklos patikrinimą, aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigūnai privalo paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus. Teisės aktai jokių įpareigojimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams informuoti kitus juridinius ar fizinius asmenis apie tam tikro juridinio asmens patikrinimus nenumato. Taigi teismas vertina, jog priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pažeistos jokios pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, taip pat nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui priėmus Sprendimą dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti ir Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9629. Taigi, šiuo atveju Vilniaus RAAD informavusi pareiškėją apie skundžiamus aktus 2017 m. gruodžio 19 d. raštu, šią pareigą atliko tinkamai ir teisėtai.

Be kita ko, kaip jau minėta prieš tai, pareiškėja buvo įtraukta į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022 (kaip trečiasis suinteresuotas asmuo). Atitinkamai teismas vertina, jog pareiškėjai buvo žinomos visos aplinkybės susijusios su ginčijamais reikalavimais. Tokiu būdu pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2013 m. išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužės mėn., 2014 m. išduoti dokumentai panaikinti tik 2015 m. rugsėjo mėn., o 2015 m. išduoti dokumentai panaikinti tik 2016 m. rugpjūčio mėn., leidžia pagrįstai konstatuoti, kad valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai, dėl ko net kelerius metus nebuvo užkirstas kelias UAB „Metrail“ pažeidimams. Pareiškėjos nuomone, skundžiami aktai nebūtų buvę priimti, jei valstybės institucijos būtų tinkamai vykdžiusios savo pareigas.

Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad atsakovui būtų per didelė prievolė prevenciškai užkardyti visus galimus pažeidimus. Pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnyje nurodyta, jog esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suinteresuotas visuomenė gali paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Be kita to, pažeidimai ir jų tyrimo pradėjimas gali būti nustatyti gavus pranešimus iš kitų viešojo administravimo institucijų.

Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Šiuo atveju, teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio ar pareigų nevykdymo.

Tuo pačiu paminėtina, jog jeigu pareiškėja mano, kad jai padaryta žala dėl trečiųjų asmenų galimų neteisėtų veiksmų ar valstybės institucijų netinkamo (nepakankamo) veikimo, t. y. nepakankamos kontrolės, tai pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos, nes šioje byloje yra vertinamas būtent Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas pažymi, kad Sprendimas atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas (jo dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, tad pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė