Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-339-593/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1-339-593/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. K., draudimo bendrovės AAS
Kaltinamasis
A. S.

Baudž.byla Nr.1-339-593/2012 (S) Proceso Nr.Proc. sprendimo kategorija 20-1-00390-11-01.2.25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m.vasario 15 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. J., sekretoriaujant G. Ž., dalyvaujant prokurorei V. Š., nukentėjusiajam V. K., draudimo bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ atstovui Valentinui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. 1966 12 24, Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Ryterna“ vartų paruošėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2011 07 02 apie 23 val. 40 min. Kaune, Taikos prospekte vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo Birželio 23-osios g. link Savanorių prospekto, ties Studentų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusio pėsčiojo V. K., kurį partrenkė tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

A. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog 2011 07 02 nakties metu važiavo Taikos prospektu, nepastebėjo pėsčiojo, kuris išėjo į kelią iš dešinės pusės ir jį partrenkė. Su nukentėjusiuoju bandė taikytis, pervedė jam 200 litų, tačiau jis 100 litų grąžino atgal, nes jam advokatė liepė pinigų nepriimti. Atlyginti jo prašomus 10000 litų žalai atlyginti negali, neturi tiek pajamų, gyvena vienas su abituriente dukra. Sutinka atlyginti žalos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. paaiškino, jog 2011 07 02 būdamas neblaivus ėjo namo, priėjo prie pėsčiųjų perėjos, pasižiūrėjo, mašina buvo toli, todėl pradėjo eiti per perėję ir, beveik perėjęs gatvę, buvo partrenktas. Prašo priteisti 10 000 litų. Nurodė, jo draudimas atlygino 2055 litus. Šiuo metu jis nedarbingas, nes tai įvykio pasekmė. Mano, jog patyrė neturtinę žalą, nes 4 mėnesius pragulėjo lovoje, 3 savaites gulėjo ligoninėje, buvo procedūrose dėl kojos tempimų. Labai skaudėjo, du kartus per dieną ligoninėje leisdavo vaistus nuo skausmo. Visus kvitus už pirktus vaistus pateikė draudimui. Iki įvykio dirbo UAB ,,KRS“ šaltkalviu.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (3-5 b.l.).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio išoriniai sužalojimai, konstatuojant, jog sugadintas priekinis dešinės pusės žibintas (6-9 b.l.);

Specialisto išvadoje konstatuota, jog 2011 07 03 0 val. 15 min. nukentėjusiojo V. K. kraujyje rasta 2,41 promilių etilo alkoholio (17 b.l.);

Specialisto išvada Nr. G 2386/11 (02) nurodyta, jog V. K. konstatuota abiejų kulkšnių lūžis, kairio blauzdikaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairio šokikaulio panirimas. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (19-20 b.l.).

Aptartais įrodymas neginčijamai nustatyta, jog A. S., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus, ir dėl šių reikalavimų nesilaikymo sukėlė autoįvykį, kurio metu nesunkiai sužalotas V. K.. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl įvykio padaryta 10 000 litų fizinė, turtinė ir moralinė žala ( 26 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu tiksliai nurodyti, kokia pinigų suma jis vertina neturtinę žalą – nukentėjusysis negalėjo, nurodė, jog tai turėtų būti daugiau nei 1000 litų. Taip pat nurodė, jog draudimas atlygino dalį žalos, išmokėdamas 2055,93 Lt. tik teisiamojo posėdžio metu iš draudimo atstovo išgirdo, jog dar tiek pat pinigų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bus sumokėta. Taip pat nurodė, jog žino, kad draudimas sumokės už vaistus bei kitas gydymo išlaidas, jei bus pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Civilinio atsakovo atstovas paaiškino, jog nukentėjusiajam išmokėjo pusę paskaičiuotos sumos, t.y. 2055, 93 Lt. Dar tiek pat žada pervesti artimiausiu metu. Taip pat atlygins turtinę žalą, susijusią su gydymu ir vaistų pirkimu, jeigu nukentėjęs pateiks dokumentus. Šiuo metu nukentėjęs pateikęs kvitus 107,81 Lt sumai, tačiau pinigų dar nepervedė, nes nukentėjusysis dar žada atnešti papildomus dokumentus.

V. K. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Teismas, vadovaudamasis civilinio atsakovo atstovo paaiškinimais yra tos nuomonės, jog visa turtinė žala, dėl kurios nukentėjusysis pateikė draudimo bendrovei dokumentus iki teisiamojo posėdžio dienos yra atlyginta, žalą atlygino draudimas, nukentėjusiajam ateityje patiriant žalą, susijusią su autoįvykiu, ją taip pat atlygins draudimo bendrovė civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu.

Taip pat draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, skaičiuodami po 20 litų už kiekvieną nedarbingumo dieną, t.y. už 111 dienų (2011 07 02 – 2011 10 20 laikotarpį). Nukentėjusiojo gydimosi laikotarpiu toliau bus mokama po 20 litų per dieną neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo A. S. veiksmų nukentėjusiajam V. K. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, pablogėjo jo sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl ilgo gydymo, kojos kaulų lūžio sumažėjo jo bendravimo galimybės su aplinka – koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, iki šiol gydosi. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes konstatuoja, jog visa iki teisiamojo posėdžio dienos patirta turtinė žala atlyginta ir toliau bus atlyginta draudimo, taip pat draudimas atlygins likusią neatligintą neturtinę žalą, įvertinus V. K. nedarbingumo laiką ir bus atlyginta neturtinė žala dėl V. K. nedarbingumo nuo 2011 10 20.

Įvertinus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, jog padarytas nusikaltimas neatsargus, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį, kurią turėtų atlyginti kaltinamasis, nustačius 1000 litų (įvertinus kaltinamojo išmokėtą bei draudimo išmokėtas ir paskaičiuotas išmokas).

Gautas E. Č. prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu E. Č. nurodė, jog kaltinamasis yra tiesiogiai jam pavaldus, jis gali įtakoti jo elgesį ir užtikrinti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atlygins žalą.

LR BK 40 str. numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą ir yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Įvertinus kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (neturi administracinių nuobaudų), dirbo, atsižvelgiant į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, A. S. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, stengėsi atlyginti žalą, mažą jos dalį atlygino, tačiau, kadangi nukentėjusysis nepriėmė pinigų, kaltinamasis neturėjo galimybės atlyginti didesnės žalos dalies, teismas laikosi nuomonės, jog yra pagrindo manyti, jog A. S. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, per vieną mėnesį atlygins likusią neatlygintą žalą. Todėl tesimas daro išvadą, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos atiduoti kaltinamąjį A. S. pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į laiduotojo E. Č. savybes – neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teismas yra tos nuomonės, jog E. Č. yra asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjo. Todėl, esant E. Č. prašymui, A. S. atiduotinas E. Č. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Baudžiamoji byla nutrauktina, kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d., 307 str., 308 str., LR BK 40 str.,

nusprendžia:

A. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją nutraukti.

A. S. perduoti laiduotojo E. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti V. K. iš A. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

TeisėjaD. J.