- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- I1-6043-609/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00021-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 93-97), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė) jam priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą - 8 000 už laikymą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2024 m. sausio 22 d.
Skunde nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime kamerose Nr. 30, 46, 52, 55, 56, 95, 102, 104 ir kt., laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2024 m. sausio 22 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi nuo bendro kameros ploto sanitarinio mazgo vieta buvo atskirta medinėmis 1,5 m. aukščio pertvaromis, nebuvo atskirai įrengto tualeto, oro šalinimo sistemos.
Teigia, kad nors buvo laikomas kamerose, kurių bendras plotas yra nuo 10 m² iki 18 m², tačiau jos buvo perpildytos.
Teigia, kad buvimas kamerose nėra saugus, nes sienos suskilusios, netvarkingos, išbraižytos, nuo lubų byra tinkas, langai išpuvę.
Tvirtina, kad nebuvo užtikinta tinkama 6 val. trukmės veiklos programa. Nurodo pavyzdį dėl netinkamų oro sąlygų, dėl ko buvimas lauke nėra priimtinas, todėl tokiu atveju nėra užtikrintas užimtumas.
Teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilo neigiamos pasekmės jo gyvenimo kokybei, jis išgyveno orumo ir savigarbos pažeminimą, patyrė gėdą, įtampą, gilų dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, konfliktavo su kitais kalinčiaisiais. Atsirado baimė, nerimas, emocinė depresija, sutriko miegas, jis pradėjo vartoti medikamentus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimo neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. vasario 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas ne mažesnis, nei minimalus vienam asmeniui turintis tekti 3,666 m² plotas, nes kameros Nr. 46 plotas yra 18,33 m², kameros Nr. 107 – 15,81 m² , kameros Nr. 30 – 23,37 m², kameros Nr. 56 – 19,05 m², kameros Nr. 52 – 18,5 m², kameros Nr. 55 – 18, 77 m², kameros Nr. 54 – 17, 98 m², kameros Nr. 49 – 20,23 m², kameros Nr. 45 – 18, 47 m², kameros Nr. 43 – 18, 33 m², kameros Nr. 24 – 18,72 m², kameros Nr. 104 – 18, 86 m², kameros Nr. 95 – 17, 52 m², kameros Nr. 88 – 18, 73 m², kameros Nr. 98 – 19, 87 m², kameros Nr. 102 – 16,63 m², o ūkio aptarnavimo būrio patalpos plotas yra 39,16 m².
Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m². Teigia, kad teisės aktuose nėra nustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kameroje skaičiavimo metodologija. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 m² minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje.
Teigia, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną bei atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida (kamerose Nr. 55 ir 107) arba durimis iš OSB plokštės.
Nurodo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pagal numatytą planą atliekamas pilnas lubų, sienų, pertvarų remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas ir kt.
Paaiškina, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 17 p., be kita ko, nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pažymi, kad Šiaulių kalėjime mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas negalimas, nes įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą.
Atkreipia dėmesį, kad nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.
Akcentuoja, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neužsistovi.
Pažymi, jog iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, ar ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas dėl higienos normų sąlygų Šiaulių kalėjime neatitikimo.
Tvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, programose, pvz., šaškių, tinklinio varžybose, edukaciniame užsiėmime rūkymo prevencijos klausimais, edukacinėje paskaitoje „Fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimas“, švietėjiškose veiklose savižudybių prevencijos klausimais, priklausomybės konsultantų vedamuose mokymuose, dailės terapijoje „Raktas“, užsiėmimuose „ Spalvų pasaulis“ bei „Gyvenk sveikai“, paskaitoje-diskusijoje „Ką verta žinoti atsisveikinant su tabaku“, susitikimuose su savanoriais bei dvasininkais ir kt. (b l. 160-162).
Teigia, kad pagal kiekvieną savaitę kalėjimo viršininko tvirtinamą bendrą grafiką suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, bilijardo salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, reabilitacijos kambarius, stalo teniso salę ir pan. Stengiamasi sudaryti galimybes asmenims sudalyvauti įvairiuose užsiėmimuose – vienu metu į skirtingas patalpas ir aikšteles vedami įvairių (skirtingų) kamerų suimtieji ir nuteistieji: kai vieni žaidžia krepšinį, kiti – stalo tenisą, sportuoja treniruoklių salėje, žaidžia stalo žaidimus ir kt. kad asmeniškai kiekvienam nuteistajam ar suimtajam užimtumas nėra organizuojamas.
Pažymi, jog teisės aktai neapibrėžia, kiek laiko bei kiek kartų per savaitę suimtieji (nuteistieji) turi lankytis sporto salėje, žaisti krepšinį, stalo tenisą, biliardą, užimtumo kambariuose.
Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde dėsto bendro pobūdžio teiginius, tačiau nepateikia faktinės argumentacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Atsakovės vertinimu, vien teigimo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, teiginiai turi būti patvirtinti įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių kalėjime, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių kalėjimo kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto reikalavimas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi suvestinė teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.2 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Analogiškos minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normos asmenims (3,1 m²– asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis bei 3,6 kv. m - atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis) reikalavimas yra nustatyta ir Šiaulių kalėjimo direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 3 d.) 1.2.1. bei 1.2.2 papunkčiuose.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakyme Nr. V-317 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. vasario 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. (t. 1, b. l. 143-159) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2024 m. sausio 22 d. Kameroje Nr. 30, esant 5 arba 6 asmenims, pareiškėjui teko 4,67 arba 3,89 m² kameros ploto, kameroje Nr. 46, esant 2 arba 5 asmenims, pareiškėjui teko 9,16 m² arba 3,66 m² kameros ploto, kameroje Nr. 52, esant 4 arba 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,62 m² arba 3,7 m² kameros ploto, kameroje Nr. 55, esant 4 arba 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,69 m² arba 3,74 m² kameros ploto, kameroje Nr. 56, esant 4 arba 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,76 m² arba 3,81 m² kameros ploto, kameroje Nr. 95, esant 2, 3 arba 4 asmenims, pareiškėjui teko atitinkamai 8,76 m² 5,84 m² arba 4,38 m² kameros ploto, kameroje Nr. 102, esant 2, 3 arba 4 asmenims, pareiškėjui teko atitinkamai 8,31 m² 5,54 m² arba 4,15 m² kameros ploto, kameroje Nr. 104, esant 4 arba 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,71 m² arba 3,77 m² kameros ploto.
Įvertinus kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 16,63 m² iki 23,37 m² (t. 1, b. l. 143-159), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,16 iki 2,38 m² (t. 1, b. l. 163-165) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 30 (23,37 m² - 1,19 m²), esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, matyti, kad pareiškėjui teko 3,69 m², kameroje Nr. 46 (18,33 m² - 1,63 m²), esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,34 m², kameroje Nr. 52 (18,5 m² - 2,32 m²), esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,23 m², kameroje Nr. 55 (18,77 m² -1,16 m², esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,52 m², kameroje Nr. 56 (19,05 m² -2,38 m²), esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,33 m², kameroje Nr. 95 (17,52 m² - 2,32 m², esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,8 m², kameroje Nr. 102 (16,63 m² - 1,36 m², esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,81 m², kameroje Nr. 104 (18,86 m² - 1,497 m², esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,47 m². Taigi, kamerose Nr. 30, 95, 102 iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau negu 3,6 m², o kamerose Nr. 46, 52, 55, 56, 104 iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m².
Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. vasario 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. (t. 1, b. l. 143-159) ir fotonuotraukas (t. 1, b. l. 172-197) patvirtina, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo užtikrintas, kamerose esantys baldai negalėjo varžyti pareiškėjo judėjimo laisvės.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog dėl įvairaus inventoriaus kamerose pareiškėjas su skundu kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją (t. 1., b. l. 18-19), tačiau pažeidimų nenustatyta.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad aukščiau nurodytais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Nors pareiškėjas teigia, kad Šiaulių kalėjime kameros nėra saugios, sienos suskilusios, netvarkingos, išbraižytos, nuo lubų byra tinkas, langai išpuvę, iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2023 m. birželio 23 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133-135) matyti, jog 2023 m. birželio 19 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 44 nustatytas Higienos normos 12 punkto reikalavimų pažeidimas buvo pašalintas. Pažymėtina tai, kad skundas buvo pateiktas dėl pažeidimų kamerose Nr. 23, 26, 62, 88, 44, kuriose pareiškėjas bausmės neatliko.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2023 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-132) konstatuota, kad 2023 m. lapkričio 9 d. operatyviosios kontrolės metu Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. V-389 įsakymu „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą atsižvelgiant į materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini),,Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.“ (t 1. b. l. 165-166), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini),,Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. gruodžio mėn.“ (t. 1, b. l. 167-168), Lietuvos Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. sausio 25 d. pažymos Nr. LV-3217 ,,Apie Šiaulių kalėjime atliktus kamerų patalpų ir kitų erdvių remontus laikotarpyje 2023 m. sausio mėn. – 2023 m. gruodžio mėn.“ (t. 1, b. l. 169-170), matyti, kad per 2020 m. – 2023 m. laikotarpį buvo remontuojamos įvairios ginčo įkalinimo įstaigos kameros, kitos paskirties patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų pažeidimų pareiškėjas kreipėsi su skundais į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl kamerų būklės nėra pagrįsti įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisė buvo pažeista.
Pareiškėjo teiginį, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas paneigia bylos duomenys, kurie patvirtina, kad gyvenamosiose kamerose sanitarinis mazgas yra atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną bei atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida (kamerose Nr. 55 ir 107) arba durimis iš OSB plokštės. Atitvarinės konstrukcijos aukštis yra ne mažesnis nei 1, 80 m.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad jos privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).
Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023).
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 56 straipsnyje. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus nurodytas išimtis, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis. Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, kad įkalinimo įstaiga privalo užtikrinti 6 val. veiklos programą, nėra pagrįstas.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo A. M.“ (t. 1., b. l. 160-162) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2024 m. sausio 22 d. pareiškėjas dalyvavo Šiaulių kalėjime organizuojamuose užsiėmimuose bei programose, o tai, kad pats pareiškėjas nenori įsitraukti į tam tikras veiklas, pvz. skaitymą, kada oro sąlygos veikloms lauke nėra priimtinos, yra pareiškėjo pasirinkimo teisė.
Nenustatyta, jog kalėjimo administracija ar kiti darbuotojai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, o tam tikras kalinčiųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas, įskaitant ir jų stebėjimas, ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pareiškėjo teiginiai apie jo sveikatos sutrikimai (nerimas, baimė, depresija ir kt.) nepagrįsti įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo dėl kalinimo Šiaulių kalėjime sąlygų.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių kalėjime pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų ir kitų esminių civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.