Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Varėnos rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015 m. rugsėjo 17 d. apie 18.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.40 promilių girtumas), tyčia kumščiu sudavė du kartus savo žmonos R. V. mažamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, t. y. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Be to, D. V. 2016 m. birželio 17 d. apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia įspyrė savo žmonos R. V. nepilnamečiui sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės kojos pėdą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas įtariamasis D. V. nurodė, kad jis pilnai pripažįsta, jog smurtavo prieš savo žmonos R. V. sūnų A. B., suduodamas jam kumščiu du kartus į galvą, taip pat, kad smurtavo prieš žmonos sūnų E. B., kuriam įspyrė į koją. Visa tai įvyko, nes buvo neblaivus ir supykęs, kadangi vaikai jo neklausė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sukelti jiems fizinio skausmo nenorėjo. Pastaruoju metu nevartoja alkoholio, ieško darbo, su šeimos nariais susitaikė, jų atsiprašė, santykiai su visais šeimos nariais yra normalūs ( t. 2, b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama R. V., turi brolį E., sesę G. ir sesę K., taip pat turi patėvį D., kuris kartu gyvena. Prieš kelias dienas, vakare, tikslios valandos neprisimena, D. į namus grįžo neblaivus, pradėjo triukšmauti, prižadino tuo metu miegojusią mamą. D. barėsi, kad namuose nėra valgyti. D. puolė prie sesės K., ši skambino telefonu, atėmė telefoną ir įmetė į pečių. Tada D. griebė sesei už plaukų, jis bandė sesę ginti. D. jam kumščiu du kartus trenkė į galvą, jam skaudėjo. Mama to nematė. Apie tai pasakė savo broliui E. D. muša kartais ir mamą. 2016 m. birželio mėn., dienos neprisimena, D. buvo namuose išgėręs, keikėsi, šūkavo. Tą dieną brolis E. skundėsi mamai, kad D. jam įspyrė į koją. E. rodė koją, matė, kad kojos pėda buvo paraudusi, bet kuri brolio koja buvo paraudusi, jis neprisimena. Brolis skundėsi, kad koją jam skauda. Visa tai buvo vakare. Jis pats, kai E. D. įspyrė, nematė, tik tą sakė brolis ( t. 1, b. l. 45-46, t. 2, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad su mama R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), turi brolį A., sesę G. ir sesę K.. Su jais taip pat kartu gyvena mamos vyras, jų patėvis D. V.. Su D. dažnai vyksta žodinis konfliktas, nes šis ant vaikų keikiasi dėl mažiausių dalykų. 2015-09-17 vakare, tikslios valandos neprisimena, D. į namus grįžęs neblaivus pradėjo triukšmauti, kibo prie jo ir sesės K.. D. priekaištavo, kodėl sesė K. jam nepadarė nieko valgyti. Mama tą dieną taip pat buvo šiek tiek išgėrus. Jis matė, kad D. tą dieną, būdamas virtuvėje, jo broliui A. kumščiu sudavė apie du kartus į galvos sritį, brolio akyse pasirodė ašaros, suprato, kad šiam skaudėjo. Mama tuo metu buvo kieme ant laiptų. Kad D. būtų smurtavęs prieš sesę K., nematė, tik jam sesė sakė, kad D. ją tempė už plaukų. K. paėmusi mobilųjį telefoną kvietė policiją, nes D. namuose triukšmavo, tada D. griebė iš sesės rankų telefoną ir įmetė į pečių. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir D. išsivežė. D. anksčiau yra smurtavęs ir prieš jį, jam skaudėjo, bet nelabai. D. dažnai namuose būna neblaivus, šaukia, keikiasi ant jų. D. tą vakarą prieš mamą nesmurtavo. 2016 m. birželio mėn., dienos neprisimena, vakare, D., būdamas virtuvėje, pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono. Tą dieną D. buvo neblaivus, tad elgėsi agresyviai, šūkavo. Jis D. telefono nepadavė, nes matė, kad telefonas yra už šio. Kiek pabuvęs virtuvėje, jis nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Paskui jį į kambarį atėjo ir D., įpykęs, kad jis šiam nepadavė telefono, tuo pat metu jam spyrė koja, pataikė į kairės kojos pėdą. Nuo smūgio jam skaudėjo, smūgio vietoje pėdoje atsirado paraudimas. Po įspyrimo D. dar kurį laiką vaikščiojo po namus, pykdamas ir besikeikdamas, vėliau nurimo. Dėl įspyrimo jam skaudėjo, vaikščiojant dar kurį laiką jautėsi skausmas. Dėl kojos skausmo po kelių dienų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, vėliau pas medikus nesikreipė. Ar kitą dieną D. elgėsi agresyviai, jis neprisimena ( t. 1, b. l. 65-66, t. 2 , b. l. 25-30).

Ikiteisminio tyrimu metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad su vyru D. V. gyvena (duomenys neskelbtini), augina 4 vaikus, iš jų vienas bendras vaikas. 2015-09-17 apie 18 val. D. V. į namus grįžo neblaivus, jiedu susibarė. Ją užstojo dukra K. B. ir sūnus A. B.. Ji išbėgo į kiemą. Kai grįžo į namus, duktė K. jai pasakė, kad D. ją tampė už plaukų, jai skaudėjo, o sūnus A. sakė, kad D. sudavė jam per pakaušį kelis kartus, jam skaudėjo. Tai turėjo matyti sūnus E.. Duktė K. iškvietė policijos pareigūnus. Ant vaikų sužalojimų neliko. 2016-06-17 ji buvo namuose kartu su vaikais E. B., K. B., A. B. ir G. V.. Apie 19 val. į namus grįžo vyras D. V., matėsi, kad šis neblaivus, elgėsi agresyviai. Tik grįžęs, jis pradėjo ją ir vaikus keikti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Būdamas virtuvėje, jis liepė E. paduoti jam telefoną. E. pasakė telefoną pasiimti pačiam, nes matė, kad telefonas yra D. už nugaros. D. dėl tokio E. pasakymo labai supyko, dar labiau pradėjo šūkauti, keikti ją ir vaikus. Tuo metu E. iš virtuvės išėjo ir nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo ant lovos. Tame kambaryje buvo A., K. ir G., kurie tarpusavyje žaidė. Paskui E. į kambarį įpykęs atėjo ir D., šūkavo, keikėsi, vadino E. negražiais žodžiais. Tuo metu bešūkaudamas koja spyrė sėdinčiam ant lovos E., pataikė į kairės kojos pėdą. Ji pati tuo metu buvo netoli kambario, tarpduryje, tad viską gerai matė. Po įspyrimo E. skundėsi kojos skausmu, pėdoje matė nežymų paraudimą. Tuo metu D. dar kurį laiką vaikščiojo po namus ir keikėsi. Jam nenurimus, ji paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir bandė skambinti policijai, bet prisiskambinti negalėjo, nes nebuvo po audros ryšio. Vėliau vyras nurimo. Kitą dieną, vyras iš pat ryto susiruošė išeiti, išeidamas pasiėmė butelį alaus, pasakė, kad išgėręs alų grįš ir papjaus ją ir jos vaikus. Ji užrakino namų duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes išgėręs D. būna labai agresyvus, norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai jį nuramintų. Tuo metu laukėsi, tad dar emocingiau į viską reagavo, išsigando dėl savęs ir vaikų. Ji turėjo važiuoti į ligoninę gimdyti, tad bijojo palikti vaikus su neblaiviu vyru. Realiai jokių veiksmų vyras neatliko, peiliu nei jai, nei vaikams jis negrasino. Dėl žodinio grasinimo pretenzijų neturi, dėl to nenukentėjo, nepatyrė jokios žalos ( t. 1, b. l. 38-39, t. 2 , b. l. 14-15, 16-18).

Ikiteisminio tyrimu metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama R. V., turi brolį A., sesę G. ir brolį E.. Kartu gyvena mamos vyras, jų patėvis D. V.. Su D. dažnai vyksta žodiniai konfliktai, šis juos keikia. D. dažnai būna išgėręs. 2015-09-17 vakare, tikslios valandos neprisimena, D. į namus grįžo neblaivus, pradėjo triukšmauti, prižadino tuo metu miegojusią mamą. D. priekaištavo, kodėl namuose nėra nieko pagaminta valgyti. Vienu momentu ji pamatė, kai D. iš mamos rankų bandė atimti šluotą, galvojo, kad jis ruošiasi mušti mamą. Ji išsigandusi paėmė telefoną ir paskambino į policiją, o D. iš jos atėmė telefoną ir įmetė į pečių . Tada D. ant jos supykęs griebė rankomis ją už plaukų ir tempė. Šių aplinkybių niekas nematė. Vėliau E. jam pasakė, kad D. per pakaušį mušė ir A.. Atvykę policijos pareigūnai D. išsivežė. Jos ir D. santykiai blogi, jis nuolat triukšmauja, šaukia, rėkia. Mama tą dieną taip pat buvo šiek tiek išgėrusi. Kai D. grįžta į namus, jie stengiasi būti patyliukais, kad tik D. prie jų nekibtų. 2016 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, D. buvo išgėręs, namuose elgėsi agresyviai. Vakare jis pradėjo triukšmauti, nes nerado savo mobiliojo ryšio telefono. Tuo metu ji su broliu A. buvo kambaryje, o D. virtuvėje. Po kurio laiko į kambarį atėjo brolis E. ir atsisėdo ant lovos. Paskui šį į kambarį atėjo ir D., liepė E. patraukti kojas ir tuo pat metu koja jam spyrė per kojas. Kur tiksliai D. E. pataikė, ji nematė, tik matė, kad spyrė per kojas. Po įspyrimo D. dar kurį laiką vaikščiojo po namus rėkaudamas ir besikeikdamas. Ji girdėjo, kaip E. mamai skundėsi, kad jam koją skauda. Vėliau brolis koją rodė, tad matė prie pėdos paraudimą ir kraujosruvą. Ar kitą dieną D. elgėsi agresyviai, ji neprisimena ( t. 1, b. l. 57-58, t. 2, b. l. 41-43).

Policijos pareigūno Marijaus Petrausko 2015-09-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog patėvis D. V. 2015-09-17 smurtavo prieš K. B. ir A. B. (t. 1, b. l. 18-22).

Policijos pareigūno Mareko Klopovo 2016-06-18 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2016-06-17 D. V. iš kojos spyrė savo posūniui E. B. į kairę koją, būdamas neblaivus rėkavo, grasino (t. 2, b. l. 1-4).

2015-09-17 įvykio vietos apžiūros metu, dalyvaujant R. V., buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpos, kur galimai D. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. B.. Ant virtuvės stalo matosi apdegęs mobilaus ryšio telefonas. Virtuvėje ir kambariuose tvarkinga (t. 1, b. l. 23-29).

2016-06-18 įvykio vietos apžiūros metu, buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) bei jo patalpos, kur D. V. galimai sukėlė nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą. Visi daiktai stovi tvarkingai, jokių grumtynių požymių nesimato (t. 2, b. l. 5-10).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 992/18 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagos duomenimis, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė ( t.1, b. l. 51-52).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 642/2016 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenimis, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė ( t. 2, b. l. 38-39).

Tikrinimo alkotesteriu metu 2015-09-17 20.34 val. D. V. nustatytas 3.40 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 76).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir D. V. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad D. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

D. V. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2015-09-17 ( t. 1, b. l. 78-79) , paleistas 2015-09-18 ( t. 1, b. l. 93) , Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ( t. 1, b. l. 90-92).

D. V. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2016-06-18 ( t. 2, b. l.82-83) , paleistas 2016-06-19 ( t. 2, b. l. 90) , 2016-06-19 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 2, b. l. 91-92).

Prokuroras siūlo D. V. už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. skirti baudą 21 MGL (790,86 eurų) dydžio, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. skirti 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kaltinamasis D. V. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su bausmių rūšimis ir dydžiu sutinka ( t. 2, b. l. 98-100).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš savo sutuoktinės vaikus, su kuriais kartu gyvena. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas, vedęs, nedirbantis.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padarytų nusikaltimų sunkumą, į tai, kad kaltinamasis D. V. pripažino kaltę. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2015-09-17), ir skirti jam bausmę – 21 MGL (790,86 EUR) baudą.

Pripažinti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016-06-17), ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir D. V. skirti subendrintą bausmę – 21 MGL dydžio baudą ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. skirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 EUR) dydžio baudą ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015-09-17 iki 2015-09-18 ir nuo 2016-06-18 iki 2016-06-19.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (padidinti ar sumažinti) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.