Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „JUST.TV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių P. P. ir A. P. ieškinį atsakovei UAB „All Media Lithuania“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „JUST.TV“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovių pateikti įrodymai (duomenys apie P. P. darbo santykius ir valstybinį socialinį draudimą, ieškovių medicinos dokumentų išrašai) paneigė ieškovių deklaruojamos neturtinės žalos (P. P. atleidimo iš darbo, emocinio šoko, sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais, o ieškovių nurodomas emocinis šokas ir pergyvenimai dėl reportažo buvo vienkartiniai ir trumpalaikiai. Objektyviai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog parodytas reportažas prisidėjo prie ieškovės ligos (žvynelinės) progresavimo. Pažymėjo, jog ginčo programa „Farai“ buvo transliuota 2017 m. sausio 26 d., o dėl žvynelinės gydymo ieškovė P. P. į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2018 m. vasario 25 d. Atkreipė dėmesį apie kitus ieškovei diagnozuotus susirgimus, provokuojančius žvynelinę. Apeliantės vertinimu, ieškovė dažnai patirdavo nervinę įtampą ir stresą dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovės transliuotu reportažu, todėl ginčo reportažo transliavimas nebuvo būtinoji P. P. žvynelinės susirgimo kaip žalos įvykio atsiradimo priežastis bei yra per daug teisiškai nutolusi nuo kilusios žalos. Trečiasis asmuo sutinka, kad ieškovė tikėtinai patyrė emocinį šoką ir kitus išgyvenimus, tačiau mano, kad jai priteistas žalos atlyginimas yra mažintinas.

12. Apeliantės vertinimu, priteisdamas žalos atlyginimą ieškovei A. P., pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodo, kokias konkrečiai atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmes teismas pripažįsta nustatyta žala, kuo konkrečiai pasireiškė nurodomas sveikatos pablogėjimas. Medicininiai duomenys liudija, kad A. P. psichikos sveikatos sutrikimus sąlygoja jos konfliktiški santykiai su tėvu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, liudijančių bent kokį nors šios ieškovės sveikatos pablogėjimą dėl ginčo reportažo parodymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl programos parodymo ji būtų patyrusi patyčias ar persekiojimą mokykloje. Apeliantės vertinimu, ieškovė tikėtinai patyrė nemalonius išgyvenimus dėl parodyto reportažo, tačiau jai priteista žala taip pat mažintina.

14. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės kaltės formos. Ginčo programos vaizdo įrašas apie ieškovių privatų gyvenimą padarytas su ieškovių žinia ir joms sutinkant, teisėtu būdu, tačiau atsakovė sąžiningai suklydo manydama, kad ieškovių privataus gyvenimo parodymas ginčo programoje turi teisėtą pagrindą, todėl atsakovės kaltė šios bylos aplinkybių kontekste negali būti kriterijumi, dėl kurio žalos atlyginimas ieškovėms galėtų būti didinamas. Tai patvirtina ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. liepos 28 d. sprendime ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendime nurodyti argumentai.

18. Apeliančių vertinimu, tokio pobūdžio ginčuose teismui įsitikinus faktinių aplinkybių buvimu (šiuo atveju reportažo rodymu, reportažo turinio pobūdžiu, reportažo neteisėtumu) jis gali ir turi šalia šalių pateiktų leistinų įrodymų vertinimo, vadovautis ir bendražmogiškomis, bendrai suvokiamomis nuostatomis, vertinant dvasinių išgyvenimų gilumą, jų tęstinumą laike ir panašiai. Nes kaip ir šiuo atveju visiškai aiškiai suvokiama, kad tokio pobūdžio reportažas parodytas visuomenei negali nesukelti ilgalaikio neigiamo poveikio ieškovių emociniai būsenai, tačiau neretai įrodyti tai objektyviais įrodymais sudėtinga dėl įvairių psichologinio pobūdžio žmogaus savybių. Bet tai nereiškia, kad žmogaus skaudūs dvasiniai išgyvenimai nevyko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama trečiojo asmens pateikto apeliacinio skundo ribose. Prie trečiojo asmens apeliacinio skundo prisideda ir atsakovas.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinus ieškovių ieškinį iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga konstatavo, kad atsakovui be ieškovių leidimo viešai transliuojant reportažą apie jų šeimos privatų gyvenimą buvo pažeista ieškovių teisė į privataus gyvenimo slaptumą bei teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Įvertinęs ieškovių pateiktus medicininius duomenis bei paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas ieškovės P. P. patirtą neturtinę žalą vertino 3000 EUR, o A. P. neturtinę žalą 1000 EUR.

22. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepasisakė dėl trečiojo asmens ir atsakovo argumentų išdėstytų procesiniuose dokumentuose, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priteisė neturtinę žalą ieškovėms, kurios dydžiai neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliantės vertinimu, ieškovėms priteista žala mažintina iki 1000 EUR ieškovei P. P. ir 500 EUR A. P..

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ji nėra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų. Teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę apribojimai yra numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinti ribojimų valdžios pareigūnams įsikišti į asmens privatumą pagrindai ir kriterijai. Privatumas gali būti ribojamas leidžiant valdžios pareigūnams įsikišti įstatymo nustatytais atvejais, jame numatytais tikslais (ginti tam tikrus gėrius ar vertybes) ir tokiu mastu, kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje. Privatiems asmenims tokia galimybė šioje nuostatoje nenumatyta, bet tai įmanoma ribojant jiems kitų Konvencijoje nustatytų teisių įgyvendinimą. Konvencijos 10 straipsnyje reglamentuojama asmens teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Ši teisė nėra absoliuti. Jie turi užtikrinti, be kita ko, asmens orumo ir teisių apsaugą, kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje. Ginčo santykius reglamentuojantis CK 2.22 straipsnis nurodo, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privatumą garantijos, draudžiančios neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir surinktos informacijos, net ir atitinkančios tikrovę, skleidimą. Asmuo, kurio teisė į privatų gyvenimą pažeista, turi teisę reikalauti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-01-26 atsakovės televizijos kanale „TV3“ laidoje „Farai“ buvo parodytas reportažas, kurio turinyje užfiksuotas šeiminis konfliktas, kuriame dalyvauja ieškovės ir taip paviešintos jų asmeninio gyvenimo aplinkybės. Žurnalistų etikos inspektorius 2017-07-28 sprendime Nr. (SK-31) SPR-83 dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, „TV3play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos nustatė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau –VIĮ) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus ir konstatavo kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) be pareiškėjų (ieškovių) sutikimo ir nesant pagrįsto visuomenės intereso žinoti, televizijos programoje atskleidė pareiškėjų gyvenimo detales ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjų teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-11-17 sprendimu paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017-07-28 sprendimas Nr. (SK-31) SPR-83. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo ribas ir pagrįstai konstatavo, jog iš esmės ginčas tarp šalių yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neteisėti atsakovės veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

25. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas tuo pagrindu, jog yra nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentų. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai bei taikytini įstatymai, kuriuos teisiškai įvertinus, padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

26. Atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės argumentai dėl kaltės formos ir jos sąžiningumo paviešinant vaizdo ginčo reportažą. Nėra pagrindo sutikti apeliantės argumentais, jog šiuo atveju neteisėti veiksmai gali būti pateisinami tuo pagrindu, jog ginčo reportažas paskelbtas manant, jog buvo viešas interesas skelbti informaciją ir kad ieškovės davė sutikimą viešinti vaizdo medžiagą konkliudentiniais veiksmais. Teismų praktikoje, pažymima, kad CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kokia forma turi būti išreiškiamas sutikimas, jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB „B. T. leidyba“; bylos Nr. 3K-3-294/2003; skelbta Teismų Praktika 19). Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Tai patvirtina ir žurnalistų etikos sprendimas, kuriame nurodyta, jog nesant VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi pareigą gauti asmens sutikimą jį rodyti televizijos programoje.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovių medicinių dokumentų analize, joms diagnozuotų ligų vertinimu.

28. Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisė į privatumą ar garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.23 , 2.24 straipsniai). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis). Taigi, teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

29. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nustatydamas neturtinės žalos, padarytos dėl ieškovių teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, pažeidimo, atlyginimą, atsižvelgė į CK 6.250 str.1, 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį rėmėsi ne tik ieškovių pateiktais medicininiais dokumentais. Priimant skundžiamą sprendimą ir dalinai tenkinant ieškinį, atsižvelgta į apeliantės argumentus, jog ieškovėms diagnozuotos atitinkamos ligos ankščiau nei buvo paviešintas ginčo reportažas bei tai, kad nebuvo įrodyta, kad viena iš ieškovių dėl ginčo reportažo neteko darbo. Kolegijos vertinimu, apeliantės selektyvus ir subjektyvus įrodymų vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės neteisėti veiksmai paviešinant jų privataus gyvenimo detales bei dėl šių veiksmų sukelti išgyvenimai, stresas, atsižvelgiant į joms diagnozuotas ligas (žvynelinė, depresija) sukelia šių ligų paūmėjimą ir progresavimą. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant priteitinos žalos dydį taip pat pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovė A. P. buvo nepilnametė ir nors jos atvaizdas tiesiogiai nebuvo parodytas, tačiau iš paties reportažo turinio nėra sunku ją identifikuoti.

30. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovių patirtos neturtinės žalos, tačiau kolegijos vertinimu, natūralu, jog atsakovės be ieškovių sutikimo viešai televizijoje parodytas reportažas, kuriame paviešinamos jų asmeninio gyvenimo detalės yra priežastiniame ryšyje su ieškovių patirtais nepatogumais, stresu, sveikatos problemų progresavimu, išgyvenimais, galimybių ribojimu, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintina, kaip atitinkamo dydžio neturtinė žala. To neginčija ir pati apeliantė. Nėra pagrindo sutikti ar mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki apeliantės nurodomų sumų, remiantis argumentais, jog parodytas reportažas sukėlė ieškovėms tik vienkartinio pobūdžio išgyvenimus ir žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra pakankama satisfakcija ieškovėms. Tokie argumentai laikytini gynybine apeliantės pozicija ir subjektyviu byloje susiklosčiusios situacijos vertinimu. Kolegijos vertinimu, ginčo reportažas parodytas tokio turinio laidoje, jame esant užfiksuotoms ieškovėms, itin konfliktinėje situacijoje, aiškinantis šeiminius ir turtinius santykius, neabejotinai sukelia neigiamą visuomenės reakciją, ieškovių šeimos atžvilgiu, dėl ko ieškovės patiria viešą pažeminimą, stresą. Tokio turinio informacijos paviešinimas, kolegijos vertinimu, apsunkina santykius su pažįstamais žmonėmis, objektyviai sukelia poreikį kiekvienam teisintis bei gali sąlygoti ilgalaikį santykių pablogėjimą. Tuo remiantis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimo dydis parinktas tinkamai.

31. Pažymėtina ir tai, jog neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbia aplinkybe taip pat laikytina, jog televizijos programų rengimas ir transliavimas yra veikla, kuria atsakovė užsiima profesionaliai. Informaciją renkantys asmenys, televizijos laidų rengėjai ir transliuotojai, atsakantys už jų turinį, gali naudotis saviraiškos laisve ar teise informuoti visuomenę, tik laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų, sąlygų ir apribojimų. Taigi, atsakovė kaip šios srities profesionalė žinojo ir turėjo žinoti, jog būtina sąlyga paskelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą yra būtinas jo sutikimas, o informacijos viešinimas be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją, tačiau šio intereso negalima sutapatinti su visuomenės interesu tiesiog patenkinti savo smalsumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė nepaneigė, kad reportažas parodytas be ieškovių sutikimo, o pateikta informacija neatskleidė įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų buvęs pagrindas viešinti ieškovių privataus gyvenimo detales bei atvaizdus per visuomenės informavimo priemones.

32. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

33. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, jų sąsajumą su atsakovės neteisėtais veiksmais, atsakovių argumentus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovių ieškinį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų ir pažeistų vertybių pobūdį, paskelbimo vietą, tai, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje, į sukeltus padarinius ieškovėms, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo šį sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

36. Ieškovė P. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens UAB „JUST. TV“ (į.k.300017390) 300 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.