- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2-296-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03450-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui P. J., išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bei atsakovo P. J. priešieškinį ieškovei A. J. išvadą teikiančiai institucijai –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės dukters A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos motina A. J., priteisti iš atsakovo P. J. dukros A. J. išlaikymą kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės po 700 Lt periodinių išmokų, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, nustatyti, jog atsakovo matymosi ir bendravimo su dukra trukmė yra neribojama, tačiau dėl susitikimo laiko iš anksto (ne vėliau kaip prieš dvylika valandų iki susitikimo) yra derinama su ieškove, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. liepos 5 d. susituokė, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J.. Nuo 2012 m. spalio mėn. 22 d. sutuoktiniai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio. Ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina dukrą, deda visas pastangas, kad ji augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doru žmogumi, rūpinasi vaiku tiek moraliai, tiek materialiai. Atsakovas dukra nesirūpina, nerodo noro su ja matytis ir neteikia jai jokio išlaikymo. Prašo nustatyti nepilnametes dukters A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodė, kad nuo birželio mėn. 13 d. iki spalio mėn. 31 d. ieškovės motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu vidutiniškai sudarydavo 1430 Lt, šiuo metu ieškovė nedirba, rūpinasi vaiku. Pirmus metus motinystės pašalpos dydis sudarys apie 1000 Lt, o antrus metus tik apie 570 litų. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis jo atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, yra apie 2500 Lt. Kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra daugiau negu du kartus didesnės už ieškovės gaunamą motinystės pašalpą, abu tėvai turi dukrai teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja. Ieškovės motinystės pašalpa yra akivaizdžiai per maža, kad galėtų savarankiškai, be atsakovo pagalbos, išlaikyti dukrą. Nurodo, kad dukros maitinimui reikia skirti po 15 Lt per dieną, arba po 450 Lt per mėnesį, drabužėliams ir avalynei reikia skirti po 200 Lt per mėnesį, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, sauskelnėms, nenumatytiems atvejams išlaidos per mėnesį sudaro apie 300 Lt. Vaiko lavinimui perka įvairiausius vaikiškus žaislus, žaidimus ir pan., kuriems per mėnesi išleidžia ne mažiau kaip 150 Lt. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: priežiūros, kosmetinio remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų ir kitos išlaidos, tenkančios vaiko daliai. Šiuo metu ieškovė gyvena su mama, nes bendras gyvenimas kartu su sutuoktiniu tapo nebeįmanomas. Ji turi prisidėti prie bendro ūkio išlaidų, t. y. mokėti dalį mokesčių už komunalines paslaugas. Žiemos metu išlaidos už buto išlaikymą vidutiniškai sudaro 500 Lt, vasaros metu - 200 Lt. Išlaidos būstui dukters daliai sudaro - 170 Lt žiemos metu ir - 70 Lt vasaros metu. Dukros A. J. išlaikymo išlaidos sudaro 1170 - 1270 Lt per mėnesį, o ieškovė iš savo pajamų viena nepajėgia suteikti pilnavertiško išlaikymo vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimą - priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti ieškovės A. J. ir atsakovo P. J. 2008 m. liepos 5 d. sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą tokių būdu: ieškovės nuosavybėn priteisti transporto priemonę Rover 620 (1996 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovo nuosavybėn - transporto priemonę Audi 100 Avant (1991 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant kompensacijų už didesnę turto dalį nei iš vieno iš sutuoktinių, nustatyti A. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. J., priteisti iš atsakovo P. J. A. J. išlaikymui po 1/2 MMA (minimalios mėnesinės algos) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, patvirtinti tokią atsakovo P. J. bendravimo su vaiku tvarką: tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku ne rečiau kaip 14 dienų per mėnesį; tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., neribotai; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę pasiimti vaiką su nakvyne; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku savo atostogų metu nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, įspėjęs kartu su vaiku gyvenančią motiną apie bendravimo su vaiku datą bei trukmę ne mažiau, kaip prieš 14 dienų; visas valstybines šventes, kaip jos pažymėtos LR darbo kodekse, vaikas praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų, išskyrus Tėvo dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su tėvu, bei Motinos dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su motina. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo pradžios iki 2012 m. spalio mėn., kai ieškovė išsikraustė gyventi pas savo motiną, jie gyveno atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Iš pradžių su ieškove gyveno normalų santuokinį gyvenimą. Tačiau pakankamai greitai ėmė ryškėti skirtingi charakterių bruožai, skirtingas požiūris į santuokines pareigas, tarpusavio lojalumą, pasitikėjimą. Ieškovė nuolat keldavo skandalus, buvo nepagrįstai įtari atsakovo atžvilgiu, mesdavo jam įvairius kaltinimus, žemindavo ir šmeiždavo, ne tik jiems esant dviese, bet ir kitų žmonių akivaizdoje. Gimus dukrai, ieškovė tapo dar agresyvesnė, įtaresnė, nuolat provokuodavo konfliktus šeimoje. Tokių konfliktų metu ieškovė dažnai manipuliuodavo vaiku, gąsdindavo atsakovą, kad atims iš jo vaiką, neleis jo matyti bei nuteiks prieš atsakovą. Po vieno tokių konfliktų ieškovė tiesiog susirinko savo daiktus ir kartu su vaiku išsikraustė gyventi pas savo motiną. Nuo to laiko, t.y. nuo 2012 m. spalio mėn., ieškovė vienašališkai apribojo atsakovo bendravimą su vaiku, piktybiškai neleisdavo matytis su dukra. Tokia situacija tęsėsi iki tol, kol 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje atsakovas kreipėsi Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris raštu įpareigojo ieškovę sudaryti atsakovui sąlygas bendrauti su vaiku. Ieškovė taip pat pateikė nepagrįstą ieškinį teismui, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nors visą laikotarpį, nuo tos dienos, kai ieškovė išsikraustė gyventi kitur, atsakovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Tokiais savo veiksmais ieškovė parodė visiškai nevertinanti šeimyninio gyvenimo pagrindų. Atsakovo ir ieškovės bendras gyvenimas kartu prarado prasmę ir tapo negalimas, santuoka iširo galutinai ir negrįžtamai. Mano, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovės kalto elgesio, sugriaunant santuoką, atsakovas jau patyrė ir kasdien patiria dvasinius išgyvenimus ir moralines kančias, nemano, kad kada nors galės atnaujinti sugriautus santykius ir kad šalių bendras gyvenimas turėtų kokių nors perspektyvų. Dėl aukščiau išdėstyto, remdamasis CK 3.54, prašo teismo nenustatinėti termino sutuoktiniams susitaikyti. Nurodė, kad sutuoktiniai nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Remiantis VĮ „Regitra" pažyma, šiuo metu ieškovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės: Audi 100 Avant (1991 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4020 litų) ir Rover 620 (1996 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 4080 litų). Kadangi abi šios transporto priemonės buvo įgytos santuokos metu, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. jos laikytinos sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Kadangi šių transporto priemonių rinkos vertė yra panaši, prašo po santuokos nutraukimo priteisti ieškovės nuosavybėn transporto priemonę Rover 620 (1996 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovo nuosavybėn - transporto priemonę Audi 100 Avant (1991 m, laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant kompensacijų už tenkančią didesnę turto dalį nei iš vieno iš sutuoktinių. Kito dalintino turto šalys neturi. Bendrų kreditorių taip pat neturi. Nuo to laiko, kai 2012 m. spalio mėn. ieškovė išsikraustė gyventi iš šalių bendros gyvenamosios vietos, ieškovė faktiškai apribojo atsakovo galimybes matytis ir lankyti savo dukrą. Kol kas neginčija ieškovės reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas dukra nesirūpina, nerodo noro su ja matytis, bei neteikia jai jokio išlaikymo visiškai neatitinka tikrovės ir rodo ieškovės ketinimą nepagrįstai pavaizduoti atsakovą kitų akyse kaip savo pareigų nevykdantį tėvą. Tačiau pati ieškovė riboja atsakovo galimybes matytis su dukra, piktnaudžiaudama savo, kaip kartu su vaiku gyvenančios motinos, teisėmis. Pastaruoju metu ieškovė apskritai neleisdavo atsakovui matytis su vaiku, jo aplankyti, grasindama įvairiai būdais. Nuo to laiko, kai ieškovė su vaiku išsikraustė, priešingai, nei teigia ieškovė savo ieškinyje, atsakovas nuolat vykdė savo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo - reguliariai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pirkdamas vaiko poreikiams būtinus daiktus (sauskelnes, pieno mišinius ir pan.), dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, reguliariai pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigus vaiko išlaikymui. Tuo tarpu ieškovės elgesys dėl atsakovo pervedamų lėšų vaiko išlaikymui buvo visiškai nenuoseklus ir priešingas vaiko interesams. 2012-12-12 atsakovo pervestą 850 litų sumą vaiko išlaikymui ieškovė sekančią dieną jam grąžino. Toks nenuoseklus ieškovės elgesys rodo, kad ji nuolat manipuliuoja, net tokiais dalykais, kaip vaiko interesai ir gerovė, siekdama atsakovą įskaudinti ir pažeminti. Dėl šios priežasties nesutinka su ieškovės ieškinio prašymu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką vien tik remiantis šalių susitarimu, kadangi, kaip rodo šalių bendravimo praktika, ieškovė gali ir ateityje riboti atsakovo galimybes bendrauti ir matytis su vaiku, priklausomai nuo savo užgaidų. Dėl aukščiau išdėstyto, prašo teismo nustatyti nurodytą atsakovo, kaip atskirai gyvenančio tėvo, bendravimo su vaiku tvarką: Manytina, kad ieškovės nurodomas išlaidų vaikui per mėnesį dydis apie 1170-1270 litų yra ženkliai per didelis, atsižvelgiant į šiuometinius vaiko poreikius. Vaikas šiuo metu yra labai mažas, nelanko nei darželio, nei mokyklos, nei būrelių, specialių poreikių taip pat neturi. Kadangi pats atsakovas padengia didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų, gali atsakingai teigti, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina suma sudaro apie 600 litų. Be to, visiškai nesutinka su ieškovės nuomone, kad į išlaidų vaikui sumą turi būti įskaičiuojamos komunalinės išlaidos gyvenamajam būstui, kadangi vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas yra tėvų įstatyminė pareiga. Kartu paminėtina, kad, atsižvelgiant į prašomą patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi vaikas praleis nemažą laiko dalį su atskirai gyvenančiu tėvu, t.y. tuo laikotarpiu bus pastarojo išlaikomas, nėra tikslinga nustatyti tokio dydžio išlaikymą, kokio prašo ieškovė. Be to, manau, kad ieškovė klaidina teismą apie savo gaunamas pajamas. Dėl aukščiau išdėstyto, prašo teismo sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki pusės minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio per mėnesį išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis. Kitas vaikui būtinas išlaidas (jei tokių būtų) padengtų, tiesiogiai pirkdamas vaikui skirtus daiktus. Kadangi sutuoktiniai yra visiškai darbingi ir patys save išlaiko, po santuokos nutraukimo prašo neprileisti iš sutuoktinių išlaikymo vienas kitam. Kadangi sutuoktiniai turi bendrą vaiką (CK 3.69 str.), neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokos metu įgyta pavardė – J.. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis siūlė žmonai skirtis gražiuoju, bet ji nesutiko. Iki spalio mėnesio jis pilnai išlaikė vaiką. Kai ji išėjo gyventi pas motiną, sakė, kad vaikui nieko iš tėvo nereikia. Buvo taip, kad jis neskambino, nes jį ieškovė nuolat koneveikė. Mano, kad vaiko išlaikymui tikrai užtenka 500 Lt. Jis pirko dukrai batus. Susitinka su dukra sekmadieniais, nes dirba daug, jo pajamos – 3000 Lt. Šeštadieniais mokosi neakivaizdžiai. Konfliktai šeimoje prasidėjo, kai žmona pastojo. Kabinėjimasis buvo tiek iš jo, tiek iš ieškovės pusės. Jis jau nebenori taikytis, žmonos nebemyli. Jis neturėjo jokios meilužės. Su ieškovės nurodoma moterimi yra pažįstamas, bet ji yra bendradarbė, bet nėra jo meilužė. Jis nori visokeriopai rūpintis vaiku. Pažymėjo, kad žmona niekuo nesidomi.
Ieškovė A. J. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka tik dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, gyvenamosios vietos, kreditorių, turto padalinimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo. Su reikalavimu nutraukti santuoką sutinka, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neištikimybės. Ieškovei laukiantis kūdikio, 2012 m. gegužės mėn. atsakovas pats prisipažino, jog turi kitą moterį. Tiek su atsakovu, tiek su minėta moterimi ieškovė yra kalbėjusi neištikimybės tema, prašė negriauti santuokos, todėl neištikimybės faktas yra akivaizdus. Toks atsakovo elgesys, nepagarba ir moralinio palaikymo nėštumo metu nebuvimas, išdavystė ir, gydytojų teigimu, būtent nervinė įtampa, sukėlė pasekmes - gimdymo metu buvo atlikta operacija. Gyvenant santuokoje, ieškovė buvo pastojusi keletą kartų, tačiau nėštumai nebuvo sėkmingi. Atsakovui visa tai buvo puikiai žinoma, todėl iš jo tikėtasi stiprios moralinės paramos, o ne išdavystės ir visiško nesirūpinimo nėščia sutuoktine. Gyvenant santuokoje, ypač paskutiniais metais sutuoktiniai kartu net niekur neišeidavo. Jokios iniciatyvos santykiuose jis nerodė, akivaizdus buvo jo susvetimėjimas ir jokių santykių nenorėjimas. Be to, dėl paties atsakovo kaltės nuolat kildavo įvairūs konfliktai. Jam už šeimą svarbiau buvo draugai, šventes, pasilinksminimai. Atsakovo požiūris j šeimą nebuvo atsakingas. Per 4 metus jis pakeitė 4 darbovietes, mokėjo 20 000 Lt paskolą už automobilį, tad ir pinigų vis trūkdavo, pilnai materialiai rūpintis šeima jis nesugebėjo. 2012 m. gegužės mėn. santykiams ypač pablogėjus, siūlė atsakovui siekiant išsaugoti mūsų santuoką, kreiptis pas psichologus, bandyti spręsti problemas šeimoje. Tačiau atsakovas atsisakė ir iniciatyvos santykiams gerinti nerodė. Po gimdymo atsakovas su dukra nebūdavo, pagalbos dukters priežiūros klausimais neteikė ir net buvo pasakęs, kad dukrą augins viena ieškovė. Prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti dukrai 700 Lt periodinę išlaikymo sumą iš atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu dalyje dėl išlaikymo dydžio ir dėl kaltės nesutiko. Nurodė, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, nes jis susirado meilužę. Tai buvo bendradarbė, daug vyresnė už jį. Iki to laiko jų su vyru santykiai buvo geri. Kai vaikas sirgo, tėvas neskambino jam 2 mėnesius.
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su vaiku gyvena savo motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Kūdikiui sudarytos sąlygos augti, vystytis; bute kartu gyvena ieškovės motina, kuri padeda prižiūrėti kūdikį. Kadangi ieškovė šiuo metu augina kūdikį, jos galimybės dirbti yra ribotos, todėl vaiko tėvas proporcingai didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Institucija neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, t.y. ieškove. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais dokumentais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A. J. ir atsakovas P. J. 2008 m. liepos 5 d. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuoka 2008 m. liepos 15 d. apskaityta Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 156); santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J. (b.l. 8); sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 11-12), ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: ,,Audi 100 Avant“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16), kurių vidutinė rinkos vertė 2013 m. sausio mėn. buvo: ,,Audi 100 Avant“ – 4020 Lt, ,,Rover 620“ – 4080 Lt (b.l. 39-40).
Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-01-10 buities tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovė su mažamete dukra ir motina J. N. gyvena 2 kambarių bute, būsto būklė gera, buities sąlygos geros, A. J. auga namuose, sveika, senelė labai myli vaikaitę, padeda ja rūpintis, prižiūri (b.l. 50-51).
Iš atsakovo P. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir ieškovės A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų (b.l. 41-42, 61-67, 121) matyti, kad: atsakovas P. J. į ieškovės A. J. sąskaitą 2012-12-12 pervedė 850 Lt, mokėjimo paskirtis – vaiko išlaikymui nuo 2012-11-01 iki 2013-01-01 (šią sumą ieškovė 2012-12-13 pervedė atgal atsakovui); ieškovė į atsakovo sąskaitą 2012-12-12 pervedė 82 Lt, mokėjimo paskirtis – pervedimas už A. maistą; atsakovas į ieškovės sąskaitą 2012-12-27 pervedė 1275 Lt, mokėjimo paskirtis – vaiko išlaikymui nuo 2012-11-01 iki 2013-02-01; atsakovas į ieškovės sąskaitą 2013-01-18 pervedė 425 Lt, mokėjimo paskirtis – vaiko išlaikymui nuo 2013-02-01 iki 2013-03-01; atsakovas į ieškovės sąskaitą 2013-04-19 pervedė 500 Lt, mokėjimo paskirtis – vaiko išlaikymui nuo 2013-05-01 iki 2013-06-01.
Atsakovas pateikė apytikslį apskaičiavimą, pagal kurį išlaidų, reikalingų dukros išlaikymui per vieną mėnesį, suma sudaro 600 Lt (b.l. 44). Ieškovės paskaičiavimu, vidutinės vaiko išlaikymui per mėnesį išlaidos yra 1163,51 Lt (b.l. 133). Iš VSDFV 2012-11-09 pažymos matyti, kad ieškovei A. J. laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2012-08-21 išmokėta 6578,93 Lt motinystės pašalpos (b.l. 21-22). Atsakovas P. J. nuo 2011-12-27 dirba (duomenys neskelbtini)pareigose (b.l. 128-132); iš SoDra pažymos apie asmens įmokas už 2012-05-01 iki 2013-05-31 bei (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė vidutiniškai 4736,69 Lt (b.l. 157-158, 167).
Pagal LR Konstitucijos 38 str. 4 d. valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją ir tokia santuoka, įtraukta į apskaitą CK 3.304 str. nustatyta tvarka, sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas Civilinės metrikacijos skyriuje (CK 3.26 str. 1 d.). Tačiau bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama, kadangi bažnytinės santuokos pabaigos klausimus sprendžia atitinkamos bažnyčios institucijos (Konstitucijos 43 str. 4 d.). Teisme nagrinėtini tik prašymai dėl atsiradusių civilinių teisinių padarinių. Pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y. dėl akto įrašo dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo, kitų klausimų (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt. (CK 3.49, 3.59 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šalių paaiškinimai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, gyvena atskirai, taikytis nemato jokių galimybių, šalys nurodydamos kitos šalies kaltę dėl santuokos iširimo, kaltės nepagrindė tinkamais įrodymais, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes P. J. ir A. J. (ikisantuokinė pavardė N.) santuokos apskaita, 2008 m. liepos 15 d. apskaityta Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.53 1, 2 d., 3.61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nuomonę, bei byloje nustatytas aplinkybes, nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove (CK 2.14 str., 3.168 - 3.169 str. str.).
Kadangi nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei A. J. (CK 3.194 str. 1 d.). Nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į atsakovo gaunamas pajamas, bei šalių nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.), o nustatant išlaikymo mokėjimo pražią Vilniaus apygardos teismo 2013-03-21 nutartyje nustatytas aplinkybes, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. J. - 600 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos (2013-03-21) iki vaiko pilnametystės.
Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus, bei vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, patvirtintintina ši atsakovo P. J. bendravimo su vaiku tvarka: - tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku ne rečiau kaip 14 dienų per mėnesį; tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., neribotai; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę pasiimti vaiką su nakvyne; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku savo atostogų metu nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, įspėjęs kartu su vaiku gyvenančią motiną apie bendravimo su vaiku datą bei trukmę ne mažiau, kaip prieš 14 dienų; visas valstybines šventes, kaip jos pažymėtos LR darbo kodekse, vaikas praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų, išskyrus Tėvo dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su tėvu, bei Motinos dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su motina.
Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, atsižvelgia į šalių išreikštą valią ir mano, kad yra pagrindas santuokos metu įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) Avant, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4020 Lt vertės, priteisti atsakovui P. J., o ieškovei A. J. priteisti automobilį Rover 620, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4080 Lt vertės, nepriteisiant kompensacijos už šių automobilių kainų skirtumą.
Šalims išlaikymas vienai iš kitos nepriteistinas, nes šalys yra darbingos ir tokio išlaikymo nepageidauja.
Ieškovei po santuokos apskaitos akto įrašo paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 2 d.).
Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos kiekvienai iš šalių, kadangi ir ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, bei santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
(CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Panaikinti santuokos apskaitos įrašą įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2008-07-15 (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (ikisantuokinė pavardė N.), a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. J. palikti santuokinę pavardę – J..
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje.
Priteisti iš P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešių šimtų litų) periodine išmoka kas mėnesį nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos dienos (2013-03-21) iki dukros pilnametystės, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę A. J..
Santuokos metu įgytą automobilį įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4020 Lt vertės, priteisti atsakovui P. J.
Santuokos metu įgytą automobilį automobilį Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4080 Lt vertės, priteisti priteisti ieškovei A. J..
Nustayti šią atsakovo P. J. bendravimo su vaiku tvarka:- tėvas P. J. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku A. J. ne rečiau kaip 14 dienų per mėnesį; tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., neribotai; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę pasiimti vaiką su nakvyne; po to, kai vaikui sueis 1 metai, tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku savo atostogų metu nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, įspėjęs kartu su vaiku gyvenančią motiną apie bendravimo su vaiku datą bei trukmę ne mažiau, kaip prieš 14 dienų; visas valstybines šventes, kaip jos pažymėtos LR darbo kodekse, vaikas praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų, išskyrus Tėvo dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su tėvu, bei Motinos dieną, kurią vaikas visą laiką praleidžia su motina.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Likusioje daklyje priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.