Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, K. I. (K. I.) gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs K. I., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl K. I. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 31 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) K. I. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, to paties teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) K. I. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol.VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2018 m. vasario 1 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama K. I. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsti.Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl K. I. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo.K. I. skundu prašo skundžiama nutartimi pratęstą jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. K. I. nurodo, kad per paskutinį gydymosi laikotarpį liga nepaūmėjo, jaučiasi žymiai geriau – būsena stabili, kitų atžvilgiu elgiasi draugiškai, jokių pažeidimų nepadarė, lanko užsiėmimus, todėl mano, kad tolimesnis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis nebetikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai skundžiama 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai K. I. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Vertinant asmens psichinę būklę, teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėtomis teismo nutartimis K. I. paskirtas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustačius lėtinį psichikos sutrikimą - (duomenys neskelbtini) ir pripažinus jį nepakaltinamu dėl padarytų nusikalstamų veikų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo K. I. pagrįstai rėmėsi šios ligoninės 2018 m. sausio 26 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog K. I. mąstymas sutrikęs pagal formą (paralogiškas rezonieriškas, kiek pagreitėjęs) bei pagal turinį (išsako savęs pervertinimo idėjas, visiškai nerealius ateities planus). Jo orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi, situacijoje kiek sulėtėjusi, suvokimo sutrikimų nefiksuota, intelektas ribinis, interesai buitinio lygmens, atmintinis nesutrikusi, dėmesio koncentracija sulėtėjusi. Ir nors skyriuje taisyklių stengiasi laikytis, su kitais pacientais nekonfliktuoja, draugiškas, palaiko ryšius su seserimi, tačiau taip pat stebėti jo nuotaikos svyravimai, hipochondrija, įkyrumas, be to, K. I. visiškai nekritiškas savo ligai, o padarytas veikas neigia. Išvadoje rekomenduojama priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsti (b. l. 3 – 4). Šiuo atveju pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad K. I. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas dėl padarytų veikų, bei dėl psichikos sutrikimo, jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismas nesutinka su K. I. argumentais, kad gydymą tikslinga tęsti bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi jo psichikos būklės akivaizdaus pagerėjimas nėra nustatytas, priešingai, iš anksčiau aptartų duomenų matyti faktoriai, dėl ko jo kontrolė lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis būtų apsunkinta.Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apygardos teismui abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas nekelia. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. I. psichinė būklė šiuo metu dar nėra tiek stabili, o socialinis pavojingumas sumažėjęs, kad jam nebūtų reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad, esant akivaizdžiam K. I. psichikos sveikatos būklės pagerėjimui, Komisija spręs dėl reikalingų medicinos priemonių.Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi K. I. pagrįstai pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti K. I. (K. I.) skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.