Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-05 · Administracinė byla Nr. I-1090-428/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
I-1090-428/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00025-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Trečiasis asmuo
N. G.
Pareiškėjas
UAB „HI-STEEL“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui
Administracinė byla Nr. I-1090-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 5; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei I. P. ,atsakovo atstovėms M. A. ir R. K. ,trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. ir jo atstovui advokatui P. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „HI-STEEL“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. , dėl akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2012-11-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (T.1, b.l. 12).

Pareiškėja skunde nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau - Nuostatai), 35, 46.5, 46.7, 46.8, 46.17 punktus, todėl naikintinas. Nelaimingas atsitikimas darbe N. G. įvyko 2012-06-14, dirbant su ekscentriniu presu IR-104, ko pasėkoje jam buvo prispausti pirštai. N. G. buvo apmokytas darbų saugos ir sveikatos klausimais. Preso elektrinės dalies patikra buvo atlikta 2012-04-11, o mechaninės - 2012-04-16. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe pareiškėjo iniciatyva buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingo atsitikimo tyrimui atlikti, darbuotojams energetikui ir šaltkalviui-remontininkui pavesta atlikti preso, su kuriuo dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas, techninio stovio patikrinimą. Atlikę patikrinimą, nurodyti darbuotojai surašė Įrengimo (Inv. Nr. IR-104) techninio stovio patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog atlikus išsamų elektrinės ir mechaninės dalies patikrinimą gedimų nenustatyta, o įrenginys atitinka gamintojo techninius reikalavimus. Dvišalė komisija, atlikdama tyrimą, surinko darbuotojų bei paties nukentėjusiojo paaiškinimus, padarė preso fotografijas, atliko preso apžiūrą, į kurią kviestas N. G. neatvyko, bei surašė 2012-06-22 Tyrimo aktą. Iš minėtame Tyrimo akte nurodytos, tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad įrenginio gedimų nenustatyta, tačiau užfiksuota, jog darbuotojas N. G. nesilaikė saugaus darbo instrukcijų. Visų nelaimingo atsitikimo tyrimo metu atliktų veiksmų bei surinktos informacijos pagrindu buvo surašytas 2012-06-25 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame suformuluotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: „<...> pažeistas <...> Saugos ir sveikatos instrukcijos, dirbant su metalo štampavimo presu, 27.8 punktas reikalavimas „patikrinti, kaip veikia Renginys tuščia eiga“. <...> pažeistas Įrenginio eksploatacijos instrukcijos 2.1 punktas „įjungus įrenginio variklį nespausti mygtukų ir nekišti rankų į darbo zoną, kol smagratis neįgauna pilno apsisukimų skaičiaus“. Taigi, atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė neatsargūs N. G. veiksmai ir saugaus darbo su presu instrukcijų reikalavimų nesilaikymas. 2012-06-14 nelaimingo atsitikimo, įvykusio prie ekscentrinio preso KB3732, Inv. Nr. 104, 2012-07-30 įvykio vietos apžiūros akte, be kita ko, konstatuota: „visos preso KB3732, Inv. Nr. 104 blokuotės veikia“, „prie preso iškabinta jo saugios eksploatacijos instrukcija“. Vykdant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. R. reikalavimą, sudaryta komisija papildomam nelaimingo atsitikimo tyrimui atlikti. Komisija surinko papildomą informaciją, užklausė nukentėjusiojo ir kitų darbuotojų paaiškinimų, lygino juos su filmuota medžiaga. Atlikus papildomą tyrimą, komisija surašė 2012-06-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 papildymą, kuriame išdėstė papildomas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, konstatuodama, jog nelaimingą atsitikimą lėmė darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimas, t.y. „<...> pažeistas Saugos ir sveikatos instrukcijos, dirbant su metalo štampavimo presu, 27.8 punkto reikalavimas „patikrinti, kaip veikia įrenginys tuščia eiga“ ir <...> 38 punkto reikalavimas „gaminį uždėti ant štampo ir jį nuimti galima tik šliaužikliui visiškai sustojus viršutinėje padėtyje“. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei R. K. atliekant tyrimą nebuvo užfiksuota esminių nelaimingo atsitikimo aplinkybių, ji 2012-11-14 lankėsi įmonėje. Skundžiamame akte išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės apie nelaimingo atsitikimo dieną vykusius veiksmus surašytos pagal nukentėjusiojo N. G. rašytinius paaiškinimus, tačiau to nenurodant, o išdėstant jas kaip tyrimo metu nustatytus ir pasitvirtinusius objektyvius faktus. Skundžiamą aktą surašiusi vyr. darbo inspektorė nesiaiškino ir netyrė, kurias iš N. G. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių patvirtina ar nepatvirtina kita tyrimo metu surinkta medžiaga, t.y. inspektorė netyrė, ar N. G. paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės iš tikrųjų buvo, o vadovavosi subjektyviais suinteresuoto nukentėjusiojo asmens paaiškinimais to nemotyvuodama. D. N. G. nurodytų aplinkybių buvo paneigtos kita papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau šių tyrimo metu surinktų duomenų inspektorė tarpusavyje negretino ir dėl to surašė faktinės situacijos, kad štampuotojas privalo keletą kartų išbandyti įrengimą tuščia eiga. Šių imperatyvių nurodymų nesilaikymas iš N. G. pusės ir lėmė nelaimingą atsitikimą. Skundžiamame akte (7 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko „<...> išimant 5-tą detalę iš preso <...>“, tačiau be nukentėjusiojo paaiškinimų to nepatvirtina jokie kiti tyrimų metu surinkti duomenys. Atvirkščiai, tyrimo metu tirta nelaimingo atsitikimo dieną daryta video medžiaga patvirtina, kad ekscentrinis presas Inv. Nr. 104 sustoja atlikęs tik vieną darbinę operaciją. Tokiu būdu neaišku, kodėl vyr.darbo inspektorė nesivadovavo objektyvia video medžiagoje užfiksuota informacija, o vadovavosi subjektyviais nukentėjusiojo paaiškinimais. Surašant skundžiamą aktą, šie prieštaravimai netirti ir nenagrinėti, ko pasėkoje skundžiamas aktas yra neteisėtas, nes grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija. Skundžiamame akte (7 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad „<...> ant slėginio indo (oro surinkėjo) nebuvo informacijos apie sklendės padėčių reikšmes - lentelės su užrašu „Atidarytas“ ir „Uždarytas“ <...>“, tačiau be nukentėjusiojo paaiškinimų to nepatvirtina jokie kiti tyrimų metu surinkti duomenys. Atvirkščiai, tyrimo medžiagoje esanti slėginio indo (oro surinkėjo) nuotrauka patvirtina, kad prie sklendės kabo lapas su minėtais užrašais. Pažymėjo ir tai, kad vyr. darbo inspektorės surinktoje tyrimo medžiagoje nėra pirminių nukentėjusiojo paaiškinimų, duotų tiek 2012-06-21, tiek 2012-07-04, kurių svarba neabejotinai didesnė nei vėliau duotų paaiškinimų. Tai leidžia teigti, jog tyrimo medžiaga surinkta tendencingai ir neišsamiai. Skundžiamame akte (7 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad esant darbuotojo rankoms už šviesos apsauginės užuolaidos linijos preso šliaužiklio veikimas neįmanomas. Pažymėtina, kad šviesos apsauginės užuolaidos buvo įrengtos modernizavus įrenginį ir yra papildoma darbuotojo apsauginė priemonė. Skundžiamame akte (7 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko „<...> išimant S-tą detalę iš preso <...>“, tačiau be nukentėjusiojo paaiškinimų to nepatvirtina jokie kiti tyrimų metu surinkti duomenys. Atvirkščiai, tyrimo metu tirta nelaimingo atsitikimo dieną daryta video medžiaga patvirtina, kad ekscentrinis presas Inv. Nr. 104 sustoja atlikęs tik vieną darbinę operaciją. Tokiu būdu neaišku, kodėl vyr.darbo inspektorė nesivadovavo objektyvia video medžiagoje užfiksuota informacija, o vadovavosi subjektyviais nukentėjusiojo paaiškinimais. Skundžiamame akte (7 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad „<...> ant slėginio indo (oro surinkėjo) nebuvo informacijos apie sklendės padėčių reikšmes - lentelės su užrašu „Atidarytas“ ir „Uždarytas“ <...>“, tačiau be nukentėjusiojo paaiškinimų to nepatvirtina jokie kiti tyrimų metu surinkti duomenys. Vyr. darbo inspektorės surinktoje tyrimo medžiagoje nėra pirminių nukentėjusiojo paaiškinimų, duotų tiek 2012-06-21, tiek 2012-07-04, kurių svarba neabejotinai didesnė nei vėliau duotų paaiškinimų. Skundžiamame akte (7 p.) daroma nepagrįsta išvada, kad, atlikus preso modernizavimą, įmonės saugos norminiuose aktuose nenurodyta kaip, kokiomis priemonėmis, kiek kartų per pamainą štampuotojas turi atlikti infraraudonųjų apsaugos užuolaidų patikrinimą. Saugos ir sveikatos dirbant su metalo štampavimo presu instrukcijos, su kuria buvo supažindintas ir pagal kurią „apmokytas dirbti šiuo konkrečiu atveju N. G. , III skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ nurodyta, kad darbuotojas privalo įsitikinti, ar prie štampavimo įrenginio veikia įrengtos apsauginės šviesinęs užuolaidos (27 p.) ir nurodyta, kaip tą padaryti - uždengti spindulio židinį tam skirtu įtaisu (27.3 p.), nuspausti abiem rankom preso paleidimo mygtukus (27.4 p.) ir suformuluota išvada, kad esant tvarkingai šviesinei apsaugai, įrenginio viršutinis stalas nenusileidžia žemyn (27.5 p.). Įtaisas - magnetas, skirtas uždengti spindulio židinį, yra darbo vietoje ir štampuotojams tai yra žinoma. Faktinės tyrimo metu surinktos aplinkybės patvirtina, kad N. G. žinojo, kokiomis priemonėmis ir kaip reikia patikrinti preso apsaugas ir tai nurodo jis pats 2012-06-21, 2012-08-06, 2012-10-22 duotuose paaiškinimuose. Preso apsaugas darbuotojas privalo tikrinti prieš darbo pradžią ir tai įtvirtinta aukščiau išdėstytuose instrukcijų punktuose, o nelaimingas atsitikimas įvyko būtent darbo pradžioje. Skundžiamame akte (7 p.) nurodoma, kad filmuotoje medžiagoje nėra galimybės nustatyti nelaimingo atsitikimo momento, nes joje nesimato nukentėjusiojo veiksmų. Tokia išvada nepagrįsta, nes nepaisant fakto, kad nematyti nukentėjusiojo veiksmų, filmuotoje medžiagoje matyti preso judėjimas (faktas, kad jis suveikia tik vieną kartą), o nelaimingo atsitikimo momentą atspindi kitų, asmenų veiksmai, t.y. jų bėgimas prie preso iš karto po jo suveikimo, t.y. iš filmuotos medžiagos galima aiškiai nustatyti nelaimingo atsitikimo momentą. Skundžiamame akte, neišsamiai ir pažeidžiant Nuostatų reikalavimus atlikus tyrimą, nepagrįstai padaryta išvada dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių bei to, kad pareiškėjas pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d. Presas, kuriuo dirbo N. G. , jo naudojimo metu atitiko Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus, buvo techniškai prižiūrimas, patikros atliekamos periodiškai (elektrinės ir mechaninės dalių patikros atliktos laiku). Pareiškėjas užtikrino, kad N. G. gautų reikiamą informaciją apie įrenginio saugų naudojimą (Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punktas). Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, N. G. buvo supažindintas su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbų saugos reikalavimais, buvo instruktuotas darbui su presais, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, jam išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad trūkstant kompetencijos nelaimingo atsitikimo priežastims su ekscentriniu presu nustatyti, vyr. darbo inspektorė, vadovaudamasi Nuostatų 35 p., galėjo pasitelkti reikiamus ekspertus, tačiau to nepadarė ir dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos nelaimingam atsitikimui skundžiamame akte nepasisakė, t.y. tyrimą atliko neišsamiai, padarė hipotetines išvadas. Skundžiamas aktas priimtas išsamiai neįsigilinus ir neišanalizavus tyrimų metu nustatytų duomenų, surinktų įrodymų, ko pasėkoje yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja Nuostatų 46.5, 46.7, 46.8,46.17 punktams, todėl naikintinas (T.1, b.l. 5-12).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė (T.1, b.l.147-150) bei atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojui štampuojant detales su ekscentriniu presu, kai nusileidusi preso plokštė prispaudė darbuotojo dešinės plaštakos pirštus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojai, nurodė, kad trauma nepriskiriama prie sunkių. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 30 punktu ištyrė ir 2012-06-25 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (pirminio tyrimo aktas) Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ sudaryta dvišalė komisija. Akte pagrindine ir vienintele nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo nurodytas įmonės saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas, kurį padarė pats nukentėjus. Nukentėjusysis N. G. nesutiko su tokia išvada, teigdamas, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas atliktas neišsamiai ir 2012-06-03 su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas pakartotinai atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą. VDI Kauno skyriaus vyriausias darbo inspektorius A. R. , išnagrinėjęs N. G. skunde nurodytus teiginius, nustatė, kad lengvas nelaimingas atsitikimas, įvykęs 2012 m. birželio 14 d. štampuotojui N. G. ištirtas neišsamiai ir įpareigojo darbdavį atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta dvišalė komisija atliko papildomą įvykio tyrimą ir surašė papildomo tyrimo aktą, kuriame priežasčių iš esmės nepakeitė ir vienintele priežastimi nurodė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymą, kurį padarė pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis N. G. nesutiko su tokia papildomo tyrimo išvada ir 2012-09-14 su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas įvykį ištirti papildomai. Tačiau N. G. skundo nagrinėjimo metu VDI Kauno skyrius gavo UAB „VITA LONGA“ 2012-09-18 išduotą pažymą apie traumos sunkumą Nr. 3-386-12, kurioje nurodyta diagnozė - trauminė dešinės rankos II-V pirštų amputacija ir trauma priskiriama prie sunkių. Todėl, vadovaujantis Nuostatų 31 punkto reikalavimais, sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo mėnesio 28 d. potvarkiu Nr. VK-182, buvo pavesta atlikti vyriausiajai darbo inspektorei R. K. , kuri, atlikusi sunkaus nelaimingo atsitikimo tyrimą, 2012-11-22 surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe N-I formos aktą Nr. 1. Akte, remiantis surinkta informacija, naujai suformuluota nelaimingo atsitikimo priežastis - „Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-10-26 sprendimu Nr. SS-3709 „D. N. G. darbingumo lygio“, traumos sunkumo pažymos, išduotos 2012-09-18 UAB „VITA LONGA“, nepanaikino. N. G. nuo 2012-10-26 iki 2014-10-25 dėl nelaimingo atsitikimo darbe (suluošinimo) nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Vadovaujantis Sunkių traumų klasifikacinių požymių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 3.7 punktu, prie sunkių traumų priskiriamos visos traumos, dėl kurių netenkama 33 procentai ir daugiau darbingumo. Šiuo atveju N. G. neteko 35 procentų darbingumo, todėl pagrįstai galima teikti, kad trauma priskiriama prie sunkių. Tyrimo metu nustatyta, kad ekscentrinis presas KB 3732 inv. Nr. ĮR-104 pagamintas 1980 metais. Ekscentrinis presas naudoja slėgio (suspausto oro) energiją. 2012-07-30 įvykio vietos apžiūros akte buvo nustatyta, kad nuo slėginio indo (oro surinkėjo) aukšto slėgio žarnomis suspaustas oras paduodamas į du presus KB3732 (inv. Nr. ĮR-104) 160 tonu galios ir presą Erfurt (inv. Nr. ĮR-100) 400 tonu galios. Tuo pačiu slėginiu indu (oro surinkėju) naudojasi du operatoriai. Ant slėginio indo nėra slėgio manometro. Ekscentrinio preso manometras KB3732 (inv. Nr. ĮR-104) suspausto oro manometras yra preso oro paskirstymo dėžėje (kairėje preso pusėje kaip numatyta gamyklos gamintojo) 2-jų metrų aukštyje, manometrų apžiūrai neįrengta specialių priemonių palypėjimui. Nelaimingo atsitikimo metu ant slėginio oro padavimų sklendžių nebuvo ir informacijos apie padėčių reikšmes „Atidaryta“ ir ,, Uždaryta“, bei nenurodyta, kuriam presui kuri sklendė priklauso, todėl oro padavimo mechanizmas neapsaugotas nuo tyčinio ar netyčinio atjungimo. 2006 metais įmonė pati modernizavo minėtą įrengimą, įrengiant spindulinę užuolaidinę apsaugą, kuri išjungia ar neleidžia įjungti įrenginio, jei darbuotojo rankos yra pavojingoje preso veikimo zonoje. Tačiau nelaimingo atsitikimo dieną, darbuotojui ištiesus rankas pro apsauginę šviesos užuolaidą ir bandant išimti atštampuotas detales iš štampo, nusileidusi preso plokštė prispaudė ir traumavo darbuotojo N. G. dešinės plaštakos pirštus. Įvertinus šias įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad spindulinė užuolaidinė apsauga nesustabdė pavojingų dalių judėjimo dingus oro slėgiui, neužblokavo įrenginio judančiu dalių judėjimo, kol darbuotojo rankos buvo pavojingoje preso veikimo zonoje. Apibendrinant darytina išvada, kad ekscentrinis presas iš esmės neatitiko saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo (privalomo) 2.8 punkte. Skunde nesutinkama su Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytomis aplinkybėmis išdėstytomis 7 punkte, kad nelaimingas atsitikimas įvyko „išimant 5-tą detalę iš preso“, ir kad be nukentėjusiojo paaiškinimų to nepatvirtina jokie kiti tyrimo metu surinkti dokumentai. Nesivadovaujama video medžiagoje užfiksuota informacija apie tai, kad ekscentrinis presas (inv. Nr. (R-104) sustoja atlikęs tik vieną darbinę operaciją. Sunkaus nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad 2012-06-14 N. G. darbo apskaitos kortelėje preso operacijų skaičius pradžioje buvo 1450, tačiau pabaiga neužfiksuota ir duomenų apie tą dieną pagamintų detalių skaičių Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ nepateikė. Pažymėtina, kad peržiūrėjus pateiktą Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ 2012-06-14 dienos filmuotą medžiagą, nėra galimybės nustatyti nelaimingo atsitikimo momento nes joje nesimato nukentėjusiojo N. G. veiksmų dirbant prie preso KB3732 (inv. Nr. ĮR-104). Minėta aplinkybė buvo nustatyta pagal nukentėjusiojo N. G. paaiškinimą. Kadangi minima video medžiaga yra neinformatyvi, todėl daryti išvadą, kad presas sustojo atlikęs vieną operaciją, nėra jokio pagrindo. Sunkaus nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad po įrenginio modernizavimo, nebuvo papildyta preso saugaus eksploatavimo instrukcija, nenurodyta, kaip ir kokiais būdais darbuotojas turi patikrinti apsaugos įtaisų veikimą ir kaip patikrinti slėgį preso pneumosistemoje. Darbdaviui deleguota pareiga supažindinti darbuotoją su visais esamais ir galimais rizikos veiksniais jo darbo vietoje nekvestionuotina, todėl darbuotojo neinformavimas kaip jam patikrinti apsaugos įtaisų veikimą ir slėgį preso pneumosistemoje, laikytinas reikšminga priežastimi - nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ nesudarė galimybių atlikti bandymų, nes 2012-11-02 pagal įmonės gautą raštą VDI Kauno skyriuje gautą Nr. GD-12109 Dėl Ekscentrinio preso bandymo, ekscentrinis presas KB 3732 inv. Nr. ĮR-104 nuo nelaimingo atsitikimo dienos 2012-06-14 darbui nenaudojamas, presui neatliktos elektrinės ir mechaninių dalių patikros ir įmonė negali garantuoti jog įrenginys techniškai tvarkingas.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2012-05-08 tarp pareiškėjo - Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ ir N. G. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 572. Nurodytos sutarties pagrindu N. G. buvo priimtas štampuotojo pareigoms (T.1, b.l. 90-93). N. G. 2012-06-14 darbe patyrė traumą. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojui štampuojant detales su ekscentriniu presu, kai nusileidusi preso plokštė prispaudė darbuotojo dešinės plaštakos pirštus. Dėl minėto įvykio atliktas tyrimas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2012-06-22 akte buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) buvo pažeistas DSS instrukcijos II punkto 27.8 pastraipos reikalavimas (patikrinti kaip įrenginys veikia tuščia eiga); 2) nesilaikyta įrengimo eksploatacijos instrukcijos 2.1 punkto (įjungus įrengimo variklį nuspausti mygtukus ir nekišti rankų į darbo zoną, kol smaigratis neįgauna pilno apsisukimų greičio); 3) pažeisti eksploatacijos instrukcijos 2.2 punkto reikalavimai (smaigračiui įgavus pilną apsisukimų greitį, keletą kartų išbandyti tuščia eiga) (T.1, b.l. 21-22). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2012-06-15 pažymoje nurodyta, jog N. G. diagnozuota dešinės plaštakos II-V pirštų trauminė amputacija, trauma nepriskiriama prie sunkių (T.1, b.l. 20). Nukentėjusysis N. G. nesutiko su 2012-06-25 išvada ir kreipėsi į LR vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas pakartotinai atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą (T.1, b.l. 151-155). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau - VDI Kauno skyrius), išnagrinėjęs N. G. skundą, nustatė, kad lengvas nelaimingas atsitikimas, įvykęs 2012 m. birželio 14 d. štampuotojui N. G. , ištirtas neišsamiai, todėl darbdavys buvo įpareigotas atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI-STEEL“ generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta dvišalė komisija atliko papildomą įvykio tyrimą, surašė papildomo tyrimo aktą, kuriame priežasčių iš esmės nepakeitė ir vienintele priežastimi nurodė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymą, kurį padarė pats nukentėjusysis (T.1, b.l. 160-162). Nukentėjusysis N. G. nesutiko su tokia papildomo tyrimo išvada ir 2012-09-14 su pareiškimu kreipėsi į LR vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas įvykį ištiri papildomai (T.1, b.l. 167-168). Nagrinėjant minėtą skundą, 2012-09-27 buvo gauta UAB „VITA LONGA“ 2012-09-18 išduotą pažymą Nr. 3-386-12 apie traumos sunkumą, kurioje nurodyta diagnozė - trauminė dešinės rankos II-V pirštų amputacija ir trauma priskiriama prie sunkių (T.1, b.l. 36). Nukentėjusiojo N. G. patirta lengva trauma buvo perkvalifikuota į sunkią. Taip pat buvo pradėtas tyrimas dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe (T.1, b.l. 55). 2012-11-22 buvo surašytas naujas nelaimingo atsitikimo darbe aktas (T.1, b.l 30-34). Akte buvo naujai suformuluota nelaimingo atsitikimo priežastis, tai, kad darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (T.1, b.l. 33). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-10-26 sprendimu Nr. SS-3709 „D. N. G. darbingumo lygio“, N. G. nuo 2012-10-26 iki 2014-10-25 dėl nelaimingo atsitikimo darbe (suluošinimo) nustatytas 65 procentų darbingumo lygis (T.1, b.l. 37-40).

Ginčas šioje byloje kilo dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto 2012-11-22 Nr. 1 (T.1, b.l. 30-34) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamame akte nelaimingo atsitikimo priežastimi nustatyta tai, kad darbo priemonė neatitiko saugos sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, dėl to N. G. patyrė sunkią traumą.

Nelaimingų atsitikimų tyrimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai bei Nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės ir kiti su ginču susiję teisės aktai.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Nuostatai, 2011-08-17 redakcija), 31p. nustato, jog sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Nuostatų 46 p. nustatyta, kad, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina: 46.1. nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta. Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;46.2. apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą; 46.3. gauti iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir paaiškinimus, iš įmonės vadovo, darbdavio įgalioto asmens, asmenų ir liudytojų – rašytinius paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis; 46.4. prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su nelaimingu atsitikimu darbe; 46.5. nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį; 46.6. nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe); 46.7. prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose; 46.8. atsižvelgiant į šių Nuostatų 46.1–46.7 punktuose nurodytų klausimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatus, aprašyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Duomenys nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių aprašyme pateikiami pagal jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu darbe. Baigus sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius surašo N-1 arba N-2 formos aktą. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus ir atliekant tyrimą dalyvavusių asmenų pasirašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo medžiaga perduodami pasirašyti įmonės vadovui (Nuostatų 47 p.).

Nagrinėjamu atveju buvo tiriamas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs 2012-06-14, 6 val. 05 min. N. G. nuolatinėje darbo vietoje - gamybos ceche - išimant 5-tą detalę iš preso, judamai preso daliai nukritus ant dešinės rankos pirštų, taip traumuojant pirštus presu (T.1, b.l. 31-32). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-10-26 sprendime Nr. SS-3709 „D. N. G. darbingumo lygio“ nurodyta, kad N. G. nuo 2012-10-26 iki 2014-10-25 dėl nelaimingo atsitikimo darbe (suluošinimo) nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Vadovaujantis Sunkių traumų klasifikacinių požymių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397, 3.7 punktu, traumos, dėl kurių netenkama 33 procentai ir daugiau darbingumo yra priskiriamos prie sunkių traumų. Šiuo atveju N. G. neteko 35 procentų darbingumo, todėl pagrįstai galima teikti, kad trauma priskiriama prie sunkių. Byloje ginčo dėl to, kad N. G. darbe patyrė traumą, t.y. susižalojo pirštus ekscentriniu presu, nėra.

Ginčijame 2012-11-22 akte nustatyta bei bylos medžiaga patvirtina, jog N. G. 2012-05-18 buvo apmokytas dirbti pavojingą darbą pagal Darbuotojo, atliekančio mechaninį metalo apdirbimą, kai naudojama nemechanizuota pastūma reikalavimus. Ant preso šono buvo pakabinta darbo su štampavimo presu eksploatacijos ir saugumo technikos instrukcija (T.1, b.l. 32, 67-84). Nukentėjusysis buvo supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija. Pareiškėjos teigimu, presas buvo techniškai tvarkingas, atitiko prietaisui keliamus reikalavimus, todėl negalėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastimi.

Teismo 2013-06-12 nutartimi buvo paskirta techninė darbų saugos ekspertizė. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymu (T.1, b.l. 200-203). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė J. R. 2013-09-24 ekspertizės akte Nr. 11-1934(13) nustatė, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu įrenginys buvo techniškai netvarkingas, t.y. tinkamai nesuveikė arba elektroninių blokavimų sistema (relės, elektromagnetai stabdantys preso darbą, jeigu atsiranda preso darbinio ciklo sutrikimų, nutrūksta elektros energijos, suspausto oro tiekimas, arba atsiranda preso dalių tarpusavio sąveikos sutrikimų), arba apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių (nagrinėjimo atveju – štampo viršutinės dalies ) judėjimą, kai štampuotojo rankos yra pavojingoje zonoje. Taip pat pažymėjo, jog štampavimo pradžioje, tik abiem rankomis įjungus presą ir jo šliaužikliui leidžiantis žemyn, praktiškai neįmanoma įkišti rankas į darbo zoną dėl labai trumpo laiko, jeigu presas techniškai tvarkingas ir tinkamai veikia visos blokuojančios ir apsaugos sistemos. Be to, tuoj po štampavimo operacijos, šliaužikliui kylant aukštyn (tačiau dar galutinai nesustojus), darbuotojo rankos gali atsirasti štampo darbo zonoje, tuomet privalo suveikti apsauginės užuolaidos ir sustabdyti presą. Bet kokiu atveju, darbuotojo rankoms patekus į pavojingą zoną, turėjo tinkamai suveikti apsaugos įtaisai, sustabdantys štampo darbą (T. 2, b.l. 3-9).

Ginčijame akte nustatyta (T.1, b.l. 32), jog nelaimingo atsitikimo įvykusio 2012-06-14 prie ekcentrinio preso KB3732 (inv. Nr. ĮR-104) nuo slėgtinio indo (oro surinkėjo) aukšto slėgio žarnomis suspaustas oras paduodamas į du presus KB3732 (inv. Nr. ĮR-104), t.y. 160 tonų galios ir presą Erfurt (inv. Nr. ĮR-100) 400 tonų galios. Tuo pačiu slėginiu indu (oro surinkėju) naudojasi du operatoriai. Ant slėginio indo (oro surinkėjo) nebuvo slėgio monometro. Nelaimingo atsitikimo metu taip pat ant slėginio indo oro padavimo sklendės nebuvo informacijos apie sklendės padėčių reikšmes „Atidaryta“ ir „Uždaryta“, oro padavimo indas neapsaugotas nuo tyčinio ar netyčinio atjungimo. Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. R. . Liudytojas V. V. teismo posėdyje negalėjo prisiminti tyrimo aplinkybių įvykio vietoje, todėl nurodė, jog patvirtina nelaimingo atsitikimo darbe 2012-11-22 akte Nr. 1 nustatytas aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamame akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – darbo priemonės neatitikimas saugos sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Šio straipsnio 1 punkte reglamentuojama, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taigi darbo priemonės, darbo įrenginiai, su kuriais dirba darbuotojai, privalo būti techniškai tvarkingi ir pritaikyti darbinėms operacijoms atlikti. Analogiškos normos įtvirtintos ir Darbo įrenginių bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, kurių 5 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbininkų saugai ir sveikatai. Pagal šių nuostatų 1 priedo 2.8 punktą, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi: būti tvirtos konstrukcijos; nekelti jokio papildomo pavojaus; būti sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi; būti išdėstyti pakankamu atstumu nuo pavojingų zonų; netrukdyti daugiau negu būtina stebėti darbo įrenginio veikimą; leisti atlikti reikiamas darbo įrenginio dalių pastatymo ar keitimo bei priežiūros darbų operacijas, jei tai įmanoma, apsaugų bei apsauginių įtaisų nešalinant, o tik apribojant įėjimą į šių darbų zoną.

Pareiškėjo teigimu, 2006 metais įmonė pati modernizavo N. G. sužalojusį įrengimą, įrengiant spindulinę užuolaidinę apsaugą, kuri išsijungia ar neleidžia įjungti įrenginio, jei darbuotojo rankos yra pavojingoje preso veikimo zonoje. Tačiau pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus. Nelaimingo atsitikimo dieną, darbuotojui ištiesus rankas pro apsauginę šviesos užuolaidą ir bandant išimti detales iš štampo, nusileidusi preso plokštė prispaudė ir traumavo darbuotojo N. G. dešinės plaštakos pirštus. Akivaizdu, kad spindulinė užuolaidinė apsauga nesustabdė pavojingų dalių judėjimo dingus oro slėgiui, neužblokavo įrenginio judančiu dalių judėjimo, kol darbuotojo rankos buvo pavojingoje preso veikimo zonoje. Todėl teigtina, jog ekscentrinis presas iš esmės neatitiko saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo (privalomo) 2.8 punkte.

Atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo naudojamas techniškai netvarkingas darbo įrenginys, todėl tinkamai nesuveikė apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą (nagrinėjamu atveju – štampo viršutinės dalies), kai štampuotojo N. G. rankos buvo pavojingoje zonoje. Analogiška išvada nustatyta ir 2013-09-24 ekspertizės akte Nr. 11-1934(13). Nors ekspertizė buvo skirta paties pareiškėjo iniciatyva, tačiau nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvadomis, kurias patvirtino kiti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, bylos medžiaga) (ABTĮ 62 str. 4 d.). Pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent darbuotojo veiksmai neatitiko jam privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto 2012-11-22 Nr. 1 išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbo priemonės, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta. VDI Kauno skyrius visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo nelaimingo atsitikimo medžiagą, tyrimą atliko vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, neviršydamas kompetencijos. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas faktines aplinkybes, nurodytų teisės normų nuostatas, konstatuoja, kad byloje ginčijamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2012-11-22 Nr. 1 yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, jo naikinti nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 - 45, 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta Medvedevienė Audrius Grauželis Algis Markevičius