Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims V. S., Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Linui Ališauskui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstovei Dovilei Mickevičienei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei Rasai Šimkūnaitei, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atstovams Sniegai Kaubrienei ir Justui Vitkauskui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. M., V. G., R. T., Z. N., A. A., A. R., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Mano Būstas Baltija“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, V. S., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdybai, dėl bendraturčių susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kadastrinių matavimo ir jų teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo atkurti patalpas į buvusią padėtį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1. Pripažinti

negaliojančiu 2019 11 14 d. atsakovų susitarimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) perstatymo į patalpas (duomenys neskelbtini), šių patalpų pasidalijimo ir registracijos Nekilnojamojo turto registre; 2. Pripažinti negaliojančiais 2019 12 04 d. atliktų butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų teisinę registraciją; 3. Įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės/koridoriaus patalpą (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Nurodė, kad viešo aukciono būdu, iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2019 02 08 d.

buvo įsigytas butas (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams V. S. ir V. S.. 2019-04-12 d. įsigijo besiribojantį butą (duomenys neskelbtini). Butai susieti bendru koridoriumi, kuriuo pereinama iš vienos butų patalpos į kitą. Butų įsigijimo metu vienintelė gyvenamojo namo laiptinė, remiantis 2015 09 14 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų aprašu Nr. 109-DB, kuris galioja ir šiuo metu, susidėjo iš dviejų patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini). Iš bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) buvo numatytas patekimas į ieškovės butą (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai. Todėl ieškovė įsigydama butą (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, jog galės naudotis šiuo praėjimu teisėtai, nors įsigijimo metu jis jau buvo užmūrytas ir atitvertas atsakovės V. G. sutuoktinio A. G. įrengto sandėliuko pertvara. Vadovaudamasi savo buto (duomenys neskelbtini) planu, buto kadastrinių matavimų byla ir bendrojo naudojimo objektų aprašu, ieškovė 2019 m. parengė Dviejų butų perplanavimo, prijungiant dalį bendro naudojimo patalpos ploto prie buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą, kuriam pritarė Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto esmė yra buto (duomenys neskelbtini) perplanavimas, prijungiant bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) dalį prie buto, joje įrengiant sanitarinį mazgą, su patekimu į butą (duomenys neskelbtini) iš laiptinės (duomenys neskelbtini) per buto plane esantį, bet faktiškai užmūrytą, praėjimą.

2019 10 16 d. raštu buvo kreiptasi į bendro naudojimo objektų valdytoją UAB ,,Mano Būstas Baltija“ dėl pažeidimų eksploatuojant pastatą. Pastato valdytojas sudarė trijų darbuotojų komisiją, kurie atliko pastato apžiūrą. 2019-11-12 UAB ,,Mano Būstas Baltija“ Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: ,,Komisija atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus, konstatuoja, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.032017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos“. Komisija rekomendavo nedelsiant organizuoti privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

2020-01-14 buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, raštu Dėl statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo, neatitinkančio normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. 2020-01-29 dieną raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija UAB ,,Mano Būstas Baltija“ įpareigojo iki 2020-02-28 panaikinti neteisėtą įrengtą patalpą bendro naudojimo patalpoje (duomenys neskelbtini), arba pateikti jų teisėtumą įrodančius dokumentus.

Po to, kai ieškovė įsigijo butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei parengė minėtą projektą dėl butų perplanavimo, bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su numatytu patekimu iš patalpos (duomenys neskelbtini) į ieškovės butą (duomenys neskelbtini) staiga virto bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) (koridoriaus likutis), (duomenys neskelbtini) (sandėliukas), (duomenys neskelbtini) (tualeto patalpa) ir jau be numatyto patekimo į butą (duomenys neskelbtini). Kilo klausimas: kokio dokumento ar kokių sprendimų pagrindu bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytos ir perplanuotos į naujas patalpas ir iš ieškovės buvo atimta teisė į savo butą (duomenys neskelbtini) patekti būtent per bendrojo naudojimo laiptinę.

Atsakovų atlikti statybos darbai yra neteisėti, kadangi užkerta ieškovei galimybę naudotis praėjimu iš buto (duomenys neskelbtini) į bendro naudojimo laiptinę, patalpos įrengtos be jokių projektų, statybą leidžiančių dokumentų, patalpa (duomenys neskelbtini) sujungta su butu (duomenys neskelbtini), iš pastarojo į sanitarinį mazgą per kapitalinę sieną iškirstas praėjimas.

Kadastrinių duomenų patikslinimas buvo atliktas remiantis pateiktu butų (duomenys neskelbtini) savininkų ((duomenys neskelbtini)) 2019 11 14 d. tarpusavio susitarimu ir 2020-02-20 d. paprastojo remonto surašytomis deklaracijomis. Susitarimas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu kaip ir tokio susitarimo pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Teigė, kad atsakovai pažeidė ne tik civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius valdant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis), ieškovės teisę naudoti savo butą (CK 4.98 straipsnis), bet ir statybos teisėtumą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Teigė, kad ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi sudarytas ne visų daugiabutyje esančių butų savininkų (CK 4.75, 4.81 str.), ginčo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik susitarimą sudariusiems asmenims, o visiems daugiabučio butų savininkams. Butui (duomenys neskelbtini) nuosavybė į patalpą (duomenys neskelbtini) nėra registruota, butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyse nėra įrašų apie 1/6 dalies bendro naudojimo patalpų perleidimą, taigi ir butų (duomenys neskelbtini) registro išrašuose 1/6 dalis bendros patalpos nurodyta nesant tam jokio teisėto pagrindo – nuosavybės perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimis.

Dėl nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini) pasakytina, kad šios patalpos nėra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (nėra unikalaus numerio ir pan.), todėl net ir prie kai kurių butų NT registre esant prierašams apie dalies tų patalpų priklausymą atskiriems butams, vertinti to, kaip nuosavybės teises nustatančio fakto negalima. Aplinkybė, kad prie kai kurių butų nuosavybės nurodyta 1/6 bendro naudojimo patalpos, galima vertinti nebent kaip naudojimosi šiomis patalpomis tvarką, tačiau ne kaip nuosavybės teises nustatantį faktą. Čia tas pats, kas būtų nurodyta, kad butams priklauso po 1/6 dalį stogo, namo sienų ir pan. Analogiją galima būtų pravesti su palėpės patalpomis, kai dalinę nuosavybę į jas galima nustatyti tik tada, kai palėpės patalpos yra suformuojamos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruojamos kaip atskiros patalpos su unikaliu numeriu NT registre. Šiuo atveju nėra taip, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl vertinti, kad jos, nebūdamos savarankišku NT objektu, vieniems namo gyventojams priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o kitiems – nepriklausytų, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teogė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, nuo kokio momento ir kokiu teisiniu pagrindu (sandoris ar teismo sprendimas) bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) tapo nebe visų savininkų, o tik butų (duomenys neskelbtini), ypač turint omeny aplinkybę, kad ieškovės butui pro šią patalpą dokumentuose nustatytas patekimas į jos butą.

Dėl bendrojo naudojimo objektų, priklausančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, patalpų (duomenys neskelbtini) pertvarkymo nebuvo šaukiamas visų namo patalpų savininkų susirinkimas, nebuvo priimtas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo dalies bendraturčių buvo nuslėpta apie tokį sprendimą, todėl 2019 11 14 susitarimas laikytinas niekiniu, kadangi jis sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas. Susitarimu konstatuota, kad patalpos suformuotos teisingai, kad jos turi būti įregistruotos, nors iš tiesų patalpos įrengtos pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Taip pat nurodė, kad statybos atliktos neteisėtai. Kadangi nagrinėjamu atveju iš patalpos (duomenys neskelbtini) suformuotos patalpos (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų faktiškai nebėra bendrojo naudojimo patalpos ir atsakovų susitarimu priklauso jiems, nors formaliai šios patalpos ir yra padalintos tarp butų (duomenys neskelbtini) savininkų. Iš šių patalpų plano matyti, kad patalpa (duomenys neskelbtini) yra atskirta nuo laiptinės (izoliuota), patekimas į ją galimas tik iš buto (duomenys neskelbtini) ir joje įrengtas tualetas. Taigi atsakovė A. M. tokiais veiksmais iš esmės išplėtė savo buto plotą, prijungdama prie jo bendrojo naudojimo patalpos dalį, tokiais veiksmais didindama, gerindama savo sąlygas, suvaržydama namo gyventojams galimybę turėti laiptinėje natūralų apšvietimą, evakavimosi galimybę. Tai yra atsakovė A. M. atliko tokius veiksmus be jokio projekto ir leidimo keisti patalpos paskirtį. Ši patalpa bendrojo naudojimo laikytina tik formaliai, fiktyviai, siekiant apeiti statybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

Pastato patalpų plotų eksplikacijos patvirtina, kad patalpa (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kaip „Sandėlis“, o patalpa (duomenys neskelbtini) – kaip „Sanitarinis mazgas“ (priedai Nr. 4, 5). Todėl atsakovių atstovo teiginiai teisme, esą suformuojant šias patalpas, paskirtis nebuvo keičiama ir jos toliau liko bendrojo naudojimo koridoriais (įskaitant A. M. tualeto patalpą) – yra apsimestiniai, nesąžiningi ir melagingi, tokių patalpų suformavimui turėtų būti taikomi Inspekcijos nurodyti reikalavimai patalpų paskirties keitimo procedūroms, kurių šiuo atveju iš viso nebuvo laikomasi

2021-01-05 rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2015 10 01 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPP-31-151001-00193 pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą“: „Šiuo projektu sprendžiami tik pastato išorės paprastojo remonto statybos darbai, jokie vidaus bendro naudojimo patalpų perplanavimo darbai nėra numatyti“. Statybos leidimas paprastojo remonto statybos darbams buvo išduotas statytojui UAB „Mano Būstas Baltija“.

Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas UAB „Mano Būstas Baltija“ tik pastato išorės paprastojo remonto statybos darbams, statytojas projekto nekeitė, daugiabučio gyvenamojo namo patalpos paskirties keitimo projekto nėra ir į savivaldybę dėl leidimo pakeisti pastato dalies paskirtį nesikreipta. T. B. g. (duomenys neskelbtini) bendroje koridoriaus patalpoje atsakovų atlikti statybos darbai vertintini tik kaip pertvaros, o ne patalpos. Netgi Inspekcija savo atsiliepime A. G. sandėliuką nevadina patalpa, o tik „pertvara su durimis“. Be to, nei vienai iš bendrojo naudojimo patalpų nėra suteiktas unikalus numeris, kas reiškia, kad jos nėra suformuotos kaip atskiros patalpos, taigi ir sienos skiriančios jas viena nuo kitos ir likusių bendrojo naudojimo patalpų tėra pertvaros, kurias ieškiniu iš esmės ir prašoma pašalinti, atkuriant patalpą (duomenys neskelbtini) į buvusią padėtį.

Per kapitalinę sieną iš buto (duomenys neskelbtini) į naujai suformuotą patalpą (duomenys neskelbtini) (sanitarinį mazgą) buvo iškirstas praėjimas, t. y. laikančioji siena buvo susilpninta, todėl tokie statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui, jiems buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą.

Atsakovas A. G. pripažino, kad sandėliuko įrengimo darbus pradėjo dar 2002 metais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė raštą Nr. 9.4-3-2255 su išvada, išaiškinimais: ,, Pagal prašyme nurodytą informaciją, 1999-2002 m. atliekant sandėliuko statybos darbus daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoje, po laiptais, (taip panaikinant vieną iš evakavimosi kelių), be kitų tuo metu galiojusių teisės aktų buvo privaloma vadovautis BPST (Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, Žin. 1997-02-21, Nr. 16-358), iš kurių šioje situacijoje aktualiausi: 3.2 p. (Visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti...). 3.16 p. (Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas...). 17.7.1 p. (Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrengimais balkonus ir lodžijas, taip pat žmonėms patekti į gretimas sekcijas bei aukštus skirtus liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus). (priedas Nr. 11). Kaip ir kitais minėtais atvejais, susijusiais su įstatymų saugomų vertybių apsauga, reglamentavimas iš esmės išliko nepakitęs iki šiol. Ir šiuo metu galiojančiose priešgaisrinėse saugos taisyklėse įtvirtinti draudimai, susiję su degių medžiagų ir preparatų laikymu po laiptais.

Atsakovų 2019 11 14 susitarimas pripažintinas negaliojančiu ir dėl ieškovės daiktinių teisių pažeidimo. Dėl atsakovų veiksmų didžiausia bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis – laiptinė, pagal kadastro dokumentus, yra įrengta pastato viduryje, ties pastato centrine ašimi, su dviem išėjimais į lauką, yra naudojama ne pagal paskirtį – ji paversta sandėliavimo ir tualeto patalpomis, kurias savo asmeniniais interesais naudoja atsakovai. Statinio fasado pakeitimai užmūrijant patekimo į laiptinę duris pagal tuo metu galiojantį statybų reglamentavimą, buvo laikytini kapitaliniu remontu. Be to, patekimui į naujai suformuotą patalpą (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), laikančiojoje konstrukcijoje – sienoje yra išskirsta anga, įrengtos durys. Pagal STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, minėti statybos darbai, kai yra silpninamos statybinės konstrukcijos, šiuo atveju, laikančioji siena, priskiriama statybos rūšiai – kapitalinis remontas. Atsakovė A. M. neteisingai nurodydama vykdytos statybos rūšį (ne statybos rūšį - kapitalinį remontą, o paprastąjį remontą), siekė išvengti procedūrų, statybas leidžiančio dokumento gavimo, projekto rengimo, suderinimų su valstybės institucijomis, kurias įpareigoja imperatyvios teisės normos.

Tokia padėtis neatitinka minimalių privataus gyvenimo neliečiamumo nuostatų. Prioritetas negali būti skiriamas savanaudiškiems interesams naudoti koridorių ne pagal paskirtį, nemokant mokesčių naudotis papildomomis patalpomis, kurios išlaikomos, atnaujinamos visų devynių butų savininkų lėšomis. Buto (duomenys neskelbtini) savininkė A. M. išsikerta antrą durų angą į laiptinę, o tuo tarpu priešais esančio buto (duomenys neskelbtini) vienintelė durų anga, buvusi nuo 1932 metų, tampa neprieinama, taip suvaržant ieškovei ir kitiems bendraturčiams naudotis bendro naudojimo patalpa pagal jos tiesioginę paskirtį, pagal projektų sprendinius, pagal NT kadastro duomenis iki 2020 metais atsakovų atliktų pakeitimų.

Nagrinėjamu atveju susitarimu šeši iš devynių name esančių butų savininkų nusprendė, kad nesant jokio projekto, jokio statybą leidžiančio dokumento, jokio visuotinio butų savininkų susirinkimo sprendimo, bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) bus pertvarkytos į bendrojo naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, šie 6 butų savininkai tokiu savo susitarimu atėmė iš į susitarimą net neįtrauktos ieškovės teisę ir galimybę patekti į jos butą (duomenys neskelbtini) per buvusią bendrojo naudojimo patalpą (duomenys neskelbtini), kadangi viena vertus, tokiu būdu sukurta patalpa – sandėliukas (duomenys neskelbtini) užblokuoja buvusį praėjimą į butą (duomenys neskelbtini), kita vertus, tokio susitarimo pasėkoje yra patvirtinamas planas, pagal kurį iš viso yra eliminuojamas praėjimas iš buto (duomenys neskelbtini) į laiptinę (duomenys neskelbtini).

Toks susitarimas negali apriboti jame nedalyvaujančių asmenų nuosavybės teisių. Patekimas į ieškovės butą (duomenys neskelbtini) iš laiptinės (duomenys neskelbtini) galėjo būti panaikintas tik esant pačios ieškovės sutikimui. Jokie bendraturčiai, net turėdami balsų daugumą, to padaryti neturi teisės. Ir nors toks bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) perplanavimas ir buvo įregistruotas NT registre, tai negali apriboti ieškovės daiktinių teisių, kadangi daiktinės teisės yra sukuriamos ir panaikinamos sandorių pagrindu, bet ne pačios registracijos faktu, kuri (registracija) atlieka tik teises išviešinančias, bet ne sukuriančias, funkcijas. Papildomai pažymima, kad šešių butų savininkai, sudarę ginčo patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini), pasidalijimo susitarimą, siekia nepagrįstai praturtėti kitų trijų pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčių – Klaipėdos miesto savivaldybės, trečiojo asmens V. S. ir ieškovės (butų (duomenys neskelbtini)savininkai), kurie 2019-11-14 susitarimo pagrindu galėjo prarasti teisę į bendro naudojimo objektą - patalpą (duomenys neskelbtini), ir ne tik į tą patalpą. Per šią laiptinę namo gyventojai gali patekti tiek prie inžinerinių tinklų, elektros apskaitos prietaisų, taip pat į pastogę, palėpę. Jokio kito būdo patekti į namo pastogę, palėpę nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad butų (duomenys neskelbtini) plotas sudaro pusę namo pirmo aukšto ploto, arba ¼ dalį viso namo patalpų ploto. 1932 metais pastatytas namas periodiškai buvo atnaujinamas visų devynių butų savininkų lėšomis (pakeista stogo danga, apšiltinti pamatai, sienos). Vien tik 2016 metais namo atnaujinimo darbų kaina sudarė 59 688, 54 Eur, kuri buvo paskirstoma namo bendraturčiams (priedas Nr. 19). 2019-11-14 d. susitarimu atsakovai elgiasi nesąžiningai, turėdami ketinimus tarpusavyje pasidalyti bendro naudojimo objektus, į kuriuos dešimtmečius investavo visi name esančių devynių butų savininkai, mokėdami tiek eksploatacines išlaidas, tiek išlaidas, susijusias su atnaujinimu. Kaip buvo minėta, butų (duomenys neskelbtini), mokėtina dalis sudarė ¼ visų išlaidų. Taigi, kai bendromis devynių butų savininkų lėšomis turto vertė buvo padidinta, šeši butų savininkai slaptu susitarimu siekė pasidalyti tarpusavyje turtą.

2019-11-14 d. dalies gyventojų susitarimą galima būtų vertinti tik kaip susitarimą dėl bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo ir tik tarp susitarime dalyvaujančių asmenų, o ne nuosavybės teises sukuriantį sandorį, galiojantį visiems daugiabučio bendraturčiams. Tačiau keli bendraturčiai negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir pažeidžianti kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 02 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Taigi 2019-11-14 susitarimas, netgi jeigu jį vertintume kaip dalies bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, negali nustatyti tokios tvarkos, kuri pažeistų kitų asmenų teises ir ieškovės atžvilgiu yra niekinis, negalintis sukurti jos nuosavybės teisėms jokių pasekmių. O aptariamas susitarimas kaip tik ir pažeidžia ieškovės teises.

ieškovė savo ieškinį vertintino ir kaip negatorinį ieškinį, kuriuo siekiama apginti gyvenamojo namo vieno iš butų savininkės teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi jos turimu butu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į butą pažeidimo buvusią padėtį (atkurti laiptinės patalpą (duomenys neskelbtini) į iki pažeidimo buvusią padėtį).

Netgi konstatavus atsakovų atliktų statybų teisėtumą, tai nesudarytų pagrindo spręsti, jog ieškovės, kaip bendraturtės teisės nebuvo pažeistos atsakovams užimant savo reikmėms reikšmingą dalį bendro naudojimo patalpų ir užkertant galimybę naudoti praėjimą iš jos buto į bendro naudojimo koridorių. Tačiau ieškinyje išdėstyti faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad atsakovų veiksmai yra neteisėti ir teisinės pasekmės taikytinos tiek CK 4.103, tiek CK 4.98 straipsnių pagrindu.

Dėl atsakovų 2019 12 04 d. kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, paaiškino, kad atsakovų atlikta statyba atlikta neteisėtai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento ir projekto. Suformuotos naujos patalpos kadastriniuose matavimuose nurodytos kaip sandėlis ir sanitarinis mazgas. Į pastarąjį nėra patekimo iš kitų bendro naudojimo patalpų, o tik iš buto (duomenys neskelbtini) per kapitalinę sieną iškirstą angą. Tačiau nei sandėlis, nei sanitarinis mazgas nelaikytini atskirais nekilnojamaisiais daiktais, kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniais. Tokiu atveju galėjo būti atliekamas tik butų kadastrinių duomenų patikslinimas.

Pažymėjo, kad atsakovai atliko tik butų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimus, viso namo kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Šiuos patikslintus dviejų butų kadastrinius matavimus atsakovės atliko ir pateikė teismui jau bylos nagrinėjimo metu 2020 10 22. Aplinkybė, kad atsakovė A. M. atlikusi savo buto (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus faktiškai prisijungė prie savo buto tualeto patalpą (duomenys neskelbtini) su vieninteliu patekimu į tą tualetą iš A. M. buto ir nurodė, kad tai ir toliau yra bendrojo naudojimo patalpa, priklausanti 6 butų savininkams po 1/6 dalį, negali atimti ieškovės teisės naudotis turimu praėjimu iš buto (duomenys neskelbtini) į laiptinę (duomenys neskelbtini). Tas pats pasakytina ir apie V. G. buto (duomenys neskelbtini) atnaujintus kadastrinius matavimus. Esminis dalykas yra tas, kad ieškovės buto (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys nebuvo nei panaikinti, nei keičiami ar atnaujinti, yra galiojantys. Jokie kitų butų kadastro duomenų pakeitimai negali pakeisti ieškovės buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų, kuriuose aiškiai yra numatytas praėjimas iš buto (duomenys neskelbtini) į laiptinę (duomenys neskelbtini). Taigi jokie trečiųjų asmenų veiksmai ar sudaryti susitarimai negali riboti ar keisti ieškovės nuosavybės teisių turinio, nesant pačios ieškovės valios. Tuo labiau, kad kaip minėta, buvo atlikti ne viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai matavimai, o konkrečių butų (duomenys neskelbtini). Būtent tokie duomenys buvo pateikti į bylą. Situacija, kai kadastriniai duomenys prieštarauja vieni kitiems neleistina, neatitinka teisinio apibrėžtumo principo. 1. Be to, minėta, kad atliekant statinių kadastrinius matavimus naudojamas statinio projektas, taip pat statinio statybos teisėtumo patvirtinimo dokumentai. Pastaraisiais nagrinėjamu atsakovai laiko 2020-02-20 paprastojo remonto atlikimo deklaracijas, kurių (4. punktuose) nurodyta, kad atliktas tik statinio, jo dalies paprastasis remontas, o ne paskirties keitimas, kuris numatytas deklaracijos 5. punkte (priedas Nr. 10). Taip pat minėta, kad norint pakeisti daugiabučio gyvenamojo namo patalpos, suformuotos atskiru turtiniu vienetu, paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai, turi būti rengiamas daugiabučio gyvenamojo namo patalpos paskirties keitimo projektas ir kreipiamasi į savivaldybę dėl leidimo pakeisti pastato dalies paskirtį, tačiau to nebuvo padaryta. Nepaisant to iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų matyti, jog prie nuosavybės teisę nustatančių pagrindų (4.1. punkte) įrašyta: „2020 02 20 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1“.

Teismo posėdžio ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Teismui tenkinus patikslinto ieškinio antrą ir trečią reikalavimą, Ieškovė nuosavybės teisių į patalpas (duomenys neskelbtini) taip pat neįgis, tiesiog bus sunaikinti naujai sukurti daiktai (patalpos (duomenys neskelbtini)) ir atstatyti senieji daiktai (buvusios patalpos (duomenys neskelbtini), bet kaip Atsakovų nuosavybės objektai. Taip yra todėl, kad Atsakovai 2019-11-14 susitarimu nuosavybės (kitų daiktinių teisių) neįgijo ir neprarado, o tiesiog turimas nuosavybės dalis į patalpas (duomenys neskelbtini), padalijus šiuos daiktus, priskyrė naujiems daiktams (patalpoms (duomenys neskelbtini)).

Netgi, jei naują ieškinį laikyti negatoriniu, šis patikslintas ieškinys Ieškovei nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, nes Ieškovė trimis negatoriniais ieškiniais jau pripažino, kad buvusios patalpos (duomenys neskelbtini) yra ne jos nuosavybė ir tai patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2021-10-28 nutartyje, kur nurodė, kad ginčas yra tik dėl Ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dėl jo naudojimo galimumo pasinaudojant Atsakovams priklausančiomis patalpomis. Jei tai negatorinis ieškinys ir Ieškovė nesiekia įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas, o tik pasinaudoti svetimu daiktu, tai tam yra kiti nuosavybės teisių gynimo būdai, pavyzdžiui servituto nustatymas ir pan. Ieškovė nurodo, kad būtinumas pasinaudoti Atsakovams priklausančiomis patalpomis kyla ir kitame namo įėjime esančių butų ((duomenys neskelbtini)) savininkams, nes gaisro atveju jie turėtų nekliudomai per Ieškovės butą patekti į Atsakovams priklausančios laiptinės patalpas, o iš ten į lauką, tačiau namo kito įėjimo savininkai, net ir Ieškovės vyras, kuriam taip pat nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), tokio reikalavimo šioje byloje nereiškia. Darytina išvada, kad tarp Ieškovės ir jos vyro V. S. yra nesutarimas šiuo klausimu, todėl Ieškovė, kaip buto (duomenys neskelbtini) bendraturtė, turėtų pirma išsispręsti ginčą su bendraturčiu (V. S.) ir byloje reikšti vieningą reikalavimą. J. V. S. ieškinio reikalavimų nepalaiko, tai yra jis atsisako būti ieškovu, toks ieškinys taip pat nenagrinėtinas teisme. Situacija, kai tik vienam iš buto (duomenys neskelbtini) savininkų nustatoma daiktinė teisė į svetimą daiktą, netoleruotina, nes kiti ta daiktine teise vis tiek negalės pasinaudoti, o tai reiškia, kad bet kuriuo atveju buto (duomenys neskelbtini) savininkų teisės, tenkinus patikslintą ieškinį, nebus apgintos, nebent tos teisės yra tariamos.

Atsižvelgiant į Ieškovės formuluojamus patikslinto ieškinio reikalavimus darytina išvada, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, jog net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas Ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukels, tai reiškia, kad tokio ieškinio reikalavimai negali būti ginčo objektu.

Klaipėdos miesto savivaldybė dar sovietiniais metais, t. y. gerokai iki Ieškovei įsigyjant iš jos butą (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini) vidaus užmūrijo sieną, taip užkirsdama kelią šio buto naudotojams (tame tarpe ir Ieškovei su V. S.) patekti į patalpą (duomenys neskelbtini) ir palikdama vienintelį išėjimą į lauką per bendro naudojimo patalpą (koridorių) (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje Ieškovė pareiškė, kad ji butą (duomenys neskelbtini) įsigijo iš Klaipėdos miesto savivaldybės (tai patvirtina ir 1 priedas) ir ji matė natūroje, kad jokio antro patekimo į šį butą nėra, o yra tik vienas per bendrai butų (duomenys neskelbtini) naudojamą patalpą (duomenys neskelbtini) (koridorių), tačiau dėl to Klaipėdos miesto savivaldybei jokių pretenzijų ji neturi ir Klaipėdos miesto savivaldybę į bylą netraukia atsakove. Tokiu atveju, neaišku, iš kur Ieškovei atsirado lūkesčiai, kad ji į butą (duomenys neskelbtini) turi teisę patekti per dvi skirtingas namo laiptines/koridorius ((duomenys neskelbtini)).

Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė patekimą į gyvenamo namo I aukštą iš (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir patekimą į butą (duomenys neskelbtini) per patalpą (duomenys neskelbtini) užmūrijo iš lauko pusės dar prieš pat privatizuojant butus (apie 1986-1987 m.), kai dar nei vienas iš name esančių butų savininkų jame neturėjo nuosavybės. Visą namo fasadą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2015-10-01 išduotą statybą leidžiantį dokumentą apšiltino ir pertvarkė UAB „Mano Būstas Baltija“ (buvusi įmonė UAB „Danės būstas“) taip, kad šiai dienai nebeįmanoma atstatyti patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į buvusią namo I aukšte patalpą (duomenys neskelbtini) (žr. 1 pav.). Be to, ir pati (duomenys neskelbtini) gatvė buvo paaukštinta taip, kad ji dabar dengia dalį buvusio patekimo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Netgi išardžius šią namo sieną, nebūtų įmanoma naudotis patekimu į (duomenys neskelbtini) patalpas, nenuardžius toje vietoje pačios (duomenys neskelbtini) gatvės.

Ginčo byloje nėra, jog Ieškovė, kartu su bendraturčiu įsigydama iš Klaipėdos miesto savivaldybės butą (duomenys neskelbtini), apie šias visas aplinkybes buvo tinkamai informuota ir be to ji, prieš perkant šį butą, susipažino su juo ir gyvenamu namu, kuriame yra šis butas, natūroje. Jau 2019 m. (buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo metu) namas atrodė taip, kaip matomas šiuo metu ir tai akivaizdžiai leido Ieškovei suprasti, kad toje vietoje jokio patekimo į namą nėra. Būtent dėl šio patekimo Ieškovė ir pirmuoju ieškiniu, ir antruoju ieškiniu reikalavo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atstatytų patekimą į laiptinės patalpą (duomenys neskelbtini). Taigi šis reikalavimas išliko ir naujame ieškinyje (3 reikalavimas), tik dėl nesuprantamų priežasčių pasikeitė atsakovai.

Ieškovė naujuoju ieškiniu siekia panaikinti A. G. iš lengvų konstrukcijų po laiptais buvusioje patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengtas dvi patalpas ((duomenys neskelbtini)), tačiau ir pati supranta, kad nuo to pati faktinė situacija nepasikeis, t. y. ir toliau Ieškovė vis vien negalės patekti į buvusią patalpą (duomenys neskelbtini). Elementari logika sako, kad Ieškovė savo galimai pažeistas teises turėtų ginti reikalaudama, jog Klaipėdos miesto savivaldybė pašalintų mūrines pertvaras (iš patalpos (duomenys neskelbtini)į butą (duomenys neskelbtini) ir iš patalpos (duomenys neskelbtini) gatvę), kurias ji įrengė dar tarybiniais laikais (1986-1987 m.), bei panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2015-10-01 išduotą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir projektuotojo UAB „Sunprojects“ 2019 m. parengto to paties projekto laidą A, kuriais buvo numatyta atlikti paprastojo remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini), įteisinant panaikintą įėjimą į gyvenamo namo I aukšto patalpą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet tokiu atveju atsakovais šioje byloje turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Mano Būstas Baltija“, o ne Atsakovai, kurie šių darbų neatliko. Tačiau naujame ieškinyje logikos nerasta ir jo trimis reikalavimais reikalaujama panaikinti naujai suformuotas patalpas ir Atsakovų daiktines teises į jas, nors akivaizdu, kad Ieškovei tai nesukels jokių materialinių pasekmių.

Akivaizdu, kad Ieškovė taip pat žino, kad sandėliukų statybos ir jų užbaigimo įforminimo aktai – deklaracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo pripažintos teisėtomis, todėl naujuoju ieškiniu neprašo jų panaikinti. Bet tada kyla klausimas, kodėl ieškinio pagrindas, kuriame labai daug ir plačiai pasisakoma dėl atseit savavališkų statybų ir neteisėtų deklaracijų, neatitinka ieškinio dalyko, kuriame neprašoma šių deklaracijų panaikinti.

Ieškovė daug kartų kartodama specialistės, kuri už nieką neatsako ir kuri neatliko ginčo objekte jokių statybos patikrinimo veiksmų, bendrą nuomonę apie statybą ir daiktų formavimą, jų klasifikavimą, bando įpiršti teismui melagingas nuostatas apie tai, kad Atsakovų sandėliukų statyba ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas neteisėtai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento ir projekto. Ieškovė nesiremia kompetentingos institucijos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos), atlikusios jos daugkartinių skundų tyrimus ginčo objekte, išvadomis (žr. 2 priedą) bei atsiliepimu pateiktu nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-187-980/2021), nes ši išvada Ieškovei labai nepalanki – pažeidimų pagal Ieškovės skundus dėl sandėliukų statybos nenustatyta.

Šis pažeidimas buvo pašalintas Projekto projektuotojui UAB „Sunprojects“ pateikus Projekto 2019 m. parengtą laidą A, kurios brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyti sprendiniai fasadus bei pastato planus įvertinti be PVC lango L-3 tarp ašių 2-3. Patikrinimo akte konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas - atlikti statybos darbai atitinka Projekto laidos A brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sprendinius, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) I aukšto laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės fasade tarp ašių 2-3 lango įrengimas yra panaikintas ir lango tarp ašių 2-3 nėra.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat atliko tyrimą dėl bendro naudojimo patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengtos laikančios konstrukcijos ir nustatė, kad ji įrengta turint tos laiptinės bendrasavininkų sutikimus, todėl pažeidimo nenustatė. Taip pat nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 12.1. punkte nustatyta, kad statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Atsižvelgiant į šią normą pertvaros, kaip nelaikančios sienos konstrukcijos, įrengimas bendro naudojimo laiptinės patalpoje (duomenys neskelbtini) priskirtinas paprasto remonto darbų rūšiai. Šio STR 18 punkte numatyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių pritarimą Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais atvejais ir tvarka. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Inspekcija patikrinimo metu priėjo išvados, jog nagrinėjamu atveju, nurodytiems statybos darbams – pertvaros įrengimui bendro naudojimo laiptinės patalpoje (duomenys neskelbtini), buvo reikalingi šios patalpos bendrasavininkų sutikimai. Kaip buvo nurodyta anksčiau I aukšto laiptinės bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) po 1/6 dalį priklauso butams Nr. (duomenys neskelbtini), o tyrimo metu Inspekcijai buvo pateikti butų Nr. (duomenys neskelbtini) sutikimai minėtiems statybos darbams. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai – pertvaros įrengimas bendro naudojimo laiptinės patalpoje (duomenys neskelbtini), buvo atlikti neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės patalpos (duomenys neskelbtini) viduje, todėl šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šiuo atveju, savavališka statyba nenustatyta.

Taigi sandėliukų statyba, jų kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, priešingai nei bando įrodinėti Ieškovė, kompetentingos institucijos išvadomis pripažinti teisėtais, todėl Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padarytomis išvadomis, privalėjo administracine tvarka jas apskųsti teismui, tačiau to nepadarė ir todėl savo ieškinio negali grįsti faktais ir aplinkybėmis, kurie priešingi šioms išvadoms.

Toks Ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad Ieškovė neprašo pripažinti neteisėtu veiksmu pačios amalgamacijos, t. y. bendro naudojimo patalpos dalies atidalinimą, nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir jos prijungimo prie buto ploto, patikslinant ir pačio buto kadastro duomenis. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, jie negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilnojamieji daiktai gali būti formuojami (pertvarkomi) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.

Nagrinėjamu atveju iš buvusios bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) (laiptinės) statybos darbais (paprastuoju remontu), kuriems nėra reikalingas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei projektas po laiptais buvo įrengtos dvi atskiros patalpos (sandėliukas (duomenys neskelbtini) ir sanitarinis mazgas (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklausė visiems Atsakovams. Šios naujos bendro naudojimo patalpos ((duomenys neskelbtini)), kaip ir buvusi patalpa (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais ir todėl joms negali būti suteikiamas unikalus numeris. Tačiau jos, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją buvo prijungtos prie butų (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registre šių butų statybos darbų užbaigimai (pertvarkymai) buvo registruoti 2020 02 20 deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Taigi, neginčijant šių deklaracijų, šių butų kadastrinių matavimų ginčijimas yra savitikslis, neturintis prasmės, nesukeliantis Ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių veiksmas, nes nepanaikinus deklaracijų, iš naujo atliekant butų kadastrinius matavimus jie turės būti tokie, kokie yra nurodyti deklaracijose, o tai reiškia tokie, kokie yra prašomi pripažinti negaliojančiais.

Naujo ieškinio antro reikalavimo beprasmybė matyti ir iš pačios Ieškovės argumentų, jog ji ginčija buto (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nes jie padaryti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre naujai, tačiau nenurodoma, kaip šie kadastriniai matavimai pažeidžia Ieškovės teises ir kokias teises. Darytina išvada, kad Ieškovės ieškinio antras reikalavimas – tai ginčas be galo, nes ji nuolat laukia, kol kas nors iš Atsakovų pasidarys naujus savo buto kadastrinius matavimus ir vėl tikslins savo ieškinį, prašydama panaikinti ir kitų butų kadastrinius matavimus. Taigi toks ieškinio reikalavimas (antras) Atsakovų veiksmų neriboja ir, jei nenaikinti pačių deklaracijų, kurių pagrindu buvo suformuoti nauji Nekilnojamojo turto kadastro objektai, Atsakovai tokius savo butų kadastrinius matavimus gali atlikti kad ir kiekvieną dieną.

Pabrėžė, kad Atsakovų turimas nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpas, jų perdalijimą į naujai performuotus butus (duomenys neskelbtini), prieš įregistruojant Nekilnojamojo turto registre butų (duomenys neskelbtini) naujus kadastro duomenis (2020 m. deklaracijų pagrindu), tikrino kompetentinga institucija Nekilnojamojo turto registratorius ir įregistravo neradęs jokių pažeidimų. Ieškovė naujame ieškinyje nenurodo, kad Nekilnojamojo turto registratorius, registruodamas naujai suformuotus daiktus (butą (duomenys neskelbtini)) būtų padaręs kokių nors pažeidimų. Netikėti kompetentingos institucijos priimtais sprendimais (įregistruoti naujai suformuotus butus (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į juos) nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Ieškovės tikrieji interesai (duomenys neskelbtini) name yra noras pertvarkyti jai ir jos vyrui priklausančius butus (duomenys neskelbtini) taip, kad butas (duomenys neskelbtini) turėtų išėjimą į lauką per patalpą (duomenys neskelbtini) (esamą koridorių), o butas (duomenys neskelbtini) – per kitą koridorių (patalpą (duomenys neskelbtini)). Taip padidėtų šių butų plotai, tuo labiau, kad prie šių butų Ieškovė su vyru prisiprojektavo ir bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) dalį, kas dar labiau išplečia šių butų plotus ir juos daro patrauklesnius, bet visa tai daroma ir Atsakovų nuosavybės sąskaita.

Nesuprantami ir tokie Ieškovės teiginiai, kad 1932 metais pastatytas namas periodiškai buvo atnaujinamas visų devynių butų savininkų lėšomis (pakeista stogo danga, apšiltinti pamatai, sienos); vien tik 2016 metais namo atnaujinimo darbų kaina sudarė 59 688, 54 Eur, kuri buvo paskirstoma namo bendraturčiams. Bet juk Ieškovė, kuri turtą įsigijo šiame name tik 2019 m., skirtingai nei Atsakovai, nieko nemokėjo už namo atnaujinimą, todėl neaišku, ką Ieškovė tokiais teiginiais nori įrodyti. Gal Ieškovė jaučiasi skolinga Atsakovams, nes absoliučiai nieko neinvestavo į gyvenamą namą, o ir jos butuose iki tol gyvenę asmenys buvo asocialūs (matosi iš antstolės fiksuotų Ieškovės butų baisių vaizdų) ir taip pat nei vieno euro į namą nėra investavę, tačiau keistas dėkingumas reikšti atsakovams ieškinį teisme. Taigi Ieškovė desperatiškai bando laimėti teismą, nevengdama melo, faktinių aplinkybių iškraipymo ir cinizmo, nesiskaitydama su šio namo senbuvių teisėmis.

Tretysis asmuo V. S. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas Linas Ališauskas teismo posėdyje nurodė, kad

ieškinio patenkinimo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodė, kad dar prieš 40 metų asmeniškai matė, kad namo esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinis įėjimas buvo užmūrytas ir nebenaudojimas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos

ministerijos pateikė specialisto išvada byloje kurioje nurodė, kad

D. B. (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengto sanitarinio mazgo, sujungiant jį su atsakovei A. M. priklausančiu butu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu patalpos žymėjimas (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus ir turint tam reikalingus projektus, statybą leidžiančius dokumentus, sutikimus ir pan.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Departamentas) 2020 metais atliko patikrinimą pagal V. S. I. gautus skundus. Departamentas, turėdamas prieigą prie Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenų bazės, nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkė 2019-12-04 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistravo 2020-02-20 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (duomenys neskelbtini), kurios įrašas NTR įsigaliojo nuo 2020-03-13. Minėto buto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje fiksuota, kad gyvenamojo namo vidaus patalpose, I aukšto nelaikančioje sienoje tarp buto (duomenys neskelbtini) patalpos ir laiptinės patalpos yra įrengta durų anga, namo I aukšto patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Patikrinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 28 str. 4 d. nurodyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Vykdyto tyrimo metu Departamentas nustatė, kad I aukšto nelaikančioje sienoje tarp buto (duomenys neskelbtini) patalpos ir laiptinės patalpos durų angos įrengimui statybos leidimas nereikalingas ir šiuo atveju yra statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta buto (duomenys neskelbtini) 2020-02-20 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (duomenys neskelbtini) ir ši deklaracija yra įregistruota 2020-03-13 NTR.

Pažymėjo, kad LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 2 str. 58 d. apibrėžta Statinio paprastasis remonto sąvoka: statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12 p. nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11.statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Statybos įstatymo 27 str. 5 d. nurodyta, kada reikalingas statyba leidžiantis dokumentas atlikti statinio paprastąjį remontą: branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Įvertinęs buto (duomenys neskelbtini) buto ir bendro naudojimo patalpų ties laiptine 2019-12-04 kadastrinių matavimų duomenis, Departamentas nustatė, kad buvo atlikti pastato paprastojo remonto darbai, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant pastato išvaizdos, nepertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų. Šiems paprastojo remonto darbams atlikti nėra privalomas statybos leidimas.

Taigi pažeidimų, atlikus patikrinimą, Departamentas nenustatė.

Dėl klausimo ar 2019 m. projektu, kuriuo keičiami 2015 m. paprastojo remonto projekto sprendiniai, buvo keičiami esminiai projekto sprendiniai ir ar 2019 m. projektas buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, turint omenyje, kad 2019 m. projektas buvo rengiamas be užsakovo UAB „Mano būstas Baltija“ žinios, negavus Kultūros paveldo departamento sutikimo ir pan.

Atliekant 2020 metais patikrinimą (duomenys neskelbtini), Departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., projektuotojui UAB „Sunsolis“ (toliau - Projektuotojas) pateikė 2020-12-09 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1760 pateikti paaiškinimą raštu, informuojant jame, ar buvo atlikti aukščiau minėto projekto pakeitimai, jei taip, nurodyti projekto keitimų laidas, datą ir pateikti projekto keitimo laidų kopijas. Projektuotojas 2020-12-29 raštu Nr. SUN20/12/29-2 „Dėl atsakymo į privalomąjį nurodymą“ Departamentui pateikė 2019 m. parengtą projekto keitimo laidą A, kurios brėžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniuose daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) I aukšto fasade ties laiptinės patalpomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tarp ašių 2-3 nei langas, nei durys nėra suprojektuoti ir nėra suprojektuotas langas pastato II aukšto fasado šiaurinėje pusėje ties buto (duomenys neskelbtini) patalpomis. Taip pat projekto laidos A brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) (II aukšto planas), Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 1-4, A-C) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 4¬1, C-A), pastato galinių fasadų II aukšte tarp ašių A-B ir B-A yra suprojektuota po 1 langą. Įvertinus gautą projekto keitimų laidą A, nustatyta, kad atlikti statybos darbai atitinka projekto laidos A brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (II aukšto planas), Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 1-4, A-C) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 4-1, C-A), nurodytus sprendinius, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) fasadą iš šiaurės pusės, kur yra panaikinta durų anga (I aukšte) ir lango anga (II aukšte), ir namo II aukšto galinius fasadus, kur nelaikančiose sienose yra įrengta po 1 langą.

Susipažinęs su pateiktais dokumentais, Departamentas nustatė, kad projekto keitimų laidoje A yra atlikti neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, kurių įgyvendinimui naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Pažymėjo, kad Įstatymo 2 str. 11 d. yra nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Inspekcijos departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad projekto keitimų laidoje A parengti statinio projekto sprendinių pakeitimai nepatenka į Įstatymo 2 str. 11 d. nurodytų sprendinių aprašymą, todėl projekto keitimų laidoje A parengti statinio projekto sprendinių pakeitimai yra neesminiai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą kurioje nurodė, kad KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas G. O. 2015-08-05 parengė statytojui UAB “Danės būstas” specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) ir informacinėje sistemoje “InfoStatyba” suderino pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektinę dokumentaciją. Taip pat nurodė, kad KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistai nėra suderinę 2019 metų pastato (duomenys neskelbtini), projekto A laidos ir jokios kitos projektinės dokumentacijos, susijusios su minėto pastato remonto ar tvarkybos darbais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą kurioje nurodė, kad atsakant į klausimą ar (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengtas sandėliukas (duomenys neskelbtini), sanitarinis mazgas (duomenys neskelbtini) ir fasade užmūrytas langas, kuris turėjo būti įrengtas vietoje buvusių durų/išėjimo į B(duomenys neskelbtini), nepažeidžia Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu PAGD prie VRM direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1-60 „Dėl Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), PAGD prie VRM valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai eksploatuojamose objektuose tikrina tik eksploatuojamiems objektams taikomus gaisrinės saugos reikalavimus, o nagrinėti atitiktį statybos normatyviniams techniniams dokumentams ir vertinti normatyvinę kokybę, neturi įgaliojimų.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos PAGD prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau - BGST) nustato bendruosius eksploatuojamų objektų gaisrinės saugos reikalavimus. BGST 78 p. nustatyta, kad po laiptais draudžiama laikyti degias medžiagas ir preparatus, apie patalpų įrengimo po laiptais reikalavimus BGST nereglamentuojama, todėl įrengus patalpą po laiptais BGST nepažeidžiamos.

Angos fasadinėje sienoje užmūrijimas yra statybos darbas, kuriam keliami ne BGST, o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti reikalavimai. Aprašo 71 p. nustatyta, kad dėl galimų gaisrinės saugos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų, padarytų eksploatuojant objektą apie tai raštu turi būti informuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai. Pažymėjo, kad PAGD prie VRM Klaipėdos PGV dar 2020-02-20 raštu Nr. 9.4-3-360 „Dėl prašymo persiuntimo“, V. S. prašymą dėl atliktų statybos darbų laiptinėje yra persiuntusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovei V. S. ir trečiajam asmeniui V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso dvi patalpos, (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini) (1/3 iš 9,54 kv m) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini) (1/3 iš 9,54 kv m) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 9 nekilnojamojo turto objektai, tame tarpe atsakovei A. M. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. G. – butas (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpoje (duomenys neskelbtini) yra įrengti du ginčo objektai – sandėliukas, kuriuo naudojasi atsakovė V. G. ir jos sutuoktinis, bei sanitarinis mazgas (tualetas), kuriuo naudojasi išimtinai buto (duomenys neskelbtini) savininkė A. M.. Pažymėtina, jog įsigaliojus butų (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimams patalpos (duomenys neskelbtini) tapo patalpomis (duomenys neskelbtini),

Ieškovė, pateikdama teismui galutinį patikslintą ieškinį prašo teismo panaikinti atsakovų 2019-11-14 d. susitarimą ir įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės / koridoriaus patalpą (duomenys neskelbtini) į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Ieškovė teigia, kad minėtų dviejų ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimas patalpoje (duomenys neskelbtini) yra savavališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis), bei kad šie ginčo objektai pažeidžia jos, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkės, nuosavybės teises (CK 4.98 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog namas pastatytas 1932 metais. Patekimas į gyvenamo namo I aukštą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir patekimas iš buto (duomenys neskelbtini) patalpų į laiptinės (duomenys neskelbtini) patalpas buvo užmūrytas prieš privatizuojant butus, t.y. apie 1986-1987 m. dar iki dabartiniams butų (duomenys neskelbtini) savininkams įsigyjant šiuos butus.

Tai, kad minėti darbai atlikti dar 2002 m. patvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimas, kuriame nustatyta, kad A. G. bendro naudojimo laiptinės pirmajame aukšte įrengė sandėliuką ir šio sandėliuko įrengimui buvo gavęs šio namo gyventojų butų Nr. (duomenys neskelbtini), sutikimus.

Dėl A. M. naudojamo tualeto, byloje pateiktas dar 2008 m. bendraturčių sutikimas dėl leidimo (duomenys neskelbtini) buto savininkams naudotis po laiptais esančia patalpa, kurioje įrengta vonia. Šiais pakeitimais (duomenys neskelbtini) butų patalpų savininkais naudojosi daug metų.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai tokį susitarimą sudarė dar 2008-2009 m. kai ieškovė dar nebuvo bendraturtė. Tarp atsakovų ginčų nebuvo ir tik ieškovei taip pat tapus dviejų butų (duomenys neskelbtini) bendrasavininkei ji pareiškė pretenzijas dėl kitų bendraturčių senai sudaryto susitarimo. Vien tas faktas, kad bendraturčiai tik vėliau (2019) galutinai įformino ir įregistravo savo susitarimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, nedaro šio susitarimo niekiniu ar negaliojančiu. Priešingai toks sprendimas pažeistų susitariančių asmenų valiai ir prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kiekviena teisėta sutartis yra socialinis gėris, kuris šalims sukuria tam tikrą naudą (nebūtinai materialinę) ir šalis siejančių santykių aiškumą ir stabilumą. Sutarties galios ir autonomijos principas reiškia, kad ne tik pačios šalys privalo vykdyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau ir kiti asmenys turi gerbti šalių sudarytą sutartį. Tokios pareigos atsiranda ir teismui.

Teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo daryti intervencijos į šalių sudarytą ir galiojančią sutartį, jei šalys nėra aiškiai išreiškusios tokio reikalavimo, pavyzdžiui sutartį panaikinti ar pakeisti. CK 1.78 straipsnis nurodo, kad teismas ex officio konstatuoja tik niekinio sandorio faktą. Taigi, teismui nenustačius sutarties (susitarimo) kaip sandorio prieštaravimo gerai moralei ir įstatymo imperatyvui teismas negali jo panaikinti.

Teismas konstatuoja, kad CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu (t.y. sudarant pirkimo - pardavimo sutartį), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas.

Taigi buvusi daikto (duomenys neskelbtini) savininkė Klaipėdos miesto savivaldybė, pardavė butus ieškovei jau esant sudarytam atsakovų susitarimui dėl naudojimo tvarkos. Buvęs savininkas taip pat neįregistravo savo parduodamų butų naudojimosi tvarkos. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovų sudarytas ir daug metų naudota bendro naudojimo patalpų tvarka jai (ieškovei) nebegalioja. Kadangi nuosavybės teisės (jų kiekis) įgytos perdavimo būdu, tai jokiais teismo sprendimais, šios teisės negalima padidinti ar kitaip pakeisti. Tokiu būdu jei pirminis savininkas kitam savininkui perdavė butus su ankščiau bendraturčių sudarytų ir daug metų naudotu susitarimu, dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo, tai nurodyti naujieji savininkai įgyja tas pačias teises.

Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovu 2019-11-14 d. susitarimą negaliojančiu atmestinas ( CPK 185 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas dėl ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimo, t. y. sandėliukas ir sanitarinis mazgas įrengti savavališkai, neturint statybas leidžiančių dokumentų, projektų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes bendrojo naudojimo laiptinėje / koridoriuje buvo panaikintas vienas iš dviejų centrinėje pastato dalyje buvusių evakuacijos kelių, buvo atimta galimybė daugiabučio gyventojams patekti į (iš) pastatą iš apšviestos pagrindinės (duomenys neskelbtini); pagal teisinį reglamentavimą draudžiama siaurinti evakuacinius kelius, perėjimus, koridorius, užstatyti juos stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo laiptinėse, koridoriuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju, po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas; po medinių ginčo pertvarų sumontavimo patalpoje (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) savininkai nebeteko galimybės patekti prie savo buto sienos iš patalpos (duomenys neskelbtini) pusės, kad galėtų naikinti pelėsį, saugoti sieną nuo drėgmės; buto (duomenys neskelbtini) savininkai taip pat nebegali naudotis praėjimu tarp buto (duomenys neskelbtini) ir patalpos (duomenys neskelbtini); įrengus ginčo objektus buto (duomenys neskelbtini) savininkai yra priversti naudotis apie 1 metro pločio koridoriumi (duomenys neskelbtini), kuriame yra iš viso septynerios durys, bendru siauru koridoriumi intensyviai naudojasi trijų butų gyventojai, turint fizinę negalią, judant vežimėliu, trijų butų naudotojai negalėtų nei patekti į butus, nei iš vienos patalpos į kitą ir pan.

Teismas konstatuoja, kad ieškovė neteisingai atsakovų padarytus patalpų pakeitimus vertina kaip statybą. LR Statybos įstatymo 2 str. 58 d. apibrėžta Statinio paprastasis remonto sąvoka: statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12 p. nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11.statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Taip pat

Statybos įstatymo 27 str. 5 d. nurodyta, kada reikalingas statyba leidžiantis dokumentas atlikti statinio paprastąjį remontą: branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Taigi įvertinęs buto (duomenys neskelbtini) buto ir bendro naudojimo patalpų ties laiptine 2019-12-04 kadastrinių matavimų duomenis, nustatyta, kad buvo atlikti pastato paprastojo remonto darbai, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant pastato išvaizdos, nepertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų. Šiems paprastojo remonto darbams atlikti nėra privalomas statybos leidimas. Tai pažymėta ir byloje pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau KPD) Klaipėdos teritorinis skyrius išvadoje nurodė, kad KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas G. O. 2015-08-05 parengė statytojui UAB “Danės būstas” specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) ir informacinėje sistemoje “InfoStatyba” suderino pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektinę dokumentaciją (sąlygas ir projektinę dokumentaciją pridedame). Taigi jokių Kultūros paveldo pažeidimų nenustatyta.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 28 d. nutartyje 28 p. pažymėjo, kad

byloje buvo keliamas klausimas, teikiami įrodymai, jog ir sanitarinis mazgas (tualetas) patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengtas be projektų, be statybas leidžiančių dokumentų ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pakartotinai išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovė A. M. buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkė 2019-12-04 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistravo 2020-02-20 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (duomenys neskelbtini), kurios įrašas NTR įsigaliojo nuo 2020-03-13. Minėto buto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje fiksuota, kad gyvenamojo namo vidaus patalpose, I aukšto nelaikančioje sienoje (ieškovė klaidingai nurodo, kad laikančioje) tarp buto (duomenys neskelbtini) patalpos ir laiptinės patalpos yra įrengta durų anga, namo I aukšto patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Šių veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 28 str. 4 d. nurodyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Taigi nustatyta, kad I aukšto nelaikančioje sienoje tarp buto (duomenys neskelbtini) patalpos ir laiptinės patalpos durų angos įrengimui statybos leidimas nereikalingas ir šiuo atveju yra statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta buto (duomenys neskelbtini) 2020-02-20 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (duomenys neskelbtini) ir ši deklaracija yra įregistruota 2020-03-13 NTR. Įvertinus tai, konstatuotina, kad jog ir sanitarinio mazgo (tualeto) patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengimui statybos leidimas nebuvo reikalingas. Tai pažymėta ir byloje pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje.

Vertinant ar 2019 m. projektu, kuriuo keičiami 2015 m. paprastojo remonto projekto sprendiniai, buvo keičiami esminiai projekto sprendiniai ir ar 2019 m. projektas buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, turint omenyje, kad 2019 m. projektas buvo rengiamas be užsakovo UAB „Mano būstas Baltija“ žinios, negavus Kultūros paveldo departamento sutikimo ir pan.

Nustatyta, kad Statybos inspekcijai 2020 metais atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini), Departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., projektuotojui UAB „Sunsolis“ (toliau - Projektuotojas) pateikė 2020-12-09 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimą raštu, informuojant jame, ar buvo atlikti aukščiau minėto projekto pakeitimai, jei taip, nurodyti projekto keitimų laidas, datą ir pateikti projekto keitimo laidų kopijas. Projektuotojas 2020-12-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į privalomąjį nurodymą“ Departamentui pateikė 2019 m. parengtą projekto keitimo laidą A, kurios brėžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniuose daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) I aukšto fasade ties laiptinės patalpomis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tarp ašių 2-3 nei langas, nei durys nėra suprojektuoti ir nėra suprojektuotas langas pastato II aukšto fasado šiaurinėje pusėje ties buto (duomenys neskelbtini) patalpomis. Taip pat projekto laidos A brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) (II aukšto planas), Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 1-4, A-C) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 4¬1, C-A), pastato galinių fasadų II aukšte tarp ašių A-B ir B-A yra suprojektuota po 1 langą. Įvertinus gautą projekto keitimų laidą A, nustatyta, kad atlikti statybos darbai atitinka projekto laidos A brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (II aukšto planas), Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 1-4, A-C) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (fasadai 4-1, C-A), nurodytus sprendinius, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) fasadą iš šiaurės pusės, kur yra panaikinta durų anga (I aukšte) ir lango anga (II aukšte), ir namo II aukšto galinius fasadus, kur nelaikančiose sienose yra įrengta po 1 langą. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, Departamentas nustatė, kad projekto keitimų laidoje A yra atlikti neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, kurių įgyvendinimui naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 11 d. yra nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Inspekcijos departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad projekto keitimų laidoje A parengti statinio projekto sprendinių pakeitimai nepatenka į Įstatymo 2 str. 11 d. nurodytų sprendinių aprašymą, todėl projekto keitimų laidoje A parengti statinio projekto sprendinių pakeitimai yra neesminiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė išvadą byloje, kad patalpų įrengimo po laiptais Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės nereglamentuoja, todėl įrengus patalpą po laiptais minėtos taisyklės nepažeistos. Angos fasadinėje sienoje užmūrijimas yra statybos darbas, kuriam keliami ne BGST, o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti reikalavimai.

Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas kuriame nurodoma, kad Klaipėdos PGV) pareigūnai 2019-2021 m. laikotarpiu daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų priešgaisrinių techninių patikrinimų metu nenustatė eksploatuojamiems objektams taikomų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų.

Dėl išdėstytų motyvų ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiu 2019 12 04 d. atliktų butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atkurti laiptinės/koridoriaus patalpą (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį atmestinas.

Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, trečiųjų asmenų, atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovams ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės V. G. ir A. M. patyrė po 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos teisinei pagalbai apmokėti. R. T., A. A., A. R., Z. N. turėjo po 100 (vieną šimtą) eurų išlaidų advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos teisinei pagalbai apmokėti. Tretysis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ turėjo 121,00 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidų. Tokiu būdu, atsakovams ir trečiajam asmeniui šios sumos priteistinos iš ieškovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u taria:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S. 300 Eur (tris šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. G. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 300 Eur (tris šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. M. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. T. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. A. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. R. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Z. N. naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.