Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „MSC Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autosara“ ieškinį atsakovams UAB „MSC Vilnius“ ir UAB „Eurovestika“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų jo patirtus nuostolius – 18 694,66 Lt bei procesines palūkanas. Nurodė, kad 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pasiekė JAV įmonės NB Auto konteineriai su prekėmis (automobiliais) siųstomis įvairioms Lietuvos ir Baltarusijos įmonėms. Didžiąją dalį šių konteinerių transportavo Tarpžemininių siutimų bendrovė (Mediterranean Shipping Company - toliau MSC). JAV įmonei NB Auto tapus nemokiai ir nesumokėjus už transportavimą MSC agentui Čikagoje Empire United Lines (toliau - EUL), MSC agentas Klaipėdoje, šios bylos atsakovas - UAB „MSC Vilnius“ sustabdė konteinerių atsiėmimą. Negalėdamas atsiimti automobilių ir sutikęs su EUL prezidento sąlyga padengti visą NB Auto skolą, ieškovas 2010-02-09 tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervedė JAV įmonei 69955 JAV dolerių ir už tai gavo konteinerių atsiėmimo teisę. Tokiu pagrindu ieškovas įgijo teisę iš trečiųjų asmenų – kitų konteinerių savininkų, atsiimti už juos sumokėtas lėšas. Tuo tarpu atsakovas UAB „MSC Vilnius“ be ieškovo sutikimo konteinerius Nr. MSCU8602715 bei Nr. MEDU8267871 perdavė bendrovei UAB „Eurovestika“. Dėl patirtų nuostolių ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui UAB „MSC Vilnius“, tačiau pretenzija nebuvo patenkinta. Ieškovas mano, kad jo patirti nuostoliai yra abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas: bendrovė UAB „MSC Vilnius“ nebuvo rūpestinga ir apdairi, o bendrovė UAB „Eurovestika“ priėmė krovinį žinodama, kad UAB „MSC Vilnius“ neturi krovinio gavėjo teisių. Ieškovas teigia, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo patirti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti (CK 6.251 str. 1 d.).

Atsiliepimu atsakovas UAB „MSC Vilnius“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad už du atsakovo UAB „Eurovestika“ konteinerius ieškovas turėjo sumokėti ir sumokėjo pagal EUL reikalavimą, t. y. ieškovo žala atsirado dar iki atsakovo UAB „MSC Vilnius“ veiksmų atlikimo ir ne dėl pastarojo kaltės. Sumokėjęs už UAB „Eurovestika“ konteinerių gabenimą, ieškovas neprarado savo reikalavimo teisės į savininką. Priešingai, ieškovo reikalavimo teisė dėl atsakovo UAB „MSC Vilnius“ veiksmų nei padidėjo, nei sumažėjo. Ieškovas, būdamas rūpestingas bei atidus civilinių santykių dalyvis, turėjo pasirūpinti savo reikalavimo teisės į UAB „Eurovestika“ tinkamu įforminimu. Ieškovo vienašališkai sudaryta PVM sąskaita - faktūra negali būti laikoma tinkamu reikalavimo teisę patvirtinančiu įrodymu. Be to, ieškovas nepagrįstai priskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį nuo reikalavimo sumos. Kaip pagrindą ieškinio atmetimui, atsakovas UAB „MSC Vilnius“ nurodo, kad reikalavimui pareikšti yra praleistas Prekybos laivybos įstatymo 64 str. nustatytas vienerių metų senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovų UAB „MSC Vilnius“ ir UAB „Eurovestika“ solidariai 15 709, 80 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 235,64 Lt žyminio mokesčio ir po 955,50 Lt atstovavimo išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Teismas sprendė, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka (CK 6.114 str. 3 p.). Ieškovas, būdamas suinteresuotas, kreipėsi į MSC agentą Čikagoje ir gavęs sutikimą pats sumokėjo JAV įmonei 69955 JAV dolerių už krovinį. Tokiu būdu ieškovui perėjo visos teisės į krovinį, ką patvirtina Skubaus siuntinio važtaraščiai, kuriuos gavo ieškovas ir atsakovas UAB „MSC Vilnius“. Pastarasis be ieškovo žinios perdavęs du konteinerius UAB „Eurovestika“ pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl privalo atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius. Tuo tarpu atsakovas UAB „Eurovestika“ be teisinio pagrindo atsiėmęs kito asmens turtą savo veiksmais nepagrįstai praturtėjo. Teismas konstatavo, jog ieškovas patyrė nuostolius dėl abiejų atsakovų kaltės ir nepaisant to, kad prievolių atsiradimo pagrindai yra skirtingi (CK 6.6 str. 2 d.), atsakovų prievolė yra solidari. Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys yra kilęs iš regresinių tarpusavio atsiskaitymo santykių reguliuojamų CK normomis, todėl taikytinas bendras ieškininės senaties terminas, kuris šio ginčo atžvilgiu nėra praleistas. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti pridėtinės vertės mokestį, nes tarp šalių nebuvo atlygintinų prekių ar paslaugų tiekimo santykių (Pridėtinės vertės mokesčio įst. 3 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MSC Vilnius“ ginčija Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir prašo ieškinį atsakovui UAB „MSC Vilnius“ atmesti visiškai, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas UAB „MSC Vilnius“ patyrė bylos nagrinėjimo pirmos ir apeliacinės instancijos teismų metu.

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nuostoliai buvo padaryti abiejų atsakovų veiksmais. Atsakovo įsitikinimu, UAB „MSC Vilnius“ veiksmai neturėjo jokios įtakos ieškovo patirtų nuostolių dydžiui. Pažymėtina, kad už frachtą už du UAB „Eurovestika“ konteinerius ieškovas sumokėjo pagal JAV veikiančio ekspeditoriaus EUL reikalavimą, t. y. ieškovo žala atsirado dar iki atsakovo UAB „MSC Vilnius“ veiksmų ir ne dėl atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neprarado reikalavimo teisės į UAB „Eurovestika“, tačiau iki ieškinio pareiškimo ieškovas net nebandė susigrąžinti frachto sumos iš šio juridinio asmens. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo teisėti, nes jis negavo Skubaus siuntinio važtaraščių, kuriuose būtų matęs, kad teisę atsiimti krovinį turi ieškovas. To nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl atsakovas UAB „MSC Vilnius“ mano, jog teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Atsakovas pažymi, kad JAV įmonė EUL nėra MSC agentas ir niekaip nėra susijusi su MSC grupės įmonėmis, o MSC nedalyvavo EUL, NB Auto ir UAB „Autosara“ verslo santykiuose. Apeliantas remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 75 str. prašo taikyti ieškininę senatį nagrinėjamiems santykiams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto UAB „MSC Vilnius“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui apmokėjus už krovinį, regreso tvarka jam perėjo visos teisės į krovinį. Tokiu būdu ieškovas vienintelis galėjo atsiimti ir atlikti kitus veiksmus su kroviniu. Ieškovo teisė reikalauti iš apelianto atlyginti nuostolius perėjo remiantis civilinės atsakomybės sąlygomis, nes UAB „MSC Vilnius“ du konteinerius be ieškovo žinios perdavė atsakovui UAB „Eurovestika“ ir taip pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tuo tarpu iš atsakovo UAB „Eurovestika“ nuostoliai priteisti kitu pagrindu, remiantis CK 6.242 str. 1 ir 3 d., t. y. šiam nepagrįstai praturtėjus. Ieškovo manymu, remdamasis CK 6.263 str. teismas pagrįstai konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, kilusį tarp jo veiksmų bei atsiradusios žalos. Leidimo atsiimti konteinerius procedūros buvo vykdomos per UAB „MSC Vilnius“, kuris negalėjo nežinoti apie tai, kad EUL visas NB Auto gavėjo teises perleido ieškovui. Žinodamas tokią informaciją, apeliantas neteisėtai perdavė krovinį ir taip ne tik pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, bet ir atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Kadangi ieškovo patirti nuostoliai yra tiesioginis apelianto neteisėtų veiksmų rezultatas, konstatuotina, kad tarp pastarojo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovas prašo netaikyti ieškininės senaties nagrinėjamo ginčo atžvilgiu, nes ieškinio reikalavimas yra kildinamas remiantis CK numatytų reikalavimų pagrindu, t.y. reikalavimas dėl žalos atlyginimo apelianto atžvilgiu yra 3 metai (CK 1.125 str. 8 d.), o atsakovo UAB „Eurovestika“ atžvilgiu taikytinas bendras ieškinio senaties terminas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; skundą pateikė vienas iš dviejų solidarinių skolininkų – atsakovas UAB „MSC Vilnius“, teisėjų kolegija nagrinėja teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas šiam atsakovui, teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dalį faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, dėl ko nepagrįstai taikė apeliantui civilinę atsakomybę. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje pareikštas ieškinys atsakovui UAB „MSC Vilnius“ buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas pareiškė reikalavimą abiem atsakovams bendrais žalos atlyginimo pagrindais, apelianto atžvilgiu teismas šį reikalavimą patenkino, iš atsakovo UAB „Eurovestika“ priteisė skolą už krovinio gabenimą CK 6.242 str. 1, 3 d. pagrindais. Ieškovas teismo sprendimo neskundė, su teisinių santykių vertinimu sutiko.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė JAV įmonės NB Auto krovinys, siųstas įvairioms Lietuvos ir Baltarusijos įmonėms. Krovinio siuntėjui bankrutavus, ieškovas, kaip vienas iš krovinio gavėjų, 2009-02-13 sumokėjo JAV kompanijai Empire United Lines už viso krovinio gabenimą (b.l. 7), ieškovui pavyko atgauti sumokėtus pinigus beveik iš visų konteinerių savininkų, išskyrus atsakovą UAB „Eurovestika“, kuriam perdavė krovinį atsakovas UAB „MSC Vilnius“. Ieškovas manė, jog jam sumokėjus už UAB „Eurovestika“ krovinį, jam perėjo krovinio gavėjo teisės, t. y. krovinys bus sulaikytas iki atsiskaitymo, tačiau atsakovas UAB „MSC Vilnius“, nesilaikydamas MSC agentūros Čikagoje nurodymų, perdavė krovinį jo savininkui. Krovinio savininkas –UAB „Eurovestika“, su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas laiko dalį sumokėtos 2009-02-13 sumos –15 709,80 Lt sumą, sumokėtą už 2 konteinerių, siųstų UAB „Eurovestika“ gabenimą, ieškovo žala.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo veiksmais ieškovui nepadaryta nuostolių. Patikslintame ieškinyje ieškovas, pagrįsdamas žalos padarymo faktą, nurodo, kad neturi jokių teisinių galimybių išreikalauti iš UAB „Eurovestika“ pinigus, sumokėtus už konteinerių gabenimą, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais argumentais. Ieškovas 2009-02-13 sumokėjęs už atsakovui UAB „Eurovestika“ konteinerių siuntimą, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Eurovestika“ regreso tvarka (CK 6.114 str. 1 d. 3 p.), t. y. pinigų sumokėjimo už kitus krovinio gavėjus momentu ieškovas žalos nepatyrė, jo reikalavimo teisė atsakovui UAB „Eurovestika“ buvo ir yra pagrindžiama kitu pagrindu. Ieškinyje nenurodyta, kodėl ieškovas nerealizavo savo reikalavimo teisės, nereiškė pretenzijos ar ieškinio atsakovui UAB „Eurovestika“. Bylos duomenimis UAB „Eurovestika“ nevykdo ūkinės veiklos, tačiau tai nereiškia, kad atsiskaitymas su ieškovu tapo neįmanomas; byloje nėra duomenų apie išieškojimo iš šio skolininko negalimumą arba apie jo nemokumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė žalos padarymo fakto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas taip pat nepagrindė atsakovo UAB „MSC Vilnius“ veiksmų neteisėtumo. Ieškovas rėmėsi Prekybinės laivybos įstatymo 23 str. 2 d., kuriame nurodyta, kad vežėjas turi teisę neišduoti krovinį tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantis mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos, tačiau sumokėjęs už krovinio gabenimą ieškovas netapo vežėju, jis sumokėjo viso už viso krovinio, 23 konteinerių, gabenimą vežėjui ir įsigijo reikalavimo teisę į kitus krovinio savininkus; vežėjo teisė sulaikyti krovinį buvo jam perleista pagal žodinį susitarimą su vežėjo MSC agentu Čikagoje. Tokioje situacijoje krovinio sulaikymas galimai paskatintų krovinio savininką atsiskaityti su ieškovu, tačiau skolininko nemokumo atveju ieškovas turėtų priteisti skolą bei pasirūpinti teismo sprendimo įvykdymu įstatymo nustatyta tvarka, bei prisiimti prievolę mokėti baudas už neatsiimtų konteinerių prastovą. Vertinant apelianto veiksmų atitikimą bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo nagrinėjamos atsakovo UAB „MSC Vilnius“ krovinio perdavimo kitam atsakovui aplinkybės, kada konteineriai buvo perduoti UAB „Eurovestika“, kokiomis aplinkybėmis, iki ar po MSC agentūros Čikagoje 2009-02-16 nurodymo persiųsti krovinį ieškovui. Reziumuodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė apelianto veiksmų neteisėtumo bei jo veiksmų priežastinio ryšio su UAB „Eurovestika“ neatsiskaitymu už krovinio gabenimą – faktu, su kuriuo ieškovas sieja žalos atsiradimą.

Nors bylos nagrinėjimo metu apeliantas reikalavo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškovo atstovas sutiko, kad šalių santykiams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal Prekybinės laivybos įstatymą, tačiau laikė, kad šis terminas praleistas nebuvo, nes ieškovas buvo pareiškęs dvi pretenzijas atsakovui, tarp šalių vyko derybos. Bylą nagrinėjęs teismas, pripažinęs, kad šalių santykiams taikytinos Civilinio kodekso normos, konstatavo, kad bendras ieškinio senaties terminas pagal CK normas nėra praleistas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovą ir atsakovus sieja vežimo santykiai: apeliantas (atsakovas UAB „MSC Vilnius“), išdavęs krovinį kitam atsakovui, veikė kaip vežėjo – kompanijos Mediterranean Shipping Company agentas, t. y. ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62, 64 str. Ieškovas savo reikalavimo teisę sieja su mokėjimu už krovinio gabenimą 2009-02-13, t. y. vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti baigėsi 2010-02-14. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu 2010-03-08, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 76 str. ieškininės senaties terminams, numatytiems šiame įstatyme, taikomos ieškininės senaties sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tačiau priešingai, nei teigė ieškovo atstovas teismo posėdyje, pretenzijos pareiškimas nesustabdo ir nenutraukia ieškinio senaties eigos (CK 1.129, 1.130 str.). Teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties atsakovo reikalavimui; teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir tai sudaro pagrindą atmesti reikalavimą atsakovui UAB „MSC Vilnius“.

Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį apeliantui, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 str.); atsakovui priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą 472 Lt (b.l. 175). Atsakovo deklaruotos atstovavimo išlaidos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme (9 921 Lt (b.l. 143-157)) atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas mažinamos iki 4 000 Lt. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2 795,20 Lt atstovavimo išlaidų, jos priteisiamos visa apimtimi.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 15 709,80 Lt nuostolių bei procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „MSC Vilnius“ ir ieškinį jam atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 235,64 Lt žyminio mokesčio ir 955,50 Lt atstovavimo išlaidų bei dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „MSC Vilnius“; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisti iš ieškovo UAB „Autosara“ atsakovui UAB „MSC Vilnius“ 472 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 4 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 2 795,20 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 7 267,20 Lt (septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis litus, 20 centų)

V. Zelianka