Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2025 m. birželio 4 d., apie 23.35 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Fusion“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. Ž. parodė, kad gyvena pas mamą R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o minėtu adresu taip pat gyvena jo mamos sugyventinis S. V.. Pasak įtariamojo, 2025 m. birželio 4 d. būdamas namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus ir iš viso išgėrė apie 1 litrą brendžio. Tikslaus laiko nurodyti negali, bet vakare, nes jau buvo tamsu, jis paėmė jo mamai R. M. priklausančio automobilio „Ford Fusion“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) raktelius ir niekam nesakęs minėtu automobiliu pradėjo važiuoti, tačiau netrukus atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilyje alkoholinių gėrimų nevartojo, o paskutinį kartą juos vartojo galimai likus porai valandų, kol atsisėdo už vairo. Netrukus prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, o dar po kiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis pats vairuoti teisės neturi, o jo mama R. M. jam nebūtų leidusi vairuoti jai priklausančio automobilio. Dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2025 m. birželio 4 d. dirbo su kolega A. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilį „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus asmuo. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko E. B., kuris jiems parodė aikštelę, kur stovėjo galimai neblaivus automobilį „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo. Minėtoje aikštelėje buvęs M. S. jiems paaiškino, kad grįžęs iš darbo išgirdo smūgio garsą, o apsidairęs pamatė, kaip automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į stovinti automobilį „Volkwagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). M. S. taip pat nurodė, kad pamatęs, jog automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus mėgino jį ištraukti iš automobilio ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Liudytojo teigimu, jie prie automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pamatė J. Ž., kuris elgėsi neadekvačiai ir buvo akivaizdžiai neblaivus, o iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio matuokliu J. Ž. pirmu bandymu buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, o antru - 1,81 promilės neblaivumas. J. Ž. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš pietus bei patvirtino, kad vairavo automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad jai priklauso automobilis „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį ji laiko savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Su ja gyvena jos sūnus J. Ž. ir jos sugyventinis S. V., kuris ir naudojasi minėtu automobiliu. 2025 m. birželio 4 d. J. Ž. pats paėmė minėtą automobilį ir nei ji, nei S. V., to nežinojo, kol 2025 m. birželio 5 d. apie tai jai nepranešė policijos pareigūnai. Jos sūnus taip pasielgė pirmą kartą ir dėl to ji pretenzijų J. Ž. neturi, tačiau dar kartą pakartojo, kad nežinojo, jog pastarasis vairavo jos vardu registruotą automobilį.

Neblaivumo nustatymo akte su priedais nurodoma, kad pirmojo tikrinimo metu J. Ž. nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu - 1,81 promilės neblaivumas.

VšĮ EMPREKIS duomenimis, automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paskelbus J. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. Ž. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. Ž. – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. birželio 5 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis, „Ford Fusion“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Ford Fusion“ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 000 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis buvo panaudotas nusikaltimui įvykdyti, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikinamos.

Į bausmės laiką įskaityti J. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 4 d. 23.48 val. iki 2025 m. birželio 5 d. 13.37 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. (J. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti J. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 4 d. 23.48 val. iki 2025 m. birželio 5 d. 13.37 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skirti jam galutinę 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. Ž. išieškoti transporto priemonės „Ford Fusion“ vertę atitinkančią 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

J. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., telefonas +370 346 56442 atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.