Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pripažinti negaliojančia tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir R. V. prekybos įmonės sudarytą 2023-03-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 14SŽN-72-(14.14.62.) dėl 0,2841 ha ploto dalies 0,2929 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;

2. Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2023-03-28 įsakymą Nr. 14VĮ-241-(14.14.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir valstybinės žemės sklypo dalies išnuomojimo R. V. prekybos įmonei“;

3. Tuo atveju, jei Teismas spręstų, kad terminas kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2023-03-28 įsakymą Nr. 14VĮ-241-(14.14.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir valstybinės žemės sklypo dalies išnuomojimo R. V. prekybos įmonei“ yra praleistas, prašome šį terminą atnaujinti;

4. Priteisti ieškovui iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir R. V. prekybos įmonės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė R. V. prekybos įmonė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą, kur ieškovė valdo 435/16484 dalį pastato, o atsakovė R. V. prekybos įmonė valdo 16049/16484 dalį pastato. Tačiau minėtą pastatą sudaro trys savarankiškos dalys – (i) Prekybos pastatas 2E2g (481,7 kv.m), kuriuo 2022-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytos naudojimosi pastatu tvarkos pagrindu naudojasi atsakovė R. V. prekybos įmonė; (ii) pastato priestatai Automobilių plovykla 1e1g (13,05 kv.m) ir Automobilių plovyklos stoginė 2e1g, kuriais 2022-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytos naudojimosi pastatu tvarkos pagrindu naudojasi ieškovas UAB „Mirigitos Investicijos“. Ginčo žemės sklype yra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kuriuos ieškovė ir atsakovė R. V. prekybos įmonė valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Taip pat žemės sklype yra pastatyta Aikštelė (2073,2 kv. m), kurią nuosavybės teise valdo ieškovė. Pažymi, kad aikštelė pastatyta ir suformuota kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, ginčo žemės sklype yra dviejų rūšių statiniai – pastatas, susidedantis iš trijų savarankiškų dalių, kurių kiekvienos eksploatavimui pagal paskirtį reikalingos atskiros savarankiškos dalys, taip pat aikštelė, kurios eksploatavimui taip pat reikalinga atskira žemės sklypo dalis. Ginčo žemės sklypo plotas yra 2929 kv. m. Kadangi tarp atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir R. V. prekybos įmonės sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovei R. V. prekybos įmonei išnuomota 0,2841 ha sklypo dalis (iš esamo sklypo ploto 0,2929 ha), pažeidžia ieškovės teises, todėl reiškia reikalavimą pripažinti sudarytą sutartį negaliojančia. Toks žemės sklypo dalių, reikalingų žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui dydis neatitinka žemės teisinių santykių reglamentavimo ir jame nustatytų procedūrų, bet ir elementarios logikos bei protingumo principo. Paaiškina, kad ieškovė valdo tik 435/16484 dalį pastato, tačiau šią dalį sudaro dvi savarankiškos pastato dalys – Automobilių plovykla 1e1g ir Automobilių plovyklos stoginė 2e1g, kuriomis realiai užstatytas ginčo žemės sklypo plotas yra 159 kv. m. Teigia, kad ginčo atveju joks žemės sklypo planas, kuriame yra išskirtos (individualizuotos) kiekvienam iš žemės sklypo nuomininkų priskirtos žemės sklypo dalys, kurios reikalingos atskirai tiek atsakovės R. V. prekybos įmonė valdomos Pastato dalies – Prekybos pastato 2E2g, – tiek ieškovės valdomų savarankiškų Pastato dalių – Automobilių plovyklos 1e1g ir Automobilių plovyklos stoginės 2e1g, taip pat žemės sklype esančios Aikštelės, kurios statytojas ir savininkas yra ieškovas, nebuvo parengtas bei teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemės sklypo nuomininku UAB „Mirigitos investicijos“. Ginčo atveju kaltais asmenimis dėl neatitinkančios teisinio reglamentavimo ginčo nuomos sutarties sudarymo yra tik Nacionalinė žemės tarnyba, kuri atskiru sandoriu – sutikimu dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, prisiėmė visiškai kitas teises ir pareigas, nei vėliau jas įformino ginčo nuomos sutartimi, atitinkamai atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba netinkamai aiškino ir atitinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7/8 ir 32/33 punktus. Pažymi, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2023-03-28 įsakymas Nr. 14VĮ-241-(14.14.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir valstybinės žemės sklypo dalies išnuomojimo R. V. prekybos įmonei“ yra neteisėtas tokiais pat pagrindais, kaip ir ginčijama nuomos sutartis. Paaiškina, kad apie šį įsakymą ieškovė sužinojo, tik gavusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimą į ieškinį, todėl nepraleido termino skųsti šį įsakymą, o jeigu teismo vertinimu šis terminas yra praleistas, prašo šį atnaujinti.

Ieškovė dubliku palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos išduotas sutikimas yra vienašalis sandoris, todėl ginčijama nuomos sutartis prieštarauja išduotam sutikimui. Pažymi, kad pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos duotą sutikimą ir ieškovės ir atsakovės R. V. prekybos įmonės sudarytos pirkimo–pardavimo sąlygos turėjo būti sprendžiamas valstybės žemės nuomos sutarties pakeitimas. Nurodė, kad su ieškove sudaryta ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti, t. y. nėra pakeista ar nutraukta ir pan. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių beveik visas žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei R. V. prekybos įmonei, kodėl nebuvo rengiamas šio žemės sklypo planas, informuojama ieškovė apie pasikeitusias aplinkybes. Papildomai nurodo, kad pastatyta Aikštelė faktiškai jau buvo priimant skundžiamą įsakymą ir nuomos sutartį, todėl šios aplinkybės turėjo būti vertinamos. Šiuo metu susiklosčiusią situaciją iš esmės sukūrė pati atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, iš pradžių išduodama sutikimą perleisti atsakovei R. V. prekybos įmonei ½ ginčo žemės sklypo nuomos teisę, o vėliau, nesilaikydama šio sutikimo sąlygų, priimdama 2023-03-28 ginčijamą įsakymą ir išnuomodama atsakovei R. V. prekybos įmonei 0,2841 ha ploto dalį ginčo žemės sklypo, taip neteisingai nustatydama plotą, būtiną ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti, ir nesiimdama jokių veiksmų tinkamai modifikuoti tarp jos ir ieškovės susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovės vertinimu, sukūrusi tokią situaciją, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pati turėjo pareigą imtis veiksmų, kuriais teisės aktų reikalavimų neatitinkanti situacija būtų išspręsta, nes tokią būtinybę tiesiogiai lėmė jos padarytos klaidos, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o toks veikimas neatitinka ir gerojo viešojo administravimo principo. Todėl ieškovės, kaip ginčo žemės sklype esančių statinių savininkės, teisė naudotis ir eksploatuoti tokią ginčo žemės sklypo dalį, kuri būtina jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, yra ginama teisminiu keliu prašant panaikinti ginčo nuomos sutartį ir 2023-03-28 įsakymą. Be to, atsakovei R. V. prekybos įmonei yra išnuomotos tos ginčo žemės sklypo dalys, kurios nėra reikalingos R. V. prekybos įmonei priklausančios pastato dalies eksploatavimui – akivaizdu, kad Aikštele užstatyta ginčo žemės sklypo dalis (0,2073 ha) yra reikalinga šios Aikštelės, o ne atsakovei priklausančios pastato dalies, kuria užstatyta kita žemės sklypo dalis, eksploatavimui, t. y. ji niekaip nesusijusi su atsakovei R. V. prekybos įmonei priklausančios pastato dalies eksploatavimu. Papildomai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba paskaičiavo ieškovei ir atsakovei R. V. prekybos įmonei priskirtinus ginčo žemės sklypo dydžius formaliai taikydama teisės aktų reikalavimus, nors turėjo vertinti faktinę situaciją, o ne vien vadovautis statinių teisinio registravimo duomenimis. Nurodė, kad ginčo žemės sklype yra ieškovei priklausanti aikštelė, dėl kurios nuosavybės teisių ginčo nėra. Minėtai aikštelei reikalingos visos žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovės R. V. prekybos įmonės valdomos pastato dalies eksploatavimui teisiškai nepateisinamas. Ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas sukurs jai teisines pasekmes, nes nuginčijus įsakymą ir nuomos sutartį, turės būti sprendžiamas nuomos teisinių santykių modifikavimo klausimas pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo sąlygas.