Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji S. B., laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 15 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose, pagal (duomenys neskelbtini) viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 10-V-559 patvirtintą pareigybės aprašymo 14 punktą turėdama pareigą kontroliuoti darbo apmokėjimui skirtų lėšų naudojimo teisėtumą ir tikslingumą, pagal 18 punktą būdama atsakinga už kokybišką ir savalaikį (duomenys neskelbtini) darbų vykdymą, teisingą ir savalaikę darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių apskaitą ir ataskaitą, esant būtinumui atskaito darbuotojų darbo užmokestį ir visas su juo susijusias priskaitymo atskaitymo operacijas, pagal 21 punktą asmeniškai išrašydama bei pasirašydama dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būdama atsakinga už tai, kad juose esantys duomenys būtų teisingi it teisėti, kad ūkinės operacijos būtų teisėtos, buhalteriniai įrašai būtų teisingi, kad ataskaitos bei įvairios atsakomybės formos būtų teisingos, teisėtos ir parengtos laiku, pagal 22 punktą būdama atsakinga už visus jai žinomus įstaigos vardu padarytus veiksmus ar operacijas, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius įstaigos ūkinę - finansinę veiklą; taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojos pareigose, pagal (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)) viršininko 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 10-V-330 patvirtintą pareigybės aprašymo 7.1 punktą turėdama pareigą kontroliuoti (duomenys neskelbtini) finansinių lėšų pagal srautus ir gavimo šaltinius apskaitos teisingumą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui, pagal 7.9 punktą vykdydama (duomenys neskelbtini) finansų einamąją ir paskesniąją kontrolę; taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir (duomenys neskelbtini)) vedėjos ir (duomenys neskelbtini) patarėjos pareigose, pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-373 patvirtintą pareigybės aprašymo 7.5 punktą turėdama pareigą kontroliuoti darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pateikimą teisės aktais nustatytais terminais bei užtikrinti duomenų teisingumą, 7.9 punktą turėdama pareigą vykdyti išankstinę finansų kontrolę pasirašydama ūkinės operacijos dokumentus, parašu ir data patvirtindama, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu yra tinkamai parengti, pagal 7.10 punktą turėdama pareigą kontroliuoti darbo užmokesčio biudžeto sąmatų vykdymą, pagal 7.12 punktą vykdydama išankstinę finansų kontrolę, pasirašydama ūkinės operacijos dokumentus, parašu ir data patvirtindama, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų, pagal 7.13 p. turėdama pareigą asmeniškai išrašydama ir pasirašydama dokumentus atsakyti už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą, kad buhalteriniai įrašai būtų teisingi, ji iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke ir atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“: - laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai bendrai pervedė 1600 Eurų daugiau, nei nurodyta atsiskaitymo lapeliuose, t. y.: 2016-03-24, nepagrįstai pervesta 200,00 Eur, pagrindas – atlyginimas; 2016-12-19, nepagrįstai pervesta 500,00 Eurų, pagrindas – avanso pervedimas. 2016 metais už lapkričio mėnesį vietoj priskaičiuotos bendrai 1286,36 Eurų sumos (numatytos išmokos - 600 Eur; 100 Eur; 250 Eur; 303,77 Eur, 32,59 Eur) pervedė bendrą 2186,36 Eur sumą, t. y.: 2016-11-03 nepagrįstai pervesta 300 Eur - atostoginiai; 2016-11-14 pervesta 250 Eur - avanso pervedimas; 2016-11-17 nepagrįstai pervesta 500 Eur - avanso pervedimas; 2016-11-25 nepagrįstai pervesta 200 Eur - avanso pervedimas; 2016-11-30 pervesta 32,59 Eur - nepriemoka, dėl sumažintos atlyginimo dalies; 2016-12-01 pervesta 303,77 Eur - atlyginimo pervedimas; 2016-12-09 pervesta 600 Eur; tokiu būdu 2016 metais lapkričio mėnesį nepagrįstai bendrai pervesta 900 Eur (2186,32 Eur – 1286,36 Eur). -laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nepagrįstai pervedė 5555,00 Eurų daugiau, nei nurodyta išmokėjimo žiniaraštyje ir atsiskaitymo lapeliuose, darbo užmokesčio, t. y.: 2017-01-10 nepagrįstai pervesta 500 Eur - avanso pervedimas; 2017-01-23 nepagrįstai pervesta 400 Eur - atlyginimo pervedimas; 2017-02-03 nepagrįstai pervesta 140 Eur - atlyginimo pervedimas; 2017-02-09 vietoj numatytos 461,92 Eur sumos, pervesta 561,92 Eur (su 100 Eur nepagrįsta permoka) - atlyginimas; 2017-02-17 vietoj numatytos 500 Eur sumos, pervesta 800 Eur (su 300 Eur nepagrįsta permoka) - avanso pervedimas; 2017-03-03 nepagrįstai pervesta 200 Eur - atlyginimas; 2017-03-09 vietoj numatytos 461,93 Eur sumos, pervesta 661,93 Eur (su 200 Eur nepagrįsta permoka) - atlyginimas; 2017-03-17 vietoj numatytos 500 Eur sumos, pervesta 700 Eur (su 200 eurų nepagrįsta permoka) - avanso pervedimas; 2017-03-29 nepagrįstai pervesta 300 Eur - atlyginimas; 2017-03-31 nepagrįstai pervesta 200 Eur - atlyginimas; 2017-04-07 vietoj numatytos 461,19 Eur sumos, pervesta 761,19 Eur (su 300 Euru nepagrįsta permoka) - atlyginimas; 2017-04-19 vietoj numatytos 500 Eur sumos, pervesta 700 Eur (su 200 eurų nepagrįsta permoka) - avanso pervedimas; 2017-04-21 nepagrįstai pervesta 300 Eur - atlyginimas; 2017-04-27 nepagrįstai pervesta 145 Eur – atlyginimas; 2017-05-05 nepagrįstai pervesta 200 Eur - atlyginimas; 2017-05-09 vietoj numatytos 461,24 sumos, pervesta 941,24 Eur (su 480 Eur nepagrįsta permoka) - atlyginimas; 2017-05-18 vietoj numatytos 500 Eur sumos, pervesta 900 Eur (su 400 Eur nepagrįsta permoka) - avanso pervedimas; 2017-05-26 nepagrįstai pervesta 300 Eur - atlyginimas; 2017-05-30 nepagrįstai pervesta 200 Eur – atlyginimas; 2017-05-31 vietoj numatytos 2092,40 Eur sumos, pervesta 2582,40 Eur (su 490 Eur nepagrįsta permoka) - atlyginimas; - laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai pervedė bendrai 11076,18 eurų darbo užmokesčio, t. y.: 2017-08-08 nepagrįstai pervesta 985,50 Eur suma - atlyginimų pervedimas, kuri pagal 2017-07-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-91, buvo priskaičiuota A. B.; 2017-08-18 nepagrįstai pervesta 650 Eur - avanso pervedimas; 2017-09-08 nepagrįstai pervesta 962,78 Eur suma - atlyginimų pervedimas, kuri pagal 2017-08-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį NR. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-152, buvo priskaičiuota A. B.; 2017-09-19 nepagrįstai pervesta 700 Eur avanso pervedimas; 2017-10-09 nepagrįstai pervesta 991,90 Eur suma - atlyginimų pervedimas, kuri pagal 2017-09-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-199, buvo priskaičiuota A. B.; 2017-10-19 nepagrįstai pervesta 800 Eur - avanso pervedimas; 2017-11-10 nepagrįstai pervesta 1137,50 Eur suma - atlyginimų pervedimas, kuri pagal 2017-10-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-251, 1137,50 Eur buvo priskaičiuota A. B.; 2017-11-20 nepagrįstai pervesta 900 Eur suma - avanso pervedimas, kuri susidarė iš 450 Eur nepagrįstos permokos, nes pagal 2017-11-20 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-269, J. G. vietoj priskaičiuoto 230 Eur avanso buvo įrašyta 680 Eur suma (su 450 Eur nepagrįsta permoka), ir 450 Eur nepagrįstos permokos, nes E. J. (E. J.) vietoj priskaičiuoto 290 Eur avanso įrašyta 740 Eur suma (su 450 Eur nepagrįsta permoka); 2017-12-08 nepagrįstai pervesta 1365 Eur - atlyginimo pervedimas; 2017-12-20 nepagrįstai pervesta 900 Eur - avanso pervedimas, kuri susidarė iš 450 Eur nepagrįstos permokos, nes pagal 2017-12-20 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-332, J. G., vietoj priskaičiuoto 230 Eur avanso įrašyta 680 Eur suma (su 450 Eur nepagrįsta permoka), taip pat E. J. vietoj priskaičiuoto 290 Eur avanso įrašyta 740 Eur suma (su 450 Eur nepagrįsta permoka); 2017-12-29 nepagrįstai pervesta 1683,50 Eur - atlyginimo pervedimas. Tokiu būdu 2016-2017 metais S. B. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) komisariatui priklausantį, turtą - pinigines lėšas 18 231,18 Eur (1600 Eur + 5555 Eur + 11076,18 Eur) sumoje, o taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir tokiais neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės įstaigų – (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos (duomenys neskelbtini)– prestižą, akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų - viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.

Kaltinamoji S. B. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad pinigų ji nepasisavino, stengėsi savo darbą atlikti kiek įmanoma geriau, ji pati nesupranta, kaip pinigai galėjo patekti į jos asmeninę sąskaitą. 2008 m. liepos 14 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Atsiskaitymo poskyrio, kuriame dirbo dar 7 darbuotojai, vedėja. Į jos pareigas įėjo kontroliuoti, administruoti poskyrį, spręsti iškilusias problemas. Poskyriui vadovavo maždaug iki 2013 metų. Poskyris buvo atsakingas už darbo užmokesčio skaičiavimą. Poskyrio specialistės skaičiavo (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestį, naudojant darbo užmokesčio apskaitos programą „Vikarina“, t. y. vesdavo asmeninius darbuotojų duomenis, skaičiuodavo avansus ir galutinį darbo užmokestį. Kiekviena darbuotoja turėjo savo padalinį, už kurį buvo atsakinga ir skaičiuodavo darbo užmokestį, t. y. suvesdavo į programą Personalo skyriaus pateiktus asmeninius darbuotojų duomenis, visą reikiamą informaciją darbo užmokesčiui apskaičiuoti - koeficientus, pareigūnų laipsnius, stažus, tarnautojų, taip pat pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų duomenis ir pačioje programoje skaičiuodavo darbo užmokestį. Darbuotojos formuodavo ir atostoginius, ir atleidimus, ir pilnus atsiskaitymus, ir perkėlimus, t. y. viską, kas susiję su darbo užmokesčiu ir darbo santykiais. Personalo skyrius pateikdavo kiekvieno mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat įsakymą, kuriuo darbuotojas priimamas ar perkeliamas iš kitos tarnybos, kuriame buvo nurodyta kokiose pareigose žmogus dirba, koks jam nustatytas darbo koeficientas, darbuotojos suvesdavo koeficientus bei kitus duomenis, kurie turi būti suvesti pagal įsakymą, nustatydavo avansines sumas. Iš žiniaraščių suvesdavo dirbtą laiką – darbo laiką darbo, švenčių, poilsio dienomis, viršvalandžius. Suvedę duomenis į programą, paleisdavo darbo užmokesčio skaičiavimą, kuomet būdavo paskaičiuojamas galutinis rezultatas, atimami apmokėtini avansai. Taigi, išmokėtino darbo užmokesčio dydį paskaičiuodavo kompiuterinė programa. Programai suformavus išmokėjimus, darbuotojos sutikrindavo, ar visi darbuotojai įrašyti, ar teisingai suvesti duomenys, t. y. fiziškai sumų jos neperskaičiuodavo, jas patikrindavo tik vizualiai – žiūrėdavo, ar sumos nėra nerealiai viršytos, ar nėra triženklių ar keturženklių skaičių, jeigu suma viršytų tik 30-100 eurų, tokiu atveju darbuotoja nepamatytų. Patikrinusios duomenis, darbuotojos jai (kaltinamajai) pateikdavo darbo užmokesčio žiniaraščius spausdinta forma, taip pat atsiųsdavo suformuotus failus į bankus. Failuose būdavo ta pati informacija, kaip ir žiniaraštyje, tik kitu formatu. Kadangi bankai buvo SEB, Swedbank, DNB, kuriuose buvo atidarytos (duomenys neskelbtini) sąskaitos, ji (kaltinamoji) jungdavosi prie kiekvieno banko atskirai, failus keldavo į banką, kad padarytų pavedimus. Įkėlusi pavedimą į banką, ji sutikrindavo sumas ir žmonių skaičių. Įkėlus failą į banką, matosi suma ir pavedimų skaičius. Šis skaičius turėdavo atitikti su žiniaraščiu. Jeigu skaičius atitinka, vadinasi, visi tinkami duomenys suėjo į banką, tuomet ji pasirašydavo pavedimą ir paleisdavo tolimesnei eigai. Po to pavedimą dar turėjo pasirašyti vyriausioji finansininkė. Vyriausioji finansininkė iš pradžių buvo Ž., vėliau - E. F., dar vėliau - N. L.. Taigi, ji (kaltinamoji) pasirašiusi failą, žiniaraščius nešdavo tam, kas tuo momentu turėjo pasirašyti. Jos (kaltinamosios) parašas jau yra banko duomenyse. Be to, ji (kaltinamoji) turėdavo pasirašyti ir ant popierinio žiniaraščio varianto tam, kad vyr. finansininkė žinotų, kad duomenys jau yra įkelti į banką ir, kad dabar reikia pasirašyti, kad išleisti atlyginimus. Sumas žiniaraščiuose tikrindavo ne tik ji (kaltinamoji), bet ir vyr. finansininkė. 2015 m. sausio mėn. pradėjo dirbti su nauja – 1S programa. Su šia programa dirbo 10 mėnesių. Nuo 2015 m. spalio mėnesio dirbo su programa 1S, t. y. 1C2 moduliu. 2015 metais spalio mėnesį pagal 1S programą tvarka buvo ta pati, tik tiek, kad kitaip buvo vedami duomenys, ji buvo tobulesnė dėl registrų, dėl kontrolės. Skaičiavimas buvo toks pat, visi duomenys vedami taip, kaip buvo ir „Vikarina“ programoje. 2015 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos darbo užmokesčio moduliu, buvo perkelti visi duomenys. Iš pradžių dirbti buvo sunku, nes pradėti dirbti su šia programa buvo duota labai mažai laiko, todėl jiems padėjo programuotojai, S. P., kuris administravo programą, įkėlė duomenis iš kitos programos. Iš pradžių buvo ir klaidingų mokėjimų. Pagal naują programą, artėjant darbo užmokesčio terminui, kiekvienas padalinys pateikdavo užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, skyriaus darbuotojas, kuris gaudavo žiniaraščius, visą informaciją suvesdavo į darbo užmokesčio apskaitos modulio Polis sistemą ir ją sutikrindavo. Atlikusios šį darbą skyriaus darbuotojos ją (kaltinamąją) informuodavo, kad viskas suvesta ir sutikrinta, bei pranešdavo, kad galima mokėti užmokestį. Tuomet per savo kompiuterį ji (kaltinamoji) prisijungdavo prie sistemos, suformuodavo viso (duomenys neskelbtini) darbuotojų bendrą mokėjimo pavedimą ir atspausdindavo žiniaraštį. Spausdintas žiniaraštis būdavo užregistruojamas ir likdavo pas ją (kaltinamąją). Tuomet ji (kaltinamoji) suformuodavo pavedimą, jį dar kartą peržiūrėdavo, t. y. prisijungusi prie banko pasižiūrėdavo sumas, patikrindavo, kad nebūtų klaidų, ir suformuodavo failą bankui. Po to failo informaciją dar kartą sutikrindavo su žiniaraštyje esančia bendra suma ir, įsitikinus, kad klaidų nėra, patvirtindavo antru parašu. Po to nešdavo popierinius žiniaraščius E. F., kad ji galėtų irgi prisijungti prie banko, dar kartą sutikrinti sumas ir pasirašyti pirmuoju parašu. Pirmu parašu galėdavo pasirašyti E. F., R. V. arba įstaigos vadovas. Ji (kaltinamoji) prie banko prisijungdavo slaptažodžiu, naudodama generatorių. Prisijungimo slaptažodžio niekur nebuvo užsirašiusi, nes jį atsiminė mintinai. Kai kurios jai pavaldžios darbuotojos, turėjusios 1 procentą parašo teisės, taip pat turėjo prisijungimus prie banko ir galėjo įkelti pavedimus. Tuomet, įkėlus pavedimus, pasirašydavo E. F. arba R. V.. Jau suformuoto žiniaraščio koreguoti neįmanoma, nes jo yra kitas formatas. Popierinio žiniaraščio taip pat neįmanoma pakeisti, nes jis yra (duomenys neskelbtini)F formatu. Ta informacija, kuri yra į banką keliamame faile, yra dar kitame formate ir jo taisyti neįmanoma, tam reikia turėti programą, be to, jeigu bus taisytas failas ar dar kažkokie netikslūs duomenys, bankas pavedimų nepriims. Failo žiniaraštyje taisyti negalima, galima tik viską suformuoti iš naujo. Jei ji (kaltinamoji), suformavusi failą pamato, kad yra kažkokia klaida, tą failą ištrina ir sukuria naują. Tai, kad vienas failas ištrintas, o vietoje jo suformuotas kitas failas, pačioje programoje nesimato. Tie failai kompiuteryje kažkur lieka, kaupiasi darbiniuose aplankuose, o vėliau ištrinami. Ikiteisminio tyrimo metu ji (kaltinamoji) sakė, kad ji pati gal ir gali koreguoti darbuotojo kortelę, tačiau čia kalbėjo apie kortelę, kuri yra programoje. Jos (kaltinamosios) atlyginimą paskaičiuodavo atsakingos darbuotojos - K. O., E. J. ar G. R.. Į jos (kaltinamosios) sąskaitą buvo pervestos didesnės sumos, negu jai priklausė darbo užmokestis. Susidarė gana nemaža suma. Negali paaiškinti, kaip tai galėjo atsitikti. Gal tai susidarė dėl sistemos trūkumų, nenori tikėti, kad kažkoks žmogus piktybiškai klastojo žiniaraščius. Ji pati tuos žiniaraščius po kelis spausdindavo, jei rasdavo klaidų, juos kompiuteryje patalpindavo į „šiukšliadėžę“, nebent tie žiniaraščiai kažkokiu būdu buvo paimti iš „šiukšliadėžės“. Dėl mokėjimų (atostoginių ir kt.) taip pat paaiškinti negali. Būdavo, kad žmonės paskambindavo ir pasakydavo, kad du kartus gavo atostoginius. Būdavo atostoginiai mokami su tarpiniais mokėjimais, kai išmoka atostoginius, o pačioje programoje neužfiksuotas bankas. Būdavo, kad darbuotojas suformuodavo atostoginių failą ir atsiųsdavo jai (kaltinamajai) el. paštu, ji failo neformuodavo, bet pastebėdavo, kad darbuotojos ne visada failą paleidžia per banką ir žmonėms būdavo užfiksuota papildomai dar tokia pati suma. Būdavo, kad dėl asmeninių priežasčių žmogus parašydavo prašymą išmokėti didesnį avansą. Pripažįsta, kad jai nepagrįstai buvo pervesta kaltinime nurodyta, didesnė nei jai priklauso, suma. Didesnės sumos buvo pervedamos kiekvieną mėnesį, tačiau ji to nepastebėjo. Kokia suma per mėnesį būdavo viršijamas jos gaunamas atlyginimas, gerai neprisimena, bet galėjo būti maždaug nuo 300-500 eurų iki 700-900 eurų. Ji nepastebėdavo, kad sąskaitoje pinigų yra per daug, nes savo sąskaitos niekada netikrindavo. Jeigu būtų savo sąskaitą tikrinusi, būtų tai pastebėjusi. Sąskaitos neatsidarydavo ir nepasižiūrėdavo, tik pasitikrindavo pinigų likutį eidama į parduotuvę. Dėl didesnių sumų jai abejonių nekildavo, kadangi pinigų į jos sąskaitą dar pervesdavo ir vyras.

2017 m. gruodžio 27 d. ar gruodžio 28 d. buvo vykdomi labai dideli mokėjimai. Jai paskambino N. L. ir pasakė, kad į jos (kaltinamosios) sąskaitą už gruodžio mėnesį pervesta didelė suma bei paprašė pasižiūrėti banko duomenis bei paaiškino, kad jos (kaltinamosios) suma yra (duomenys neskelbtini) žiniaraščiuose. Tuo metu ji jau dirbo (duomenys neskelbtini) struktūroje. Patikrinusi banko duomenis, pamatė, kad gruodžio mėnesį jai pervesta virš 1600 eurų. Tuomet ji (kaltinamoji) skubiai tuos pinigus grąžino. Po to (duomenys neskelbtini) viršininkas S. G. liepė N. L. patikrinti, ar nebuvo išmokėta daugiau tokių sumų. Tą pačią ar sekančią dieną patikrinus mokėjimus, paaiškėjo, kad ji, būdama atleista iš (duomenys neskelbtini), ten gavo darbo užmokestį, t. y. 2017 m. birželio 1 d. ji jau dirbo (duomenys neskelbtini), o birželio ar liepos mėnesį jai buvo pervesti minėti pinigai. Paaiškėjo, kad vienu metu ji gavo atlyginimą ir iš (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini), t. y. gaudavo dvigubą atlyginimą, bet to nepastebėjo, nes savo sąskaitų netikrino. Nors liudytojas S. P. parodė, kad ji (kaltinamoji) turėjo galimybę koreguoti duomenis, tačiau jai to daryti nereikėjo ir ji to nedarė. Buvo griežtai pasakyta, kad žmogus taiso tik savo padalinio darbuotojo duomenis, nes jis atsako už tai. Jai tokių dalykų daryti nereikėjo, kadangi niekada neskaičiavo darbo užmokesčio, ji tik vadovavo skyriui arba poskyriui. Neneigia, kad S. P. klausė dėl programos spragų, nes būdavo, kad darbuotojas ateidavo ir pasakydavo, kad čia kažkas negerai, blogai skaičiuoja ir pan. Su S. M. spręsdavo, kaip kontroliuoti, kad nepasitaikytų klaidų, susirinkimuose aptarinėdavo klaidas, nes jų buvo nemažai.

Darbo užmokesčio modulyje atlikti skaičiavimus ir taisymus gali tas, kas skaičiuoja darbo užmokestį. Programos pagalba yra suformuojamas grupinio pavedimo failas, kurio plėtinys yra HTML, ir kuris yra įkeliamas į elektroninę bankininkystę. Ji (kaltinamoji) mechaniškai nedarė jokių pakeitimų su suformuotu HTML failu. Niekada į tuos failus niekas nelindo, o ji - tuo labiau, nes jis nebus priimtas banko. Jeigu bankas HTML failo nepriima, nes yra klaidų, jos siųsdavo bankinį pranešimą S. P., kad šis pažiūrėtų, iššifruotų klaidą ir nustatytų, kodėl bankas nepriima to failo. Po to S. P. pasakydavo, kad klaida arba ištaisyta, arba liepdavo pasitikrinti sąskaitą, arba pavardę pakeisti. Gavę S. P. informaciją, jos klaidą ištaisydavo, t. y. tada jos formuodavo naują failą, suformavus žiniaraštį, jį įkeldavo į banką. Grupinio mokėjimo failą įkeldavo į elektroninę bankininkystę. Po to suvesdavo generatoriumi savo kodą ir patvirtindavo, kad duomenys ar pavedimas yra teisingas. Galutinai paleisdavo pinigus tas, kas tuo momentu galėjo paleisti: arba E. F., arba R. V.. Vienu metu buvo, kad reikėjo ir vieno, ir kito parašo, bet paskui padidino limitą ir užtekdavo vieno parašo. Jie savo parašu irgi patvirtindavo, kad duomenys yra teisingi. Ji (kaltinamoji) galėjo tik įkelti pavedimus į banką. Be jos pavedimą įkelti galėjo ir S. M.. Manipuliacijų su savo Personalo skyriuje Darbo užmokesčio modulyje esančia kortele ji (kaltinamoji) nedarė ir negalėjo to daryti, nes tai buvo griežtai draudžiama, be to, neturėjo tiek kompetencijos, kad kažką padarytų. Lapelius apie paskaičiuotą darbo užmokestį gaudavo kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu. Kai nuo birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo lapelio apie paskaičiuotą atlyginimą (duomenys neskelbtini) negaudavo, kadangi jau nebebuvo to skyriaus. Iki 2017 m. gegužės 31 d. jos pareigos buvo Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja. Kuravo (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo poskyrį ir buvo atsakinga už ataskaitų rengimą. (duomenys neskelbtini) vadovavo darbo užmokesčio apskaitos skyriui. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad darbas buvo susijęs su darbo užmokesčio apskaita ir jos sistema, kad rengė ataskaitas, vykdė algų ir avansų mokėjimo pavedimus, padėjo darbuotojams, yra teisingi. Tvarkyti (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį buvo paskirtos šešios darbuotojos, visos buvo jos pavaldume. Testavimai būdavo įvairiai. Kai vykdavo programos, keičiamos tvarkos, įvedami budėjimai. Testavimai būdavo priklausomai nuo to, koks laikmetis. Vieną kartą būdavo taip, kad reikėjo testuoti tris kartus per mėnesį, nes keitėsi sistema, apmokėjimo būdas. Tokių skaičiavimų buvo ne vienas ir ne du. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 29-30, 53-54, 61), kaltinamoji, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2008 m. liepos 14 d. dirba vidaus reikalų sistemoje. Nuo 2017 m. birželio 1 d. yra (duomenys neskelbtini) patarėja, laikinai atliekanti vedėjos funkcijas. Iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jos paskutinės pareigos buvo Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja. Dirbdama (duomenys neskelbtini), kuravo atsiskaitymo poskyrį ir buvo atsakinga už ataskaitų rengimą. Perėjusi dirbti į (duomenys neskelbtini) vadovavo darbo užmokesčio apskaitos skyriui. Dirbdama tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), buvo ir yra susijusi su darbo užmokesčio apskaita ir jos sistema, rengia ataskaitas, vykdo algų ir avansų mokėjimo pavedimus, padeda savo skyriaus darbuotojams iškilus klausimams. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), jos skyriuje, kartu su ja, dirba aštuoniolika darbuotojų. Tvarkyti (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį yra paskirtos šešios darbuotojos: E. J., K. O., N. B., I. R., A. R., G. R.. Visos šios darbuotojos yra dirbusios su ja ir (duomenys neskelbtini) jos vadovaujamame skyriuje. Darbo užmokestis tiek (duomenys neskelbtini), tiek nuo 2015 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojamas darbo užmokesčio apskaitos moduliu POLIS sistemoje. Iki 2015 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis buvo skaičiuojamas buhalterinės apskaitos programa „1C DU modulis“. Kiekviena skyriaus darbuotoja turi savo kuruojamus padalinius. Artėjant darbo užmokesčio terminui, kiekvienas padalinys pateikia užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Skyriaus darbuotojas, kuris gauna žiniaraščius, visą informaciją suveda į darbo užmokesčio apskaitos modulio POLIS sistemą ir ją sutikrina. Atlikus šį darbą jos informuoja, kad viskas yra suvesta ir sutikrinta bei praneša, kad galima mokėti užmokestį. Tuomet ji per savo kompiuterį prisijungia prie šios sistemos ir suformuoja viso (duomenys neskelbtini) darbuotojų bendrą mokėjimo pavedimą pagal bankus, žiniaraštis yra atspausdinamas. Spausdintas žiniaraštis yra užregistruojamas ir lieka pas ją (kaltinamąją). Tada ji suformuoja pavedimą, dar kartą peržiūri, t. y. pasižiūri sumas, kad nebūtų klaidų ir suformuoja failą, kuris bus persiųstas į banką. Po to prisijungia prie banko ir įkelia į banko sistemą. Bankinė sistema rodo sumą, kurią ji (S. B.) sutikrina su žiniaraštyje esančia bendra suma, ir kai viskas yra gerai, patvirtina antru parašu. Tuomet popierinius žiniaraščius pateikia direktorei E. F., o ji savo „pirmuoju“ parašu patvirtina banke pavedimą, kuris po kurio laiko pradedamas vykdyti. Prie atlyginimų skaičiavimo modulio prisijungia kiekvienas asmeniškai su paskirtu prisijungimo kodu ir slaptažodžiu. Tokiu būdu prisijungia ir ji (S. B.). Ar sistema registruoja prisijungimus, nežino. Prisijungus savo kompiuteryje, ji pati asmeniškai žiniaraščių koreguoti negali, žiniaraštis gali būti koreguojamas, kai yra įkeltas į banką ir nustatomas netikslumas, tuomet tas failas yra ištrinamas. Netikslumai yra taisomi pas darbuotoją, kuri yra atsakinga už tą darbą, po to žiniaraščius ji (kaltinamoji) vėl surenka į vieną pavedimą, kurį persiunčia į banką. Ji (S. B.) pati gal ir gali koreguoti darbuotojo kortelę, tačiau to neatlieka, tai visuomet įvykdo už tai atsakingas darbuotojas. Jai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos bankinis išrašas, kuriame yra nurodytos sumos, kurios buvo pervedamos į jos sąskaitą „Swedbank“, AB. Dėl šių pavedimų gali paaiškinti, kad jie galimai atsirado po atlyginimų skaičiavimo programos testavimo, kadangi programa buvo testuojama jos vardu, buvo bandoma apskaičiuoti tėvystės atostogas, vidutinį darbo užmokestį tam tikriems atvejams, t. y. vaiko priežiūros atostogoms, darbui poilsio ir švenčių dienoms, kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir t. t. Tokius testinius skaičiavimus atlikdavo dažnai, galimai tris kartus per mėnesį, tačiau tiksliai įvardyti negali. Tik vėliau buvo rečiau testuojama. Todėl šie pavedimai galėjo atsirasti dėl šių bandymų. Šie testai buvo atliekami tuomet, kai iškildavo kokia nors problema. Ji sau jokių pinigų nepervedinėjo ir bankinių pavedimų netaisė, savo bankinės sąskaitos netikrino, todėl lėšų įplaukų nepastebėjo, paslaugos, kuri praneša apie gaunamas lėšas sąskaitoje, nėra užsisakiusi. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. visos piniginės lėšos, pervestos iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų į jos sąskaitą, buvo pervestos pagrįstai, t. y. pagal atskirus prašymus arba įstatymų numatyta tvarka išmokant atostoginius. Konkrečių piniginių pavedimų į savo sąskaitą ir visų aplinkybių, dėl ko jie buvo pervesti, neprisimena, nes nuo tada praėjo gana daug laiko, o su piniginių lėšų pervedimu yra susijęs jos tiesioginis darbas. Tokie prašymai pateikiami ir pridedami prie suformuotų pavedimų. Dėl piniginių lėšų, pervestų nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, ir „SEB“ bankų sąskaitų į jos sąskaitą, paaiškino ankstesnėje apklausoje, kurios metu nurodė, kad šie pavedimai įvyko per klaidą, atsiradusią dėl programinės įrangos klaidų. Dėl minėtos klaidos pervestas į jos sąskaitą pinigines lėšas ji sugrąžino. Apie tai, kad per klaidą į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, sužinojo tik 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) laikinai einančios vedėjos pareigas N. L., po to klaidingai pervestus pinigus sugrąžino.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja E. F. parodė, kad su kaltinamąja kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Ji (liudytoja) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) direktorė. Kadangi nuo 2017 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas antras buhalterinės apskaitos centralizacijos etapas, (duomenys neskelbtini) kolektyvas buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini). Iš pradžių S. B. buvo specialistė, paskui – laikinai einanti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas. Kaltinamoji pagal pareigas buvo jai pavaldi. (duomenys neskelbtini) ji (liudytoja) dirbo nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. Kartu su S. B. dirbo maždaug pusmetį, kaltinamoji 2018 m. sausio pirmomis dienomis buvo nušalinta nuo darbo. Į S. B., kaip skyriaus vedėjos, pareigas įėjo organizuoti skyriaus darbą, kontroliuoti pavaldinių darbą, kontroliuoti vykdomas operacijas. Skyriuje dirbo apie dvidešimt žmonių. Šio skyriaus viena iš funkcijų buvo skaičiuoti darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) dirbo su apskaitos sistema 1C. Kiek žino, departamentas yra kūręs savo įrankį darbo užmokesčiui skaičiuoti. Valdyba dirbo su dviem programomis. Tai darbo užmokesčio programa, kuri buvo sukurta (duomenys neskelbtini)2008 metais, kuria apskaitomas skaičiuojamas darbo užmokestis, formuojami mokėjimo žiniaraščiai ir įmokos. Taip pat finansų apskaitos programa, t. y. pagrindinė buhalterinės apskaitos programa, į kurią suvedami visi apskaitos duomenys ir formuojama įstaigos Didžioji knyga. S. B. skyrius dirbo su darbo užmokesčio programa. Jie suvesdavo duomenis į apskaitos sistemą tam, kad patektų į Didžiąją knygą, ir tuomet formuojama visa atskaitomybė. Darbuotojų darbo užmokesčius skaičiuodavo Darbo užmokesčio skyriaus darbuotojai, kuriems kiekvienam buvo priskirtos įstaigos ar įstaigų dalis skyriuose. Jie skaičiuodavo darbo užmokesčius, o S. B. ir S. M. kontroliuodavo jų atliekamas funkcijas. S. B. atlyginimą skaičiuodavo tie darbuotojai, kurie tvarkė (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, tačiau kas konkrečiai - nežino. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pildydavo padaliniai ir juos pateikdavo kiekvieną mėnesį. Darbo užmokesčio skyriaus darbuotojai žiniaraščių duomenis sukeldavo į darbo užmokesčio sistemą, sutikrindavo ir paleisdavo skaičiavimo funkcijas, kad būtų paskaičiuotas atlyginimas. Darbuotojas visus duomenis suvesdavo į darbo užmokesčio apskaitos sistemą, programa automatiškai paskaičiuodavo, sutikrindavo atostogas. Po to duomenys būdavo apibendrinami, išspausdinamas išmokėjimo žiniaraštis, kuriame būdavo įrašyti darbuotojo vardas, pavardė, sąskaita, suma. Iš viso būdavo apie 50 žiniaraščio lapų, nes dirbo apie 1500 darbuotojų. Žiniaraščio pabaigoje buvo užrašyta bendra suma. Išspausdintą žiniaraštį S. B., arba (duomenys neskelbtini) pavaduotojo vyriausiasis patarėjas R. V., arba ji (E. F.) tvirtindavo. Popierinį variantą tvirtinimui S. B. atnešdavo jai (liudytojai) arba patarėjui R. V.. S. B. žiniaraštį jau būdavo pasirašiusi vienu parašu, o antru parašu pasirašydavo ji (E. F.) arba R. V.. Tuo pačiu metu darbo užmokesčio sistemoje būdavo suformuoti failai. Failus suformuodavo tie patys darbuotojai. S. B. juos apibendrindavo ir įkeldavo į banko sistemą. Duomenų įrašus galutinai apdorodavo S. B., jie turėjo atitikti žiniaraštį. Pasirašant banke mokėjimo pavedimus, visų 1500 žmonių pavardes sutikrinti labai sudėtinga ir neįmanoma, bet bendros žiniaraščio sumos visada būdavo sutikrinamos. Sumas sutikrindavo tas, kas pasirašydavo mokėjimo pavedimus bankui, t. y. S. B., ji (E. F.) arba R. V.. Jeigu banko duomenyse būtų nurodyta didesnė galutinė suma, negu jos (liudytojos) patvirtintame žiniaraštyje, tai ji galėtų pastebėti, pavardžių neatitikimo nepastebėtų. Jeigu atliekamas skaičiavimas ir kažkas papildomai įvedama, tai turėtų keistis ir bendra paskaičiuoto darbo užmokesčio suma. Jeigu konkrečiam žmogui vietoje 100 eurų būtų priskaičiuota 200 eurų, turėtų keistis ir bendra suma. Jeigu popieriniame žiniaraštyje darbuotojui išmokėjimui būtų įvesta 300 eurų, o banko žiniaraštyje - 400 eurų, tai galutinė suma turėtų keistis 100 eurų suma. Pasirašydama pavedimus, neatitikimų nepastebėjo. S. B. būdavo pervestos didesnės sumos, negu jai priklausė, bet darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje ir banko išraše bendros sumos buvo tos pačios. Kaip tai galėjo atsitikti, paaiškinti negali, techniškai, matyt, galima padaryti. Failai, kurie yra keliami į bankus, yra atviri, į jį (į vidų) įeiti yra galimybė, bet banko dalyje pamatyti juose taisymo istorijos nėra galimybės. Todėl taisyti, matyt, įmanoma. Įeiti į failo vidų turi teisę tas, kas jį įkelia. Nagrinėjamu atveju S. B. irgi turėjo galimybę įeiti į failą. Be S. B. tokios galimybės, ko gero, daugiau niekas neturėjo, nes failą įkelia ji. Prisijungimą prie banko turėjo ne tik S. B., bet ir kiti skyriaus darbuotojai, atitinkamai nuo jiems suteikto parašo teisės procento. Kai darbuotojai pateikia savo visus suvestus duomenis, S. B. gali juos banke koreguoti. Prieš pasirašant antru parašu, yra galimybė tą daryti. Apie tai, kad neišlieka koregavimo istorija banko sistemoje, buvo kalbama su bankais, t. y. dėl galimybės įkelti uždarus failus, nes nebuvo galima atsekti, kas, kada koregavo duomenis. Apie tokią galimybę koreguoti duomenis paaiškėjo po nagrinėjamo įvykio. Iki antro parašo duomenis faile galima taisyti. Formuojant banko pavedimą, įkėlus jį, banko erdvėje galima taisyti pavardę, sąskaitą, ko gero, ir sumą. Tą daryti galima, kol jis nėra pasirašytas darbuotojo, kuris turi 20 procentų parašo teisės, elektroniniu parašu. Kalbėdama apie antrą parašą, turi omeny S. B. parašą. Bankinėje sistemoje S. B. visada pasirašydavo kaip vyr. buhalteris, o ji (E. F.) ir R. V. - kaip įstaigos vadovai. Po antro S. B. parašo taisyti jau nebuvo galima. S. B. galėjo koreguoti duomenis, kol dar nebūdavo pasirašiusi. Buvo nustatyti procentai - 1 procentas - galimybė tik įkelti failą, koreguoti jo negalima. Įkelti failus galėjo darbuotojai, kurie pateikia duomenis S. B.. 1 procentas yra arba tik peržiūra, arba įkėlimas; 20 procentų – parašas, patvirtinimas, duomenų sutikrinimas. Ne visada, kai dedi parašą, tikrini tuos duomenis. 80 procentų – tik parašas. Tai vyriausiojo buhalterio ir įstaigos vadovo parašas.

Darbo užmokesčio sistema POLIS DU buvo tik įrankis suskaičiuoti darbo užmokestį, suformuoti ataskaitas, suformuoti duomenis kitai apskaitos sistemai. Pagrindinė apskaitos sistema buvo finansų apskaitos sistema, pavadinimu 1C, kurioje atsispindėjo visi suvesti duomenys, susiję su darbo užmokesčiu: kiek yra priskaityta, kiek praėjo per banką, kiek yra profsąjungų mokesčių ir kt. Darbuotojai surinkdavo tuos duomenis ir pateikdavo S. B. iki pasirašymo, kuri duomenis suvesdavo į pagrindinę apskaitos sistemą, kur buvo atliekama duomenų analizė, tikrinama, ar nėra klaidų. Be S. M. ir S. B. tikrindavo N. L. vadovaujamas atskaitomybės skyrius, nes jų funkcija buvo tikrinti ir tvarkyti tuos duomenis, kad apskaitos sistemoje būtų tvarkingi, o jeigu yra neatitikimų, derinti su Darbo užmokesčio skyriaus darbuotojais, ieškoti klaidų, o po to teikti atskaitomybę ir visas ataskaitas. Jai (E. F.) būnant direktore, S. B. jos neinformavo apie pastebėtus trūkumus ar kažkokius netikslumus. 2017 m. birželio mėnesį S. B. ir visas kolektyvas buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Informacijos apie tai, kad S. B. būtų dariusi kokius nors pakeitimus įkeltame banko faile, neturi. Šiuo metu visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 158-162, 163-167), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2015 m. gegužės 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) direktore, yra atsakinga ir organizuoja valdybos darbą. (duomenys neskelbtini) tvarko 11 (duomenys neskelbtini) institucijų buhalterinę apskaitą. Valdyboje yra 4 skyriai: darbo užmokesčio apskaitos, turto apskaitos, finansinių operacijų ir atskaitomybės skyrius. Valdyboje yra 106 etatai, dirbančiųjų 67 asmenys. Kiekvienas skyrius turi savo vedėją, atitinkamai darbo užmokesčio, iki nušalinimo, skyriaus vedėjos funkcijas atliko S. B., turto apskaitos skyriui vadovauja L. D., finansinių operacijų - J. M., atskaitomybės skyriui N. L.. (duomenys neskelbtini) dirba dviem programomis: darbo užmokesčio programa, t. y. (duomenys neskelbtini) 2008 metais sukurta programa, kurioje apskaitomas, skaičiuojamas darbo užmokestis, formuojami mokėjimo žiniaraščiai, įmokos ir t. t. ir finansų apskaitos programa, t. y. pagrindinė buhalterinės apskaitos programa, į kurią suvedami visi apskaitos duomenys ir formuojasi įstaigos Didžioji knyga. Iš Darbo užmokesčio programos rezultatai suvedami į finansų apskaitos programą. Valdyboje su darbo užmokesčio posistemiu dirba darbo užmokesčio skyriaus darbuotojai. Iš viso šiuo metu dirba 17 darbuotojų, kurios yra atsakingos už joms paskirtus padalinius. Lietuvos policija naudojasi 2008 metais savo jėgomis sukurtu Darbo užmokesčio posistemiu (toliau – ir DUP). Pasak N. L. bei R. V., (duomenys neskelbtini) skaičiuoti darbo užmokestį DUP pradėjo 2015 m. spalio mėnesį. Tai buvo paskutinė (duomenys neskelbtini) įstaiga, kuri pradėjo naudotis Darbo užmokesčio posistemiu, visos kitos (duomenys neskelbtini) įstaigos DUP pradėjo naudotis daug anksčiau. Dirbant šiame posistemyje darbuotojo atlikti veiksmai nėra vizualiai matomi. Kitose programose, kurios parduodamos rinkoje, paprastai atlikti veiksmai yra fiksuojami. Darbo užmokesčio posistemis darbui patogus, nes jį aptarnauja (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. P., kuris yra ir šio posistemio kūrėjas, į jį yra galimybė kreiptis iškilus poreikiui. Pagal R. V. jai (E. F.) suteiktą žodinę informaciją šios sistemos tobulinimo darbus atliko S. M.. Darbo užmokesčio posistemyje šiuo metu dirba jos vadovaujamos valdybos darbuotojos, kurioms pagal pareigybę priklauso skaičiuoti darbo užmokestį, t. y. S. M., A. P., E. M., A. B., D. J., I. R., N. B., G. R., E. J., K. O., M. V., S. U., V. D. ir iki 2018 m. sausio mėn. dirbusi S. B.. Informacijos dėl DUP trūkumų (saugiklių stokos) nei iš S. M., nei iš S. B. ar kitų darbuotojų, nėra gavusi. Žodžiu buvo įvardijami ir aptariami tik funkcionalumų tobulinimai. Darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis šiais dokumentais: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) įstaigos vadovų pasirašytus įsakymus suveda duomenis apie priimamus darbuotojus, jiems priskiriamą pareiginę algą, priedus, priemokas ir kitą informaciją. Gavus įsakymą dėl priemokų skyrimo iš (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas (toliau – ir DUAS) sutikrina (duomenys neskelbtini) suvestas priemokas ar kitą informacija į Darbo užmokesčio posistemį. Esant nesutapimams, derina su (duomenys neskelbtini). Per (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) (duomenys neskelbtini) gaunami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tarnybiniai prašymai ar įsakymai dėl papildomo darbo, taip pat tarnybiniai prašymai dėl kitų neatvykimų į darbą („mamadieniai“, dėl sveikatos tikrinimo, vykimai į teismą ir t. t.), kuriuos pateikia valdybose esantys atsakingi asmenys. Šie dokumentai pateikiami (duomenys neskelbtini) atitinkamiems darbuotojams pagal paskirtus padalinius. Kiekviena (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio posistemio darbuotoja pagal jai priskirtus padalinius sutikrina, kad už papildomai dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio dieną ir t. t., būtų įsakymai, tarnybiniai pranešimai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis atitiktų susietus dokumentus. Tikrinama, ar teisingai sužymėtos atostogos, ligos, kiti neatvykimai į darbą. Derinami esami neatitikimai su darbuotojais, kurie atsakingi už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą. Gavus galutinį, tikslų, suderintą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jis įkeliamas į POLIS darbo užmokesčio modulį, paleidžiamas skaičiavimas įkeltam darbo laiko apskaitos žiniaraščiui. Suimportavus duomenis iš žiniaraščio, darbuotojai tikrina kiekvieną darbuotoją bei esant nesutapimams koreguoja priskaitymo kodus. Taip pat tikrina, ar duomenys, esantys žiniaraščio apmokėjimo stulpeliuose, sutampa su programos duomenimis (ar sutampa naktinės valandos ir t. t.). Per sistemą AKIS (atostogų ir komandiruočių bei kitų nebuvimų darbe valdymo informacinė sistema) į Darbo užmokesčio posistemį sukrenta informacija apie būsimas suplanuotas darbuotojų atostogas. Ne mažiau kaip kartą per savaitę tikrinami darbuotojų, norinčių gauti atostoginius pinigus prieš atostogas, duomenys, kurie sukrenta iš programos AKIS. Skaičiuojami atostoginiai bei užsakomi pinigai, apskaičiuojami mokesčiai, formuojamas mokėjimo žiniaraštis. Mėnesio eigoje tikrinami gaunami kasmetinių atostogų įsakymų pakeitimai, mokymosi atostogos bei kita. Per sistemą gaunami ir į Darbo užmokesčio posistemį suvedami duomenys apie darbuotojų nedarbingumą; Mėnesio eigoje iki skaičiuojant atlyginimą, jungiamasi prie Sodros duomenų bazės, suvedama informacija apie esančius nedarbingumus į darbuotojų asmens korteles. Paskaičiuojama išmoka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas. Esant nesutapimams, derinama su darbuotoju bei Sodra. Per DVS gaunami tarnybiniai prašymai, kuriuose nurodoma kelis kartus per mėnesį norima gauti darbo užmokestį (du ar vieną) bei nurodomas norimo avanso dydis, į kurią banko sąskaitą norima gauti darbo užmokestį. Duomenys suvedami į darbuotojo asmens kortelę. Gavus darbuotojų prašymus dėl pasikeitusio avanso, banko sąskaitos ar N(duomenys neskelbtini) taikymo, keičiami duomenys asmens sąskaitos kortelėje Darbo užmokesčio modulyje įrašant pagrindą, kuriuo duomenys keičiami. Prieš mokant avansą sutikrinama, ar darbuotojas pirmoje mėnesio pusėje nesirgo, ar nebuvo išmokėti atostoginiai. Formuojamas mokėjimo žiniaraštis, sutikrinama, ar išmokėjimo žiniaraštyje nėra aiškiai pastebimų klaidų. Spausdinamas mokėjimo žiniaraštis, jis registruojamas, pasirašomas bei suvedamas į Finansų valdymo ir apskaitos programą. Tada siunčiamas failas darbuotojui, galinčiam įkelti pavedimą į banką. Įkelti pavedimus buvo pavesta S. B. arba S. M.. Nuo 2018 m. per sausio ir vasario mėnesius darbuotojos jau pradeda kelti mokėjimo failus į banką. Išmokėjimo žiniaraštis buvo teikiamas arba S. B. arba S. M., kurie sukeldavo failus į banką, patikrindavo sumas, pasirašydavo banke ir žiniaraštyje, po to popierinį žiniaraštį teikdavo pasirašyti jai (E. F.), o banko pavedimus pirmuoju parašu pasirašydavo arba ji, arba R. V., o jiems nesant - N. L.. Atlikus pavedimą, išmokėjimo žiniaraštis grąžinamas skaičiavusiam darbuotojui, patikrinama, ar pavedimas įvykdytas. Pažymima, kad pavedimas apmokėtas. Taip pat mėnesio eigoje tvarkomi gauti originalūs arba per DVS dokumentai iš antstolių ar kitų įstaigų. Atsakingas už tą darbuotoją (duomenys neskelbtini) darbuotojas vykdomuosius raštus išnagrinėja bei suveda duomenis į darbuotojo asmens kortelę, kurioje nurodoma, kokio dydžio suma bei į kokią sąskaitą bus atskaičiuojama iš darbuotojo bei pervedama į atitinkamą sąskaitą. Gavus raštą iš Profsąjungos ar pateikus darbuotojo prašymą dėl nario mokesčio atskaitymo, šie duomenys taip pat suvedami į darbuotojo asmens kortelę. Gavus įsakymą dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, duomenys sutikrinami ir įkeliami į darbuotojų asmens korteles, esant poreikiui daromi taisymai pagal įsakymą rankiniu būdu. Suderinamos įkeltų išskaitymų už telefonų (tarnybinių ir asmeninių) limitų sumos, sutikrinama ar sutampa sumos pagal sąskaitas, esant klaidoms daromi pakeitimai rankiniu būdu. Darbuotojų sąrašą, kurie yra vaiko priežiūros atostogose ir negauna darbo užmokesčio ar kitų išmokų iš įstaigos, jų skolos siunčiamos atsakingiems darbuotojams. Visi suvesti ar importuoti duomenys lieka konkretaus darbuotojo darbo užmokesčio asmens kortelėje, kuri pasibaigus metams atspausdinama, surišama, perduodama į archyvą ir jame saugoma 75 metus. Kai suskaičiuojami atlyginimai, formuojami atsiskaitymo lapeliai, bei tikrinama ar juose nėra permokų, skolų, nulinių sumų ir t. t. Po atliekamų skaičiavimų bei pasitikrinimų ar nėra klaidų, formuojami darbo užmokesčio, atostoginių ar kitų išmokų išmokėjimo žiniaraščiai. Jie pasirašomi bei registruojami (duomenys neskelbtini) vidiniame registracijos registre. Formuojamas failas iš Darbo užmokesčio posistemio mokėjimo pavedimų. Jis importuojamas į banko svetainę. Prieigas prie banko sąskaitų yra suteikę (duomenys neskelbtini) įstaigų vadovai. Mokėjimo pavedimai visuomet pasirašomi dviem parašais. (duomenys neskelbtini)20 proc. parašo teisės turi vedėja S. B. ir S. M., 80 proc. - teises turi PGKP vyr. patarėjas, (duomenys neskelbtini) direktorė, Apskaitos skyriaus vedėja ir kiti. Darbuotojams suteikta 1 proc. teisė pavedimams įkelti. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus (grupinius) į banko svetainę įkeldavo S. B.. Tokią teisę galimai turėjo ir S. M., tačiau pavedimus dažniausiai įkeldavo S. B.. Pasirašoma buvo ir banke elektroniniu parašu, ir ant popierinio žiniaraščio. Bankas akceptuodavo mokėjimo pavedimus tik esant dviem parašams. Ji (E. F.) nežino, ar yra galimas failo keitimas, nes pati prieigos prie Darbo užmokesčio posistemio neturi. Galimybė keisti pavedimą banke yra tada, kai jis pasirašytas ir įkeltas, jį atšaukiant. Atsiskaitymo lapeliai darbuotojams išsiunčiami darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Su darbuotojais, kurie pastebi neatitikimų, derinama, jeigu yra būtinybė - rašoma atsakingiems už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą darbuotojams, kad pateiktų naują žiniaraštį bei reikalingi kiti dokumentai. Esant poreikiui, rengiamas papildomas pavedimas. Atlikus koregavimus, uždaromas mėnuo. Perrašomas neapmokestinamas pajamų dydis, suskaičiuojamas avansas. Programa suformuoja sąrašą, kurie darbuotojai dirba ne visą mėnesį, bet yra paskaičiuotas avansas, patikrinama ir jei reikia, nuimamas ar mažinamas, kad neviršytų 50 procentų išmokamo atlyginimo. Formuojama priskaitymų ataskaita, skaičiuojama, kiek reikia sumokėti GPM, Sodros mokesčių. Teikiama paraiška mokesčiams apmokėti. Formuojami vykdomųjų raštų, alimentų mokėjimo žiniaraščiai. Rengiami banko pavedimai Profsąjungų nario mokesčiams sumokėti. Formuojama Didžioji knyga, ją pagal POLIS DU suformuotas bendras sumas įvedamos į Finansų valdymo ir apskaitos programą (priskaitymai už mėn.). Duomenys patenka į Didžiąją knygą. (duomenys neskelbtini) darbuotojas privalo sutikrinti duomenis, ar didžiojoje knygoje atitinkamų sąskaitų likučiai atitinka VMI, Sodros duomenis. Metų pabaigoje, gruodžio 31 d. būna skelbiama inventorizacija, tame tarpe ir mokėtinų skolų. Darbuotojas, dirbantis su Didžiąja knyga, turi teisę ir galimai pareigą pareikalauti informacijos apie skolų suderinimą su VMI ar SODRA, darbuotojas turi teisę pareikalauti, padaryti priešpriešinį patikrinimą, t. y. kai tvarkai Didžiąją knygą turi atlikti patikrinimus, sutikrinti duomenis. Suvestų asmenų pavardžių, tvarkant Didžiąją knygą, galima ir nematyti, tačiau pinigų likučius reikia susitikrinti. Jeigu darbuotojas yra atleidžiamas, jo asmens kortelė tampa neaktyvi. Tačiau darbuotojas, esant poreikiui, tai yra skaičiuojant išeitinę išmoką ar kompensaciją už nepanaudotas atostogas, turi galimybę kortelę padaryti aktyvią, t. y. galimi priskaitymai įvardintiems skaičiavimams. Atskaitomybės skyrius atsakingas už galutinį įstaigos pateikiamą rezultatą: biudžeto vykdymo ataskaitas, jų teisingumą bei Finansų būklės ataskaitas. Jie peržiūri Didžiosios knygos sąskaitų likučius bei apyvartas, kilus klausimams gali juos užduoti konkrečią įstaigą tvarkančiam darbuotojui. (duomenys neskelbtini) Didžiąją knygą bei visą atskaitomybę tvarkė ir tvarko N. L.. Ji yra buvusi (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus vedėja, nuo 2017 m. birželio 1 d. l. e. Atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigas (funkcijas) bei yra (duomenys neskelbtini) kontaktinis asmuo, rengia ataskaitas.

Liudytoja N. L. parodė, kad su kaltinamąja pradėjo dirbti 2011 metais. Nuo rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vedėjos pavaduotoja. S. B. tuo metu buvo Darbo užmokesčio skyriaus vedėja. Ten dirbo iki 2017 metų, t. y. iki buhalterinės apskaitos centralizacijos. 2017 m. birželio 1 d. kartu perėjo į (duomenys neskelbtini). Kiek darbuotojų nuo 2011 iki 2017 metų dirbo Finansų skyriuje, tiksliai pasakyti negali. S. B. buvo atsakinga už Darbo užmokesčio poskyrio darbo organizavimą. Darbo užmokesčio poskyryje dirbo septynios darbuotojos. Kiekvienai darbuotojai buvo priskirtas tam tikras padalinys (pagal komisariatus ar miestus), kiekviena turėjo savo skyrių ir mėnesiui pasibaigus gaudavo, sutikrindavo jo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, suvesdavo į Darbo užmokesčio apskaitos programą, kuri automatiškai paskaičiuodavo darbo užmokestį. Po to būdavo spausdinamas priskaitymų/atskaitymų žiniaraštis. Bankui būdavo pateikiamas išmokėjimo žiniaraštis, t. y., kai būdavo paskaičiuotas darbo užmokestis, programoje suformuojamas mokėjimo pavedimas į banką, jis atspausdinamas ir tas pavedimas įkeliamas į banką. Suformuoti priskaitymų/atskaitymų žiniaraščiai bankui nesiunčiami, jie tiesiog prisegami prie bylų. Kadangi ji (liudytoja) buvo Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja, kontroliavo visas skyriaus darbuotojas. 2011 metais dirbo pagal Darbo užmokesčio programą „Vikarina“, paskui perėjo prie „1C“ programos, o 2015 metais - prie (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio apskaitos programos – POLIS darbo užmokesčio modulio. Į S. B. darbo funkcijas įeidavo patikrinti atsakingos darbuotojos suvestus duomenis, suformuotus žiniaraščius. Atsakingos darbuotojos pasirašytas žiniaraštis būdavo pateikiamas S. B., ir ši patikrinusi jį pasirašydavo. S. B. pasirašydavo už duomenų teisingumą. Po to žiniaraštis būdavo pateikiamas jai (N. L.), kurį ji patikrindavo ir taip pat pasirašydavo. Patį failą į banką įkelia tas darbuotojas, kuris suformuoja žiniaraščius, tuomet programoje matomi duomenys, kurie perduoti į banką, ir duomenys, kurie yra įrašyti žiniaraštyje. Tuomet būdavo sutikrinamos sumos, dokumentus pasirašydavo atsakingas darbuotojas pirmu parašu, po to darbuotojas pasirašydavo antru parašu ir dokumentas būdavo išsiunčiamas į banką. 2017 m. pabaigoje, pačią paskutinę darbo dieną, paskambino (duomenys neskelbtini) viršininkas S. G. ir pasakė, kad jis atsitiktinai banko duomenyse pamatė S. pavardę, neva gavusią atlyginimą ir (duomenys neskelbtini), nors ten jau nebedirbo. Patikrinusi dokumentus, nustatė, kad nepagrįstai buvo sumokėta 1683 eurai. Apie tai informavo S. B.. Pastaroji patvirtino, jog tai yra klaida ir neteisingai pervestus pinigus grąžino. Po to viršininkas liepė patikrinti, ar nebuvo daugiau neteisingų mokėjimų. 2018 m. sausio mėn. pirmomis dienomis patikrinus paaiškėjo, kad tokių pavedimų buvo ir daugiau. Kai tikrino kiekvieno mėnesio mokėjimus ir bandė juos analizuoti, įėjus į kortelės bazę, tų duomenų jau nebuvo, t. y. prie S. B. nebuvo „pririšta“, kad būtų buvę kokie nors priskaitymai ar išmokėjimai. Kaip tie duomenys galėjo dingti, paaiškinti negali. Apie tai ji pasakė S. B.. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai darbuotojai programoje suskaičiuodavo darbuotojų atlyginimus, žiniaraštį formuoti gali bet kuri darbuotoja, dirbanti su ta programa, tačiau, kiek žino, dažniausiai tai atlikdavo S. B. arba S. M.. Atlyginimo apskaičiavimo programoje galima koreguoti duomenis, tačiau nustatyti, kas įveda, kas koreguoja duomenis šioje programoje nėra galimybės, kadangi programa nefiksuoja konkretaus vartotojo. Jeigu jau yra priskaičiuotas išmokėjimas ir pamatoma, jog yra padaryta klaida, galima atlikti klaidos koregavimą, jeigu failas dar nėra uždarytas. Iki failo uždarymo žiniaraščių koregavimus galėjo atlikti bet kuris skyriaus darbuotojas. Kitas darbuotojas, jeigu jam tas padalinys nepriskirtas, taip pat gali koreguoti. Jeigu jam yra priskirtas (duomenys neskelbtini), jis gali matyti visus padalinius. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas šešiems darbuotojams. Taigi, visi šie šeši darbuotojai galėjo taisyti duomenis. Be to, prisijungimą turėjo S., nes jis turi prisijungimą prie viso (duomenys neskelbtini). S. lygiai taip pat turėjo prisijungimą prie viso (duomenys neskelbtini). Darbuotojas, kuris įkelia duomenis į banką, turi 1 procentą (procentai – tai pasirašymo bankui teisės). 1 procentas suteikia teisę įkelti duomenis. Jeigu kažkas įrašyta neteisingai, yra sutikrinama, tuomet tas pavedimas ištrinamas ir įkeliamas naujas. Visa tai tikrina ir taiso skyriaus vedėjas, t. y. tuo metu buvusi S. B.. S. turėjo 20 procentų parašo teisės. Ji (N. L.) turėjo 80 procentų. Tie darbuotojai, kurie turi po 1 procentą, į banką įkelti duomenų negali. Jie rengia vidinį dokumentą ir kol jis nėra pasirašytas, duomenys niekur neperduodami. Į banką duomenys įkeliami, kai juos pasirašo skyriaus vedėjas, t. y. S. B., ir darbuotojas, turintis 80 procentų parašo teisės, t. y. tuo metu valdybos viršininkė E. F.. Taip pat galėjo pasirašyti ji (N. L.), vyriausiasis patarėjas R. V., (duomenys neskelbtini) viršininkas. Po to, kai įkeliamas failas su 1 procento parašu, jame kažką koreguoti nebegalima. Negali pataisyti ir tas, kuris turi 20 ar 80 procentų parašo. Jeigu reikia taisyti, reikia pavedimą išimti, suformuoti naują pavedimą ir tada įkelti iš naujo. Tai irgi jau bus pataisymas. Kai darbuotojas, turintis 1 procento parašo teisę, failą pateikia S. B., ji, pastebėjusi klaidą, suformuoja naują failą, o senas yra panaikinamas. Tas žmogus, kuris siuntė su 1 procento parašu, pamatyti, kad buvo suformuotas naujas failas, gal gali tik tada, jeigu jis konkrečiai lygins vieną failą su kitu. Nėra kažkokios ataskaitos, kas po tam tikro iki tam tikro laiko kažką koregavo. Jeigu 1 procento parašo teisę turintis žmogus, suvedęs žiniaraštį, įkėlė į banką duomenis, 20 procentų parašo teisę turintis asmuo pavedimą gali išimti ir įkelti naują. Tai, kad žiniaraštyje buvo kažkas pataisyta, t. y. vienas pavedimas išimtas ir vietoje jo įkeltas kitas pavedimas, darbuotojas, turintis 1 procento parašo teisę, pamatys tik tada, jeigu jis patikrins atskirai ir sulygins žiniaraščius. Kiek pamena, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad galutinės išmokėtų pinigų sumos nesiskyrė. Skyrėsi tai, kas buvo viduje. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui buvo sumažinta mokėtina suma, o kitam padidinta. Dėl sumažintų ir padidintų sumų teisingumo nebuvo tikrinama. Darbuotojai, kurie užpildo ir sukelia žiniaraščius į Darbo užmokesčio programą, duomenų neužrakina. Tol, kol nėra uždaromas mėnuo, duomenys neužrakinami. Jeigu laikotarpis neuždarytas, žiniaraštį koreguoti galima. Įkėlus failą į banką koregavimas neįmanomas. Failą uždarydavo darbo užmokesčio skyriaus darbuotojas. Kai surenkama informacija, kad viskas yra gerai, yra paleidžiama komanda uždarymui. Pasirašymas ir uždarymas nėra tas pats. Kai duomenys iškeliauja į banką, dar kartą patikrinama, ar tikrai viskas yra gerai. Gali būti išsiųstas pavedimas į banką, o vėliau pamatoma klaida, tuomet galima buvo pavedimą pataisyti. Po uždarymo taisymas negalimas. Dabar jau negalima taisyti ir išsiuntus pavedimą.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 142-144, 145-157), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) patarėja, laikinai atliekančia vedėjos funkcijas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje, buvo finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja, po to tapo vedėja. Šiuo metu dirbdama (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už finansinių, biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą ir ataskaitose esančių duomenų tikrumą, taip pat kuruoja Vilniaus apskritį. (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos valdyboje yra kitas skyrius, t. y. darbo užmokesčio apskaitos skyrius, kurio patarėja ir laikinai atliekanti vedėjos funkcijas yra S. B.. Pastaroji yra atsakinga, kad darbo užmokestis būtų apskaičiuotas teisingai ir, kad visa su tuo susijusi informacija būtų pateikta į buhalterinės apskaitos programą, t. y. įvesti visi priskaitymai, atskaitymai ir išmokėjimai. S. B. skyriuje dirba darbuotojos, iš kurių šešios yra priskirtos skaičiuoti Vilniaus apskrities darbuotojų darbo užmokestį. Kiekviena darbuotoja turi tam tikrą kiekį Vilniaus apskrities padalinių. Jos kiekvieną mėnesį iš joms priskirtų padalinių gauna darbuotojų žiniaraščius su duomenimis, kurie yra pateikiami. Tuos duomenis ji suveda į darbo užmokesčio programą „POLIS darbo užmokesčio modulis“, kuri suskaičiuoja, kiek konkrečiam darbuotojui priklauso pinigų. Tokį darbą atlieka visos darbuotojos ir kai jos viską suveda į programą ir programa suskaičiuoja, bendrai yra formuojamas žiniaraštis, kuris patalpinamas į failą, po ko tas failas su duomenimis yra išsiunčiamas į bankus (atskirai, pagal bankų pavadinimus SEB, Swedbank, DNB ir kitus), kuriuose yra darbuotojų sąskaitos. Kai darbuotojai programoje suskaičiuoja darbuotojų atlyginimus, žiniaraštį formuoti gali bet kuri darbuotoja, dirbanti su ta programa, tačiau, kiek jai žinoma, dažniausiai tai atlieka S. B., taip pat tai gali atlikti ir S. M., kuris taip pat priklauso darbo užmokesčio apskaitos skyriui, yra patarėjas. Ji (N. L.), dirbdama (duomenys neskelbtini), šios funkcijos neatliko, tai ji darė dirbdama (duomenys neskelbtini). Su šia programa yra dirbusi (duomenys neskelbtini), dėl to yra susipažinusi su ja bei gali paaiškinti, kad atlyginimų apskaičiavimo programoje galima koreguoti duomenis, tačiau nustatyti, kas juos įveda ir koreguoja, šioje programoje galimybės nėra, kadangi programa nefiksuoja konkretaus vartotojo. Apie tai, kad jos (N. L.) kolegei S. B. buvo pervesti pinigai iš (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai ji jau ten nedirbo, o dirbo (duomenys neskelbtini), ji sužinojo 2018 m. sausio 2 d., kai po švenčių atėjo į darbą. 2017 m. gruodžio 29 d. jai paskambino (duomenys neskelbtini) viršininkas S. G., kuris pasakė, kad kai pasirašė elektroninį bankinį pavedimą pastebėjo, kad pinigai buvo pervesti S. B., kuri dirba (duomenys neskelbtini). S. G. jai (N. L.) liepė išsiaiškinti, todėl ji prisijungusi pati pamatė, kad S. B. buvo pervesta 1683 eurai. Tuomet suprato, kad įvyko kažkokia klaida ir nuėjusi pas S. B. apie tai jai pasakė. Ji (N. L.) pasakė, kad ji pasiaiškintų, ar tai yra vienintelė tokia klaida, nes apie tai pasiaiškinti prašė S. G.. Tą pačią dieną S. B. pavedimu grąžino 1683 eurus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir patikino Ją (N. L.), kad tai buvo vienintelė klaida, nes ji atsakinga už šiuos duomenis. Apie tai Ji (N. L.) pranešė S. G., kuris skambino darbo pabaigoje. Tačiau po Naujųjų Metų, pirmą darbo dieną Ji (N. L.) sužinojo, kad tai buvo ne vienintelis pavedimas. Apie tai ją informavo pats S. G., kuris patikrino pavedimus, nes turi prisijungimus prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Kodėl buvo atlikti šie pavedimai, paaiškinti negali, kas vykdė šiuos pavedimus ji taip pat nežino, tačiau kaip jau ji minėjo, atlyginimų skaičiavimo programoje yra galimybė keisti duomenis, o nustatyti, kas keičia duomenis – galimybės nėra.

Liudytojas S. M. (S. M.) dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo, parašo teisės procentų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų pasirašymo bei duomenų perdavimo bankui tvarkos davė parodymus, analogiškus liudytojų E. F. bei N. L. parodymams, taip pat parodė, kad S. B. dirbo (duomenys neskelbtini), jis (liudytojas) dirbo (duomenys neskelbtini). Po centralizacijos su S. B. dirbo nuo 2017 m. birželio 1 d. Maždaug 2005 metais policijoje buvo sukurta ir įdiegta programinė įranga - darbo užmokesčio apskaičiavimo modulis (DUM). Programą sukūrė Šiaulių (duomenys neskelbtini) programuotojas S. P.. (duomenys neskelbtini) su minėtu darbo užmokesčio moduliu pradėjo dirbti nuo 2015 metų spalio mėnesio, vėliau darbo užmokesčio apskaičiavimo programa nesikeitė. Yra apskaitomas darbo užmokestis ir yra pavedimai atskaitymui, t. y. mokesčiai ir pavedimai į asmens sąskaitą. Priskaitymai buvo paskirstyti pagal darbo krūvį (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Kiekviena darbo užmokestį apskaičiuojanti darbuotoja turėjo jai priskirtus padalinius, darbuotojus ir buvo už tai atsakinga. Už darbo užmokesčio apskaičiavimą atsakinga ne programa, o darbuotojas, t. y. pats darbuotojas privalo patikrinti, ar teisingai programa paskaičiavo ir, jeigu nepastebima klaidų, daromi pavedimai į asmens banko sąskaitas, mokesčiams bei visi kiti pavedimai, susiję su darbo užmokesčiu. Po centralizacijos darbuotojai perėjo dirbti iš (duomenys neskelbtini), t. y. jie buvo perkelti į (duomenys neskelbtini). S. B. buvo Finansų skyriaus vedėja ir jie buvo susitarę, kad jis (liudytojas) į (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaičiavimą nesikiš, t. y. darbo užmokestis bus skaičiuojamas jau anksčiau nusistovėjusia tvarka, t. y. kiekvienas atsakingas darbuotojas žinojo, už ką jis atsakingas, kiekvienas darbuotojas už savo kuruojamą padalinį formuodavo pavedimus į banką, tikrindavo savo žmones, t. y. pirminius darbuotojus, ar teisingai išskaičiuotos sumos. Po to pavedimą atspausdindavo, nes programoje galima atspausdinti pagal padalinius. Iki atspausdinimo dokumentų bankui neperduodavo. Vėliau S. atspausdindavo bendrą visų darbuotojų sąrašą, patikrindavo pagal visus darbuotojų paskaičiuotus ir atspausdintus pavedimus bendrą sumą. Jeigu bendra suma atitikdavo, duomenis ji (S. B.) keldavo į banką. Sukurtas ir įkeltas į banko sistemą failas, kai jis dar nėra pasirašytas bent 1 procentu, gali būti koreguojamas. Jeigu 1 procento parašo teisę turintis darbuotojas į banką įkėlė duomenis, kurie yra neteisingi, tai jis, matyt, turėdavo teisę tą pavedimą atšaukti, tačiau tiksliai pasakyti negali. Pavedimą taip pat gali atšaukti 20 arba 80 procentų parašo teisę turintis darbuotojas. Pataisius klaidas, pavedimas įkeliamas iš naujo. Įkelti naują pavedimą į banką turėjo ir 1 procento parašo teisę turėjęs darbuotojas. Jis įkelia tuos duomenis, t. y. failą, kurį perskaito sistema, paskirsto ir suformuoja bankinį pavedimą. Kai žmogus, kuris turi 1 procento parašo teisę, įkelia tą failą į banką, dar nereiškia, kad jis tą 1 procentą pasirašė. Tam, kad būtų pasirašytas pavedimas, sistemoje yra grafa „pasirašyti“. Kol nėra patvirtinta arba 1, arba 20, arba 80 procentų, sistemoje prisijungęs kitas vartotojas įkelto nepasirašyto failo nemato. Jeigu įkėlė ne S. B., tai ji failo nemato. Failą ji pamatys tik tada, kai pasirašys nors 1 procentą turintis darbuotojas. Iki centralizacijos (duomenys neskelbtini) buvo kitokia tvarka, nes jie buvo atskiras juridinis vienetas, buvo Finansų skyrius, kuris buvo pavaldus tiesiogiai (duomenys neskelbtini) viršininkui. S. B. dalyvavo pasitarimuose ir žinojo apie spragas, apie tai, kad 1 procento teisės darbuotojas pavedimo nepasirašo, aukščiau jis kalbėjo apie antrą etapą, t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. Tas laikotarpis, kai užteko dviejų asmenų parašo teisės, buvo nuo 2017 m. birželio 1 d. iki S. B. nušalinimo. Nustatyti, kodėl pradinis pavedimas atšaukiamas ir kodėl padarytas naujas pavedimas su pataisymais, bankinėje sistemoje nėra galimybės. Yra galimybė tik pavedimą pasirašyti, kad jis patektų į banką, arba jį atšaukti. Pataisymo priežasties nurodyti nereikėdavo. Kai tas darbuotojas, turintis 20 procentų parašą, pastebi klaidą ir padaro pataisymus, apie tai privalo būti informuojamas 1 procento parašo teisę turintis darbuotojas, kuris įkėlė duomenis, t. y. atsakingas darbuotojas turi būti informuotas apie tai, dėl ko atšauktas pavedimas. Pastebėjus programinės įrangos klaidas, kreipdavosi į S. P., kuris klaidas ištaisydavo. Darbuotojai buvo konsultuojami, kaip naudotis darbo užmokesčio apskaičiavimo moduliu. Buvo rengiami pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo Finansų apskaitos skyriaus laikinai einantis patarėjo funkcijas, N. L., Turto skyriaus vedėja L. D. ir jis (S. M.). Po S. B. nušalinimo nuo darbo jie bandė išsiaiškinti, ar galima daryti pakeitimus parengtuose darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentuose ir išsiaiškino, kad duomenis keisti galima, t. y. banke galima keisti visą informaciją. Prieš suformuojant grupinio pavedimo failą programoje taisyti duomenis galima, kol neuždarytas mėnuo. Kai patikrinami visi pavedimai, atlyginimo skaičiavimai, uždaromas mėnuo ir programoje atidaromas naujas mėnuo, tuomet grįžti į uždarytą mėnesį bei taisyti duomenis jau negalima.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 175-177), liudytojas, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2009 metų dirbo Lietuvos (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnybos Finansų skyriuje. Nuo 2010 metų pradžios dirbo Lietuvos (duomenys neskelbtini) rinktinėje “Vytis” Finansų skyriuje, nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų rudens dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje, nuo 2014 metų rudens iki 2016 metų kovo mėnesio - (duomenys neskelbtini). 2016 metų kovo mėn. dėl įvykusios reformos buvo sukurta centralizuota (duomenys neskelbtini), į kurią įėjo keturi skyriai: turto skyrius, finansinių operacijų skyrius, darbo užmokesčio apskaitos skyrius (toliau - ir DUAS) ir atskaitomybės skyrius. Nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., jis (S. M.) užėmė (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. užėmė (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas, nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki šiol užima (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas nuo 2017 m. birželio 1 d. ir darbuotojai iš (duomenys neskelbtini) perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau darbo pobūdis liko tas pats. Maždaug nuo 2005 metų policijoje buvo sukurtas ir įdiegtas darbo užmokesčio modulis (toliau – ir DUM). (duomenys neskelbtini) su minėtu darbo užmokesčio moduliu pradėjo dirbti nuo 2015 metų spalio mėnesio. Minėtas modulis yra labai tampriai susietas su personalo duomenų baze, kurioje surinkti ir perduodami duomenys apie darbuotojų priėmimą, nustatytą pareigybinės algos koeficientą, stažą, laipsnį, priemokų dydį, suteiktas atostogas, atleidimą ir pan. Jeigu iš personalo duomenų matyti, kad tam tikras darbuotojas yra atleistas iš tarnybos, DUM atlyginimo jam nebeskaičiuoja, tačiau yra galimybė rankiniu būdu įvesti duomenis apie išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu. Taip pat DUM modelyje yra gaunami duomenys iš SODROS apie darbuotojų nedarbingumą, po to programa automatiškai paskaičiuoja darbo užmokestį. Nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 metų birželio mėnesio buvo taikomas I reformos, susijusios su Finansų skyriaus centralizavimu, etapas. Tuo metu darbo užmokesčio skyriaus specialistas, patikrinęs esamus DUM duomenis su pateiktu tam tikro padalinio žiniaraščio duomenimis, perduodavo šiuos duomenis darbo užmokesčio skyriaus atsakingam asmeniui, kuris formavo bendrą darbo užmokesčio pavedimo (išmokėjimo) žiniaraštį, kuris buvo atspausdinamas ir popierinis dokumentas buvo pasirašomas atsakingų asmenų, t. y. jį pasirašydavo žiniaraštį suformavęs asmuo, skyriaus vedėjas ir (duomenys neskelbtini) direktorius. Elektroninį žiniaraščio failą, kuris turi būti perduotas į banką, iš pradžių pasirašo jį sukūręs atsakingas asmuo, kuris turi 1 iš 100 procentų parašo teisių, susietų su galutiniu bankinių pinigų pervedimu. Kai atsakingas asmuo, turėdamas 1 procentą parašo teisių, šį failą pasirašo, jame esančių duomenų keisti nebegalima. Šis failas gali būti arba atšauktas, arba perduotas pasirašyti kitiems atsakingiems asmenimis, kurie turi po 20 ir 80 procentų parašo teisės. Sukurtas ir įkeltas į banko sistemą failas, kai jis dar nėra pasirašytas (bent 1 procentu) gali būti koreguojamas, t. y. jame gali būti pakeisti duomenys, tačiau tokį failą pasirašius (bent 1 proc.), jo duomenų koreguoti neįmanoma. Toks mechanizmas buvo naudojamas įdiegus DUM, tačiau kas buvo atsakingas už tokio mechanizmo vykdymą ir kam (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje buvo suteiktos 1 procento parašo teisės, pasakyti negali. Nuo 2017 metų birželio 1 d. įvyko II reformos etapas, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo centralizuotas į (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos valdybą. Nuo 2017 m. birželio 1 d. jis (S. M.) dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjo pareigose, o šio skyriaus vedėjos pareigas ir šio skyriaus antrojo patarėjo pareigas užėmė S. B.. Šiose pareigose ji dirbo iki nušalinimo. Tuo metu jis, kaip skyriaus patarėjas, kuravo specializuotus padalinius ((duomenys neskelbtini)), o S. B. kuravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu taikomą darbo modelį darbo užmokesčio skyriaus specialistės, suvesdamos visus būtinus savo kuruojamo padalinio duomenis į DUM ir juos sutikrinusios apie tai informuodavo skyriaus vedėją S. B., kuri formuodavo bendrą išmokėjimo žiniaraštį ir po to jį sukeldavo į banką. Po to, S. B., turėdama 20 procentų parašo teisės, pasirašydavo šį pavedimą ir perduodavo jį pasirašyti atsakingam asmeniui, turinčiam likusius 80 proc. parašo teisės (arba (duomenys neskelbtini) direktorei, arba (duomenys neskelbtini) vadovui). Šiame mechanizme išlieka tokia pati galimybė įkėlus į banką visus būtinus duomenis, juos koreguoti tol, kol šis banko pavedimas nėra pasirašytas. Šiame mechanizme nebeliko atsakingo asmens, kuris sutikrindavo visus bendrame apmokėjimo žiniaraštyje esančius duomenis ir galėjo jį pasirašyti turėdamas 1 proc. parašo teisės, be to, šis atsakingas asmuo turėjo galimybę patikrinti, ar toliau vykdant piniginį pavedimą banke buvo pervesta ta pati pinigų suma, kokią jis prieš tai buvo patikrinęs. Pagal naują darbo mechanizmą DUAS specialistės, kurios sutikrindavo DUM savo kuruojamo padalinio duomenis ir apie tai informuodavo vedėją, patikrinti, ar toliau į banką buvo pervesta būtent ta pati jų paskaičiuota piniginė suma, negalėjo, nes padalinio duomenys patenka į bendrą apmokėjimo žiniaraštį. Be to, laikantis subordinacijos principo specialistės negalėjo patikrinti, ar vedėja bankui įkėlė būtent tuos duomenis, kuriuos jos prieš tai jai pateikė. Tokiu būdu nėra galimybės patikrinti, ar specialistės pateikti duomenys sutapo su vedėjos duomenimis, perduotais bankui. Jo (S. M.) nuomone, I etapo darbo mechanizmo veikimo principas, kuriame egzistavo atsakingas asmuo, turintis 1 procento parašo teisę, atrodė žymiai saugesnis ir patikimesnis, todėl jis (S. M.) ne kartą teikė siūlymą (duomenys neskelbtini) direktorei sugrįžti prie ankstesnio darbo vykdymo mechanizmo, tačiau jo nuomonei nebuvo pritarta. Pasak jo, pirmos reformos etapo mechanizme buvo trys atsakingi asmenys, turintys parašo teisę (turint tam tikrą procentą 1, 20 ir 80) vykdant piniginius pavedimus į bankus, o po antrojo reformos etapo liko tik 2 atsakingi asmenys, turintys parašo teises ((duomenys neskelbtini) vedėjos - 20 proc. ir (duomenys neskelbtini) direktorės - 80 proc. arba (duomenys neskelbtini) vadovybės). Pasitarimuose, kuriuose buvo keliami klausimai dėl vykdomos darbo kontrolės, kalbant apie direktorės, turinčios 80 procentų parašo teisės, kontrolę, paaiškėjo, kad jos realiai nėra, o direktorė, neturėdama fizinių galimybių visko sutikrinti, pasitikėdama pasirašydavo jau suformuotus ir perduotus bankui pavedimus. Šiuose pasitarimuose dalyvaudavo ir buvusi (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja S. B., todėl ji žinojo minėto mechanizmo spragas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbo veikloje yra taikomas minėtas I etapo mechanizmas, kurio metu atliekamo bankinio pinigų pavedimo parašo teisės yra suteiktos trims atsakingiems asmenims (turint tam tikrą parašo procentą 1, 20 ir 80).

Liudytojas S. P. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas ir yra darbo užmokesčio apskaičiavimo programinės įrangos kūrėjas. Su S. B. bendravo darbo reikalais, nes ji buvo skyriaus vedėja, o jis pristatinėjo (duomenys neskelbtini) programinę įrangą, mokė, kaip su ja dirbti, kaip skaičiuoti darbo užmokestį. Programos pavadinimas – (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos darbo užmokesčio modulis. Personalinius darbuotojų duomenis į programą suveda Personalo tarnyba. Tai duomenys apie tai, kokioje tarnyboje darbuotojas dirba, koks yra jo darbo koeficientas, koks stažas, kokia kategorija, koks laipsnis. Pagal tai skaičiuojamas darbo užmokestis. Suvestus duomenis programoje galima buvo koreguoti. Iki 2018 metų būtent šio modulio auditavimas įdiegtas nebuvo, todėl nustatyti konkrečius vartotojų veiksmus iki 2018 metų galimybės nėra. Programos esmė yra tokia: yra paskaičiuojami atlyginimai, sudaromas sąrašas, kiek reikia pervesti pinigų į banką, padaromas pavedimas, suformuojamas failas, jis įkeliamas į banko programą ir paspaudžiama pervesti arba nepervesti pinigus. Ką pagal savo pareigas darydavo S. B., konkrečiai nežino, bet jie bendraudavo dėl pavedimų, ji kreipdavosi, jeigu kažkas programoje strigdavo. S. B. pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), ji buvo paskirta Darbo užmokesčio modulio programos prižiūrėtoja, todėl toje programoje turėjo daugiau teisių negu kiti vartotojai, ji teikdavo pasiūlymus dėl programos tobulinimo. S. B. darydavo pavedimus į banką, o kitos buhalterės to nedarydavo. Ji taip pat turėjo prisijungimus ir prie banko programos, ko neturėjo kitos buhalterės. Kokie, be S. B., darbuotojai turėjo prisijungimą prie banko - nežino. Kol nebuvo apjungta buhalterija į vieną departamentą, kiekviename apskrities komisariate būdavo buhalterė. Taisyti duomenis, kurie įvesti, pasirašyti ir pervesti į banką kiti darbuotojai negalėjo. S. B. taisyti galėjo, kadangi ji duomenis įkeldavo į banką ir banke galima taisyti. S. B. jo klausė, ar galima nustatyti, kas ištrynė įrašus, tačiau kada tai buvo, pasakyti negali, nes neprisimena. Būdavo tokių atvejų, kad reikdavo sužinoti, kas padarė tam tikrą įrašą, bet jie negalėdavo to padaryti, nes programa nebuvo skirta kontroliuoti įrašams. Šiuo metu programa patobulinta, kiekvienas įrašas yra saugomas ir galima nustatyti, kas darė taisymus. Tuo metu to nustatyti nebuvo galima, nes nebuvo tokios programos. Iki duomenų perdavimo į banką, t. y. iki S. B. pasirašant dokumentus, ji galėjo koreguoti duomenis. Pati programa pervesti į S. B. asmeninę sąskaitą 18 000 Eurų negalėjo. Be žmogaus įsikišimo taip negalėjo įvykti. Turi žmogus pasirašyti, kad pinigai atsirastų toje sąskaitoje. Darbo užmokesčio modulio administratoriumi šiuo metu yra S. M., o tada buvo dviese: S. M. ir S. B.. Valdybos viršininkas R. V. buvo nurodęs, kad be S. M. ir S. B. žinios jis (liudytojas) negali taisyti programos, t. y. klausimą turi derinti su jais. Duomenis į sistemą suveda Personalo skyriaus darbuotojai. Finansų skyriaus, kuriame dirbo S. B., darbuotojai koreguoti duomenis prieigos neturi, bet gali juos peržiūrėti. 2017 m. birželio mėnesį S. B. buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Yra tokių atvejų, kai reikia pervesti pinigus atleistiems darbuotojams. Čia toks atvejis ir buvo - (duomenys neskelbtini) vis tiek pervedinėjo S. B. atlyginimą. Ta darbuotoja, kuri formuoja failą, o šiuo atveju tai buvo S. B., iki pasirašymo failą koreguoti gali. Sistema numato darbo užmokesčio apskaičiavimo lapelių išrašymą. Juos formuoti galima bet kada, bet jie formuojami tada, kai padaryti visi paskaičiavimai. Jie formuojami mėnesio pradžioje, kadangi už mėnesį mokama kito mėnesio pradžioje. Lapelyje nurodoma, kokia yra alga, kiek priklauso už stažą, kategoriją, laipsnį, kiek atskaičiuota pajamų mokesčio, kiek sumokėta Sodrai, kiek pervesta į banką. Mokesčiai mokami mėnesio pradžioje, po to, kai perveda algas. Darbo užmokestis skaičiuojamas vieną kartą mėnesio gale, bet pinigus perveda du kartus: avansą ir likusią sumą. Per mėnesį padaromi du pavedimai. Kai pervedamas avansas, joks skaičiavimas nedaromas. Tiesiog pagal nurodytą sumą suformuojamas avansas, o likusi suma skaičiuojama atimant avansą ir kas lieka yra pervedama mėnesio pradžioje.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 184-185), liudytojas, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad darbo užmokesčio modulį sukūrė jis. Modulis pradėtas kurti 1996 metais, kai jis pardėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Informatikos ir ryšių skyriuje. (duomenys neskelbtini) šią programą pradėjo naudoti pirmas. Vėliau programą pradėjo naudoti ir kiti komisariatai, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2003 metais buvo priimtas sprendimas šią programą įdiegti visai Lietuvos (duomenys neskelbtini) sistemai. Programa nuo sukūrimo pradžios iki šiol yra nuolat tobulinama. Šios programos duomenys yra saugomi Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje, už duomenų saugą ir kopijas yra atsakingi Informatikos ir ryšių departamento specialistai. Iki 2018 m. darbo užmokesčio modulio auditavimas įdiegtas nebuvo, todėl nustatyti konkrečius vartotojų veiksmus iki 2018 m. galimybės nėra. Kiekvienas vartotojas turi savo slaptažodžius ir tam tikrą suteiktą teisę, t. y. tie vartotojai, kurie dirba su darbo užmokesčiu, negali atlikti veiksmų tų vartotojų, kurie dirba, pavyzdžiui, su transporto išlaidų kompensavimu, ir atvirkščiai. Iki 2017 m. gruodžio 29 d. visų (duomenys neskelbtini) ir specializuotų įstaigų finansų skyrių darbuotojai turėjo teises prisijungti prie savo įstaigos darbo užmokesčio duomenų. Iš darbo užmokesčio modulyje eksportuotoje „xml“ formato byloje nėra duomenų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti veiksmus atlikusį vartotoją. „xml“ bylos suformuojamos pagal bankų reikalavimus, o jiems duomenys pagal veiksmą atlikusį vartotoją nereikalingi. (duomenys neskelbtini) patarėją S. B. pažįsta ir su ja buvo ne kartą bendravęs darbo reikalais. Bendravimas vyko telefonu, el. paštu, jis buvo nuvykęs ir į pastarosios darbo vietą. S. B. pažįsta nuo to laiko, kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje. S. B. pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), ji buvo paskirta darbo užmokesčio modulio programos prižiūrėtoja, todėl toje programoje turėjo daugiau teisių negu kiti vartotojai ir teikdavo pasiūlymus dėl programos tobulinimo. S. B. niekada neprašė jo eksportuoti duomenis iš darbo užmokesčio modulio sistemos ir/arba juos persiųsti jos vardu (naudojant jos slaptažodžius) į „Swedbank“, AB. Pasitaikydavo atvejų, kad S. B. darant pavedimus, įvykdavo su pavedimu susijusios klaidos, tada ji jam (S. P.) atsiųsdavo ekrano kopiją, o jis jai paaiškindavo, kaip klaidą ištaisyti, pvz. neteisingai nurodyta darbuotojo sąskaita arba neužpildyta sąskaita. Visus pataisymus ji darydavo pati. Iškilus problemoms, jam nėra tekę jungtis prie S. B. darbo kompiuterių, nes ji visada atsiųsdavo ekrano kopiją elektroniniu paštu. Ar S. B. buvo suteiktas VPN (duomenys neskelbtini) tinkle, nežino. S. B. jo klausė, ar galima nustatyti, kas ištrynė iš darbo užmokesčio modulio įrašą, Tada jis paaiškino, kad tokios galimybės nėra. Kada tiksliai S. B. to klausė, nepamena. S. B. matant, jam neteko daryti „xml“ bylos taisymų, naudojant redaktorius. S. B. buvo paaiškinta, jog esant klaidoms, pataisymus reikia atlikti darbo užmokesčio modulyje ir suformuoti naują bylą. S. B. turėjo galimybę importuotus duomenis iš darbo užmokesčio modulio į banką koreguoti, keičiant darbuotojo pavardę, sąskaitos numerį ir pervedamą sumą, kiti darbuotojai to padaryti negali, nes neturi prisijungimų prie bankų. Atvejo, kad naudodamas savo vartotojo vardą jungtųsi prie S. B. kompiuterio, nepamena, nes kai atvažiuodavo į Vilnių, atsiveždavo savo kompiuterį.

Liudytojas L. F. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) Informatikos ir ryšių skyriuje, aptarnaudavo buhalterijos ir visus kitus kompiuterius. Per visą darbo laiką Buhalterijos skyriuje buvo trys ar keturios programos, jos keitėsi. Sprendimą su kokia programa dirbti priimdavo Buhalterijos skyriaus vadovybė. Buvo naudojama darbo užmokesčio apskaitos programa, paskutinė programa - darbo užmokesčio modulis. Reorganizacijos metu buvo pereinama nuo 1C programos iki dabartinės Darbo užmokesčio apskaitos programos. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 188-190), liudytojas, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2007 metų dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje, atsakingame už informacinių technologijų priežiūrą komisariate. Visą laiką buvo atsakingas už įstaigos kompiuterių priežiūrą. S. B. darbo metu kreipėsi į jį dėl gedimų, paklausti su kompiuterio veikimu susijusių klausimų. Ar jis jungėsi prie S. B. darbo kompiuterio bei kokiu būdu (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu), jis nepamena. Jei kietajame diske yra sukurtas katalogas „e0041268“, tai reiškia, kad jungėsi prie jos kompiuterio. Su darbo užmokesčio apskaitos programa, sutrumpintai vadinama „DUM“, jis yra susidūręs tik diegdamas jos klientus į darbuotojų kompiuterius. Kaip veikia ši programa, nežino, nėra jos pasileidęs, nes neturi prieigos, nebent su vartotojo duomenimis diegdamas vartotojo kompiuteryje. Ar S. B. kreipėsi su klausimais dėl darbo užmokesčio modulio darbo, nepamena, tačiau jos konsultuoti negalėjo, kadangi šiuo klausimu nėra kompetentingas. Tuos, kas kreipdavosi šiais klausimais, jis nukreipdavo pas šios programos kūrėją S. P.. Ar į jį (L. F.) su klausimais dėl „.xml“ formato bylų redagavimo kreipėsi S. B., nepamena. Kai buhalterinės apskaitos padalinį reorganizavo ir S. B. perkėlė į (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos valdybą, asmeninis bendravimas su ja pasibaigė, nes jų padalinys išsikėlė iš (duomenys neskelbtini), esančių patalpų ir jie nesusitikdavo. Gali būti, kad jis kreipėsi oficialiai, darbo klausimais. Pirmą kartą instaliuojant kompiuterį „Windows“ operacinė sistema prašo sukurti lokalų vartotoją, kuris gali būti bet koks raidžių rinkinys. Kadangi dideliam kiekiui vienodų kompiuterių dėl laiko taupymo kompiuterizuotos darbo vietos diegiamos iš to paties sukurto atvaizdo, sukurtas vartotojas perkeliamas į kitus vienodus kompiuterius. Tokiu būdu gali atsirasti vartotojai, neregistruoti (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje.

Liudytoja E. J. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus Atsikaitymo poskyrio vyresniąja specialiste. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) Audito ir darbo užmokesčio apskaitos skyriuje. S. B. buvo jos viršininkė. Ji (liudytoja) skaičiavo darbo užmokestį, pildydavo žiniaraštį, turėjo savo kuruojamą padalinį. Skaičiavo darbo užmokestį pagal pateiktus žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pateikdavo to skyriaus už žiniaraščių pildymą atsakingas asmuo. Kompiuterinėje programoje pagal žiniaraščius suvesdavo darbo užmokesčio duomenis. Būdavo, kad žiniaraščius siųsdavo elektroniniu paštu, o paskui pateikdavo per Dokumentų valdymo skyrių. Jeigu keisdavosi žmogaus pareigybė, koeficientas, tuos duomenis programoje matydavo. Dažniausiai duomenis sutikrindavo pagal įsakymus. Įsakymus persiųsdavo S. B. arba pateikdavo Personalo skyrius. Kai būdavo paskaičiuotos algos, pavedimus sukeldavo vedėja, t. y. jos informuodavo vedėją, kad atlyginimas jau paskaičiuotas ir vedėja formuodavo pavedimą ir įkeldavo jį į banką. Vedėja galėjo prisijungti prie jų suvestų duomenų. Ar galėjo vedėja taisyti jų suvestus duomenis, nežino. Jeigu ji pakoreguodavo, sukeltų į banką duomenų darbuotojos matyti negalėdavo. Duomenys iš žiniaraščių į sistemą persikeldavo automatiškai. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 191-195), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) pagal savo pareigybę vykdė jai priskirtų (duomenys neskelbtini) padalinių darbo užmokesčio paskaičiavimus, pateiktų žiniaraščių, pažymų dėl darbo užmokesčio ir pažymas pensijoms paskaičiuoti, sutikrinimus, darbo užmokesčio atestatų (pažymėjimų) ir kitas skyriaus vedėjos paskirtas funkcijas. Dirbant (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui vadovavo A. F., po to N. L.. Į atsiskaitymo poskyrio vedėjos pareigas buvo paskirta S. B., kuri šias pareigas užėmė iki reformos. Kiekvieno aptarnaujamo (duomenys neskelbtini) padalinio priskirtas tam tikras asmuo pildo elektroninį žiniaraštį, kurį iki kiekvieno mėnesio 2 d. turi pateikti atsiskaitymo poskyriui. 2016-2017 metais žiniaraščiai iš padalinių buvo gaunami per DVS arba per poskyrių vedėją, arba pateikiami tiesiogiai šį padalinį kuruojančiam specialistui. Iš padalinio gautas žiniaraštis sukeliamas į Darbo užmokesčio programą, kuri naudojama nuo 2015 metų spalio mėnesio. Tada skyriaus specialistas, tame tarpe ir ji (liudytoja), sutikrina visus duomenis: ligos, atostogos, viršvalandžius, suteiktas poilsio dienas, suminius viršvalandžius, darbas poilsio dienomis, „mamadieniai“, suteiktos kompensuojamos poilsio dienos. Aptikus neatitikimus apie tai informuojamas to padalinio įgaliotas asmuo arba padalinio viršininkas. Sutikrinus žiniaraštį apie tai informuojama poskyrio vedėja, kuri pati suformuoja bendrą pavedimą dėl atlyginimų išmokėjimo, kuriame yra nurodytos pareigūnų pavardės ir jiems išmokamų pinigų dydžiai. Būtent poskyrio vedėja šiuos pavedimus įkelia į bankus. Ji (liudytoja) galėdavo suformuoti pavedimus, susijusius su atsiskaitymu (ar perkėlimu) arba dėl atostogų išmokėjimo. Tokius pavedimus ji perduodavo poskyrio vedėjai S. B., kuri šiuos pavedimus perduodavo į banką. Kiekviena iš atsiskaitymo poskyryje dirbusių specialisčių, apskaičiuojant darbo užmokestį, dirbant su darbo užmokesčio programa, turėjo tokias pačias teises, t. y. įkėlus gautą žiniaraštį ir jį sutikrinus apie tai informuoti poskyrio vedėją, kuri toliau pagal esamus ir sutikrintus žiniaraščius formuodavo pavedimus ir juos siųsdavo bankui. Nuo 2017 metų vidurio po įvykusios reformos visi (duomenys neskelbtini) finansų skyriai buvo centralizuoti ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) prie LR VRM (duomenys neskelbtini), kurioje yra skyriai: Darbo užmokesčio skyrius, Turto skyrius, Finansinių operacijų ir atskaitomybės skyrius. Ji dirba darbo užmokesčio skyriuje vyresniosios specialistės pareigose. Šiam poskyriui pradžioje vadovavo S. B.. Darbo pobūdis šiame skyriuje buvo toks pats, t. y. ji atliko tokias pačias funkcijas, susijusias su darbo užmokesčiu, t. y. gauti žiniaraščiai įkeliami į darbo užmokesčio programą ir sutikrinami visi būtini duomenys, apie tai informuojama skyriaus vedėja, kuri formuoja ir siunčia į banką pavedimus. Nuo 2018 metų pradžios ši tvarka šiek tiek pakito, t. y. sutikrinus žiniaraščius jie apskaičiuoja numatytą bendrą tam tikro padalinio darbo užmokesčio sumą, kurią pateikia atsakingam už pavedimų formavimą asmeniui. 2017 metų gruodžio, lapkričio ir spalio mėnesių atlyginimų ir avansinių mokėjimų pavedimų ji neformavo, bet tam tikrus pavedimus, pvz. atsiskaitymus ar atostogas, ji galėjo suformuoti. Ant kai kurių darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių yra jos (liudytojos) antspaudai su parašais ir realiomis datomis. Ji, paprašyta S. B., pastarosios jau suformuotą bankinį pavedimą, kuris jau buvo atspausdintas, užregistravo vidiniame (duomenys neskelbtini) numatytame N diske, kuriame yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registras. Pagal atsiskaitymo skyriaus vidinę tvarką tokie suformuoti pavedimai yra spausdinami ir registruojami siekiant sutikrinti visus turimus duomenis. Kadangi šių pavedimų ji neformuoja, jų turinio ir juose esančių duomenų tikrumo patvirtinti negali. Jos antspaudo ir parašo tokiuose dokumentuose buvimas reiškia, kad šį dokumentą S. B. pavedimu ji užregistravo minėtame registre. Darbo užmokesčio (atlyginimo ir avanso) pavedimus pagal kompetenciją formuodavo skyriaus vedėja S. B.. Suformuotų pavedimų ji (E. J.) nebemato ir netikrina.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2017 m. buvo vaiko priežiūros atostogose, į darbą grįžo spalio mėnesį. Dirbo Darbo užmokesčio apskaičiavimo skyriuje vyriausiąja specialiste, skaičiavo (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestį. S. B. buvo jos viršininkė. Ji (liudytoja) duomenis suvesdavo į žiniaraščius, po to juos pateikdavo S. B., kuri duomenis perkeldavo į banką. Prisijungimo prie banko slaptažodžių tuo metu neturėjo. Kiekvienas darbuotojas turi savo prisijungimo prie programos duomenis, kuriuos žino tik jis pats. Kai importuodavo informaciją (žiniaraščius), ją sutikrindavo ir perduodavo S. B.. Jeigu pastaroji norėtų ką nors taisyti, turėtų atsiklausti jos (liudytojos). Tokių atvejų, kad S. B. taisytų duomenis, nepamena. Kai ji suskaičiuodavo atlyginimus visiems Utenos PK darbuotojams, atspausdindavo banko dokumentus ir nešdavo S. B.. Ji suformuodavo failą ir sukeldavo duomenis į banką. S. nešdavo popierinį variantą to, ką priskaičiavo. Tada S. B. pati susiformuodavo specialų failą, į kurį būtų galima įkelti pagal jos (liudytojos) pateiktą popierinį žiniaraštį. Mano, kad suformuoto failo redaguoti negalima. Kuomet ji įkelia failą į banką, patikrina, ar įkelta teisinga informacija, po to patvirtina 1 procentu ir daugiau niekas redaguoti failo negali, nes kitaip turi atšaukti jos pavedimą. Pavedimą atšaukti kitas asmuo gali, bet ji (liudytoja) tada matys, kad pavedimas atmestas. Ji nematė, kad pavedimas kada nors būtų atšauktas. Kol į banką įkeltas pavedimas nebus pasirašytas 100 procentų parašo teisę turinčių asmenų, pinigai iš banko nebus gauti.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 196-198), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad iki 2017 metų vasaros dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje, pradžioje Turto poskyryje, nuo 2008 metų perėjo dirbti į atsiskaitymo poskyrį, Skyriaus specialistės pagal joms priskirtus kuruoti (duomenys neskelbtini) padalinius vykdė darbo užmokesčio apskaičiavimą. Kiekvienai specialistei kuruojamas padalinys pateikdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos specialistė sutikrindavo ir galutinį sutikrintą variantą perduodavo poskyrio vedėjai S. B., kuri toliau suformuodavo mokėjimų pavedimus į bankus. Visus klausimus, susijusius su piniginėmis lėšomis ir pavedimais į bankus, tvarkė tik vedėja, specialistės to nedarė ir tokių įgaliojimų neturėjo. Galimai 2015 metais buvo įdiegta nauja programa, vadinama „C1“, į kurią reikėjo perkelti gauto tam tikro žiniaraščio duomenis, duomenis iš personalo ir kitus būtinus duomenis. Skyriui vadovavo S. B., kuri taip pat užėmė ir šio skyriaus patarėjos pareigas. Iš kuruojamo padalinio gavusi žiniaraštį, jį (liudytoja) sukelia į darbo užmokesčio programą, kur taip pat sukrenta duomenys iš personalo, po to apskaičiuojamas atlyginimas, po to žiniaraščius pateikdavo skyriaus vedėjai, kuri, prijungusi prie sutikrinto žiniaraščio, suformuodavo pavedimą ir jį išsiųsdavo į banką. Tokiu pačiu būdu galimai dirbo ir kitos specialistės. Iki apytiksliai 2018 metų pavasario visus pavedimus į bankus galėjo atlikti tik skyriaus vedėja S. B.. Tokių teisių specialistės neturėjo. Vėliau, nuo maždaug 2018 metų pavasario, kai S. B. išėjo iš darbo, vadovai pavedė pavedimus į bankus formuoti ir vykdyti kiekvienai vyriausiajai specialistei, tačiau jos parašas vykdant pavedimus į banką nėra galutinis, jį dar turi patvirtinti ir kiti įgalioti asmenys - naujai paskirtas vedėjas S. M. ir (duomenys neskelbtini) patarėjas R. V.. Atliktų pavedimų į bankus sąrašus pasirašo juos sudariusi vyr. specialistė, skyriaus vedėjas ir Biudžeto apskaitos valdybos direktorius.

Liudytoja A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Personalo skyriuje. Maždaug prieš pusantrų metų ją pakvietė Imuniteto valdybos pareigūnas apklausai. Jos klausė, ar ji turėjo kažkokių kitų pajamų. Be darbo užmokesčio ji jokių kitų pajamų neturėjo. Darbo užmokestis jai būdavo pervedamas į banko Swedbank sąskaitą. Pinigus gaudavo du kartus per mėnesį: avansą ir algą. Iš kokios sąskaitos buvo mokamas darbo užmokestis, nežino. Pinigų: 2017-08-08 - 985,50 Eur, 2017-08-08 – 650,00 Eur, 2017-09-09 - 692,78 Eur, 2017-09- 19 – 700,00 Eur, 2017-10-09 - 991,90 Eur, 2017-10-19 – 800, Eur, 2017-11-10 - 1137,50 Eur, 2017-11- 20 - 900 Eur ji (liudytoja) negavo. Apie tokias sumas pirmą kartą girdi. Išskyrus darbo užmokestį, nėra pastebėjusi kažkokių kitų piniginių įplaukų į sąskaitą. Ji gauna 600,00 Eur algą ir 300,00 Eur avansą. Nagrinėjamu laikotarpiu avanso gaudavo apie 300,00 Eur, 650,00 eurų ar 800,00 eurų avanso nėra gavusi. Tokių sumų, kaip 991,00 Eur 962,00 Eur, 1137,00 Eur atlyginimo tikrai negavo. Personalo skyrius bendradarbiauja su Finansų skyriumi. Programos yra pilnai susietos – Finansų skyriaus darbuotojai mato viską, ką Personalo skyrius suveda. Finansininkė, kuri kuruoja tą pačią zoną, viską tikrina du ar tris kartus. Kai Personalo skyriaus darbuotojas suveda informaciją, programinė įranga perduoda ją Finansų skyriui. Jie mato tai, kas yra suvesta. Šiuo metu visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 3-8), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad ji dirbo Personalo skyriuje, buvo atsakinga už pareigūnų ir kitų darbuotojų asmens bylas, pažymėjimus ir t. t. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini)Personalo administravimo valdybą vyresniąja specialiste. S. B. buvo darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja. Dirbdama (duomenys neskelbtini) iki maždaug 2013 metų, ji (A. B.) atlyginimą gaudavo į SEB banką, tačiau po to atsidarė sąskaitą banke Swedbank ir iki šiol atlyginimą gauna į šio banko savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš darbovietės darbo užmokestį gaudavo ir gauna du kartus, t. y. avansą, kuris mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos ir atlyginimą, kuris mokamas iki einamojo mėnesio 10 dienos. Taip pat jai kartais buvo pervedamos išmokos už nedarbingumą, atostoginiai ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos. Kol dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį jai mokėjo (duomenys neskelbtini). Kai perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) - darbo užmokestis mokamas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Atvejo, kad būtų gavusi pinigines lėšas iš (duomenys neskelbtini), kai ten nedirbo, nebuvo, nes ji visuomet žino, kiek lėšų yra jos banko sąskaitoje. Kodėl jos anketiniai duomenys ir banko sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) išmokėjimų žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. tuo metu, kai ji jau dirbo (duomenys neskelbtini), paaiškinti negali, nes nežino.

Liudytoja J. G. parodė, kad nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini) komisariate Valdymo organizavimo skyriuje. Darbo užmokestis jai mokamas iš (duomenys neskelbtini) komisariato sąskaitos. Pinigus gauna du kartus per mėnesį: atlyginimą ir avansą. 2017 m. dirbo įvairiose pareigose, laikinai vadovavo, todėl kartais gaudavo priedą prie algos. Vienu metu dviejose pareigose nedirbo, tiesiog gaudavo priedą už pavadavimą. Nagrinėjamu laikotarpiu jos darbo užmokestis, be mokesčių, buvo maždaug 900 – 1000 eurų, su avansu – 1200 eurų. Avanso gaudavo 230 eurų. Kad be šių pinigų būtų gavusi kokias nors kitas pajamas, nepastebėjo. Pinigų gaudavo tiek, kiek būdavo parašyta atsiskaitymo lapelyje. 680 eurų avanso, 1365 eurų atlyginimo niekada nėra gavusi. Daugiau pinigų, negu priklauso, niekada negavo.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 11-16), liudytoja, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 1994 metų dirba (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose padaliniuose. Nuo 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini) Valdymo organizavimo skyriaus Įstaigos valdymo poskyryje. Atlyginimą gauna į banką Swedbank du kartus per mėnesį, t. y. atlyginimą (700 - 800 Eur) ir avansą (230,00 Eur). Avanso suma nesikeičia. Pažįsta S. B., santykiai darbiniai. 2017-11-10 į jos (liudytojos) sąskaitą, esančią banke Swedbank, buvo pervestas atlyginimas - 772,62 eurų, 2017-11-20 - avansas 230,00 eurų, 2017-12-08 pervestas atlyginimas - 772,62 eurų, 2017-12-20 avansas – 230,00 eurų. Taip pat į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kas mėnesį ji gauna atsiskaitymo lapelius, kuriuose nurodytos pajamos. 2017 m. 11 mėn. atsiskaitymo lapelyje nurodytos sumos – 230,00 eurų ir 772,62 eurų, 2017 m. 12 mėn. sumos – 230,00 eurų ir 772,62 eurų atitinka pervestas į sąskaitą sumas. Atsiskaitymo lapelius į el. paštą iš savo el. pašto atsiunčia galimai skyrių kuruojanti darbuotoja E. J.. Nurodytais mėnesiais papildomų pajamų iš (duomenys neskelbtini) ji negavo.

Liudytoja E. J. (E. J.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) komisariato viršininku. Žino, kad buvo pasinaudota jo sąskaitos eilute, kažkokiu būdu nuskaičiuoti pinigai, kurių jis negavo. Nuskaičiavo ne jo pinigus, o tiesiog iš jo eilutės, kur yra skiriamos darbo užmokesčio lėšos, kažkaip buvo nuskaičiuota ir pasisavinta. Į kieno sąskaitą ir kaip buvo nuskaičiuota - nežino. Kokios buvo sumos - neatsimena. Darbo užmokestį gaudavo du kartus per mėnesį: 290,00 eurų avansą, o likusi dalis yra alga. Iš viso per mėnesį gaudavo apie 1200,00 eurų. Kitų pinigų, išskyrus darbo užmokestį, negavo. 740,00 eurų dydžio avanso negavo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 19-22), liudytojas, be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad nuo 2016 metų vasaros dirba (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto antrajame komisariate. S. B. nepažįsta, tik yra girdėjęs, kad ji dirbo finansų apskaitos padalinyje. Kada ji perėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nežino. Kas finansų padalinyje buvo atsakingas už darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų apskaičiavimą (duomenys neskelbtini) darbuotojams, nežino. Jis visuomet pasitikrina ir palygina, kiek jam būna apskaičiuota darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelyje ir kiek jam būna išmokama pinigų į banko sąskaitą. Nepamena, kad būtų pastebėjęs neatitikimus. Kiek jam buvo priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais nepamena, tačiau už tą laiką peržiūrėjęs atsiskaitymo lapelius, kurie jam atsiunčiami į darbo elektroninį paštą, ir banko sąskaitos išrašą, gali pasakyti, kad 2017 lapkričio mėnesį buvo paskaičiuota 290,00 eurų avanso ir 1871,50 eurų atlyginimo. Pagal Swedbank banko sąskaitos išrašą, jam 2017-11-20 buvo iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išmokėta 290,00 eurų, o 2017-12-08 išmokėta 1871,50 eurų. Kad lapkričio mėnesį būtų priskaičiuota 740,00 eurų jis negirdėjo ir tokios sumos negavo. Pagal atsiskaitymo lapelį ir banko sąskaitos išrašą 2017 gruodžio mėn. jam buvo paskaičiuota 290,00 eurų avanso ir 1715,02 eurų atlyginimo. Avansas už gruodžio mėn. jam buvo išmokėtas 2017-12-20, o atlyginimas - 2017-12-29. Kad už gruodžio mėnesį būtų priskaičiuotas 740,00 eurų avansas, nieko nežino, ir tokių pinigų negavo.

Liudytojas S. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) viršininku, įstaigos vadovu. S. B. iki centralizavimo dirbo (duomenys neskelbtini) vedėjos pavaduotoja. Po centralizacijos ji dirbo (duomenys neskelbtini), Buhalterinės apskaitos valdyboje patarėja. Buvo centralizuota buhalterinės apskaitos funkcija, o tai reiškia, kad visi buhalteriai, t. y. Finansų poskyrio darbuotojai turėjo galimybę pereiti į (duomenys neskelbtini) naujai sukurtą struktūrinį padalinį, ir jie nebedirbo (duomenys neskelbtini) komisariate. 2017 m. gruodžio 29 d. jam buvo pateikta pasirašyti darbo užmokesčio pavedimus už gruodžio mėnesį. Kadangi buvo metų pabaiga ir buhalteriai norėjo greičiau sutvarkyti metinę buhalteriją, jis buvo skubinamas pasirašyti pavedimus. Kas skubino pasirašyti, tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad skambino ir pati S. B. bei prašė pasirašyti. Pasirašęs pavedimus, patikrino sąrašą ir jame pamatė S. B. pavardę. Tai jam sukėlė įtarimų, nes S. B. tuo metu (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Tuomet jis paskambino į Buhalterinės apskaitos valdybą ir liepė patikrinti, ar tai yra techninė klaida ir kodėl yra pervedami pinigai nebedirbančiam darbuotojui. Taip pat paprašė patikrinti, ar nėra daugiau tokių pavedimų. Kitą dieną jį informavo, kad S. B. grąžino 1600,00 eurų. Kadangi nesulaukė informacijos, sausio 2 d. pats detaliau patikrino mokėjimų duomenis už penkis mėnesius ir pastebėjo, kad jų įstaigoje nedirbančiai S. B. reguliariai buvo pervedamos piniginės lėšos, kurios svyravo nuo 800 eurų iki 1600 eurų. Tai galėjo būti laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 1 d. ar nuo birželio 1 d., t. y. pervedimuose buvo parašyta, kad tai atlyginimas arba avansas, t. y. pervedamos darbo užmokesčio lėšos. 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pervesti 985 eurai, sąrašuose parašyta, kad tai – atlyginimas; 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo pervesta 650 eurų, sąrašuose parašyta, kad tai - avanso pervedimas; 2017 m. spalio 19 d. buvo pervesta 800 eurų; 2017 m. lapkričio 10 d. – 11137,50 eurų, nurodant, kad tai atlyginimo pervedimas; 2017 m. lapkričio 20 d. – 900 eurų, nurodant, kad tai avanso pervedimas; 2017 m. gruodžio 8 d. – 1365 eurų, nurodant, kad tai atlyginimo pervedimas. Nustatęs tokius pinigų pervedimus, įtarė, kad tai yra nusikalstama veika, todėl parašė tarnybinį pranešimą, informavo (duomenys neskelbtini), kad nustatė tokius faktus ir prašė įvertinti bei priimti sprendimą pagal kompetenciją. Taip pat vėliau buvo nustatyta, kad žiniaraščiuose buvo nurodytos vienos sumos, o realiai buvo gaunamos visai kitos sumos, t. y. pasinaudojus žmogaus pavarde, pinigai buvo pervedami kitur. Kai sužinojo apie šitą faktą, kreipėsi dėl tyrimo pradėjimo. Iki centralizacijos pinigų pervedimų pavedimus tvirtindavo Finansų skyriaus vedėja arba pavaduotoja, jis (liudytojas) arba jo pareigas einantis darbuotojas.

Liudytoja A. F. parodė, kad dirbo Finansų skyriaus vedėja, o S. B. dirbo Finansų skyriaus Atsiskaitymų poskyrio vedėja. 2015 metais (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis buvo skaičiuojamas buhalterinės apskaitos programa „1C:Organizacija“. (duomenys neskelbtini) departamentas nuo 2015 m. spalio 1 d. pavedė (duomenys neskelbtini) pradėti dirbti su darbo užmokesčio sistema POLIS. Tai ir buvo jos išėjimo iš darbo priežastis, nes negalėjo duoti pavedimo Finansų skyriaus darbuotojams pradėti dirbti su šia programa, nes programa buvo nepabaigta, nebuvo jokios procedūrų joje kontrolės. Nebuvo jokio aprašymo, jokių mokymų, bet darbuotojus primygtinai spaudė pereiti prie tos sistemos. Normalioje programoje yra vartotojas buhalterijos darbuotojas „vardenis pavardenis“ su savo slaptažodžiu. Kiekvienas turi savo slaptažodį ir kiekvienas įėjimas į sistemą suteikia jam įrašą, t. y., kad būtent tas darbuotojas padarė būtent tą. Visos funkcijos, kas yra atliekama, yra sistemoje pažymima. Taip buvo senoje programoje. Dirbant pagal naują programą nebuvo jokių galimybių išsiaiškinti, jeigu iškiltų klausimas, kas kur ir kada darė įrašus, t. y. administratoriaus paprašius tokios informacijos, jos negautų. Iš darbo išėjo, nes negalima buvo sukontroliuoti darbuotojų darbo programoje. Bet kuris darbuotojas, kuris dirba pagal tą sistemą ir turi pasirašymo, skaičiavimo, pasižiūrėjimo, duomenų įvedimo teisę, programoje galėjo daryti bet ką. (duomenys neskelbtini) programą kūrė S. P.. Darbuotojus konsultuoti, apmokyti turėjo S. M., kuris (duomenys neskelbtini) skaičiavo darbo užmokestį. Konsultacijos vykdavo elektroniniu paštu. Buvo žadėtos konsultacijos ir apmokymai, tačiau į telefono skambučius neatsakinėjo, viskas vykdavo elektroniniu paštu, bet ne visada būdavo atrašoma. Tokiu būdu, darbuotojai negavo informacijos dėl darbo su nauja programa. Darbuotojos viską suvesdavo į žiniaraščius, ateidavo pas S. B. atspausdinti išmokėjimo žiniaraščių, o S. B. reikėjo tą patį sukelti į bankus. S. B. turėjo prisijungimo slaptažodžius tik įėjimui į banką ir pavedimų sukėlimui.

Kol ji (liudytoja) dar dirbo (duomenys neskelbtini), apie neužbaigtą programą su S. B. kalbėjo ir ji apie tuos programos trūkumus žinojo.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Šioje byloje yra surašęs 2018-02-08 tarnybinį pranešimą dėl specialisto išvadoje ir AB banko „Swedbank“ raštuose pateiktų duomenų. Šiam tarnybiniam pranešimui surašyti jam buvo pateikta specialisto išvada dėl kompiuterinės technikos tyrimo, AB „Swedbank“ pateikti dokumentai. Surašant tarnybinį pranešimą peržiūrėjo banko dokumentus, juos sulygino. Sulygino dokumentų vertę, ar tikrai atitinka elektroninis dokumento atitikmuo, ar tie dokumentai identiški. Lygino kiekvieną dokumentą. Sumos atitikdavo išmokėtą sumą, kurią išmokėti nepriklausė. Vienu atveju pinigai buvo išdalinti dviem komisariate dirbantiems žmonėms, bet jie tiek pinigų nebuvo gavę. Į klausimą, kaip paaiškinti tą situaciją, kad paskaičiuota viena suma, o po to pervesta kita suma, dalis pervesta į vieną sąskaitą, dalis - į kitą sąskaitą, liudytojas paaiškino, kad to padaryti netyčia, nesąmoningai nebūtų galima. Tik nežino, negali tvirtinti, kas tai darė. Šie failai rasti būtent tame įrenginyje, kurį tyrė specialistas. Jis išvadas teikė tik iš tų failų, kurie rasti tirtame įrenginyje, kuriuo tuo metu naudojosi kaltinamoji. Šiuos failus jis palygino su bankų pateiktais failais, būtent tais dokumentais, kuriuos pateikė bankai. Nustatyta, jog buvo ištraukti duomenys iš (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio apskaitos modulio, suformuotas failas ir tas failas išsaugotas. Darbo užmokesčio apskaitos sistemoje suformuotas failas buvo persiunčiamas bankui. Kaltinamajai būdavo pervedama ta suma, kuri būdavo nurodyta tame faile. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio apskaitos sistemos ištrauktuose pakoreguotuose duomenyse, tame suformuotame faile jau nebūdavo jos pavardės arba būdavo įrašyta kita pavardė. Žiniaraščiuose taip pat būdavo įrašyta kita pavardė. Pačioje sistemoje tikriausiai būdavo ištaisoma. Neuždavus tam tikrų parametrų, programa pati taisyti nieko negali. Teoriškai galimybė pataisyti patį failą tikriausiai irgi būtų. To failo yra duomenys - yra sukūrimo data ir laikas, tad matytųsi failo modifikavimo laikas, matytųsi, kada jis yra sukurtas ir kada modifikuotas. Kaip buvo nagrinėjamu atveju – nepamena. Mano, kad failo formavime failo pavadinimas susidėdavo iš datos, kada jis suformuotas, bei valandos ir minučių. Jo pavadinime taip ir matydavosi. Pavyzdžiui, failas vadinasi 10091321, reiškia jis suformuotas spalio 9 d., 13 val. 21 min. Kada iš sistemos būdavo ištraukiami duomenys, (duomenys neskelbtini) sistema tam failui automatiškai suformuodavo pavadinimą pagal formavimo datą. Eksportuojant duomenis iš sistemos, ji tą failą įvardindavo pagal datą ir laiką. Pagal mėnesį, dieną, valandas ir minutes. Nustatyta, kad failai buvo pakeisti, vieni buvo suformuoti ir išsiųsti į banką, o paskui atsirado kiti failai, kurie jau skiriasi. Praktiškai jų neturėtų būti, kadangi išsiuntus į banką, tų failų daugiau iš sistemos nebereikia. Spausdinama iš to failo, kuris išsiųstas į banką, formuojamas žiniaraštis ir dedamas į bylą. Matyti, kad tuose vėliau ištrauktuose failuose atitinka duomenys su tais, kurie buvo dalinai įdėti į žiniaraščius, ir neatitinka su banko duomenimis. Su banko duomenimis atitinka tas failas, kuris buvo išsiųstas į banką, kur buvo įrašyta sąskaita, kam pervesti pinigus. Taip gautis netyčia negali. Čia galima klastoti kažką, ypatingai tuo atveju, kai pervesta buvo dviem skirtingiems pareigūnams, išdalinta suma. Išdalinti tą sumą atsitiktinai niekaip neįmanoma. Tą sumą reikia apskaičiuoti, kad ji būtų išdalinta vienam - dviem. Pirminė suma, kuri buvo pateikta bankui, atsiranda jau kito asmens vardu. Tokio taisymo yra du būdai: arba pačioje sistemoje pakeičiant, arba ištraukus bei koregavus failą. Sistema pati, be žmogaus, to pakeisti negali. Tuos pataisymus darė fizinis žmogus. Patikrinus iš banko gautus duomenis, kiek buvo pervesta S. B., nustatyta, jog ji tuos pinigus ir gavo. Lygiai tas pačias sumas, kur buvo nurodyta ir keista tuose failuose. Pirminė suma buvo 11 000 eurų, o vėliau auditas ar specialistai, kurie surašė išvadą, dar nustatė panašią sumą. Tie pinigai tuo metu atsirado pas kaltinamąją. Atlikus tyrimą, jam kilo mintis, ar nebuvo užfiksuoti kibernetiniai incidentai, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) informacijos valdybą ir gavo atsakymą, kad tokių incidentų su įsibrovimu sistemoje nebuvo užfiksuota.

Pati programa gali atlikti tik jai užduotus veiksmus arba pasikartojančius tuos pačius veiksmus, o čia sistemoje matyti atlikti skirtingi veiksmai - vienu atveju išdalinta keliems žmonėms, kitam žmogui pervesti pinigai, kitu atveju - nurodyta pavardė sutampa, o tik sąskaitos numeris skiriasi. Taigi buvo atlikti skirtingi veiksmai. Priklauso nuo to, kokiame banke vykdomos operacijos. Kaip pavyzdžiui, banke SEB nurodžius vieną vardą ir pavardę, o kitą sąskaitą, bankas pinigų neperves, nes skiriasi mokėjimo duomenys, o banke Swedbank, nurodžius vardą ir pavardę, bet kitą sąskaitą, pinigai bus pervesti būtent į tą sąskaitą. Atlikti taisymus Buhalterinės apskaitos programoje galėjo vartotojai, kurie turėjo teisę, prieigą. Kiek tokių žmonių buvo, pasakyti negali. Darbuotojas negali tvarkyti kito padalinio žiniaraščio, gali tik tą, kur jam yra suteikta prieiga.

Liudytoja L. A. parodė, kad palaiko 2018-06-04 ataskaitą (t. 2, b. l. 5-36) ir paaiškino, kad atliko (duomenys neskelbtini) auditą dėl darbo užmokesčio panaudojimo teisėtumo. Auditą atliko (duomenys neskelbtini) Centralizuoto vidaus audito skyrius. Vidaus audito skyrius tuo metu buvo centralizuotas, kadangi jis buvo atsakingas už visos (duomenys neskelbtini) sistemos vidaus auditus. Atliktas vidaus auditas neapėmė konkretaus asmens veiksmų vertinimo, kadangi vidaus auditai nėra orientuoti į vieno asmens veiksmų atlikimą. Tai buvo sisteminis vidaus auditas, kurio objektas buvo darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumas. Atliekant vidaus auditą buvo siekiama įsitikinti, kad darbo užmokesčio apskaičiavimas yra tinkamas ir efektyviai veikia visu audituojamu laikotarpiu, t. y. 2017 metais, įvertinti, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo procesuose naudojami informaciniai ištekliai užtikrina apsaugą nuo neteisėtų lėšų panaudojimo, įsitikinti, kad priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos buvo mokami pagrįstai ir laikantis teisės aktų bei pateikti rekomendacijas (duomenys neskelbtini) vidaus kontrolės sustiprinimui. Tai apėmė darbo užmokesčio pagrindų vertinimus, buvo žiūrima tiek priedų mokėjimo pagrindai, tiek priemokų mokėjimo pagrindai, tiek vienkartinės piniginės išmokos. Buvo atlikta vidaus audito procedūra, siekiant įvertinti informacinių išteklių, t. y. darbo užmokesčio modulio programos bei kitų pasitelkiamų gretutinių programų, kurios naudojamos darbo užmokesčio apskaičiavimui, patikimumą. Audito metu atliko detalias vidaus audito procedūras ir patys testavo konkrečias programas, prieigą prie jų, galimybes koreguoti, galimybes atlikti tam tikrus veiksmus tarp skirtingų sistemų, importavimą, eksportavimą ir panašius dalykus. Visa tai yra užfiksuota darbo dokumentuose. Nustatyta buvo gana nemažai faktų. Dalis apėmė ne tik konkrečius, su byla susijusius, bet ir kitus veiksnius. Pirma ataskaitos dalis apėmė teisinio reglamentavimo spragas ir trūkumus. Kadangi (duomenys neskelbtini) departamentas teikė centralizuotos buhalterinės apskaitos paslaugas (duomenys neskelbtini) įstaigoms, tai buvo skirtingai apibrėžtos vidaus kontrolės funkcijos skirtingose paslaugų teikimo sutartyse, konkrečiai su (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skirtingai apibrėžta. Taip pat buvo šiek tiek nustatyta spragų dėl finansų kontrolės funkcijų priskyrimo konkretiems darbuotojams. Taip pat buvo tam tikrų neatitikčių teisės aktų reikalavimams dėl vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo. Taip pat buvo nustatyta eilė neatitikčių dėl darbo užmokesčio modulio naudojimo (duomenys neskelbtini) ir jam pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio mokėjime. Pateikė eilę rekomendacijų dėl to modulio veiklos tikslinimo, pradedant techniniu aprašymu, baigiant vaidmenų apibrėžtimi ir prieigos kontrole. Taip pat buvo pateikta eilė rekomendacijų, susijusių su tam tikrų sutarčių laikymusi, su tikslinimu, su vidaus kontrolės taisyklių koregavimais, dėl dalies neapskaityto darbo užmokesčio, nesužiūrėtų permokų, dėl priskyrimo vaidmenų, bylų apskaitos, dėl atskirų (duomenys neskelbtini) įstaigų neatitikčių, išmokant priedus ir priemokas, dėl dokumentacijos ir panašiai. Šioje byloje atliko vidaus kontrolės procedūrų vertinimą, t. y. vidaus kontrolės sistemos reglamentavimo apibrėžtį, vertino, kiek yra teisės aktais reglamentuotas išankstinės einamosios ir paskesniosios kontrolės funkcionavimas darbo užmokesčio srityje. Taip pat vertino informacinių sistemų veikimą vaidmenų (vartotojo rolių) apibrėžtis, suteikimo tvarką, keitimus, sankcionavimus ir kitus dalykus. Taip pat vertino prieigą prie darbo užmokesčio modulio ir programos 1C, atliko kryžmines procedūras, siekdami įvertinti ir sutikrinti pateiktą informaciją ir išrašus arba duomenis iš darbo užmokesčio modulio už 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, bei sutikrinti su atspausdintais darbo užmokesčio modulio suvestinėmis, t. y., kurias spausdino konkrečiai S. B., ir tie dokumentai buvo su jos parašais, o taip pat sutikrino duomenis su buhalterinės apskaitos programos 1C duomenimis, t. y. pinigų likučius ir jų skirtumus. Būtent šių procedūrų metu buvo nustatyti esminiai skirtumai tarp darbo užmokesčio modulio informacinėje sistemoje esančių duomenų, tarp spausdintų iš šio modulio išrašų ir tarp 1C buhalterinės programos duomenų. Iš esmės darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimo pagrindas yra darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Ten yra vienkartinės išmokos, yra (duomenys neskelbtini) arba apskrities viršininko įsakymai dėl tų išmokų skyrimo. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius tvirtina konkretaus padalinio vadovas. Žiniaraščiai yra pirminė kontrolės grandis, jie pateikiami kuruojančiam buhalterinės apskaitos darbuotojui. Kiekvienam darbuotojui buhalterinėje apskaitoje yra priskirta įstaiga ir padaliniai, kuriuos jis kuruoja, jis sutikrina darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių duomenis. Dabar duomenys tvirtinami elektroniniu būdu, t. y. sugeneruojami į žiniaraščius, patvirtinami padalinio darbuotojo, pavyzdžiui, Vidaus audito skyriaus darbuotojas suveda duomenis, o Vidaus audito skyriaus vedėja patvirtina, kad tie duomenys (darbo laiko apskaita, darbo valandos, atostogos ir kt.) yra teisingi. Tie duomenys yra pagrindas darbo užmokesčio mokėjimui. Nagrinėjamu atveju į buhalteriją ateina jau informacija, kuri yra pateikiama iš padalinio. Buhalterio funkcija yra sutikrinti tų duomenų tikrumą. Jeigu jie mato kažkokių esminių neatitikimų, jie informuoja padalinį ir gali savarankiškai atlikti korekcijas darbo laiko apskaitoje, o būtent, darbo užmokesčio modulyje. Tuo metu buvo nustatyta, kad nėra jokių saugiklių, nebuvo suteikta jokių ribojimų ar papildomų prieigos teisių ir konkretus buhalteris, kuruojantis padalinį, galėdavo atlikti korekcijas. Antra, kai yra sutikrinami šie duomenys ir jie yra laikomi tinkamais, jie yra suvedami į visą suvestinę ir yra generuojami į asmens kortelės bendrą ataskaitą, kiek gali reikėti pinigų darbo užmokesčio mokėjimui. Tuos duomenis suvedinėjo pagal įstaigas priskirti buhalteriai. Kitas žingsnis yra pinigų užsakymas. Kai yra atliekamas užsakymas, sutikrinamos sumos, tada jau patvirtinama, kad galima atlikti mokėjimus. Darbo užmokesčio programoje yra formuojami darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai. Juos formuoti yra paskirtas atsakingas asmuo - konkretus buhalteris. Audito metu buvo nustatyta, kad juos formavo ta pati S. B., t. y. buvo formuojama su jos parašais. Formuoti žiniaraščius galima dviem būdais: importuoti elektroniniu būdu, koreguojant į kitą sistemą, arba rankiniu būdu generuoti savo lokalioje darbo vietoje, pasitelkiant Libre Halt programą, t. y. atėjusį failą į to darbuotojo kompiuterį, jis rankiniu būdu gali koreguoti jame esančius duomenis, ir, pakoregavęs tuos duomenis, gali tą failą įkelti į kitą programą, per kurią yra vykdomas darbo užmokesčio mokėjimas. Vidaus audito procedūrų metu toks eksportas buvo vykdomas Libre Halt programa, t. y. automatizuotu būdu. Darydavo darbo užmokesčio Didžiosios knygos suvestines kopijas Libre Halt formatu, jas atspausdindavo ir tvirtindavo savo parašu. Šių suvestinių pagrindu registruodavo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų ir sumų suvestines sumas buhalterinės apskaitos programoje 1C. Yra skirtumas tarp generuojamos automatiniu būdu darbo užmokesčio modulyje atspausdintos suvestinės ir deklaruojamos 1C modulyje. Taigi, atspausdintoje suvestinėje korekcijos buvo atliekamos mechaniniu būdu. Galimi du keliai: 1) tiesioginis importas ir tada vartotojas negali prisijungti ir atlikti korekcijų arba 2) failą eksportuojant į savo kompiuterį ir tuomet daryti korekcijas. Nagrinėjamu atveju korekcijos buvo darytos rankiniu būdu. Iš kokio įrenginio buvo darytos korekcijos, nustatyti negali, bet tos atspausdintos suvestinės buvo pasirašytos S. B.. Taigi, pagrinde tokie buvo skirtumai. Kadangi pats mokėjimas buvo tikrinant kompiuterines suvestines bei jų sumas ir nebuvo atliekamas kryžminis tikrinimas, (duomenys neskelbtini) direktorė, kaip ji jiems aiškino, kodėl neiškilo tokių klausimų, vertindavo tik pateiktus popierinius dokumentus ir sutikrino baigtiną sumą. Natūralu, kad fiziškai yra nelabai įmanoma sutikrinti tokį kiekį darbuotojų ir jų pavardžių. Atsirado toks skirtumas tarp lėšų ir galimybė pasinaudoti sistemos spragomis. Taigi, buvo nustatyti tokie faktai. Buvo nustatyta, kad ne visomis aplinkybėmis finansų kontrolės etapai yra išankstiniai. Buvo pateiktos rekomendacijos tikrinti. Taip pat buvo nustatyta eilė mažosios sistemos trūkumų, t. y. jos nesaugumas. Pati sistema savaime neatlieka jokių veiksmų, ji tik sudaro prielaidas pasinaudoti jos spragomis. Audito metu nustatyta, kad darbo užmokesčio modulyje sugeneruotas darbuotojams mokėtinų sumų paskirstymo į darbuotojų asmenines banko sąskaitas dokumentas, reikalingas darbo užmokesčio išmokėjimui banko pavedimu atlikti, nesant techninių galimybių, nėra apsaugotas nuo koregavimo veiksmų atlikimo ir kompiuteryje, prieš importuojant tokį failą į bankinę sistemą, totaliai gali būti keičiamas jo turinys. Taigi, buvo galimybė jį taisyti. Teisingai nurodyta, kad į bankinę sistemą importavus darbo užmokesčio modulyje sugeneruotus darbo užmokesčio pavedimų duomenis, už jų įkėlimą ir bankinę sistemą atsakingi darbuotojai gali pakeisti bet kurio pavedimuose nurodyto darbuotojo vardą, pavardę ir (ar) sąskaitos numerį. Tai buvo trūkumas, net nebuvo užtikrinta vidaus kontrolė, nebuvo užtikrintas sistemos saugumas.

Dėl banko parašų padalijimo liudytoja parodė, kad yra paskirstyta 80, 21 procentai parašo teisės. 80 procentų paprastai būdavo suteikiama patarėjų biurui, 20 procentų - buhalterinės apskaitos valdybos viršininkei, 1 procentas - tvirtinančiam darbuotojui, t. y. jie tvirtina pavedimus banke. Pirmas etapas yra tvirtinamas darbuotojo, kuris atsakingas už tų lėšų patekimą, jo parašo teisė yra mažiausia. Didesnė parašo teisė skirtingais atvejais dar gali būti skirtingai suteikiama, nes kartais patarėjas suteikia daugiau teisių buhalterinės apskaitos valdybos viršininkei ir tada tvirtina buhalterinės apskaitos valdybos direktorė ar (duomenys neskelbtini) patarėjas, kuris turėjo suteiktą teisę. Kaip buvo dėl S. B. parašo teisės, nežino. Banko parašų padalijimo principai ir proporcijos buhalterinės apskaitos darbuotojams audituojamu laikotarpiu nebuvo reglamentuoti. Sistema sudarė prielaidas ir galimybes pasinaudoti jos netobulumais, bet sistema pati automatiškai neatlieka įvairių koregavimo veiksmų, t. y. nei įveda kitų vardų ar kitų sąskaitų. Vadinasi, tam reikalingas mechaninis įvedimas kažkokio kito subjekto. Ji (liudytoja) negali nei tvirtinti, nei neigti, kas buvo tas subjektas, bet iš vidaus audito procedūrų, atliktų ir paimtų dokumentų vertinimo, matytų parašų susidaro prielaidos, kad tai galėjo būti ir patarėjos veiksmai. Buvo atliktos vidaus audito procedūros, imant kelių mėnesių laikotarpį. Keli mokėjimai išankstiniai darbo užmokesčio - avansas ir mokėtinas darbo užmokestis buvo analogiški lapkričio ir gruodžio mėnesį. Buvo atliktas kryžminis tikrinimas, t. y. darbo užmokesčio modulio duomenys, tai yra suvestiniai pagal faktą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateiktas darbo valandas ir kitus parametrus apskaičiuoti darbo užmokesčio duomenys, tada atspausdinta versija - darbo užmokesčio modulio suvestinė, kurią pasirašė konkreti darbuotoja, ir 1C buhalterinės apskaitos programoje pateikti duomenys. Tarp šių skaičių apskaičiuotas skirtumas - 10 232 eurai ir 30 centų. Negali tvirtinti, kad šita lėšų suma buvo baigtinė, kadangi neatliko ekspertinio vertinimo ir neišplėtė tyrimo, nes jų tikslas buvo šiek tiek kitoks. Parašo teisė iš esmės nėra susijusi su koregavimo duomenų apimtimi. Iš tiesų vartotojams buvo suteiktos teisės koreguoti duomenis informacinėje sistemoje. Kadangi S. B. tuo metu ėjo dar ir Darbo užmokesčio skyriaus vedėjos pareigas, ji turėjo teisę eksportuoti visus tuos duomenis, kuriuos koreguoja. O parašas suteikia tvirtinti ūkinę operaciją. Vidaus audito procedūros buvo atliekamos už 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jie nevertino pinigų patekimo konkrečiai į S. B. sąskaitą, nes tai nėra vidaus audito apimtis. Audito metu vertino sisteminius dalykus, t. y. vertino galimybes pakeisti duomenis darbo užmokesčio suvestinėse. Tokia galimybė buvo. Per tą laikotarpį - spalį, lapkritį ir gruodį, auditorių duomenimis, buvo neatitiktis tarp skirtingų sistemų. Negali tvirtinti, kad visi šitie pinigai pateko būtent konkrečiai į S. B. sąskaitą. Auditorių nustatyta galima veikimo logika turėtų būti tokia: darbo užmokesčio modulyje automatiniu būdu suplaukia duomenys apie darbo užmokesčio informaciją - kiekvienas darbuotojas turi savo kortelę ir ten yra suvedami jo duomenys, pradedant asmeniniais duomenimis ir baigiant sąskaitomis ir darbo laiku, tada tie duomenys yra pagrindas mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokesčio mokėjimui reikalinga sugeneruoti bendrą darbo užmokesčio suvestinę, kuri įvedama į kitą sistemą ir į banką. Banke tuo pagrindu atliekamas mokėjimas. Eksportas gali būti vykdomas dviem keliais: 1) automatizuotu būdu iš darbo užmokesčio modulio keliama iškarpa į banką ir tokiu būdu korekcijos atlikti nėra galima; 2) duomenys iš darbo užmokesčio modulio lokaliai perkeliami į kompiuterį, jame gali būti koreguojami, sukoreguoti duomenys perkeliamai į banką ir tada atliekami mokėjimai. Jie atliko kryžminį tikrinimą tarp šitų trijų šaltinių ir atsirado skirtumas tarp lėšų, t. y. darbo užmokesčio modulio sistemos sugeneruotos ataskaitos, atspausdintos ataskaitos, kur lokaliai formuojant gali būti keičiamos sumos, sąskaitos, vardai, pavardės, ir 1C buhalterinės apskaitos programos, kur sutikrinama su Didžiąja knyga. Jų tikrintais mėnesiais nei karto nebuvo tiesiogiai pateikta bankui, o buvo viskas daroma visų pirma permetant duomenis į kompiuterį, o po to perduodant juos į banką. Vidaus audito procedūrų metu auditoriai tikrino sistemoje esančius duomenis, atspausdintus duomenis. Vidaus auditorė M. O. atliko testavimo procedūras vietoje. Jie kartu su atsakingais buhalterinės apskaitos darbuotojais mėgino eksportuoti ir atlikti korekcijas, ir tokie veiksmai buvo galimi atlikti. Šitie duomenys buvo iškelti ir pasirašyti. Didžioji dalis kalbintų darbuotojų niekada nekeldavo lokaliai į kompiuterį, visą laiką eksportuodavo tuos duomenis automatiškai į banką, t. y. nesinaudodavo lokaliai kompiuteriu. Atliekant šias procedūras, tokia galimybė buvo ir iš tiesų tas eksportas vykdavo lokaliai. Nežino, kas buvo atliekama ikiteisminio tyrimo metu, bet testuojant sistemą, jiems tai pavyko. Negali tvirtinti, kad koregavo S. B. ar kitas asmuo, tiesiog patvirtina, kad tokia galimybė buvo. Atspausdinti dokumentai buvo pasirašyti patarėjos S. B., tie dokumentai yra.

Liudytoja M. Z. parodė, kad palaiko 2018-06-04 ataskaitą (t. 2, b. l. 5-36) ir paaiškino, kad dalyvavo atliekant vidaus auditą ir pasirašė 2018-06-04 Darbo užmokesčio panaudojimo teisėtumo vidaus audito ataskaitą. Audito metu ji tikrino asignavimus, skirtus (duomenys neskelbtini) pavaldžioms įstaigoms, nagrinėjo atskirai pagal biudžeto eilutę asignavimų paskirstymą, jų panaudojimą, žiūrėjo priemokų skyrimą, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, nagrinėjo priemokas, jų paskyrimą, išmokėjimą, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Kaip atsitiko, kad buvo pervedamos didesnės sumos, t. y. nurodomos vienos sumos, o buvo permoka, pasakyti negali, nes šio klausimo netyrė.

Liudytoja M. O. parodė, kad palaiko 2018-06-04 ataskaitą (t. 2, b. l. 5-36) ir paaiškino, kad, vadovaujantis 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) tuometinio Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos pavedimu atliko prie bylos prijungtą dokumento parengimui reikalingą detalią vidaus audito procedūrą, nustatinėjo, kaip (duomenys neskelbtini) naudojamame darbo užmokesčio modulyje buvo priskaitytas ir mokėtas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), su juo susijusios mokėtinos išmokos bei išmokėtas darbo užmokestis ir su juo susijusių išmokų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Pagal tai, kas buvo nustatyta detalios procedūros metu, pateikė atitinkamas išvadas. Detalių procedūrų metu buvo nustatyta, kad mokėjimo tas vadinamasis failas/dokumentas su mokėtinomis (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, sumomis buvo formuojamas (duomenys neskelbtini) sistemoje naudojamame darbo užmokesčio apskaičiavimo modulyje ir iš jo buvo eksportuojamas failas. Tas failas/dokumentas - tai tas vardinis sąrašas su sumomis, jo nebuvo galimybės užrakinti ir apsaugoti nuo pakeitimo, nes pats tas dokumentas yra formuojamas pagal atitinkamo banko, per kurį mokamos tos sumos, reikalavimus. Ji (liudytoja) vidaus audito metu daug aiškinosi su bankais, per kuriuos tuo metu buvo pervedamas darbo užmokestis ir kitos su juo susijusios išmokos (duomenys neskelbtini) darbuotojams, konkrečiai (duomenys neskelbtini). Išsiaiškino, kad bankai nesuteikia galimybės užrakinti tą failą. Iš banko ateina tokie nurodymai ir to failo užrakinti negalima, todėl jį galima keisti. Bankai iš savo pusės nemato techninių galimybių tam failui apsaugoti, čia yra jau darbuotojų sąžinės reikalas. Detalios procedūros susidėjo iš kelių dalių. Buvo paimti darbo užmokesčio apskaitos modulyje užregistruoto kaip mokėtino ir išmokėtino darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų duomenys pagal kiekvieną (duomenys neskelbtini) darbuotoją už 2017 m. spalio - gruodžio mėnesius. Taip pat buvo paimti duomenys, kas būtent buvo su tais dokumentais/failais mokėjimo pavedimu, kas su tais pavedimais išėjo iš banko, kokios sumos. Buvo atliktas kryžminis patikrinimas pagal kiekvieną 2017 m. spalio - gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį arba su juo susijusią išmoką antstoliams, alimentams ir pan. Buvo sutikrinti daugiau negu 3300 darbuotojų trijų mėnesių visi išmokėjimai. Buvo nustatyta, kad nepagrįstai buvo išmokėtas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) tuo metu, t. y. 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais, nedirbančiai (duomenys neskelbtini) patarėjai S. B.. Taip pat nustatyta, kad jai negalėjo būti apskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), nes ji ten nedirbo, tačiau mokėtinos sumos buvo įtrauktos į tą mokėjimo pavedimo failą. Tokiu būdu tie pinigai buvo nurašyti nuo sąskaitos ir pervesti į jos asmeninę sąskaitą. Audito metu nustatyta, kad minėtai patarėjai, perkeliant ją iš darbo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jos, kaip darbuotojo, asmens darbo užmokesčio skaičiavimo kortelė turėjo būti uždaryta ir joje įrašų nebebuvo galima daryti. Kadangi tas kortelių atidarymo teises turi darbo užmokesčio skaičiavimo darbuotojai, tai ta kortelė buvo ar atidaryta, ar atidaroma tam tikrais laikotarpiais, priskaičiuojamas tas mokėtinas darbo užmokestis, suformuojamas mokėjimo failas, išsiunčiamas į banką, o tada įrašai darbo užmokesčio apskaičiavimo modulyje buvo sunaikinami, o pinigai pravedami. Parašo teisę turėjo būtent minėta patarėja. Taip pat jos viena iš funkcijų buvo darbo užmokesčio modulyje apskaičiuotą darbo užmokestį, mokėtinas ir išmokėtas sumas perkelti į pagrindinę buhalterinės apskaitos programą 1C. Ji rengdavo tokias buhalterines pažymas, nors tas buhalterines pažymas buvo galima rengti automatizuotai minėtame darbo užmokesčio apskaitos modulyje, tačiau ji nesinaudojo šiuo funkcionalumu, o rengė Libre Calc formatu (vadinamuoju Excel) tas pažymas, rankomis suvesdavo perkeliamus duomenis ir juos tada apskaitydavo pagrindinėje buhalterinės apskaitos programoje. Detalių procedūrų metu buvo nustatyta, kad būtent su jos parašu pasirašytose pažymose sumos neatitinka tų, kurios liko apskaitytos su išmokėjimu darbo užmokesčio apskaitos modulyje, ir dalinai sutampa su tomis, kurios buvo išmokėtos jai nepagrįstai. Patarėja nesinaudojo darbo užmokesčio apskaitos modulio funkcionalumu, kuriuo būtų automatiškai suformuota mokėjimo ataskaita, ir ji būtų turėjusi į pagrindinę buhalterinės apskaitos programą perkelti teisingus (duomenys neskelbtini) darbuotojams teisėtai išmokėto darbo užmokesčio duomenis. Tačiau ji, matyt, pastebėjusi ir žinodama tą spragą, bei pasirinkdama ne automatizuotą duomenų atspausdinimą, o ranka parengdama tą buhalterinę pažymą, galėjo įrašyti jai tinkamas sumas ir tas sumas perkelti bei atvaizduoti pagrindinėje buhalterinės apskaitos programoje. Buvo problema tame, kad po jos atliktų šių operacijų užregistravimo, niekas nedarė patikrinimo, kaip apskaitytos sumos pagrindinėje buhalterinės apskaitos programoje atitinka pradinius duomenis darbo užmokesčio apskaitos modulyje. Patarėja nes pagal jos pareigybės aprašymą turėjo įgaliojimus keisti, atidaryti failus. Ne visi darbuotojai tokią teisę turėjo, o tik tam tikro lygio vadovaujantys darbuotojai. Detalios procedūros buvo darytos 2018 m. kovo mėnesį. Jeigu gerai pamena, buhalterinės apskaitos programoje prie įrašo yra nurodytas jį daręs vartotojas, tai ten buvo nurodyta būtent S. B.. Papildomai pateiktame darbo dokumento 4 puslapyje yra įvardintos nustatytos sumos. Pagal tai, kas buvo nurodyta mokėjimo pavedime, tame suformuotame faile, ir kaip buvo atvaizduota (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose, banko išrašuose, ten buvo nurodyta būtent šio asmens vardas ir pavardė (S. B.) ir kažkokia ataskaita.

Liudytojas A. L. parodė, kad palaiko 2018-06-04 ataskaitą (t. 2, b. l. 5-36) ir paaiškino, kad konkrečiai jam buvo paskirtos dvi procedūros. Viena procedūra buvo vienkartinių išmokų mokėjimo procedūra, kai tiesiog tikrino (duomenys neskelbtini) įstaigų darbuotojams išmokėtų vienkartinių išmokų, kaip skatinamosios priemonės už gerus darbo rezultatus, teisėtumą. Kita procedūra buvo vidaus kontrolės vertinimas. Tyrimo metu buvo susitikę su (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio skyriaus darbuotojais, įsijungę darbo užmokesčio modulį, t. y. tą programėlę, kurioje vykdomi tie skaičiavimai, ir žiūrėjo, kaip ji veikia, kur yra galimos spragos. Buvo nustatytas esminis dalykas, kad, kai darbuotojas išeina iš darbovietės, jo kortelė yra nuvedama į istoriją, bet Darbo užmokesčio skyriaus darbuotojas ją gali atstatyti bet kada ir tam nereikia skyriaus vadovo pavirtinimo. Tiesiog jis turi galimybę savarankiškai tą kortelę be niekieno žinios atstatyti. Kitas dalykas, kuris šiuo atveju galbūt irgi būtų aktualus - kaip pagal priskaičiuotus darbo užmokesčio žiniaraščius suskaičiuojamas išmokėjimo žiniaraštis, t. y., kiek darbuotojams turi būti išmokama darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad programėlėje sugeneruojamas išrašas ir jis turėtų būti keliamas į tą banko sistemą, pagal kurį vykdomi apmokėjimai. Kiek pamena, tas failiukas (Excel failiukas) nebūdavo užrakinamas, jį tiesiog tas, kuris skaičiuoja darbo užmokestį, gali parsisiųsti į kompiuterį, į bet kokią kitą laikmeną ir atsidaryti bei ten padaryti bet kokius pakeitimus. O paskui dar ir pačiame banke – įkėlus jau mokėjimo informaciją į bankinę sistemą, jį pasirašo trys darbuotojai, t. y. pasirašo įkėlęs darbuotojas (1 procentas parašo), tada pasirašo skyriaus vadovas (20 procentų parašo) ir paskutinis, 80 procentų parašu, pasirašo valdybos vadovas. Bet kuris iš tų trijų tą failą, jau įkeltą į banko sistemą, irgi gali koreguoti be kitų pritarimo.

Civilinio ieškovo atstovas Večislavas Burneika paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) komisariatas yra pareiškęs civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 27-28) šioje byloje ir prašė priteisti iš kalto asmens 7122,41 eurų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 – 2017 metais S. B. neteisėtai buvo išmokėta 18 198,59 Eu. Po to, kai buvo nustatytas šis faktas, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą S. B. grąžino 11 076,18 eurų. Jau vėliau, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji pilnai atlygino (duomenys neskelbtini) padarytą 7122,41 eurų žalą, todėl civilinio ieškinio nebepalaiko.

Kaltinamosios kaltė taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

Iš (duomenys neskelbtini) viršininko S. G. 2018-01-02 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 21-25) matyti, kad vykdant vidaus kontrolės procedūras, pasirašinėjant „Swedbank“, AB, pavedimus darbo užmokesčiui sumokėti (duomenys neskelbtini) darbuotojams, 2017 m. gruodžio 29 d. buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše yra buvusios darbuotojos S. B., dirbančios (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjos pareigose, laikinai atliekančios šio skyriaus vedėjo funkcijas, pavardė. S. B. buvo nurodoma pervestina 1683,50 Eur suma. S. B. (duomenys neskelbtini) nedirbo, todėl tai sukėlė įtarimų dėl lėšų pervedimo teisėtumo. Apie šį pavedimą buvo informuota N. L., (duomenys neskelbtini) Atskaitomybės skyriaus patarėja, atliekanti šio skyriaus vedėjos funkcijas. 2017-12-29 N. L. informavo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. S. B. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą grąžino 1683,50 Eur. 2018 m. sausio 2 d. pasirinktinai patikrinus 2017 metų „Swedbank“, AB, darbo užmokesčio pavedimų darbuotojams sąrašus, buvo nustatyta, kad S. B. buvo pervestos piniginės lėšos: 2017-08-08 – 985,50 Eur, atlyginimų pervedimas; 2017-08-18 – 650,00 Eur, avanso pervedimas; 2017-10-09 – 991,90 Eur, atlyginimų pervedimas; 2017-10-19 – 800,00 Eur, pinigų mokėjimas; 2017-11-10 – 1137,50 Eur, atlyginimų pervedimas; 2017-11-20 – 900,00 Eur, avanso pervedimas; 2017-12-08 – 1365,00 Eur, atlyginimų pervedimas.

Iš duomenų apie asmens turimas atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose (t. 1, b. l. 39-42 matyti, kad S. B. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu turėjo sąskaitas bankuose: AB Šiaulių banko Panevėžio KAC a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas a/s Nr. (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini); Swedbank, AB a/s Nr. 477300010101783309, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu iš bankų „Swedbank“, AB, AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadele“ buvo gauti S. B. turimų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, taip pat iš „Swedbank“, AB, gautas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 53-123, 126-127, 130-139).

Iš S. B. „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 60-90) matyti, kad S. B. 2017 metais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pavedimai: 2017-01-10 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-01-19 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-01-23 pervesta 400,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-02-03 pervesta 140,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-02-09 pervesta 561,92 Eur suma (vietoj numatytos 461,92 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-02-17 pervesta 800,00 Eur suma (vietoj numatytos 500 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-02-21 pervesta 130,34 Eur iš (duomenys neskelbtini); 2017-03-03 pervesta 200,00 Eur iš (duomenys neskelbtini); 2017-03-09 pervesta 661,93 Eur suma (vietoj numatytos 461,93 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-03-17 pervesta 700,00 Eur (vietoj numatytos 500,00 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-03-29 pervesta 300,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-03-31 pervesta 200,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-04-07 pervesta 761,19 Eur (vietoj numatytos 461,19 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-04-19 pervesta 700,00 Eur (vietoj numatytos 500,00 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-04-21 pervesta 300,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-04-27 pervesta 145,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-05 pervesta 200,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-09 pervesta 941,24 Eur (vietoj numatytos 461,24 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-18 pervesta 900,00 Eur (vietoj numatytos 500,00 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-26 pervesta 300,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-30 pervesta 200,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-05-31 pervesta 2582,40 Eur suma (vietoj numatytos 2092,40 Eur), iš (duomenys neskelbtini); 2017-06-20 pervesta 600,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-07-07 pervesta 485,24 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-07-20 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-07-24 pervesta 300,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-08-08 pervesta 985,50 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-08-09 pervesta 273,14 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-08-18 pervesta 650,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-08-18 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-09-08 pervesta 962,78 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-09-08 pervesta 602,75 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-09-18 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-09-19 pervesta 700,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-10-06 pervesta 573,69 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-10-09 pervesta 991,90 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-10-18 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-10-19 pervesta 800 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-11-08 pervesta 603,05 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-11-10 pervesta 1137,50 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-11-20 pervesta 900,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-11-20 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-07 pervesta 603,05 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-08 pervesta 1365,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-18 pervesta 500,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-20 pervesta 900,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-28 pervesta 581,79 Eur, iš (duomenys neskelbtini); 2017-12-29 pervesta 1683,50 Eur, iš (duomenys neskelbtini).

Iš S. B. „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 89-90) taip pat matyti, kad S. B. į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, grąžino 11 076,18 Eur, iš jų: 2017-12-29 - 1683,50 Eur, 2018-01-03 - 985,50 Eur, 2018-01-04 - 8407,18 Eur.

Pagal 2018-01-30 Dokumentų perdavimo aktą Nr. 10-IL-2557 (t. 1, b. l. 143-176), 2019-0510 Dokumentų perdavimo aktą Nr. 10-IL-10899 (t. 2, b. l. 151-174) (duomenys neskelbtini), Aptarnavimo skyriaus patarėja J. J. pateikė (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008-2016 metus, S. B. asmens kortelę atlyginimams priskaičiuoti (nuo 2008 metų iki 2014 metų), (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, ir SEB banko išrašus (CD laikmenoje), AB SEB ir Swedbank, AB išrašus už 2016 metus (6 bylos).

2018-03 raštu „Dėl duomenų pateikimo“ (t. 2, b. l. 3-4, 39-63, 70-77, 78-147) (duomenys neskelbtini) direktorė E. F. pateikė (skaitmeninėje laikmenoje) S. B. darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo duomenis nuo 2008 m. liepos 14 d. iki iki 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko išrašų segtuvus (nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 ir nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31); išmokėjimo žiniaraščius nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko išrašų segtuvus nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31 sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko išrašų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad: - pagal 2017-07-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-91 985,50 Eur suma buvo priskaičiuota A. B. (2017-08-08 nepagrįstai pervesta S. B.); - pagal 2017-08-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį NR. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-152 962,78 Eur suma buvo priskaičiuota A. B. (2017-09-08 nepagrįstai pervesta S. B.); - pagal 2017-09-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-199 991,90 Eur suma buvo priskaičiuota A. B. (2017-10-09 nepagrįstai pervesta S. B.); - pagal 2017-10-01 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-251, 1137,50 Eur. suma buvo priskaičiuota A. B. (2017-11-10 nepagrįstai pervesta S. B.).

Byloje nustatyta (t. 4, b. l. 3-8), kad A. B. nuo 2003 m. vasario 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2017 m. gegužės 19 d. darbo užmokestį gauna iš (duomenys neskelbtini).

Iš 2017-11-20 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraščio Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-269, matyti, kad J. G., vietoj priskaičiuoto 230,00 Eur avanso buvo įrašyta 680,00 Eur suma (su 450,00 Eur nepagrįsta permoka) ir E. J. - vietoje priskaičiuoto 290,00 Eur avanso įrašyta 740,00 Eur suma (su 450,00 Eur nepagrįsta permoka). Taip pat matyti, kad 2017-11-20 J. G. buvo pervesta 230,00 Eur, E. J. buvo pervesta 290,00 Eur, S. B. pervesta 900,00 Eur suma. Iš 2017-12-20 (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraščio Nr. 5-(duomenys neskelbtini) (10)-332 matyti, kad J. G., vietoje priskaičiuoto 230,00 Eur avanso įrašyta 680,00 Eur suma (su 450,00 Eur nepagrįsta permoka), taip pat E. J. vietoje priskaičiuoto 290,00 Eur avanso įrašyta 740,00 Eur suma (su 450,00 Eur nepagrįsta permoka). Taip pat matyti, kad 2017-12-20 J. G. pervesta 230,00 Eur, E. J. pervesta 290,00 Eur, S. B. pervesta 900,00 Eur (t. 2, b. l. 74-150, t. 4, b. l. 13-16, 21-22).

2018 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) Ventralizuoto vidaus audito skyriaus Darbo užmokesčio panaudojimo teisėtumo vidaus audito ataskaitoje (t. 2, b. l. 5-38) nurodyta: <..> 1.2. Darbo užmokesčio mokėjimas ir kontrolė (duomenys neskelbtini) 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 5-V-143 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas (duomenys neskelbtini) įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo aprašas, kuris reglamentuoja darbo užmokesčio ir avanso mokėjimo terminus, avanso dydį, atostogų ir išeitinės kompensacijos apmokėjimo tvarką, išskaitymų darymą ir kitus su piniginėmis išmokomis susijusius aspektus. Analogiškas (duomenys neskelbtini) įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašas nėra patvirtintas, todėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pavaldžiose (duomenys neskelbtini) įstaigose (iki buhalterinės apskaitos funkcijos centralizavimo) darbo užmokesčio apskaičiavimo procesas nebuvo unifikuotas. Siekiant unifikuoti bei, esant galimybei, optimizuoti darbo užmokesčio apskaičiavimo procesą, 2017 m. buvo parengti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir apskaitos procesų projektai (toliau – ir DU procesų projektai), kurie 2017 m. gruodžio 4 d. buvo pristatyti Procesų darbo grupei, tačiau nesant patvirtinto (duomenys neskelbtini) procesų valdymo tvarkos aprašo, DU procesai nėra įteisinti ir taikomi (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus veikloje. Siekiant, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas, apsauga, disponavimas juo bei viešojo juridinio asmens sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo bei patikimo finansų valdymo principus, viešojo juridinio asmens vadovas, vadovaudamasis LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintais Minimaliais finansų kontrolės reikalavimais (toliau – ir Reikalavimai), turi sukurti ir prižiūrėti finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje bei patvirtinti viešojo juridinio asmens finansų kontrolės taisykles. Reikalavimų 8-9 punktai nustato viešojo juridinio asmens pareigą paskirti apskaitos tarnybos vadovą arba kitą darbuotoją, atsakingą už ūkinių operacijų išankstinę finansų kontrolę, tačiau viešojo juridinio asmens vadovui paliekama teisė paskirti ir kitus valstybės tarnautojus arba darbuotojus atlikti kitas, apskaitos tarnybos vadovui nepaskirtas išankstinės finansų kontrolės funkcijas. Reikalavimų 10 punktas nustato, kad už einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę atsako struktūrinio padalinio, vykdančio priimtą sprendimą dėl valstybės arba savivaldybių turto panaudojimo, vadovas, jeigu viešojo juridinio asmens vadovas nenurodo kitaip. Centralizuojant (duomenys neskelbtini) įstaigų buhalterinės apskaitos funkcijų vykdymą, (duomenys neskelbtini) departamentas – kaip centralizuotai (duomenys neskelbtini) įstaigų buhalterinę apskaitą tvarkantis viešojo sektoriaus subjektas, ir jam pavaldžios (duomenys neskelbtini) įstaigos – kaip perduodančios buhalterinės apskaitos funkciją centralizuotam jos vykdymui, pasirašo buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Vidaus audito metu nustatyta, kad su skirtingomis (duomenys neskelbtini) įstaigomis pasirašytos sutartys nėra tipinės ir skiriasi savo esme. t. y. su Lietuvos kriminalinės (duomenys neskelbtini) biuru (toliau – ir LKPB) 2016 m. vasario 26 d. pasirašytoje sutartyje Nr. 5-ST2-52 (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atlikti LKPB išankstinės finansų kontrolės funkcijas pagal LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (sutarties 3.12 p.), o LKPB įsipareigoja pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę (sutarties 2.13 p.), išskyrus tą, kurią pagal kompetenciją vykdo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 9 d. pasirašytoje sutartyje Nr. 10-ST2-92/5-ST2-216 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaip užsakovas pagal kompetenciją vykdo teisės aktų nustatyta tvarka išankstinę finansų kontrolę (sutarties 2.16 p.), o (duomenys neskelbtini) BAV vykdo išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę (kaip nustato sutarties 3.11 p.). Atlikus ir (duomenys neskelbtini) įstaigų, kurių buhalterinė apskaita vidaus audito metu vis dar buvo tvarkoma decentralizuotai, finansų kontrolės taisyklių analizę nustatyta, kad jose finansų kontrolės funkcijos ir jų vykdymo atsakomybės aprašomos detaliau nei įstaigose, kurių buhalterinė apskaita vykdoma centralizuotai. Pastebėjimas: Skirtingai realizuojamos tos pačios finansų kontrolės rūšys skirtingose įstaigose kelia riziką, kad jose nebus užtikrinta nuosekli ir efektyvi finansų kontrolė (pavaduojantys darbuotojai turi būti informuoti apie skirtingus vaidmenis, vertinimo ir kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai turi būti gerai susipažinę su kiekvienos įstaigos finansų kontrolės realizavimo ypatumais ir pan.). Analizuojant darbo užmokesčio mokėjimo procesą nustatyta, kad išankstinę kiekvieno (duomenys neskelbtini) įstaigos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščio einamąją kontrolę atlieka padalinių vadovai, tikrindami darbuotojų užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juos tvirtindami. Einamąją finansų kontrolę pradeda (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojai, vykdantys jiems priskirtų (duomenys neskelbtini) įstaigų (jų darbuotojų) darbo užmokesčio apskaičiavimo funkcijas. Šie darbuotojai atlieka struktūrinių padalinių pateiktuose per DVS darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos informacijos sutikrinimą su darbo užmokesčio modulyje užfiksuota informacija apie kiekvieno darbuotojo darbo laiką, kuri automatizuotu būdu gaunama iš (duomenys neskelbtini) personalo posistemio. Nustačius neatitikimus, apie juos informuojamas žiniaraštį pildęs darbuotojas, kuris ištaisęs pastebėtas klaidas per DVS pakoreguotą žiniaraštį teikia (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus. Ši kontrolės forma padeda užtikrinti, kad darbuotojai nepiktnaudžiautų nepagrįstai įtraukdami į darbo laiko apskaitos žiniaraščius didesnį darbo (viršvalandžių) laiką. Sutikrinus visus duomenis, informacija užfiksuojama DU modulyje, kuriame sugeneruojamas darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštis. Pagal priskaičiuotas sumas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas, kurio pareigybės aprašyme numatyta mokėjimo paraiškų rengimo funkcija, patikrina ar (duomenys neskelbtini) įstaigos darbuotojams priskaičiuotas darbo užmokestis neviršija lėšų, kurios užsakomos vadovaujantis GK 2017-08-21 įsakymu Nr. 5-V-715 patvirtinto Mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo elektroniniu būdu tvarkos aprašo nuostatomis. Jei nepakanka lėšų, tuomet minėtas darbuotojas užsako papildomas lėšas ir parengia pažymą. Darbo užmokesčio apskaitos patarėjas informuoja apie lėšų gavimą į (duomenys neskelbtini) įstaigos banko sąskaitą ir informuoja atsakingus (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojus apie galimybę išmokėti priskaičiuotą darbo užmokestį. Nenustatęs lėšų trūkumo (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjas inicijuoja lėšų reikalingų darbo užmokesčio apmokėjimui užsakymą ir informuoja atsakingus (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojus apie galimybę išmokėti priskaičiuotą darbo užmokestį. Pastebėjimas: darbo užmokesčio modulis leidžia (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojams (be (duomenys neskelbtini) direktoriaus ar kito atsakingo asmens patvirtinimo bei jokių matomų ar atsekamų įrašų) keisti informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį darbuotojams, jei jau po pirminio priskaičiavimo paaiškėja, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriui buvo pateikti neteisingai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose fiksuojama informaciją apie (duomenys neskelbtini) įstaigos darbuotojų darbo laiką, kuri iš esmės lemia darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Reikalavimų 19 punktas nustato, kad vienas viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojas arba darbuotojas negali tuo pačiu metu būti atsakingas už ūkinės operacijos tvirtinimą, vykdymą ir apskaitą, o Reikalavimų 21 punktas nustato, kad paskesnioji finansų kontrolė negali būti atliekama valstybės tarnautojo arba darbuotojo, atsakingo už išankstinę finansų kontrolę. Audituojamu laikotarpiu paskesniąją finansų kontrolę vykdė einamojoje kontrolėje dalyvaujantys (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojai (tikrinantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos informacijos teisingumą), kurie vykdydami paskesniąją kontrolę dalyvauja tiek ūkinės operacijos vykdyme, tiek ir jos apskaitoje. Pastebėjimai: Teisės aktuose nenustatytos konkrečios einamosios finansų kontrolės priemonės ir jų apimtys darbo užmokesčio mokėjimo srityje, todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojai savarankiškai pasirenka įgyvendinamų einamosios finansų kontrolės priemonių apimtis, kurios ne visais atvejais yra pakankamos. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas, gavęs (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjo patvirtinimą apie gavimą piniginių lėšų į banko sąskaitą priskaičiuotam darbo užmokesčiui išmokėti, darbo užmokesčio modulyje sugeneruoja išmokėjimo žiniaraštį pagal kiekvienam darbuotojui turimą išmokėti pinigų sumą ir jį atspausdina. Išmokėjimo žiniaraščio pagrindu darbo užmokesčio modulis suformuoja failą, reikalingą darbo užmokesčio išmokėjimui banko pavedimu atlikti, ir išsaugo jį virtualioje saugykloje, tačiau sugeneruotas failas nesant atitinkamų techninių galimybių nėra užrakinamas ir gali būti pakeistas/koreguojamas prieš jį įkeliant į bankinę sistemą. Sugeneruotą failą (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas įkelia į banko elektroninę sistemą, kurioje suformuojami mokėjimo nurodymai pagal kiekvieną (duomenys neskelbtini) įstaigos darbuotoją nurodant jo vardą, pavardę, mokėtiną sumą ir banko sąskaitą, tačiau šie pavedimo duomenys nėra apsaugoti nuo koregavimo: AB „SEB bankas“ į elektroninės bankininkystės sistemą įkėlus darbo užmokesčio paskirstymo į banko korteles dokumentą, pakeitimus gali atlikti tik duomenis įkėlęs asmuo. Asmuo, kuris turi 80 proc. ar 20 proc. parašo teisę gali atmesti įkeltą dokumentą; AB „Swedbank“ į elektroninės bankininkystės sistemą įkėlus darbo užmokesčio paskirstymo į banko korteles dokumentą, yra galimybė jį koreguoti tačiau sistema reikalauja ir kitų asmenų, turinčių teisę pasirašyti, tokių pakeitimų patvirtinimo. Įkėlęs failą į banko sistemą (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas, patikrina ar į banko sistemą įkelti mokėjimo pavedimai atitinka atspausdinto išmokėjimo žiniaraščio bendruosius suvestinius duomenis. Nesant neatitikimų, (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas pasirašo popierinį išmokėjimo žiniaraštį ir banko sistemoje įgyvendina 1 proc. parašo teisę. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojas perduoda popierinį išmokėjimo žiniaraštį (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjui (vedėjo pareigybė neužimta), kuris sutikrina šio žiniaraščio duomenis su banko sistemoje atvaizduojamais duomenimis ir, nenustatęs neatitikimų, pasirašo popierinį išmokėjimo žiniaraštį bei banko sistemoje įgyvendina 20 proc. parašo teisės. Banko parašų padalijimo principai ir proporcijos (duomenys neskelbtini) darbuotojams audituojamu laikotarpiu nebuvo reglamentuoti iki 2017 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. 5-V-1086, todėl kai kuriems (duomenys neskelbtini) specialistams suteikta 20 proc. banko parašo teisė įgalino juos vykdyti bankines operacijas tiesiogiai perduodant jų patvirtinimą (duomenys neskelbtini) direktorei, kuri turi 80 proc. banko parašo, taip eliminuojant tarpinę kontrolės grandį – skyriaus vedėją/patarėją. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjas perduoda popierinį išmokėjimo žiniaraštį (duomenys neskelbtini) direktorei, kuri sutikrina, ar yra (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialisto ir patarėjo parašai bei pasirašo popierinį išmokėjimo žiniaraštį ir banko sistemoje įgyvendina 80 proc. parašo. Po (duomenys neskelbtini) direktorės parašo banko sistemoje mokėjimai išsiunčiami į banką pavedimams atlikti, o pasirašytas popierinis išmokėjimo žiniaraštis įsegamas į bylą saugojimui. Analizuojant šį procesą galima daryti prielaidą, kad minėtu atveju buvo įdiegta tripakopė einamoji finansų kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus audito procedūrų metu nustatyta (tai 2018-04-03 elektroniniu laišku patvirtino ir (duomenys neskelbtini) Finansinių operacijų skyriaus patarėja, atliekanti (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėjo funkcijas) nei vienoje iš einamosios kontrolės pakopų nėra tikrinama, ar į banko sistemą įkeltas mokėjimo dokumentas atitinka pirminį darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentą – darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštį ir priskaitytas mokėtinas sumas darbuotojams bei mokėtinas išskaičiuotas sumas (pvz., alimentus, išskaitytas ir mokėtinas sumas antstoliams). Svarbu pažymėti, kad einamosios finansų kontrolės apimtys, kurias turėtų užtikrinti kiekvienas tokią kontrolę įgyvendinantis asmuo, nėra apibrėžtos. (duomenys neskelbtini) direktorė vykdo einamąją darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų finansų kontrolę ir patikrina, ar bendrosios apskaičiuotų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų mokėjimo žiniaraščių sumos atitinka į banko elektroninę sistemą įkeltus duomenis, ar popieriniai mokėjimo žiniaraščiai yra pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialisto ir patarėjo. Jei duomenys atitinka, (duomenys neskelbtini) direktorė informuoja (duomenys neskelbtini) vyr. patarėją, turintį 80 proc. parašo teisę, apie poreikį pasirašyti mokėjimo nurodymus banko elektroninėje sistemoje (nesant (duomenys neskelbtini) vyr. patarėjo (dėl ligos, atostogų ir pan. ar esant jo žodiniam prašymui dėl užimtumo), mokėjimo nurodymus pasirašo ir (duomenys neskelbtini) direktorė. Nesant (duomenys neskelbtini) vyr. patarėjo ir (duomenys neskelbtini) direktorės - mokėjimo nurodymus pasirašo (duomenys neskelbtini) Atskaitomybės skyriaus vedėja. Pastebėjimai: darbo užmokesčio modulyje sugeneruotas darbuotojams mokėtinų sumų paskirstymo į darbuotojų asmenines banko sąskaitas dokumentas, reikalingas darbo užmokesčio išmokėjimui banko pavedimu atlikti, nesant techninių galimybių nėra apsaugotas nuo koregavimo veiksmų atlikimo ir lokaliai kompiuteryje prieš importuojant tokį failą į bankinę sistemą gali būti keičiamas jo turinys. Į bankinę sistemą importavus darbo užmokesčio modulyje sugeneruotus darbo užmokesčio pavedimų duomenis už jų įkėlimą į bankinę sistemą atsakingi darbuotojai, gali pakeisti bet kurio pavedimuose nurodyto darbuotojo vardą, pavardę ir/ar sąskaitos numerį. Išmokėjus visiems darbuotojams darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialistas, atlikęs darbo užmokesčio priskaičiavimą ir įkėlęs mokėjimus į banko sistemą, darbo užmokesčio modulyje registruoja priskaityto darbo užmokesčio sąnaudas bei mokėtinas ir jau apmokėtas sumas. Vidaus audito metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojai nesutikrino detalių banko išrašų apie faktinį mokėjimų paskirstymą į kiekvieno darbuotojo sąskaitą su darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščiuose užfiksuotais duomenimis, todėl eliminuojama galimybė nustatyti galimai banko sistemoje pakeistus mokėjimo gavėjo duomenis. Pastebėjimai: (duomenys neskelbtini) neužtikrino vidaus kontrolės tikslų pasiekimo ir veikimo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo srityje, kaip nustato LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnis apskaitant ir išmokant (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. (duomenys neskelbtini) neužtikrino paskesniosios finansų kontrolės veikimo atsiskaitymų su darbuotojais srityje kaip reglamentuoja LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnis. 2017-03-31 (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu Nr. 10-V-254, kuris įsigaliojo 2017-01-01 (įsakymo 2 punktas) patvirtintos (duomenys neskelbtini) apskaitos politikos (toliau – (duomenys neskelbtini) Apskaitos politika) 15 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas taikant bendruosius apskaitos principus, tarp kurių – ir atsargumo principas, kuris (duomenys neskelbtini) Apskaitos politikoje apibrėžiamas: „(duomenys neskelbtini) pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinama arba nepagrįstai sumažinama“. 2017-06-12 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) departamentas pasirašė Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 10-ST2-92/5-ST2-216, kurios 6.1 punktas nustato, kad buhalterinės apskaitos tvarkytojas, t. y., (duomenys neskelbtini) atsako už „teisingą Užsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymą, teisingą ataskaitų sudarymą ir pateikimą laiku vadovaujantis teisės aktais,<...>“. Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuomone, (duomenys neskelbtini) iš dalies neužtikrino šios sutarties ir (duomenys neskelbtini) Apskaitos politikos reikalavimų laikymosi apskaičiuojant, apskaitant ir išmokant darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Atsitiktinės atrankos būdu patikrinus (duomenys neskelbtini) SEB ir Swedbank bankuose turimų sąskaitų išrašus už 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, nustatyta, kad: vykdant bankinius pavedimus nurodoma paviršutiniška ir nedetali informacija, neleidžianti identifikuoti mokėjimo paskirties. Pvz., iš (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) 2017-10-10 atlikti trys pavedimai (Nr. 738, 737, 736) fiziniams asmenims, kurių paskirtyje nurodyta: „Žalos atlyginimas“. Esant tokiam operacijos apibūdinimui, nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu yra atliekamas bankinis pavedimas. Laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-19 įvykdyti 6 bankiniai pavedimai (Nr. MP98-17- 01316, MP98-17- 01359, MP98-17- 01362, MP98-17- 01358, MP98-17- 01360, MP98-17- 01404), kurių paskirtyje nurodyta: „Įsikūrimo išlaidos“. 2017-10-09 iš minėtos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atliktas 31 bankinis pavedimas fiziniams asmenims, kurių paskirtyje nurodyta: „Alimentų pervedimas“, tačiau nenurodyta, iš kokio darbuotojo ir kokiu jo prašymo/teismo nurodymo ir pan. tokie pavedimai atlikti, todėl analizuojant bankinio išrašo duomenis (be papildomos (duomenys neskelbtini) informacijos), nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu, už kokį laikotarpį ir iš kokio darbuotojo darbo užmokesčio atlikti šie išskaitymai. Vertinant atliktus pavedimus antstoliams, nustatyta, kad 2017-10-09 antstoliams iš minėtos sąskaitos atlikta 17 bankinių pavedimų, kurių mokėjimo paskirtyje nenurodyti vykdomųjų raštų rekvizitai (kas yra reikalaujama vykdomaisiais raštais), nurodomos tik darbuotojų pavardės ir pirmosios vardo raidės, atliekant grupinį mokėjimą tam pačiam antstoliui už keletą darbuotojų – papildomai nurodoma pervedama suma. Iš tos pačios banko sąskaitos 2017 m. spalio mėn. atlikti 82 bankiniai pavedimai mokėjimo paskirtyje nurodant „Atlyginimų pervedimas“, po 5 nurodant „darbo užmokestis“ arba „darbo užmokesčio pervedimas“, tačiau nenurodant už kokį laikotarpį atsiskaitoma su darbuotoju. Vykdant bankinius pavedimus taikoma nevienoda bankinio pavedimo formavimo praktika. Pvz., vykdant bankinius pavedimus į komandiruotes siunčiamiems darbuotojams ir apmokant jų patirtas ar patirsimas išlaidas netaikoma vienoda mokėjimo paskirties nurodymo praktika, t. y., iš (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) 2017-10-04 atliktas pavedimas (Nr. MP98-17- 01298) fiziniam asmeniui, kurio paskirtyje nurodyta: „avansas komandiruotei (į Vokietiją)“, iš tos pačios sąskaitos 2017-10-26 atlikto pavedimo (Nr. MP98-17- 01441), kurio paskirtyje nurodyta: pavedimų (Nr. MP98-17- 01442, MP98-17- 01445 ir kt.) paskirtyje nurodyta: „avansas pagal įsakymą 10-AK-780“. Teigtina, kad tuo nesilaikyta BAĮ 4 straipsnyje keliamų reikalavimų apskaitos informacijai bei neužtikrintas bankinio pavedimo operacijos pagrindimo kitais buhalteriniais (ir/ar įstaigos veiklos) dokumentais atsekamumas banko sąskaitos išrašuose bei mokėjimo pavedimuose kaip to reikalauja BAĮ 12 straipsnio 1 punktas. Vidaus audito metu atliktas (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokesčio modulyje priskaityto kaip mokėtino darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų (vertintos už 2017 m. gruodžio mėnesį priskaitytos išmokos) ir iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų įvykdytų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų pervedimų kryžminis patikrinimas. Procedūros tikslas buvo nustatyti ar atitinka darbo užmokesčio modulyje priskaitytos kaip mokėtinos ir (duomenys neskelbtini) darbuotojams faktiškai išmokėtos sumos. Procedūros metu atliktas 3987 (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų buhalterinių apskaitos kortelių duomenų palyginimas su 2017 m. gruodžio mėnesio banko sąskaitų išrašais bei darbo užmokesčio paskirstymo į banko korteles dokumentų duomenimis. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad gruodžio mėnesį buvo atliktas pavedimas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjai S. B., kuri tuo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo. Atlikus (duomenys neskelbtini) už 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio apibendrintų duomenų analizę ir palyginus juos su banko išrašų informacija, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjai S. B. buvo atlikti faktiškai nepriskaityto darbo užmokesčio išmokėjimai: 2017-11-10 S. B.. iš (duomenys neskelbtini) Swedbank sąskaitos pervesta 1137,00 Eur (t. y., tiek, kiek skiriasi už spalio mėn. priskaitytos darbo užmokesčio sąnaudos ir mokėtinos sumos darbuotojams už 2017 m. spalio mėn.), o 2017-12-20 iš tos pačios banko sąskaitos - 900,00 Eur (t. y., tiek, kiek skiriasi už lapkričio mėn. priskaitytos darbo užmokesčio sąnaudos ir mokėtinos sumos darbuotojams už 2017 m. spalio mėn.). T. y., minėti bankiniai pavedimai buvo atlikti nesant teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito procedūrų metu, buvo tikrinami atsitiktinės atrankos būdu pasirinkti 2017 m. finansinių metų mėnesiai, išlieka galimybė, kad tokių, galimai neteisėtų, pervedimų galėjo būti ir daugiau. Vidaus audito metu (duomenys neskelbtini) Imuniteto valdyboje vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl šių veiksmų, todėl detalesnių vidaus audito procedūrų atlikimas konkretaus asmens atžvilgiu buvo netikslingas. Pastebėjimai: Detalių vidaus audito procedūrų metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėja, laikinai einanti darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėjo pareigas, S. B., apskaitydama darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sąnaudų sumas FVAS programoje apskaitydavo didesnes sumas, nei buvo apskaityta darbo užmokesčio modulyje. T. y., FVAS buhalterinėje programoje galimai buvo apskaitomos faktiškai neįvykusios ir darbo užmokesčio modulyje neapskaitytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ūkinės operacijos, kuo buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Atsitiktinės atrankos būdu patikrinus (duomenys neskelbtini) SEB ir Swedbank bankuose turimų sąskaitų išrašus už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjai S. B., minėtais laikotarpiais nedirbusiai (duomenys neskelbtini), buvo atlikti faktiškai nepriskaityto darbo užmokesčio išmokėjimai. (duomenys neskelbtini) iš dalies neužtikrino 2017 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytos Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 5-ST2-52 ir (duomenys neskelbtini) Apskaitos politikos reikalavimų laikymosi apskaičiuojant, apskaitant ir išmokant darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Centralizuoto vidaus audito skyrius atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio modulis neturi tiesioginio apskaičiuotų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sąnaudų ir mokėtinų sumų duomenų perdavimo (duomenų eksporto) į FVAS. Todėl apskaičiuotos minėtos sąnaudos ir mokėtinos sumos į FVAS suvedamos rankiniu būdu, dėl ko kyla žmogiškojo faktoriaus klaidų ir piktnaudžiavimo rizika. Detalių procedūrų 2018 m. kovo 26-27 dienomis Buhalterinės apskaitos valdyboje metu nustatyta, kad rengiant 2017 m. tarpines ketvirtines (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas, galimai nebuvo atliktas darbo užmokesčio modulyje ir FVAS apskaitytų darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusių mokėtinų sumų duomenų sutikrinimas siekiant įsitikinti, kad darbo užmokesčio modulyje apskaitytos sumos būtų teisingai ir tiksliai atvaizduotos rengiant tarpines ketvirčio finansines ataskaitas. Tuo buvo neįgyvendinta LR Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatos, kad Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudarytas taip, kad tikrai ir teisingai parodytų viešojo sektoriaus subjekto turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, grynąjį turtą, pinigų srautus. Pastebėjimas: darbo užmokesčio modulyje nesant tiesioginio apskaičiuotų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sąnaudų ir mokėtinų sumų duomenų tiesioginio eksporto į FVAS galimybės kyla žmogiškojo faktoriaus klaidų ir piktnaudžiavimo rizika FVAS apskaitant tokias sąnaudas ir mokėtinas sumas. Galimai dėl to 2017 m. nebuvo užtikrintas (duomenys neskelbtini) tarpinių ketvirtinių finansinių ataskaitų duomenų teisingumas ir patikimumas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai atotrūkį tarp darbo užmokesčio modulio ir FVAS duomenų pastebėjo tik paaiškėjus galimam S. B. piktnaudžiavimui ir nustatytas klaidas taisė 2018 m. vasario 2 d. (ką rodo FVAS buhalterinės apskaitos programoje registruotų įrašų registravimo data) parengdami buhalterinę pažymą (nurodyta dokumento sudarymo data 2017-12-31, reg. Nr. PO-17- 000028), kurioje nurodė visus per 2017 m. finansinius metus nustatytus darbo užmokesčio modulio ir FVAS buhalterinės programos neatitikimus ir juos koregavo 2017 m. gruodžio 31 dienos data. T. y., rengiant 2017 m. finansines ataskaitas pastebėtos klaidos buvo ištaisytos vadovaujantis 7- uoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ (LR finansų ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1K-440 redakcija, toliau -7 VSAFAS) paskutinės finansinių metų metų dienos data, t. y., einamajame ataskaitiniame 2017 m. ketvirtyje.“ <..> “1.3. IT pagrįstas darbo užmokesčio apskaičiavimas ir išmokėjimas <..> Iki 2017 m. pabaigos iš (duomenys neskelbtini) personalo posistemio gavus duomenis į darbo užmokesčio modulį apie atleistą darbuotoją darbo užmokesčio modulyje rankiniu būdu buvo deaktyvuojama atleisto darbuotojo asmens kortelė ir jis pašalinamas iš dirbančiųjų darbuotojų sąrašo, kuriems turi būti skaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Tačiau bet kuris darbuotojas (kaip ir minėta aukščiau), turintis prieigą prie darbo užmokesčio modulio, galėjo be (duomenys neskelbtini) direktoriaus ar kito atsakingo asmens patvirtinimo iš pareigų atleistam asmeniui priskaičiuoti išeitines išmokas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei kompensacijas dėl sumažinto darbo užmokesčio jo kortelėje taip apskaitant mokėtinas sumas atleistiems darbuotojams. Vykdant detalias vidaus audito procedūras nustatyta, kad nuo 2018 m. pradžios darbo užmokesčio modulyje įdiegtas funkcionalumas, kad priskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje mokant su darbo užmokesčiu susijusias išmokas prie atleisto asmens pavardės atsiranda žyma „ATLEISTAS“, kas suteikia galimybę mokėjimo pavedimus banke pasirašantiems asmenims vykdyti papildoma atleistiems asmenims atliekamų mokėjimų kontrolę. Asmenų kortelėse darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojams palikta teisė skaičiuoti išeitines išmokas ir kompensacijas dėl sumažinto darbo užmokesčio bei formuoti tokius mokėjimo nurodymus. Pastebėjimas: DU modulyje nėra nustatytos aiškios, su (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus pareigybėmis susijusios rolės, užtikrinančios, kad kiekvienas darbuotojas atliktų tik jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuomone, tikslinga atleistų darbuotojų asmens korteles darbo užmokesčio modulyje blokuoti atsiskaitymo su jais dieną, atleidimo įsakyme esant nurodymui mokėti išeitinę kompensaciją, tokių skaičiavimų teisę suteikti tik konkretiems darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojams ir ne ilgesniam nei atleidimo įsakyme nurodytam laikotarpiui“. IŠVADOS <..> 3.Vidaus audito metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ne visais atvejais užtikrino vidaus kontrolės tikslų įgyvendinimą bei teisės aktų ir pasirašytų sutarčių laikymąsi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo bei jų buhalterinės apskaitos srityje, kadangi: 3.1. Skirtingai realizuojamos tos pačios finansų kontrolės rūšys skirtingose (duomenys neskelbtini) įstaigose kelia riziką, kad jose nebus užtikrinta kokybiška finansų kontrolė. Teisės aktuose nenustatytos konkrečios (duomenys neskelbtini) vykdomos (duomenys neskelbtini) ir jam pavaldžių įstaigų buhalterinės apskaitos einamosios finansų kontrolės priemonės ir jų apimtys darbo užmokesčio mokėjimo srityje. 3.2. Nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų: 2017 m. antro pusmečio laikotarpiu, apskaitant darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sąnaudų sumas FVAS programoje apskaitytos didesnės sumos, nei buvo apskaityta darbo užmokesčio modulyje, t. y. FVAS buhalterinėje programoje galimai buvo apskaitomos faktiškai neįvykusios ir darbo užmokesčio modulyje neapskaitytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ūkinės operacijos. 3.3. Darbo užmokesčio modulyje nesant tiesioginio apskaičiuotų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sąnaudų ir mokėtinų sumų duomenų perdavimo (duomenų eksporto) į FVAS galimybės, kyla žmogiškojo faktoriaus klaidų ir piktnaudžiavimo rizika FVAS apskaitant tokias sąnaudas ir mokėtinas sumas. 3.4. 2017 m. nebuvo užtikrintas (duomenys neskelbtini) tarpinių ketvirtinių finansinių ataskaitų duomenų teisingumas ir patikimumas. 3.5. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus patarėjai S. B., 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo atlikti faktiškai nepriskaityto darbo užmokesčio išmokėjimai <..>.

Pagal 2018-01-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 180-181) (duomenys neskelbtini) specialistė, taip pat pagal 2018-07-13 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 1) N. L. pateikė S. B. darbo kompiuterio sisteminį bloką - Lenovo Think Centre E93z, 1S10B8A00900S4 B98315, Inv. Nr. 12082005309; nešiojamą kompiuterį „Asus Eee State B121“ inventorinis Nr. 12082000471 su maitinimo bloku, kompiuterį „Samsung Galaxy Note P6050“, inventorinis Nr. 1208200088.

(duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų centro 2018-02-08 specialisto išvada Nr. 140-(456)-IS1-780 (t. 2, b. l. 185-189) pasitvirtina, kad: 1) tirti pateikto kompiuterio, „Lenovo ThinkCentre E93z“, 1S10B8A00900S4B98315, standžiajame diske aptikta informacija, kad tiriamasis kompiuteris vidiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ buvo matomas kaip „PK00128059“. Nuo 21016-10-28, 18:33:12, UIC (nuo operacinės sistemos „Windows 10 Pro“ įdiegimo) buvo sukurti vartotojai: „e0016373“, „e0041268“ ir „jhjgjghjhg“. Daugiau informacijos apie sukurtus vartotojus tirti pateikto kompiuterio standžiajame diske neaptikta; 2) tirti pateikto kompiuterio „Lenovo ThinkCentre E93z“, 1S10B8A00900S4B98315, standžiajame diske aptikta naršymo internete istorija bei informacija apie atsisiųstus failus pateikiama prie išvados pridedamojo „DVD+R DL“ optinėje duomenų laikmenoje (peržiūros failas diske - „\2018-456\ narsymo _ istorija\index.html“); 3) tirti pateikto kompiuterio „Lenovo ThinkCentre E93z", 1S10B8A00900S4B98315, standžiajame diske aptikta 2658*.doc tipo, 1535*.doc tipo, 203*.ods tipo, 1983*.xls tipo, 12*.xlsb tipo, 75 *xlsm tipo, 3586*.xlsx tipo, 632*.odt tipo, 3835*.pdf tipo ir 144 *. rtf tipo dokumentų failai. Aptikti failai bei išlikę jų metaduomenys (dokumentų autorius, failų sukūrimo, modifikavimo, atidarymo datos, failų aptikimo vieta ir kt.) suglaudintame archyve“dokumentai.rar pateikiami prie išvados pridedamoje „DVD+R DL“ optinėje duomenų laikmenoje (peržiūros failas diske (išskleidus archyvą)- „\2018-456\ dokumentai\index.html“). Nustatyti, ar pateikiami failai buvo redaguoti, pakeičiant jų teksto turinį, nėra galimybės; 4) tirti pateikto „Lenovo ThinkCentre E93z", 1S10B8A00900S4B98315, standžiajame diske aptikta informacija apie tai, kad paleidus programą „BUHAS.EXE“ galimai buvo jungiamasi prie darbo užmokesčio modulio. Minėta programa buvo paleista 1857 kartus. Detali informacija (paleidimų kiekis, paskutinių aštuonių paleidimų datos, informacijos aptikimo vieta bei kt.) pateikiama prie išvados pridedamojoje „DVD+R D DL“ optinėje duomenų laikmenoje (peržiūros failas diske - „\2018-456\ Buhas\Paleidimai\ index.html“). Adresu: „C:\ Buhas\“ buvo aptikta 584*xml tipo failai, galimai reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Aptikta informacija pateikiama prie išvados pridedamoje „DVD+R DL“ optinėje duomenų laikmenoje (peržiūros failas diske - „\2018-456\ Buhas\Buhas_xml\ index.html“). Nustatyti, ar pateikiami *xml tipo failai buvo redaguoti pakeičiant jų teksto turinį, nėra galimybės. Windows operacinės sistemos paskutinių paleidžiamų programų sąraše (ang. - „J. L.“) buvo aptikta informacija apie 502*xml tipo failų, galimai reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, sukūrimo, modifikavimo, atidarymo datas, kompiuterio, kuriame šie failai buvo atidaryti vardus, MAC adresus ir kt. Aptikta informacija pateikiama prie išvados pridedamoje „DVD+R DL“ optinėje duomenų laikmenoje (peržiūros failas diske - „\2018-456\ Buhas\Jump_Lists\ index.html“.

(duomenys neskelbtini) Informacijos valdybos projektavimo ir plėtros skyriaus vyresniojo specialisto tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 52) nurodoma, kad kompiuteris, vidiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ matomas kaip „PK00128059“ priklauso (duomenys neskelbtini) patarėjai S. B. (e0053253), kompiuterio IP adresas 10.102.200.59, MAC adresas f8:0f:41:a1:ce:07. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. S. B. jungėsi prie „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)D prie LR VRM Informacijos valdybos projektavimo ir plėtros skyriaus vyresniojo specialisto 2018-09-20 tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-3022 (t. 3, b. l. 54), S. B. nebuvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo užfiksuotas joks kibernetinis incidentas, kurio metu būtų vykdytas įsibrovimas į kompiuterį „PK00128059“.

Iš (duomenys neskelbtini Informacijos valdybos projektavimo ir plėtros skyriaus vyresniojo specialisto 2018-03-08 tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 55-67) matyti, kad atlikus Specialisto išvadoje ir AB Banko Swedbank raštuose pateiktų dokumentų analizę, tyrimui pateikto kompiuterio standžiajame diske rastos 584 „.xml“ formato elektroninės bylos. Iš Swedbank, AB, buvo gautas S. B. sąskaitų išrašas (prie 2018-02-05 Swedbank, AB, rašto Nr. S/957 pridėta elektroninė byla „S.B..xlsx“), kuriame yra duomenys, kad iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. buvo pervesta 11 076,18 eurų. Ši suma nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo gražinta atgal (lentelė Nr. 2). Prie Swedbank, AB, gautų raštų Nr. S/1565, S/2094 ir S/2612, pridėta 11 *.xml formato elektroninių bylų, kurių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami pinigai. Devynių elektroninių bylų pavadinimo dalis sutampa su S. B. darbo kompiuterio standžiajame diske rastų elektroninių bylų pavadinimais, o sulyginus šių elektroninių bylų „MD5 Hash“ vertę (programa „HashMyFiles“), nustatyta, kad jos identiškos. Tuose pat Swedbank, AB, prieduose, nurodyta, kad visas 11 elektroninių bylų į banką įkėlė vartotojas ID 168565. Šis vartotojas pagal EPT sutartį Nr. 1838326, nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 9 d. buvo priskirtas S. B.. Šiose elektroninėse bylose bendra, nurodytų pervesti S. B., lėšų suma yra 11 076,18 Eur (lentelės Nr. 1 ir 3). Iš (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos valdybos buvo gauti segtuvai su žiniaraščiais dėl darbuotojų atlyginimų ir kitų išmokų pervedimo į banko sąskaitas iš (duomenys neskelbtini) priklausančios Swedbank, AB, esančios sąskaitos. Palyginus segtuvuose susegtų žiniaraščių duomenis su S. B. Swedbank, AB, sąskaitų išrašu nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio 8 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos į jos sąskaitą pervestos sumos, nepažymėtos žiniaraščiuose, arba įrašyta, kad lėšos pervestos į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2017-08-08, 16:27:28 val., S. B. (vartotojas ID 168565) Swedbank, AB, pateiktoje mokėjimo pavedimo elektroninėje byloje 08081627.xml (banko pateikta elektroninės bylos kopija pavadinimu fbid_54671176_08081627.xml) kaip lėšų (985,50 Eur) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-08-08 Mokėjimo žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-91 vietoj S. B., kaip 985,50 Eur gavėjo, įrašyta B. A. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), taip jį klastojant ir slepiant 985,5 Eur neteisėtą pervedimą, kai 2017.08.08, 17:16:08 val., šios lėšos iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-08-18, 11:21:15 val., S. B. (vartotojas ID 168565) Swedbank, AB, bankui pateiktoje mokėjimo nurodymo elektroninėje byloje 08181120.xml (banko pateikta failo kopija pavadinimu fbid_55259887_08181120.xml) kaip lėšų (650,00 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Žiniaraščių segtuve žiniaraščio su elektroninėje byloje 08181120.xml nurodytais mokėjimais nėra. Toliau patikrinus Standžiajame diske rastas *.xml tipo elektronines bylas nustatyta, kad elektroninės bylos 09081421.xml, 09081431.xml ir 09081455.xml buvo sukurtos viena po kitos, atitinkamai- 2017-09-08, 14:20 val., 2017-09-08, 14:31 val. ir 2017-09-08, 14:55 val., o paskutinė iš jų, elektroninė byla 09081455.xml, 2017-09-08, 14:56:20 val. S. B. (vartotojas ID 168565) buvo importuota į Swedbank, AB, vykdyti pavedimams. Šiose el. bylose, kaip lėšų (962,78 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kas neatitinka atspausdintame žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-152 esančių duomenų. Iš karto po šių elektroninių bylų (2017-09-08, 15:03:54 val., jau po pavedimo pateikimo bankui), buvo sukurta elektroninė byla 09081504.xml, kurioje kaip lėšų (962,78 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta A. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ši elektroninė byla nebuvo pateikta AB „Swedbank“, šie suklastoti duomenys atitinka žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-152 įrašytus duomenis. 2017-09-19 sukurtose elektroninėse bylose, kuriose buvo rengiami nurodymai pervesti lėšas darbuotojams iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos: 0919 937.xml, 0919 941.xml, 0919 943.xml ir 0919 947.xml, kaip lėšų (700,00 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-09-19, 09:47:39 val., elektroninė byla 0919 947.xml S. B. (vartotojas ID 168565) buvo įkelta į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. Elektroninės bylos 0919 955.xml ir 0919 956.xml buvo sukurtos po nurodymo (0919 947.xml) atlikti pavedimus įkėlimo į Swedbank, AB, (atitinkamai 9:55:30 val. ir 9:56:12 val.), jose S. B., kaip lėšų iš (duomenys neskelbtini) gavėjas, neįrašyta. Slepiant neteisėtai atliktą 700,00 eurų mokėjimo pavedimą į S. B. sąskaitą, mokėjimo žiniaraštis Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-170 buvo suklastotas, ištrinant iš jo S. B.. Vienoje iš 2017-10-09 sukurtų elektroninių bylų, kuriose buvo rengiami nurodymai pervesti atlyginimus ir kitas lėšas darbuotojams iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kaip lėšų (991,9 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), tai elektroninė byla 10091321.xml. Ši elektroninė byla 2017-10-09, 13:21:25 val., S. B. (vartotojas ID 168565) buvo įkelta į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. Prieš ir po šios bylos sukūrimą ir pateikimą AB Swedbank, AB, sukurtose elektroninėse bylose 10091257.xml ir 10091325.xml (atitinkamai sukurtos 12:57:13 val. ir 13:27:11 val.) S. B., kaip lėšų iš (duomenys neskelbtini) gavėjas, neįrašyta. Maskuojant neteisėtai atliktą 991,90 Eur mokėjimo pavedimą į S. B. sąskaitą, mokėjimo žiniaraštis Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-199 buvo suklastotas, vietoje 991,90 Eur gavėjo S. B. įrašant A. B.. Dvejose iš trijų 2017-10-19 sukurtose elektroninėse bylose: 10191223.xml ir 10191225.xml, kuriose buvo rengiami nurodymai pervesti lėšas darbuotojams iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kaip lėšų (800,00 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektroninė byla 10191225.xml 2017-10-19 12:25:14 val. į Swedbank, AB, buvo įkelta S. B. (vartotojas ID 168565) mokėjimo pavedimams atlikti. Elektroninėje byloje 10191234.xml, kuri suformuota 12:34:25 val., t. y. po mokėjimo pavedimo išsiuntimo į banką, S. B., kaip lėšų iš (duomenys neskelbtini) gavėjas, neįrašyta. Šioje elektroninėje byloje yra 1118 asmenų, kuriems nurodyta bendra pervedama iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos suma – 202 425 Eur (elektroninės bylos tekstas „CtrlSum>202425“). Bankui pateiktoje elektroninėje byloje 10191225.xml yra 1119 asmenų, kuriems nurodyta bendra pervedama iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos suma – 203 225 Eur (tekstas elektroninėje byloje „CtrlSum>203225“). Mokėjimo žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-218, 2017-10-19 yra įrašyti 1118 asmenys, kuriems įrašyta bendra pervesta 203 225 Eur suma. Tai neatitinka tame pačiame žiniaraštyje visiems 1118 asmenims apskaičiuotų lėšų sumos, kuri sudaro 202 425 Eur. Žiniaraštis Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-218 buvo klastojamas, iš sąrašo asmenų, kuriems pervedamos lėšos iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, ištrinant S. B., tačiau žiniaraščio gale įrašant bendrą darbuotojams pervedamų lėšų sumą 203 225 eurus, vietoje 202 425 eurų. Perduotos bankui atlikti pavedimams sumos (203 225 eurai) ir pagal žiniaraštį visiems 1118 asmenims apskaičiuotų lėšų sumos (202 425 eurai) skirtumas ir sudaro 800 eurų, kurie ir buvo 2017-10-19, 14:18:06 val., pervesti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lentelės Nr.1 ir Nr. 2). 2017-11-09 elektroninės bylos 11091333.xml ir 11091337.xml buvo sukurtos viena po kitos (13:33 val. ir 13:37 val.) ir elektroninė byla 11091337.xml vartotojo 168565 (S. B.) 2017-11-10, 07:45:55 val., buvo nusiųsta į Swedbank, AB, vykdyti pavedimams. Šiose elektroninėse bylose, kaip lėšų (1137,5 Eur) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kas neatitinka atspausdinto žiniaraščio Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-251. Iš karto po šių elektroninių bylų sukūrimo 2017-11-09, 13:41 val., buvo sukurta elektroninė byla 11091341.xml, kurioje kaip lėšų (1137,50 Eur) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta A. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ši elektroninė byla nebuvo pateikta Swedbank, AB. 2017-11-20 sukurtuose failuose 1120 812.xml ir 1120 815.xml kaip lėšų (900,00 Eur) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Failas 1120 815.xml 2017-11-20, 08:18:28 val., S. B. (vartotojas ID 168565) buvo įkeltas į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. Vėliau sukurtuose failuose 1120 818.xml ir 1120 826.xml S. B. nėra. Žiniaraštyje 5-(duomenys neskelbtini)(10)-269 įrašyta bendra išmokėta 205 280 Eur suma. Tokia pati suma yra failuose 1120 815.xml ir 1120 818.xml., tačiau elektroninėje byloje 1120 815.xml, kuri išsiųsta į banką, įrašyti viso 1129 asmenys, tarp kurių S. B.. Elektroninėje byloje 1120 818.xml, neišsiųstoje į banką, S. B. neįrašyta, ir joje kaip ir žiniaraštyje yra įrašyti 1128 asmenys ir paskaičiuota kontrolinė bendra mokėtina suma 205 280 eurų, tačiau skirtingai nei išsiųstoje į banką elektroninėje byloje vietoje 230,00 eurų, G. J. įrašyta 680,00 eurų suma (kaip ir žiniaraštyje), o E. J. vietoje 290,00 eurų (kas įrašyta išsiųstoje į banką elektroninėje byloje) įrašyta 740,00 eurų (kaip ir žiniaraštyje). Skirtumas tarp 1120 815.xml ir 1120 818.xml šiems asmenims įrašytų mokėtinų lėšų yra 900 eurų. Ši suma 2017-11-20, 10:15:52 val., pervesta į S. B. sąskaitą. Galima daryti išvadą, kad žiniaraštis su klaidingais duomenimis ir buvo atspausdintas pagal failą 1120 818.xml, slepiant S. B. neteisėtai išmokėtus 900,00 eurų. 2017-12-08 sukurtuose failuose 12081038.xml, 12081039.xml, 12081044.xml kaip lėšų (1365 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektroninė byla 12081044.xml 2017-11-20, 08:18:28 val., S. B. (vartotojas ID 168565) buvo įkelta į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. 2017-12-08, 10:49:41 val., sukurtoje elektroninėje byloje 12081049.xml, kaip 1365,00 eurų gavėjas įrašyta A. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-313 už 2017 m. 11 mėn., trūksta trečio ir ketvirto puslapių, juose turi būti duomenys apie darbuotojams pervestas lėšas, kurių pavardės prasideda raide „B“. Atspausdintame žiniaraštyje įrašyta bendra darbuotojams išmokėta suma – 973 104,25 eurų. 2017-12-20, 10:16:05 val., sukurta elektroninė byla 12201016.xml 2017-12-20, 10:17:14 val., S. B. (vartotojas ID 168565) buvo įkelta į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. Joje, kaip 900,00 eurų gavėjas įrašyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrašytas 1121 asmuo, kuriems įrašyta kontrolinė bendra mokėtina suma 205 145 eurų. Vėliau 10:22:55 val., sukurtoje elektroninėje byloje 12201023.xml, kuri neišsiųsta į banką, S. B. neįrašyta, ir joje yra kaip ir žiniaraštyje 5-(duomenys neskelbtini)(10)-332 įrašyta 1120 asmenų ir jiems paskaičiuota kontrolinė bendra mokėtina suma 205 145 eurų, tačiau skirtingai nei išsiųstoje į banką elektroninėje byloje G. J. vietoje 230,00 eurų įrašyta 680,00 eurų suma (kaip ir žiniaraštyje), o E. J. - vietoje 290,00 eurų (kas įrašyta išsiųstoje į banką elektroninėje byloje) įrašyta 740,00 eurų (kaip ir žiniaraštyje). Skirtumas tarp 12201016.xml ir 12201023.xml šiems asmenims įrašytų lėšų sudaro 900,00 eurų. Minėta suma 2017-12-08, 10:44:31 val., pervesta į S. B. sąskaitą. Galima daryti išvadą, kad žiniaraštis su klaidingais duomenimis buvo atspausdintas pagal elektroninę bylą 12201023.xml, slepiant S. B. neteisėtai išmokėtus 900,00 eurų. 2017-12-28 sukurtuose failuose 12281447.xml ir 12281534.xml kaip lėšų (1683,50 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos gavėjas nurodyta S. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėliau elektroninė byla 12281534.xml buvo įkelta į Swedbank, AB, mokėjimo pavedimams atlikti. 2017-12-28 registruotame žiniaraštyje Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-343, kaip lėšų (1683,50 eurų) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas nurodyta S. B.. Tokiu būdu nustatyta, kad bankui išsiųsti nurodymai pervesti lėšas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos ten jau nedirbančiai S. B. buvo slepiami (išskyrus 2017-12-28 atliktą pavedimą) atspausdinant ir įsegant į segtuvus žiniaraščius su jau pakeistais duomenimis: ištrinant S. B. duomenis iš žiniaraščio, bet paliekant žiniaraštyje bendrą kontrolinę, visiems asmenims (įskaitant ir S. B.) apskaičiuotą mokėtinų lėšų sumą (žiniaraščiai Nr.: Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-170, 5-(duomenys neskelbtini)(10)-218); neatspausdinant ar neįsegant mokėjimo žiniaraščio į segtuvą; pakeičiant S. B. duomenis kito asmens (A. B.) duomenimis (žiniaraščiai Nr.: 5-(duomenys neskelbtini)(10)-91, 5-(duomenys neskelbtini)(10)-152, 5-(duomenys neskelbtini)(10)-199, Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-251); ištrinant S. B. duomenis iš žiniaraščio, bet išskaidant jai banko pavedime nurodytą mokėtiną sumą ir prirašant žiniaraštyje prie kitiems asmenims (G. J. ir E. J.) mokėtinų lėšų (žiniaraščiai Nr.: 5-(duomenys neskelbtini)(10)-269 ir 5-(duomenys neskelbtini)(10)-332); išimant (išplėšiant) žiniaraščio lapus (žiniaraštis Nr. 5-(duomenys neskelbtini)(10)-313).

Lietuvos (duomenys neskelbtini) Kriminalistinių tyrimų centro 2019-01-31 specialisto išvada Nr. 140-(1096)-IS1-576 (t. 3, b. l. 82-133) pasitvirtina, kad:

- pagal pateiktus tyrimui dokumentus nustatyta, kad S. B. dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus atsiskaitymo poskyrio vedėjos pareigose nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja. Pagal pateiktus tirti S. B. asmens kortelių atlyginimams priskaičiuoti, suvestinių atsiskaitymo lapelių ir priskaičiavimo žiniaraščių įrašus nustatyta, kad S. B. buvo priskaičiuota ir priklausė išmokėjimui, atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, IT įstaigų profsąjungos mokesčius bei mokėjimus už tarnybinį telefoną ir pokalbius, darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais per banką:

Laikotarpis Priskaičiuotas atlyginimas Apskaičiuotas mokėtinas per banką darbo užmokestis

2008-07-14 - 18 020,65 Lt 13 638,89 Lt

2008-12-31

2009 metai 31 475,80 Lt 24 201,3 Lt

2010 metai 30 561,87 Lt 23 534,12 Lt

2011 metai 32 189,93 Lt 24 722,61 Lt

2012 metai 39 000,05 Lt 29 816,98 Lt

2013 metai 77 073,42 Lt 33 656,89 Lt

2014 metai 50 930,35 Lt 38 842,07 Lt

2015 metai 13 082,76 Eur 9 928,24 Eur

2016 metai 16 037,44 Eur 12 019,13 Eur

2017-01-01- 8 759,19 Eur 6 569,02 Eur

2017-05-31

Pagal pateiktus tirti (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, banko išrašą, kuriame nurodyta, kad išrašas filtruojamas pagal kitos pusės pavadinimą # (turi) B., ir banko išrašus sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nustatyta, kad S. B. 2016-2017 metais buvo pervesta 18 198,59 eurų daugiau (1567,41+5555,00+11076,18), nei priklausė išmokėti per banką pagal suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenis bei išmokėjimo žiniaraščius:

Laikotarpis Pervesta daugiau, nei apskaičiuota išmokėjimams per bankus

2016 metai 1 567,41 Eur

2017-01-01- 2017-05-31 55 555,00 Eur

2017-06-01-2017-12-31 11 076,18 Eur

Data Suma Mokėjimų detalės

2017-12-29 1683,50 Eur lėšų grąžinimas dėl kl.

Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad S. B. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, ir sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2016-2017 metais nepagrįstai buvo pervesta 18 198,59 eurų darbo užmokesčio, grąžinta 11 076,18 eurų, taigi nepagrįstai išmokėta 7122,41 eurų (18 198,59 – 11 076,18);

- pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelių duomenis nustatyta, kad S. B., dirbo (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio skyriaus patarėjos pareigose. Pagal pateiktus S. B. atsiskaitymo lapelių įrašus nustatyta, kad 2017 m. birželio-gruodžio mėn. iš viso buvo priskaitytas 10 211,62 Eur darbo užmokestis, priklausė išmokėjimui per banką 7622,71 Eur. Pagal pateiktus tirti (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, banko išrašą ir sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, banko išrašą nustatyta, kad S. B. buvo pervesta 7622,71 Eur, t. y. visas mokėtinas per banką darbo užmokestis pagrįstas banko išrašais ir išmokėtas teisingai;

- tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus atsiskaitymo poskyrio vedėjos S. B. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, suvestiniai atsiskaitymo lapeliai ir asmens kortelės atlyginimams apskaičiuoti, kuriuose buvo registruojami įrašai apie S. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pateiktuose tyrimui (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraščiuose už 2017 metus duomenis apie S. B. mokėtiną darbo užmokestį buvo sugrupuoti pagal išmokėjimo datas ir sumas.

- pagal pateiktus tirti (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, banko išrašus, ir banko išrašus sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nustatyta, kad S. B. buvo pervesta 18 198,59 eurų daugiau (1567,41+5555,00+11 076,18), nei priklausė išmokėti per banką pagal suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenis bei išmokėjimo žiniaraščius. Pagal pateiktą Išrašą iš elektroninės bylos „S. B.. XLSX“ pateiktos su AB Swedbank raštu S/957 su įplaukų išlaidų paskaičiavimu nustatyta, kad S. B. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, grąžino 11 076,18 eurų. Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad S. B. negrąžinto nepagrįstai pervesto iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB ir sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, darbo užmokesčio dalis sudaro (1567,41+5555,00) 7122,41 eurų. Taigi, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 7122,41 eurų nuostolis.

Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-373 patvirtinto kaltinamosios S. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigybės aprašymo (t. 4, b. l. 44-45) ir (duomenys neskelbtini) patarėjos pareigybės aprašymo (t. 4, b. l. 46-47), matyti, kad V skyriuje numatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: 7.5 punktas - kontroliuoja darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pateikimą teisės aktais nustatytais terminais bei užtikrina duomenų teisingumą; 7.9 punktas - vykdo išankstinę finansų kontrolę pasirašydama ūkinės operacijos dokumentus, parašu ir data patvirtindama, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu yra tinkamai parengti; 7.10 punktas - kontroliuoja darbo užmokesčio biudžeto sąmatų vykdymą; 7.12 punktas – vykdo išankstinę finansų kontrolę, pasirašo ūkinės operacijos dokumentus, parašu ir data patvirtindama, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų; 7.13 punktas – išrašydama ir pasirašydama dokumentus atsako už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinės operacijos teisėtumą, kad buhalteriniai įrašai būtų teisingi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji S. B. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 15 d., dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus Atsiskaitymo poskyrio vedėja, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotoja, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vedėja ir (duomenys neskelbtini) patarėja ir pagal savo užimamas pareigas turėjo teisinį pagrindą disponuoti jai patikėtu (duomenys neskelbtini) turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. šio turto atžvilgiu turėjo specialius įgaliojimus..

Liudytojas S. M. parodė, kad kai tas žmogus, kuris turi vieno procento parašo teisę, įkelia tą failą į banką, dar nesiskaito, kad jis tą vieną procentą pasirašė. Tam, kad pasirašyti pavedimą, sistemoje yra grafa „pasirašyti“. Jeigu personalo duomenys rodo, kad tam tikras darbuotojas yra atleistas iš tarnybos, DUM atlyginimo jam nebeskaičiuoja, tačiau yra galimybė rankiniu būdu įvesti duomenis apie išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu. Išlieka galimybė įkėlus į banką visus būtinus duomenis, juos koreguoti tol, kol šis banko pavedimas nėra pasirašytas. Naujoje programoje nebeliko atsakingo asmens, kuris sutikrindavo visus bendrame apmokėjimo žiniaraštyje esančius duomenis ir galėjo jį pasirašyti turėdamas 1 proc. parašo teisės, be to, šis atsakingas asmuo turėjo galimybę patikrinti, ar toliau vykdant piniginį pavedimą banke buvo pervesta ta pati pinigų suma, kokią jis prieš tai buvo patikrinęs. Pagal naują darbo užmokesčio apskaičiavimo programą DUAS specialistės, kurios sutikrindavo DUM savo kuruojamo padalinio duomenis ir apie tai informuodavo vedėją, patikrinti, ar toliau į banką buvo pervesta būtent ta pati jų paskaičiuota piniginė suma, negalėjo, nes padalinio duomenys patenka į bendrą apmokėjimo žiniaraštį. Be to, laikantis subordinacijos principo specialistės negalėjo patikrinti, ar vedėja bankui įkėlė būtent tuos duomenis, kuriuos jos prieš tai jai pateikė. Tokiu būdu nėra galimybės patikrinti, ar specialistės pateikti duomenys sutapo su vedėjos duomenimis, perduotais bankui. Pasitarimuose, kuriuose buvo keliami klausimai dėl vykdomos darbo kontrolės, kalbant apie direktorės, turinčios 80 procentų parašo teisės, kontrolę, paaiškėjo, kad jos realiai nėra, o direktorė, neturėdama fizinių galimybių visko sutikrinti, pasitikėdama pasirašydavo jau suformuotus ir perduotus bankui pavedimus. Šiuose pasitarimuose dalyvaudavo ir buvusi (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja S. B., todėl ji žinojo minėto mechanizmo spragas.

Liudytoja A. P. parodė, kad visus klausimus, susijusius su piniginėmis lėšomis ir pavedimais į bankus, tvarkė tik vedėja, specialistės to nedarė ir tokių įgaliojimų neturėjo. Iki apytiksliai 2018 metų pavasario visus pavedimus į bankus galėjo atlikti tik skyriaus vedėja S. B.. Tokių teisių specialistės neturėjo. Vėliau, nuo maždaug 2018 metų pavasario, kai S. B. išėjo iš darbo, vadovai pavedė pavedimus į bankus formuoti ir vykdyti kiekvienai vyriausiajai specialistei.

Liudytoja A. F. parodė, kad dirbant pagal naują programą nebuvo jokių galimybių išsiaiškinti, jeigu iškiltų klausimas, kas, kur ir kada darė įrašus, t. y. administratoriaus paprašius tokios informacijos, jos negautų. Ji iš darbo išėjo, nes nebuvo galima sukontroliuoti darbuotojų darbo programoje. Bet kuris darbuotojas, kuris dirba pagal tą sistemą ir turi pasirašymo, skaičiavimo, pasižiūrėjimo, duomenų įvedimo teisę, programoje galėjo daryti bet ką.

Liudytojas A. L. parodė, kad apskaičiuojant darbo užmokestį, programėlėje sugeneruojamas išrašas ir jis turėtų būti keliamas į tą banko sistemą, pagal kurį vykdomi apmokėjimai. Kiek pamena, tas failiukas (Excel) nebūdavo užrakinamas, jį tiesiog tas, kuris skaičiuoja darbo užmokestį, gali parsisiųsti į kompiuterį, į bet kokią kitą laikmeną ir atsidaryti bei ten padaryti bet kokius pakeitimus. O paskui dar ir pačiame banke – įkėlus jau mokėjimo informaciją į bankinę sistemą, jį pasirašo trys darbuotojai, t.y. pasirašo įkėlęs darbuotojas (vienas procentas parašo), tada pasirašo skyriaus vadovas (dvidešimt procentų parašo) ir paskutinis, aštuoniasdešimties procentų parašu, pasirašo valdybos vadovas. Bet kuris iš tų trijų tą failą, jau įkeltą į banko sistemą, irgi gali koreguoti be kitų pritarimo.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios S. B. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį yra teisinga, kadangi ji, būdama valstybės tarnautoja, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 15 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojos pareigose, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjos ir (duomenys neskelbtini) patarėjos pareigose, nepagrįstai pervedant iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke ir atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ - 2016 – 2017 metais pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą - pinigines lėšas 18 231,18 Eur sumoje.