- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- A-3905-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00287-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A. (J. A.), jo atstovei advokatei A. L.-K,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) J. A. (J. A.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. lapkričio 6 d., bet ne ilgiau nei bus paruošti reikiami dokumentai ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).
2. Teikime nurodyta:
2.1. Užsienietis 2020 m. liepos 8 d. lėktuvu reisu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių ir dokumentų patikrinimą atliekančiam VSAT pareigūnui pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą išduotą V. J. vardu. Dėl galimo dokumentų suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu užsienietis prisipažino esantis (duomenys neskelbtini) piliečiu. Užsieniečiui ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė pranešė Užsieniečiui apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kardomoji priemonė nutarimu buvo panaikinta 2020 m. rugsėjo 3 d.
2.2. Užsienietis 2020 m. rugsėjo 3 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu sulaikytas iki 48 valandų.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu sulaikytas iki 2020 m. gruodžio 4 d. Po to teismas pratęsė sulaikymo terminą dar iki 2021 m. kovo 3 d.
2.4. 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai (toliau – ir teismas) – priėmė sprendimą pakeisti Užsieniečio sulaikymą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2021 m. birželio 3 d. Teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 3 d.
2.5. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
2.6. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai apie 23.45 val. buvo sustabdytas įtartinai važiuojantis automobilis. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairuoja (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat automobilyje buvo 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Automobilyje buvę asmenys pateikė reikiamus dokumentus patvirtinančius jų buvimą Lietuvos Respublikoje. Vienas iš gale sėdėjusių keleivių J. A. (J. A.) pateikė tik Vidaus reikalų ministerijos užsieniečio registracijos pažymėjimą. Apklausus vairuotoją jis teigė, kad Užsienietis prieš 50 km. automobilį sustabdė ir pasakė vieną žodį „Poland“. Buvo informuotas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, jų nurodymu visi minėti asmenys ir automobilis buvo pristatyti į Kalvarijos užkardą, perduoti VSAT pareigūnams.
2.7. VSAT prie Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val.
Šalies argumentai
2.8. Pareiškėjas prašė sulaikyti Užsienietį iki 2021 m. lapkričio 3 d., bet ne ilgiau nei bus paruošti reikiami dokumentai ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
4. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktus, 5 dalies 6 – 11 punktus, nustatė, jog Užsienietis 2020 m. liepos 8 d. atvyko į Vilnių ir dokumentų patikrinimą atliekančiam VSAT pareigūnui pateikė Indijos Respublikos piliečio pasą. Dėl galimo dokumento suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Užsienietis prisipažino esantis (duomenys neskelbtini) piliečiu. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimas nėra įsiteisėjęs, Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytoju. Užsienietis išvyko 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš Užsieniečių registracijos centro, tą pačią dieną buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
5. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs (pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014), jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.
6. Teismas pažymėjo, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu vengdamas sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo. Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai netaikė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, tokią savo išvadą grindė motyvais. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių dėl alternatyvių sulaikymo priemonių skyrimo net nesvarstė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.
8.2. Sulaikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Užsieniečio padarytas pažeidimas, kai jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro buvo vienkartinis, nėra asmens veiksmuose sistemos, kurie leistų tvirtinti, kad yra būtina jį sulaikyti.
8.3. 2021 m. kovo 3 d. Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymo priemonė – jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nenustatant judėjimo laisvės apribojimų ir sąžiningai laikėsi nustatytos tvarkos ilgą laiką. Užsienietis paaiškino, kad į Lenkijos Respubliką vyko savo pažįstamų patarimu ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Mintis išvykti iš Užsieniečių apgyvendinimo centro nebuvo Užsieniečio, jam taip patarė pažįstami, kuriais per daug pasitikėjo. Užsienietis nelinkęs kartoti padaryto pažeidimo, yra vertas pasitikėjimo ir, jog nebūtų pačiu griežčiausiu būdu suvaržyta jo laisvė. Byloje nėra nustatyta, kad Užsienietis piktnaudžiautų procedūra, jis sąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis.
8.4. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, šiuo atveju pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkto priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis.
Atsiliepimas
9. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas bijodamas galimo išsiuntimo bandė išvykti į Lenkijos Respubliką ir ten ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, nes Lietuvos Respublikoje jam nebuvo suteiktas prieglobstis, jis neturi galimybių dirbti. Užsienietis nenori būti išsiųstas į savo kilmės šalį. Galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasekmes pasišalinus iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodoma, jog nekyla abejonių, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Atsiliepime teigiama, kad užsieniečiui jau buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau vis tiek pasišalino ir bandė išvykti į Lenkijos Respubliką.
9.2. Užsieniečiui buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo byloje, Užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl negalima laikyti užsieniečio elgesio kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.
9.3. Atsiliepime teigiama, kad VSAT 2021 m. liepos 12 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užskirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.
9.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi alternatyvi sulaikymo priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia pavojaus valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė.
9.5. Atsiliepime teigiama, kad suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad nesulaukęs galutinio sprendimo išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Nurodoma, kad užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
9.6. Remiantis išdėstytais argumentais, Užsieniečių registracijos centras teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir nusprendė sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
12. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, jog sulaikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė, jis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Užsieniečio padarytas pažeidimas, kai jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, buvo vienkartinis, jo veiksmuose nėra sistemiškumo, kurie leistų tvirtinti, kad yra būtina jį sulaikyti.
13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje nurodomi išskirtiniai atvejai, kada gali būti ribojama asmens laisvė. Vienas tokių pagrindų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba, kai pradėtas jo deportavimo ar išdavimo kitai valstybei procesas.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo Užsienietis, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
16. Asmens teisė į laisvę ir saugumą įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 6 straipsnyje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, būtinas nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti, dėl savo paties pobūdžio laikomas priemone, kuri yra tinkama siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojaus, galinčio kilti dėl tokio asmens elgesio, ir kurią taikant galima įgyvendinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktą siekiamą tikslą. Teismas nurodė, jog kalbant apie pagal šią nuostatą valstybėms narėms suteiktų įgaliojimų sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti, būtinumą, reikia pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę svarbą ir į šios teisės ribojimo tokiomis sulaikymo priemonėmis dydį, naudojimosi ja apribojimai neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina (2016 m. vasario 15 d. sprendimas byloje J. N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, bylos Nr. C 601/15 PPU, 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje K. prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie, bylos Nr. C 18/16).
17. Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su Teikimu, prašydamas sulaikyti Užsienietį – prieglobsčio prašytoją – vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nustatytais pagrindais. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sulaikė Užsienietį vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu.
18. Įstatymo 113 straipsnyje užsieniečių sulaikymo pagrindai diferencijuojami priklausomai nuo užsieniečio teisinio statuso: 1) kai užsienietis nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (Įstatymo 113 str. 1 d.); 2) kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; 3) kai užsienietis yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (Įstatymo 113 str. 3 d.); 4) kai užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 113 str. 4 d.).
19. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Nurodytoje teisės normoje, be kita ko, įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 12PR-169 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45–48) Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis sprendimas Užsieniečiui buvo išverstas ir įteiktas 2021 m. rugpjūčio 2 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis bei jo atstovė patvirtino, kad nurodyto Migracijos departamento sprendimo jie neskundė. Šios aplinkybės nepaneigė ir pareiškėjo atstovas. Įvertinus tai, bei atsižvelgus į tai, kad yra pasibaigęs Įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 23 d.) 138 straipsnyje nustatytas terminas skundui dėl sprendimo nesuteikti prieglobstį paduoti, laikytina, kad Migracijos departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 12PR-169 yra įsiteisėjęs.
21. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Įvertinus tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas įsiteisėjo, darytina išvada, kad Užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo statusą.
22. Nustatyta, jog vertindamas, ar Teikime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Užsienietį sulaikyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aplinkybe, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes Migracijos departamento 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 12PR-169 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš šalies dar nėra įsiteisėjęs. Nustačius, kad nurodytas Migracijos departamento sprendimas Užsieniečio apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme metu buvo įsiteisėjęs, spręstina, kad Užsieniečio teisinė padėtis, lyginant su buvusia nagrinėjant bylą dėl jo sulaikymo pirmosios instancijos teisme, pakito.
23. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymas nustato skirtingus sulaikymo pagrindus prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 113 str. 4 d.) ir užsieniečiui, dėl kurio priimtas sprendimas išsiųsti (Įstatymo 113 str. 2 d.), darytina išvada, kad Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, jis negali būti sulaikytas vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, taip pat jo sulaikymas šiais pagrindai negali būti tęsiamas.
24. Kartu akcentuotina, jog pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį įstatymo nustatyta tvarka. Centras, turi spręsti kitus su Užsieniečio apgyvendinimu Lietuvos Respublikoje bei išsiuntimu į kilmės valstybę susijusius klausimus. Pažymėtina, kad Teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo šioje byloje buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą dėl Užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu.
25. Įvertinus tai, kad šiuo metu Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, taikomu išimtinai prieglobsčio prašytojams, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. Įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.
26. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą sulaikyti Užsienietį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. administracinėje byloje Nr. N822-92/2014 padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši ir nurodytos administracinės bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, be to, nurodytoje byloje buvo aiškinamos ir taikomos Įstatymo nuostatos, kurios šiuo metu yra pasikeitusios. Akcentuotina ir tai, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo cituojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas aiškinant šiuo metu nebegaliojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
27. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o Užsienietį paleisti iš sulaikymo vietos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio J. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. A.
Sprendimas neskundžiamas.