Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-26 · Byla Nr. A2.6.-2287-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
A2.6.-2287-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01607-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
M. S.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-2287-271/2014
Proceso Nr. 4-68-3-01607-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 45.4.7.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARIMASVilnius, 2014 m. kovo 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., jos atstovui advokatui A.Mieželaičiui (orderis Nr.297804 ), nukentėjusiajai J. B., vertėjai K.Chvatovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

M. S., a.k(duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas D. J. 2014 m. vasario 5 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-7111324-14, kad 2014-02-05 18 val. 59 min. Sodų g.18 M. S., vairuodama automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodama atbula, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 14p., 234 p., 119p., 238p., 9 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.3d., 130 str.1d., 123 str.5d.

M. S. iš dalies pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad pripažįsta, jog dėl neapsižiūrėjimo įvykio dienai nebuvo sudaryta privalomoji civilinės atsakomybės sutartis ir automobilį vairavo neturėdama draudimo. Pripažįsta ji ir tą aplinkybę, kad blogai jautėsi, todėl apie 16 val. išgėrė 100 gr degtinės su pipirais, po ko vairavo automobilį. Ji gi nepripažįsta fakto, kad padarė eismo įvykį, apgadino automobilį VW Passat ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad Sodų gatvėje paviljone Nr.18-6 veikia kavinė, šalia kurios aikštelėje stovėjo jos automobilis Audi A4. Įvykio vakarą, apie 18.30 val., kartu su D. V. minėtu automobiliu išvažinėjo atbula iš aikštelės. Buvo įjungtas radijas, jokio kontakto su kita transporto priemone ji nepajuto. Pavažiavo apie 10-12 metrų, kuomet jai į automobilį pasibeldė vaikinas ir pasakė, jog ji padarė eismo įvykį. Sustojo. Atvyko policijos pareigūnai. Jai buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas. Jos automobilio Audi A4 buvo apgadintas bamperis, tačiau tai ne šio įvykio pasekmė - įbrėžimai ant bamperio buvo padaryti anksčiau. Automobilio VW Passat buvo apgadintas (įbrėžtas) galinis bamperis (vairuotojo pusės). Kadangi nebuvo eismo įvykio dalyvė ir neapgadino kitos transporto priemonės, daro išvadą, kad galimai nukentėjusioji nori jos ar draudimo sąskaita suremontuoti savo automobilį. Mano, kad pagrindo tikėti liudytojų, taksi darbuotojų A. P., Č. M., A. J. parodymais nėra, jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, turėti savanaudiškų motyvų. Ją sustabdęs vaikinas (liudytojas Č. M.) prašė tūkstančio litų už nutylėjimą, ji nesutiko su tokiu siūlymu, laukė policijos, niekur nebėgo. Buvo labai susijaudinusi, todėl pirminiame paaiškinime policijai nurodė, kad išgėrė ne degtinės, bet 200 gr. šampano. Būtent dėl tos priežasties rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad išvažiuodama kliudė šviesų automobilį ir truputį pajautė. Be to, ji rašė ir kitą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog įvykio nepastebėjo ir nepasišalino. Prašo atsižvelgti į tai, kad sunkiai serga jos sūnus, kad ji gyvena Trakų rajone, dirba Vilniuje, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai gyvybiškai svarbi.

Liudytoja D. V. parodė, kad yra M. S. bendradarbė. Š.m. vasario 5 d. pastaroji atvažiavo apie 16 val., aiškino, kad blogai jaučiasi, buvo išbalusi, todėl pasiūlė jai išgerti degtinės su pipirais. Ji išgėrė du kartus po 60 gramų. Praėjo 2-3 valandos, jos uždarė kavinę. Įsėdo į M. S. automobilį. Aikštelėje buvo pristatyta automobilių. M. S. įjungė muziką, jos šnekėjo apie darbą. Vairuotoja važiavo atbula, ketindama išvažiuoti. Apsisuko ir važiavo link išvažiavimo į pagrindinę gatvę. Nuvažiavo netoli, apie 10 metrų, kuomet automobilį sustabdė vyriškis ir pasakė, kad jos nori pabėgti iš įvykio vietos. Nesuprato, laukė policijos. Atvykus pareigūnams apžiūrėjo automobilius, ant šviesios spalvos automobilio VW Passat jokių įbrėžimų ji nematė. Nebuvo įbrėžimų ir ant M. žalios spalvos automobilio.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio vakarą Sodų gatvėje jis kalbėjo su taksistu vardu A. (M.), kuomet pamatė, kad tamsios spalvos automobilis Audi A4 ketina atbulas išvažiuoti iš aikštelės, automobilyje buvo du asmenys. Audi A4 priekiniu bamperiu, šonu kontaktavo su stovinčio automobilio VW Passat galiniu bamperiu, buvo garsas. Vairuotoja neišlipo ir išvažiavo. Paskambino ir apie įvykį pranešė S. B., žinojo, kad VW Passat priklauso jo motinai. Matė, kad išvažiuojantį automobilį Audi A4 už kokių 100-200 metrų sustabdė policija. Atvykus St.B. buvo priėjęs prie automobilio VW Passat ir matė, kad nubrozdintas galinis bamperis iš vairuotojo pusės.

Liudytojas Č. M. parodė, kad moterį (M. S.) matė tik vieną kartą - to įvykio metu. Jis dirba taksi vairuotoju ir tą dieną atvežė žmones į stotį. Stovėdamas Sodų gt. 22, Vilniuje. Išgirdo trenksmą, matė, kaip automobilis Audi atsitrenkė į automobilio BMW ratą, po to, važiuodamas atbulas – į automobilį VW Passat. Automobilio Audi vairuotoja turėjo girdėti kontakto garsą. Išlipusi ji nebuvo, kas jam pasirodė keista, kad pasišalina. Todėl greitai nuvažiavo prie policijos komisariato pastato, atidarė savo automobilio duris ir laukė, gal išeis pareigūnas, tačiau nieko nebuvo. Tuo metu pro jo automobilį pravažiavo automobilis Audi A4, kurio vairuotoja važiuoti į priekį negalėjo, nes priekyje stovėjo kitas automobilis. Tuomet jis priėjo prie Audi A4 ir ranka padaužė per bagažinę, kad atidarytų langą. Pasakė vairuotojai, kad jis matė, kaip ji atsitrenkė į kitą automobilį, prašė neišvažiuoti. Į tai vairuotoja atsakė: „niekam nesakyk, duosiu 100 litų“. Pastebėjo važiuojantį policijos automobilį, sustabdė jį. Papasakojo apie įvykį. Pareigūnai pradėjo aiškintis, užrašė jo duomenis. Prie automobilių priėjęs nebuvo, tačiau pagal mechanizmą galvoja, kad VW Passat turėjo būti apgadintas galinis bamperis vairuotojo pusės, o Audi A4 - dešinės pusės priekinis bamperis. Liudytojas pridėjo jo sudarytą įvykio schemą (b.l.42-44).

Liudytoja E. K., policijos pareigūnė, parodė, kad 2014 m. vasario 5d. vakare važiavo su bendradarbiu Sodų gatve, kuomet juos stabdė taksi automobilio vairuotojas (Č. M.). Jis pasakė, kad buvo liudininku, kaip automobilio Audi A4 vairuotoja apgadino automobilius ir išvažiuoja iš įvykio vietos, tačiau turėjo sustoti - negalėjo važiuoti toliau dėl priekyje susidariusios transporto priemonių grūsties. Jis pribėgo ir sustabdė minėtą automobilį. Aiškinimosi metu paaiškėjo, kad automobilį Audi A4 vairavo moteris. Buvo dar vienas eismo įvykio liudininkas, kurio duomenis ji nurodė tarnybiniame pranešime. Iškvietė kelių policijos pareigūnus.

Bylos medžiagoje yra pareigūnės E. K. tarnybinis pranešimas apie įvykį (b.l.3).

Nukentėjusioji, automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė J. B., paaiškino teismui, kad ji pati vairuoja automobilį VW Passat. Įvykio dieną šis stovėjo adresu Sodų gt. 18A, Vilniuje. Ji pati dirba viename iš stoties prekybos paviljonų. Vakare į darbą užbėgo sūnus ir pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Apie tai jam pačiam pranešė pažįstami taksistai. Priėjusi prie automobilio rado apgadinimą (nubrozdinimą) užpakalinėje dalyje prie rato, kurio iki tol nebuvo. Pati kaltininkė su pora policijos pareigūnų stovėjo už 50-60 metrų. Siūlė kaltininkei susitarti, pildyti deklaraciją, tačiau ši neturėjo draudimo, bet ji taip pat prašė tartis be policijos, siūlėsi jai atlyginti žalą. Jai pasirodė, kad moteris išgėrusi. Susitarti nepavyko. Kai atvyko kiti du pareigūnai forminti eismo įvykio, parašė pareiškimą.

Liudytojas A. J. parodė, kad matė eismo įvykį. Jo paties automobilis stovėjo aikštelėje prie kioskų, jis norėjo išvažiuoti. Iš aikštelės taip pat norėjo išvažiuoti tamsios spalvos AUDI vairavusi moteris, bet jai niekaip nesisekė, manevruodama priekiniu bamperiu užkabino stovintį šviesios spalvos VW Passat automobilio galinį bamperį, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo. Ji nesustojo, nebuvo po kontakto išlipusi iš savo automobilio. Moters manevrus stebėjo 20-30 metrų atstumu, stovėdamas lauke, manevrai jam pasirodė keistoki. Garso stipraus nebuvo, tačiau VW Passat po kontakto pajudėjo. Buvo matyti, kad jį užkabino. Tai turėjo pastebėti ir pati AUDI vairuotoja. Kai moteris išvažiavo, užsirašė jos automobilio numerį. Priėjęs apžiūrėjo VW Passat, ant purvino šio stiklo užrašė automobilio AUDI numerį. AUDI vairuotojai pavažiavus kokius 100 metrų, ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį patį sustabdė išvažiuojantį iš aikštelės, paklausė, ar jis matė įvykį, patvirtinus, kad matė, paėmė jo kontaktinius duomenis.

Liudytojas Z. N., automobilio BMW, valstybinis numeris P877614 valdytojas, paaiškino teismui, kad vairuoja UAB „Transverslas“ priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris P877614. Automobilis yra jo žinioje. Neatsimena, ar vairavo šį automobilį 2014-02-05 d., tačiau su šiuo automobiliu jokio kito automobilio kontakto nėra buvę. Nei jis, nei įmonė neturi jokių pretenzijų dėl jokio eismo įvykio su šiuo automobiliu.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas apgadintas automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso M. S.. Nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis. Automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. B., apgadintas užpakalinis bamperis (b.l.5-6). Iš eismo įvykio schemos ir plano matyti, kad automobilis VW Passat stovi Sodų gt.18, o automobilis Audi A4 - prie išvažiavimo - Sodų gt. 21, Vilniuje (b.l.7).

Automobilių apgadinimai matyti ir iš esamų byloje nuotraukų (b.l.36-38).

Alkotesteriu Drager Alkotest 6810 M. S. 2014-02-14 20:19 val. nustatytas 1,31 promilių girtumas (b.l.12), patikros sertifikatas Nr. 1519996 patvirtina, kad alkotesteris patikrintas, tinkamas naudoti iki 2014-07-16 d. Paklaida 1,7 procento (b.l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Analogiškos nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylas dėl LR ATPK 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų.

Taigi, šioje byloje nagrinėtinos ir vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės, t.y. vairuotojos M. S. 2014-02-05 18.59 val. eismo įvykio padarymas ir jos neblaivumas.

Dėl automobilio Audi A4 vairavimo ginčo nėra: M. S. pripažįsta, kad 2014-02-05 vakare išvažiuodavo iš aikštelės Sodų gt. 18, Vilniuje. Apie tai parodė ir automobilio keleivė, M. S. bendradarbė D. V.. M. S. neigia, kad važiuodama atbula ji dėl neatsargumo kliudė stovinčius automobilius BMW ir VW Passat. Jos nuomone liudytojai, taksi vairuotojai Č. M. ir kiti yra suinteresuoti bylos baigtimi, o automobilio savininkė nori tokiu būdu suremontuoti automobilį, gauti draudimo išmoką. Kas dėl įbrėžimo ant jos vairuojamo automobilio Audi A4 bamperio, tai jis atsirado dar iki tos dienos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad M. S. 2014-02-05 apie 18.59 val., vairuodama automobilį Audi A4, Sodų gt.18, Vilniuje, važiuodama atbula buvo neatsargi, nepaliko tinkamo tarpo ir vairuojamo automobilio priekiniu bamperiu (keleivio pusės) kliudė stovinčio automobilio VW Passat, priklausančio J. B., galinį bamperį (keleivio pusės) bei padarė įbrėžimus. Nors pagal savo pasekmes įbrėžimai nebuvo dideli, nebuvo įlenkimų, nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios ji kreipėsi į draudimo įstaigą. Šiuo atveju padarytos turtinės žalos dydis nekeičia asmens, pažeidusio KET reikalavimus, veiksmų kvalifikavimo. Iki atsitrenkdama į automobilį VW Passat, vairuotoja M. S. savo automobiliu kontaktavo su automobilio BMW, valstybinis ženklas P877614, priklausančio UAB „Transverslas“, ratu. Tačiau kontakto pasekmių nebuvo, žalos nepadaryta.

Apie tai, kad vairuotoja M. S. automobiliu Audi A4 atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, parodė liudytojai A. P., Č. M., A. J.. Jų parodymai nuoseklūs ir detalizuoti, atitinka kitas byloje objektyviai nustatytas aplinkybes - eismo įvykio vietos apžiūros rezultatus, automobilių apžiūros rezultatus. M. S. aiškina, kad teismas neturėtų tikėti jų parodymais, nes jie yra taksi darbuotojai ir gali veikti nukentėjusiosios naudai iš savanaudiškų ar kitų paskatų. Tačiau teismas atmeta šį vairuotojos motyvą kaip nepagrįstą: liudytojas Č. M. nurodo, kad po eismo įvykio, matydamas išvažiuojančią vairuotoją, jis iš karto privažiavo prie policijos komisariato pastato tikslu informuoti išeinantį iš pastato pareigūną apie įvykį, nukentėjusiosios jis nepažinojo, jis bei liudytojas A. J. nurodo, kad nei automobilio BMW, nei automobilio VW Passat savininkų jie nepažinojo. Liudytojų parodymus objektyviai patvirtino policijos pareigūnų atlikti veiksmai: įvykio vietos apžiūra bei automobilių apžiūros rezultatai. Pareigūnai konstatavo, kad apgadinimus turi automobilis Audi A4 bei VW Passat (b.l.5-6). Apgadinimų ant automobilio BMW nerasta (b.l. 4 - pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas).

Taigi, darytina išvada, kad M. S. pažeidė KET 9, 119 p.p reikalavimus, sukėlė eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis.

Padarė tai M. S. būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis - 1,31 promilės etilo alkoholio. Teismo proceso metu ji pripažino, kad apie 16 val. išgėrė 120 gr degtinės (b.l.23), rašytiniame paaiškinime 2014-02-05 nurodė, kad gėrė šampaną (b.l.8).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus vairuotojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik vairuotojos, bet ir kito asmens (J. B.) automobilis, todėl M. S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Taip pat M. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos nepranešdama apie jį policijai, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

KET 234 punktas numato, kad jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitam asmeniui, kurio vietoje nėra, vairuotojas privalo apie įvykį informuoti policiją. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą, darytina išvada, kad M. S. tyčia, siekdama išvengti atsakomybės už eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotoja M. S. aiškina, kad nepastebėjo, kad važiuodama atbula kliudė kitą automobilį ar du automobilius, nesuvokė padariusi eismo įvykį, tačiau bylos įrodymai paneigia jos aiškinimus. Liudytoja D. V. nurodo, kad būtent ji pasiūlė vairuotojai, kuri jautėsi blogai, išgerti degtinės su pipirais, tačiau važiuojant automobiliu iš aikštelės jokio eismo įvykio nebuvo, juos sustabdė vyriškis už 10 metrų. Nei M. automobilis, nei kitas automobilis apgadinti nebuvo. Teismas neturi pagrindo tikėti šiais parodymais, nes ji yra M. S. bendradarbė (vadina pastarąją „šeimininke“), taigi yra suinteresuota padėti pastarajai išvengti atsakomybės. Kita vertus, jos parodymai apie tai, kad automobiliai nebuvo apgadinti, kad Audi A4 buvo sustabdytas pravažiavus nuo aikštelės 10 metrų, paneigti byloje surinktais įrodymais.

Nors automobilių apgadinimai nėra dideli, kaip parodo liudytojas A. P. „garsas buvo geras“ (b.l.26), o liudytojas A. J. nurodo, kad po atsitrenkimo automobilis VW PASSAT net pajudėjo iš vietos, ko automobilio AUDI vairuotoja negalėjo nematyti. Po tokių veiksmų M. S. neliko įvykio vietoje, bet ketino išvažiuoti, nuvažiavo apie 100 m ir buvo sustabdyta liudytojo Č. M.. Pabrėžtina, kad į sustabdžiusio liudytojo Č. M. žodžius nevažiuoti, nes ji atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotoja M. S. paprašė, jog jis „niekam nesakytų, duos 100 litų“. Darytina išvada, kad vairuotoja suvokė, jog buvo eismo įvykio dalyvė ir pasišalina, norėdama išvengti galimos atsakomybės, nes įvykį padarė būdama išgėrusi. Policijos pareigūnė liudytoja E. K. patvirtino, jog liudytojas Č. M. minėjo jai apie vairuotojos siūlomus jam už nutylėjimą 100 Lt.

Todėl teismas daro išvadą, kad vairuotoja suvokė, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, buvo sustabdyta įvykio liudininko išvažiuojanti iš tos vietos, apie 100 m atstumu nuo įvykio vietos. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d.

Automobilį M. S. vairavo be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, aiškina, kad pamiršo, jog pasibaigė sutarties galiojimo terminas. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 238 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str.5d.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Lengvinančių ir sunkinančių M. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dirba, teigiamai charakterizuojama darbe. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Sunkiai serga jos sūnus. Vienas iš padarytų pažeidimų - vairavimas esant neblaiviai ir įvykio sukėlimas priskiriamas prie itin šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Skirtinos nuobaudos sankcijų ribose. Pagrindo taikyti jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nėra. Teismas nenustatė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjos atsakomybę švelninančių, aplinkybių, leidžiančių jos atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N16-595/2006). Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Į pažeidėjos nurodytas šeimines aplinkybes atsižvelgtina skiriant jai nuobaudas sankcijų ribose.

Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teisėjas

nutarė:

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir nubausti 90 Lt bauda;

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir nubausti 4100 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams;

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3100 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

LR ATPK 33 str. pagrindu nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą M. S. nustatyti 4100 lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski