- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2-271-600/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- UAB „Vilnius energija“, UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Ž. S., G. S., T. S., O. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Verkių ūkis“
- Advokatai
- Jūratė Matonienė, Tomas Parulis
atsakovui Ž. S., atsakovo ir atsakovės G. S. atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. S., Ž. S., O. Š. ir T. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Verkių ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, posėdyje patikslinęs reikalavimus, ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovų G. S. ir Ž. S. solidariai 1681,89 Lt skolos už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2007-02-19, 260,11 Lt materialių palūkanų laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2009-09-28, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 67,06 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti iš atsakovų O. Š. ir T. S. solidariai 4322,35 Lt skolos už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2009-07-31, 250,13 Lt materialių palūkanų laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2009-09-28, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 160,54 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 1 - b.l. 2-10, T. 2 – b.l. 152).
Nurodo, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį pastatui adresu (duomenys neskelbtini). Pastate esantys butai ir patalpos šildomi centralizuotai tiekiama šiluma, įskaitant butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2001-09-17 iki 2005-02-19 priklausė atsakovams G. S. ir Ž. S., o nuo 2007-02-19 priklauso atsakovams O. Š. ir T. S.. Nurodo, kad iki 2004-11-01 ieškovas mokesčius už pastate suvartotą šilumos energiją skaičiuodavo pagal GNSB Nr. 91 pateiktus duomenis. Pastate esančių butų ir patalpų savininkai už patiektą šilumos energiją iki 2001-11-01 mokėdavo tiesiogiai bendrijai. Nurodo, kad 2004-12-01 ieškovas su atsakovu Ž. S. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2914090, pagal kurią ir buvo skaičiuojami atsakovams mokesčiai už šilumos energiją. Sudarant sutartį atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui tuo metu galiojusiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių buto įrengimų atjungimą nuo pastato šildymo sistemos. Nurodo, kad ieškovas mokesčius už patiektą šilumos energiją pastate esantiems vartotojams, įskaitant atsakovus, pradėjo skaičiuoti nuo 2004-11-01, remiantis UAB „Verkių ūkis“ prašymu. Nuo 2004-11-01 iki 2005-12-01 ieškovas mokesčius už šilumos energiją šilumos vartotojams skaičiavo pagal UAB „Verkių ūkis“ pateiktose pažymose nurodytą bendrą butui ir bendro naudojimo patalpoms šildyti skirtą šilumos kiekį, nustatytą atsižvelgiant į butuose įrengtų daliklių rodmenis. Nurodo, kad ginčo dėl mokesčių, paskaičiuotų iki 2005-12-01 nėra. Nuo 2005-12-01 iki 2007-07-01 mokesčiai už šilumos energiją pastate esantiems vartotojams buvo pradėti skaičiuoti pagal Vilniaus miesto valdybos 2003-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintą Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką, kadangi UAB „Verkių ūkis“ pranešė, jog pastato butuose ir patalpose įrengti dalikliai neveikia. Atsakovams Ž. ir G. S. mokesčiai už šilumos energiją pagal minėtą tvarką buvo skaičiuojami iki 2007-02-19, t.y. iki buto pardavimo atsakovams O. Š. ir T. S.. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2007-02-19 atsakovams Ž. ir G. S. viso buvo priskaičiuota 1681,89 Lt mokesčių už patiektą šilumos energiją bei karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją). Atsakovai savo įsipareigojimų minėtu laikotarpiu nevykdė ir nesumokėjo minėtų mokesčių ieškovui, o tik teikė ieškovui pretenzijas, prašydami jiems šių mokesčių neskaičiuoti, kadangi bute neįrengti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos šildymo prietaisai. Atsakovai jokių įrodymų, patvirtinančių buto įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemos atjungimo teisėtumą, ieškovui nepateikė. Ieškovas nurodo, kad atsakovai buto šildymo įrenginius nuo pastato šildymo sistemos atjungė nesilaikydami LR įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl ieškovas neturėjo teisėto pagrindo neskaičiuoti mokesčių už atsakovams priskirtą šilumos kiekį. Paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 195-196 punktus, buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos tiekimo ir vartotojų taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, atsakovams Ž. Ir G. S. atsirado pareiga mokėti už jiems priskirtą šilumos kiekį. Nurodo, kad su atsakovais O. Š. ir T. S. nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl šilumos tiekimo, todėl laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2007-10-31 atsakovams mokesčiai už jiems priskirtą šilumos kiekį buvo skaičiuojami LR įstatymų nustatyta tvarka. Minėtu laikotarpiu atsakovai mokėdavo tik už šilumos energiją šalto vandens pašildymui, todėl liko skolingi ieškovui 4322,35 Lt skolos už šilumos energiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas Ž. S. su ieškiniu nesutiko (T. 1 - b.l. 85-88). Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo prijungtas prie namo bendros šildymo sistemos. Nurodė, kad ieškovo žiniomis namo statybos metu, t.y. 1997 metais, buvo pasirinktas buto šildymo būdas elektra, todėl namo statybos metu bute nebuvo įrengta centralizuota šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema. Butą iš 91-osios GNSB Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2000-03-07 įgijo bendrasavininkai V. P., Z. Č. ir M. K.. Ieškovo žiniomis, minėti asmenys minėtą butą iš 91-osios GNSB priėmė be jame įrengtos centrinės šildymo sistemos. Minėti bendrasavininkai su ieškovu jokių sutarčių sudarę nebuvo, ieškovo paslaugomis nesinaudojo ir už jas nemokėjo. Atsakovai butą iš minėtų asmenų nuosavybės teise įsigijo 2001-09-17 buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įrengta ir eksploatuojama autonominė buto šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema naudojant elektros energiją, po grindimis įrengti buto šildymo prietaisai nebuvo prijungti prie namo šildymo sistemos. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2001-09-17 iki 2007-02-19, kol atsakovai buvo minėto buto savininkais, ieškovas šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugų neteikė, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos yra nepagrįstas. Nurodė, kad sutartį su ieškovu sudarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų šildymo, o ne dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo minėtam butui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas butas niekada nebuvo prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, todėl negalėjo būti neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos fakto. Nurodė, kad iki 2005-12-01 atsakovams nebuvo skaičiuojami mokesčiai už centralizuotą šilumos energiją minėtam butui. Prašo ieškovo ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Atsiliepimu atsakovė G. S. su ieškiniu nesutiko bei palaikė atsakovo Ž. S. atsiliepime nurodytus motyvus (T. 1 - 89-90). Prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovai O. Š. ir T. S. atsiliepimu su ieškiniu taip pat nesutiko (T. 1 - b.l. 92-96). Nurodė, kad pagal LR įstatymus, šilumos vartotojais laikomi asmenys, kuriems priklausančių butų šilumos prietaisai yra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007-02-19. Įsigijus butą buvo nustatyta, kad butas šildomas ne nuo centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių, o elektra ir visame bute yra įrengta elektra šildomų grindų sistema. Nurodė, kad antstolio Roberto Vasiliausko 2008-01-07 Faktinių aplinkybių protokole yra konstatuota, kad minėtame bute nėra pajungta centrinio šildymo sistemos radiatorių, nėra jokių centrinio šildymo sistemos įrenginių, vamzdžių ar stovų. Apie tai, kad minėtame bute nėra jokių įrenginių, kurie būtų prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, atsakovai ne kartą informavo ieškovą. Nurodo, kad ieškovui pačiam yra žinoma, jog jis neturi techninių galimybių tiekti šilumą minėtam butui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausančiame bute nėra šildymo prietaisų ir į tai, jog ieškovas neturi techninių galimybių tiekti šilumos energiją minėtam butui, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovų manymu yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas jau nuo 2004-12-30 žino, jog jis neturi jokių objektyvių galimybių tiekti šilumą minėtam butui, kadangi šis butas nėra prijungtas prie šilumos perdavimo tinklų ar pastato šildymo sistemos, todėl ieškovo motyvai, jog minėto buto šildymo prietaisai nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungti neteisėtai yra nepagrįsti, kadangi negalima atjungti nei to, kas nėra prijungta, nei to, kas nėra iš viso. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovams G. S. ir O. Š. bei trečiajam asmeniui UAB Verkių ūkis“, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą jiems yra pranešta tinkamai (T. 2 - b.l. 182-184, LR CPK 246-247 str. str.).
Posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad iš atsakovų reikalaujama skolos ne už faktiškai patiektą šilumą, o už priskaičiuotą šilumą. Posėdyje patikslino ir paaiškino, kad atsakovei T. S. sumokėjus dalį skolos, ieškovas atsisako dalies reikalavimų – dėl 371,83 Lt priteisimo ir prašo bylą toje dalyje nutraukti.
Atsakovas Ž. S. esminių papildymų posėdyje neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė T. S. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus.
Atsakovų Ž. Ir G. S. atstovas advokato padėjėjas Tomas Parulis paaiškino, kad ieškinys turi būti atmestas, nes centralizuota šildymo sistema iš viso nebuvo prijungta prie buto, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sistema buvo prijungta bei, kad ji buvo atjungta savavališkai. Nurodė, kad ieškovas negalėdamas teikti paslaugų, neturi teisės reikalauti apmokėti už paslaugas, kurios nėra gautos.
Šalies argumentai
Atsakovų O. Š. ir T. S. atstovė advokatė Jūratė Matonienė su ieškiniu taip pat nesutiko bei prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog atsakovai buvo prisijungę prie tinklų. Teisės aktai nenumato pareigos mokėti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina LR CPK 293 str. 4 p. pagrindu, kitoje dalyje ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad buvo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai laikotarpiu nuo 2001-09-24 iki 2007-02-19 buvo atsakovai Ž. S. ir G. S., o laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2009-07-31 yra atsakovai T. S. ir O. Š. (T. 1 - b.l. 15-16, 17-20). Buto adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašuose grafoje „Šildymas“ nurodoma „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ (išrašo 2.1 punkte nurodomo nekilnojamojo daikto charakteristika, T. 1 - b.l. 15-16, 17-20).
Byloje kilo ginčas, ar atsakovai, būdami vartotojais, privalo mokėti už jiems netiekiamą šilumos energiją, nurodydami, kad bute ne atsijungta nuo centralizuotų šildymo sistemų, o butas prie jų ir nebuvo prijungtas.
Savo reikalavimą, kad atsakovas Ž. S. savavališkai atsijungė nuo centralizuotų šildymo sistemų, todėl privalo mokėti ieškovui už patiektą, o ne suvartotą, kaip posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovė, šilumos energiją, ieškovas grindžia 2004-12-01 tarp ieškovo ir atsakovo Ž. S. sudaryta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2914090, 2004-12-30 91 GNSB administratorės R. B. pasirašyta ir ieškovui dar 2004-12-30 pateikta pažyma bei ieškovo darbuotojų 2006-06-21 surašytu aktu Nr. 31 (T. 1 – b.l. 31, 51, 53). 2004-12-30 bendrijos pirmininkės pažymoje nurodoma, kad Ž. S. savavališkai atsijungė nuo šildymo sistemos, buto šildymui bei šalto vandens šildymui naudoja elektrą, ir fakto, kad atsakovas ginčo buto šildymui nenaudoja ieškovo tiekiamos šilumos energijos šalys neginčijo (LR CPK 186, 187 str. str.). Buto šildymą ne iš centralizuotų šildymo sistemų patvirtina ir paties ieškovo jau skolos fiksavimo laikotarpiu 2006-06-21 surašytas Aktas Nr. 31, kuriame nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), buto šildymo prietaisai – radiatoriai yra demontuoti, atjungti vamzdžiai bei šildymo sistemos stovai paslėpti statybinėse konstrukcijose, vonios šildytuvo nėra – gyvatuko nėra, bute įrengtas elektrinis – grindinis šildymas, nurodoma, kad atjungimui leidimo Ž. S. nepateikė (T. 1 – b.l. 53). 2004-12-01 Šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2914090 šalys susitarė dėl butui ir kitoms bendro naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti (sutarties 2 p., T. 1 – b.l. 31).
Analizuojant atsakovės T. S. atstovės pateiktus įrodymus, nustatyta, kad namas pastatytas 1997 metais (T. 1 – b.l. 15), namas priduotas 1999-05-03 (T. 1 – 156), iš 91 DNSB turimos pateiktos dokumentacijos matyti, kad 2000-01-01 radiatorių sekcijų sąraše nurodyta, kad butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas realus radiatorių sekcijų skaičius – „0“ (T. 2 – b.l. 5, 6), Komunalinių paslaugų suvestinėje ir pagrindiniuose apskaitos duomenyse 1999-03-10 dienai buto (duomenys neskelbtini), grafa tuščia (T. 2 – b.l. 9, 10), karšto ir šalto vandens suvartojimo suvestinėje periodu 1999-11-01 - 11-30 grafoje „karšto vandens duomenys“ butui Nr. 9 nurodytas nulis (T. 2 – b.l. 13-14), šildymo sąskaitų 2000-03-11 suvestinėje butui Nr. 9 sekcijų skaičius nurodytas „0“ (t. 2 – b.l. 15, 16, 17). Atsakovas Ž. S. dar 1995-11-09 pareiškimu informavo 91 GNSB pirmininką, kad jo bute neįvedinėtų centrinio šildymo sistemos (T. 2 – b.l. 19). Gavus tokią informaciją UAB „Vilniaus miestprojektas“ 1996-05-08 nurodė bendrijos pirmininkui apie savavališkai atliekamus kai kuriuos statybos darbus (T. 2 – b.l. 20). 2004-12-01 šilumos energijos pirkimo sutarties 1.7 punktas patvirtina, kad ginčo buto vonioje nėra šildytuvų (T. 1 – b.l. 31).
UAB „Verkių ūkis“ 2010-12-06 raštu teismui nurodė, kad atsakovui Ž. S. laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005-12-01 neskaičiavo mokesčio už šildymą ir karštą vandenį (T. 2 – b.l. 79-81). 1997 m. birželio mėn. sutartis tarp atsakovės G. S. ir Vilniaus elektros tinklų patvirtina, kad atsakovams suteikta 7,0 kW galia kaip trečios kategorijos vartotojui buities tikslams (T. 2 – 85).
Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ginčo butui niekada nebuvo teikiama šilumos energija iš centralizuotų šildymo sistemų (LR CPK 177-197 str. str.). Nors buto adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašuose grafoje „Šildymas“ nurodoma „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, tačiau sistemiškai įvertinus aukščiau išanalizuotus rašytinius įrodymus, kurie detalizavo kai kuriuos statybos darbus, bei fiksavo mokesčių apskaičiavimui reikalingus duomenis, teismas konstatuoja esant įrodyta, kad ginčo butas niekada ir nebuvo prijungtas prie pastato centralizuotų šildymo sistemų ir tai pačiam ieškovui žinoma nuo 2004-12-30.
Ieškovas savo reikalavimus grindė tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais. Vienok, ieškovo reikalavimai pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą pagrindą visų atsakovų atžvilgiu reiškiant reikalavimą dėl skolos už buto šildymą netenkinti dėl žemiau dėstomų motyvų.
Ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą grindžia sutartiniais santykiais bei tuo, kad atsakovų buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo neteisėtai atjungti nuo namo šilumos energijos tiekimo tinklų (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. p.), todėl ieškovas reikalauja priteisti skolą ne už faktiškai tiektą šilumą, kadangi neįmanoma nustatyti suvartojimo.
Teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, vadovaujasi ne tik Civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus VII skirsnio normomis, reglamentuojančiomis energijos pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.383 – 6.391 str. str.), Šilumos ūkio įstatymu, Statybos įstatymu, Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, bet ir vartotojų teisių apsaugos įstatymu.
Teismo išanalizuota rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Ž. S. dar 1995-11-09 pareiškimu 91 DNSB pirmininkui išreiškė valią, kad jo buto įrenginių neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos (T. 2 – b.l. 19), aplinkybės, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nepasirūpino atitinkamo projekto gavimu, patvirtina ne tik UAB „Vilniaus miestprojektas“ 1996-05-08 raštas 91 DNSB pirmininkui apie savavališkai atliekamus kai kuriuos statybos darbus, bet ir Nekilnojamojo turto registro ginčo buto išrašo duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2009-03-25 raštas Nr. A51-6762-(3.3.10.1-PD4) (T. 1- b.l 60). Todėl konstatuotina esant įrodyta, kad butas nebuvo prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų, tai paaiškina, kodėl UAB „Verkių ūkis“ neskaičiavo butui šilumos energijos. Tokią išvadą patvirtina ir paties ieškovo iš pradžių siųstos sąskaitos, kuriose nurodyta, kad 2005 m. lapkričio mėnesiui už šildymą paskaičiuota 12,38 Lt, už šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens sistemą – 16,73 Lt; 2005 m. kovo mėnesiui – šildymas – 22,44 Lt, šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens sistemą – 16,73 Lt; 2003 m. sausio mėn. - šildymas – 16,78 Lt, šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens sistemą – 7,89 Lt (t. 1 – b.l. 46-50, T. 2 – b.l. 65-51). Vienok, ieškovas, turėdamas minėtus duomenis, kreipėsi į teismą dėl skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2005-12-01 iki 2007-02-19 ir nuo 2007-02-19 iki 2009-07-31 priteisimo. Toks ieškovo reikalavimas kildinamas iš sutartinių šalių santykių. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, kurioje nurodyta, kad šalys susitarė dėl butui ir pastato bendro naudojimo patalpų šildymo. Iš teismui ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovui Ž. S. skola paskaičiuota tik už ginčo buto šildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą, duomenų apie mokesčių paskaičiavimą už bendro naudojimo patalpas nėra, vadinasi šias sumas atsakovas mokėjo, ką jis paaiškino ir teismo posėdžio metu ir ieškovas neginčijo (T. 1 – b.l. 12-13). Todėl laikytina, kad ieškovas iš atsakovo už pastato bendro naudojimo patalpų šildymą reikalavimo nereiškia.
CK 6.390 str. 1 dalyje numatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešant energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėta už sunaudotą energiją, daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Fakto, kad neprisijungimu padaryta žala ieškovui, teikiančiam visam pastatui šilumos energiją iš centralizuotų šildymo sistemų, ieškovas neįrodė, nors ši aplinkybė būtų reikšminga, jeigu ieškovas reikalavimą formuluotų dėl žalos ar nuostolių atlyginimo (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p., 180 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjant ginčus dėl šilumos energijos vartojimo nutraukimo, yra konstatavęs, kad šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, ir tai yra ne vartotojo pareiga, o teisė, todėl nutraukus šilumos vartojimą, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, kadangi tai prieštarautų Vartotojų teisių apsaugos įstatyme garantuotai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra. Jeigu atsijungiant nuo šilumos tiekėjo tinklų teisės aktuose nustatytų reikalavimų nebuvo laikytąsi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, CPK 4 str.). Konstatavus, kad ginčo butas niekada nebuvo prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų, už buto šildymą ieškovas negali reikalauti mokėti jo nurodytu ieškinio pagrindu, nes šios energijos vartotojas nevartojo.
Todėl, aplinkybė, kad ginčo butas nebuvo prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, nagrinėjant ieškinį pagal suformuotą ieškinio dalyką ir nurodytą ieškinio pagrindą šioje byloje neturi reikšmės (CPK 178, 180 str. str.).
Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl skolos už nesuvartotą šilumos energiją priteisimo nurodytais laikotarpiais yra nepagrįstas, kadangi ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už paslaugas, kurių jis nesuteikė (CPK 178 str., CK 6.305 str., 6.317 str. 1 d., 6.383-6.388 str. str. ). Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo patirtų nuostolių nevertinamos, kadangi tai išeina už pareikšto ieškinio ribų.
Ieškovo reikalavimų priteisti skolą už buto šildymą atsakovų T. S. ir O. Š. atžvilgiu teismas taip pat netenkina tais pačiais, aukščiau išdėstytais argumentais. Įvertinus tai, kad atsakovai dalį skolos pripažino, t.y. už karštą vandenį ir karšto vandens temperatūros palaikymui – atitinkamai 360,50 Lt ir 11,28 Lt, šią skolą apmokėjo bylos nagrinėjimo metu (T. 2 – b.l. 152), ieškovas nuo reikalavimo šioje dalyje atsisako, teismas, nesant CPK 42 str. 2 d. nustatytų aplinkybių, priima ieškovo atsisakymą CPK 140 str. 1 d. pagrindu ir bylą toje dalyje nutraukia (LR PK 293 str. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad nutraukus bylą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovų atžvilgiu, t.y. dėl ginčo buto šildymo netenkina.
Ieškinį atmetus, o dalyje dėl 371,83 Lt nutraukus, iš ieškovo atsakovės T. S. naudai atmestų reikalavimų daliai priteisti 2148,31 Lt bylinėjimosi išlaidų byloje (2299,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos byloje, kurios neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.17, 8.18 p.p. nustatytų maksimalių dydžių, 24 Lt už bylos dokumentų kopijų darymą, viso 2323 Lt – 7,52 proc. (371,83 Lt x 100 proc. / (4694,18+250,13 Lt) (T. 2 - b.l. 21-22, 23-27, 36, 129, 150, 171, 172, CPK 79, 93, 98 str. str.). Atsakovei T. S. 100 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą nepriteisti, nes aktas rašytas 2008-01-07, o ieškinys teismui pateiktas 2010-01-11, todėl pripažintina, kad šias išlaidas atsakovė patyrė ne dėl šios iškeltos bylos (T. 1 – b.l. 1, 97-98, T. 2 – 21). Atsakovui Ž. S. advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos priteistinos tik iš dalies, atsižvelgus į ieškovo atstovės argumentus, grindžiamus jau nurodyto LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 5 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma - 4359 Lt, įvertinus teismui atstovo teiktus rašytinius įrodymus CPK 180 str. tvarka, mažintina iki 1800 Lt.
Bylą atsakovų T. S. ir O. Š. atžvilgiu dėl 371,83 Lt nutraukus LR CPK 293 str. 4 p. pagrindu, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 11,15 Lt (148,33 Lt (mokėtino žyminio mokesčio suma) x 7,52 proc. (patenkintų reikalavimų) / 100 proc.) (LR CPK 79, 93, 94 str.str.).
Ieškinį atmetus, teismo patirtos pašto išlaidos – 59,63 Lt priteistinos iš ieškovo ir atsakovės T. S. bei O. Š. lygiomis dalimis, t.y. po 29,82 Lt iš ieškovo ir abiejų atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Civilinę bylą dalyje dėl 371,83 Lt skolos priteisimo iš T. S. ir O. Š. nutraukti, ieškovui UAB „Vilniaus energija“ atsisakius nuo reikalavimo ir teismui atsisakymą priėmus.
Priteisti iš atsakovų T. S. ir O. Š. ieškovo UAB „Vilniaus energija‘“ naudai lygiomis dalimis 11,15 Lt (vienuolika litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB “Vilniaus energija” atsakovo Ž. S. naudai 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje.
Priteisti iš ieškovo UAB “Vilniaus energija” atsakovės T. S. naudai 2148,31 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus 31 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ į valstybės biudžetą 29,82 Lt (dvidešimt devynis litus 82 ct) teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovų T. S. ir O. Š. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 29,82 Lt (dvidešimt devynis litus 82 ct) teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.