- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1N-7-197/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. R. baudžiamajam persekiojimui Jungtinei Karalystei pagal Brighton magistratų teismo 2019 m. sausio 23 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) už šiame EAO nurodytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikalstamų veikų įstatymo 2 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Jungtinės Karalystės kompetentingos teisminės institucijos Brighton magistratų teismo 2019 m. sausio 23 d. išduotas EAO dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui Jungtinei Karalystei dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikaltimų įstatymo 2 straipsnyje. EAO išduotas Horsham Youth teismo 2017 m. vasario 7 d. teismo nuosprendžio pagrindu, kuris įsiteisėjo 2017 m. gegužės 8 d.
2. Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 30 d. nukentėjusioji H. T. kartu su savo tuometiniu draugu O. L. ir geriausiu draugu A. R. buvo adresu (duomenys neskelbtini). Vakarėlio metu jie vartojo šiek tiek alkoholio, o kai grįžo O. tėvas pakilo į antrą aukštą. Ten jie visi trys laisvame kambaryje, kuriame buvo dvigulė sofa-lova, žiūrėjo filmą gulėdami ant sofos-lovos taip, kad H. gulėjo tarp dviejų vaikinų. Kai filmas baigėsi, Helena nuėjo miegoti į O. miegamajame esančią viengulę lovą, palikusi abu vaikinus. Anksti ryte, apie 2.30 val., H. pabudo ir pamatė, kad A. R. guli toje pačioje lovoje, kurioje gulėjo ir ji. Jo pirštai buvo įkišti į jos makštį ir jis masturbavosi. Ji nejudėjo ir nereagavo, nes buvo sustingusi iš baimės. Praėjus šiek tiek laiko, jis atsikėlė iš lovos ir išėjo iš kambario. Dar po kiek laiko H. nuėjo į laisvąjį kambarį, pažadino O. ir paprašė, kad jis kartu su ja nuteitų į vonios kambarį. Ten ji papasakojo jam, kas įvyko, ir nusileido laiptais žemyn, kad pasikalbėtų su O. įmote, kuriai taip pat papasakojo apie tai, kas įvyko. O. sugrįžo į laisvąjį kambarį, pažadino A. R. ir paprašė jį išeiti.
3. Veika, kurios padarymu Jungtinėje Karalystėje įtariamas A. R., yra pažymėta nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, sąraše. Pagal faktines aplinkybes veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šią nusikalstamą veiką Jungtinėje Karalystėje – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros tarnyba pateikė papildomą informaciją, kad didžiausia bausmė, kurią pagal Jungtinės Karalystės įstatymus gali paskirti teismas nepilnamečiui A. R. yra dveji metai laisvės atėmimo.
4. Pagal Jungtinės Karalystės išduotą EAO A. R. buvo sulaikytas 2019 m. vasario 11 d. Kauno mieste. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Arvydo Rusteikos 2019 m. vasario 13 d. nutarimu jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai kiekvienos savaitės kiekvieną pirmadienį registruotis Alytaus apskrities Prienų rajono policijos komisariate.
5. 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje A. R. dalyvaujant gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui buvo supažindintas su Jungtinės Karalystės kompetentingo teismo jam išduoto EAO turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. R. sutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Jungtinei Karalystei, bet neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo.
6. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 13 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Rozitos Požarskienės pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. R. perdavimo pagal Europos arešto orderį supaprastinta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 73 straipsniu, prokurorės pareiškimą tenkino ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. R. baudžiamajam persekiojimui Jungtinei Karalystei pagal Brighton magistratų teismo 2019 m. sausio 23 d. išduotą EAO už šiame EAO nurodytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikalstamų veikų įstatymo 2 straipsnyje.
II. Skundo argumentai ir prašymai
8. Perduotinas asmuo A. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimą dėl jo perdavimo pagal EAO iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
8.1. Perduotinas asmuo nesutinka su skundžiamoje nutartyje aprašytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nes iš tiesų taip, kaip nurodoma Jungtinės Karalystės išduotame EAO, nebuvo. Teigia, kad jame cituojamas senas kaltinimas.
8.2. Nurodo, kad apklausiamas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo supažindintas su jam išduotu EAO ir sutiko būti išduotas supaprastinta tvarka, tačiau teisme savo poziciją pakeitė – nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka, o pageidavo klausimą spręsti įprastine tvarka, vadovaujantis BPK 73 straipsniu.
8.3. Teigia, kad buvo supažindintas tik su EAO ir nebuvo žinoma apie Jungtinės Karalystės prokuratūros pateiktą papildomą informaciją, jog didžiausia bausmė, kurią teismas pagal Jungtinės Karalystės įstatymus gali paskirti nepilnamečiui kaltinamajam yra dveji metai laisvės atėmimo. Tokia informacija negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nėra pagrindų numatytų BK 9¹ straipsnyje. Perduotino asmens nuomone, teismas turėjo įpareigoti prokurorę pateikti patikimus ir pagrįstus įrodymus dėl jam galimai skirtinos bausmės už EAO nurodytą nusikalstamą veiką.
8.4. Perduotinas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad byloje nenustatyta jokių privalomo ir neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹straipsnyje, kurie neleistų perduoti jį Jungtinei Karalystei. Jo nuomone, egzistuoja BK 9¹ straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas, kad jeigu EAO išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią EAO išdavusios valstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad EAO išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo. Dėl šių priežasčių žemesnės instancijos teismas privalėjo įsitikinti šios sąlygos egzistavimu ir vadovautis BPK 73 straipsnio 5 dalies nuostatomis nustatyti, kad iš Jungtinės Karalystės institucijų gautos informacijos nepakanka sprendimui priimti, ir privalėjo pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos dėl Jungtinėje Karalystėje už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką jam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės ir jos maksimalaus dydžio suteikimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Perduotino asmens A. R. skundas atmetamas.
10. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. R. perdavimo Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Brighton magistratų teismo 2019 m. sausio 23 d. išduotą Europos arešto orderį už jame nurodytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikalstamų veikų įstatymo 2 straipsnyje, priešingai nei teigiama perduotino asmens skunde, nepažeidė BK 9¹ straipsnio ir kitų teisės aktų, t. y. BPK 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ (toliau – Pagrindų sprendimas) nustatytų reikalavimų.
11. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Jungtinei Karalystei.
11.1. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl A. R. perdavimo Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal kompetentingos teisminės institucijos Brighton magistratų teismo 2019 m. sausio 23 d. išduotą EAO už jame nurodytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikalstamų veikų įstatymo 2 straipsnyje, tokius reikalavimus įvykdė.
12. A. R. prašomas perduoti Jungtinei Karalystei siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė įtvirtinta Jungtinės Karalystės 2003 m. Lytinių nusikalstamų veikų įstatymo 2 straipsnyje. Iš nusikalstamos veikos, už kurios padarymą Jungtinėje Karalystėje yra nuteistas A. R., faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad A. R. nuteistas už seksualinį prievartavimą. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, kad šioje veikoje yra nusikaltimo, įtvirtinto BK 150 straipsnio 3 dalyje, požymių, tai yra ši veika atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.
13. Išduoto EAO turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad iš Jungtinės Karalystės gautame EAO yra esminių trūkumų dėl turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, todėl konstatuojama, kad turima informacija yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti. Pažymėtina, kad EAO mechanizmas pagrįstas aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti EAO išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Svarbu, kad pati veika, kuri nepažymėta Europos arešto orderio e dalies I skirsnio sąraše, būtų baudžiama Lietuvoje. Kaip minėta pirmiau, veika, kuri aprašyta prie faktinių aplinkybių, Lietuvoje yra baudžiama.
14. Skunde nurodoma, kad A. R. negalėjo būti perduotas Jungtinei Karalystei dėl to, kad nebuvo supažindintas su Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikta papildoma informacija apie jam galimai skirtiną bausmę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes iš su skundo nagrinėjimu susijusios medžiagos matyti, kad perduotinas asmuo ir jo gynėjas buvo supažindinti su EAO, kuriame nurodyta A. L. gresianti bausmė už EAO nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tai, kad vėliau Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija pateikė papildomą informaciją, jog A. R. Jungtinėje Karalystėje nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir yra nuteistas Horshamo nepilnamečių bylų teisme, o jam, kaip nepilnamečiui, skirtina didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas dvejiems metams, o ne laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tik parodo perduotinam asmeniui skirtinos bausmės individualizavimą, tačiau ne skundžiamos nutarties neteisėtumą.
15. Nors skunde ir nurodoma, kad A. R. galėjo būti perduotas Jungtinei Karalystei tik su BK 9¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąlyga, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu nei perduotinas asmuo, nei jo gynėjas nekėlė klausimo dėl BK 9¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo, kurį nurodo savo skunde, buvimo, priešingai – A. R. parodė, kad sutinka būti perduotas Jungtinei Karalystei, siekiant, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu būtų užbaigtas. Be to, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija pateikė informaciją, jog A. R. Jungtinėje Karalystėje nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir yra nuteistas Horshamo nepilnamečių bylų teisme, o jam, kaip nepilnamečiui, skirtina didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas dvejiems metams. Susipažinęs su bylos medžiaga, aukštesnės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių perduotinam asmeniui galėtų būti paskirta kitokia bausmė, nei nurodo Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, t. y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
16. Priešingai nei teigiama skunde, sprendžiant klausimą dėl A. R. perdavimo Jungtinei Karalystei teismo posėdžio metu perduotinam asmeniui nesutikus būti perduotam supaprastinta tvarka, šis klausimas buvo išspręstas bendra BPK 73 straipsnyje nustatyta asmenų perdavimo tvarka.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti perduotino asmens skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
perduotino asmens A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.