Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nuteistojo R. Ž. bei jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2019 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. S. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, su bendrai veikiančiu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), organizavo didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir patekimą į (duomenys neskelbtini), tai yra parengė nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavo, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei platinti ją (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d., 19.49 val., pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, kurį išdėstė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 8 d. bendrai veikiančiam nenustatytam asmeniui, kuris turėjo neteisėtai įgyti, supakuoti ir sutartoje su jais (R. Ž. ir bendrai veikiančiu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini)) vietoje paslėpti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei bendrai veikiantiems M. S. ir A. M., pagal kurį M. S., gavęs atskirą nurodymą, kada reikės paketą su dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu atgabenti iki (duomenys neskelbtini), turėjo nurodytoje vietoje surasti bendrai veikiančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paslėptą polietileno paketą su dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu ir atvežti prie (duomenys neskelbtini) bendrai veikiantį A. M. paketo su psichotropine medžiaga permetimui į pataisos namų teritoriją, tokiu būdu jie (R. Ž. ir bendrai veikiantis nenustatytas asmuo, esantis (duomenys neskelbtini)), įgyvendindami nusikalstamos veikos planą, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d., 19.49 val., nenustatytu būdu nenustatytam asmeniui nurodė neteisėtai įgytą paketą, su jame esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė – 231,57 g, ir kurioje yra 46,7771 g gryno amfetamino, paslėpti iš anksto sutartoje vietoje, esančioje prie kelio A5 Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, netoliese degalinės (duomenys neskelbtini); tęsdami nusikalstamą veiką, jie (R. Ž. ir bendrai veikiantis nenustatytas asmuo, esantis (duomenys neskelbtini)) toliau organizavo didelio kiekio psichotropinės medžiagos gabenimą ir už jų (R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini)) pasiūlytą 700 Eur atlygį A. M. ir 300 Eur atlygį M. S., vykdant jų (R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini)) parengtą nusikalstamos veikos planą, 2021 m. liepos 7 d., apie 23.51 val., susirašinėdami internetine programa „Wickr“ su M. S., pastarajam nurodė didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino slėpimo vietą, esančią prie kelio A5 Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, netoliese degalinės (duomenys neskelbtini), ir atsiuntė žemėlapio fragmentą, o 2021 m. liepos 8 d. M. S., palaikydamas telefoninį ryšį su jais (R. Ž. ir bendrai veikiančiu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini)), automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apie 18.10 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą pasiimti bendrai veikiančio A. M., su kuriuo nuvažiavo į greitkelį Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, kur jų (R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini)) nurodytoje vietoje, esančioje prie kelio A5 Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, netoliese degalinės (duomenys neskelbtini), apie 19.36 val., M. S. surado ir padavė A. M. permetimui į pataisos namų teritoriją paslėptą paketą su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurį M. S. ir A. M. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir, M. S. telefonu gavus jų (R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini)) atskirą nurodymą, A. M., stebimas M. S., 19.49 val. permetė į (duomenys neskelbtini) teritoriją paketą, su jame esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė – 231,57 g, ir kurioje yra 46,7771 g gryno amfetamino, kurį 19.50 val. surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnas.

2. M. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su A. M. ir vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini), parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo, gabeno ir platino didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 7 d., 23.51 val., už R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasiūlytą 300 Eur atlygį jam (M. S.) ir 700 Eur atlygį bendrai veikiančiam A. M., 2021 m. liepos 7 d., apie 23.51 val., susirašinėdamas internetine programa „Wickr“ su R. Ž. ir bendrai veikiančiu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A5“ išsaugojo susirašinėjimo metu atsiųstą žemėlapio fragmentą, ir, vykdydamas nurodymą, t. y. žemėlapio fragmente prie kelio A5 Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, netoliese degalinės (duomenys neskelbtini), esančioje vietoje paimti ir atgabenti į (duomenys neskelbtini) paslėptą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2021 m. liepos 8 d. jis (M. S.), palaikydamas telefoninį ryšį su R. Ž. ir bendrai veikiančiu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apie18.10 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą pasiimti bendrai veikiančio A. M., su kuriuo nuvažiavo į greitkelį Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, kur apie 19.36 val. R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini), nurodytoje vietoje, esančioje prie kelio A5 Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, netoliese degalinės (duomenys neskelbtini), jis (M. S.) surado ir padavė A. M. permetimui į pataisos namų teritoriją paslėptą paketą su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurį jis (M. S.) ir A. M. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno netoliese (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir sėdėjo automobilyje iki tol, kol jis (M. S.) telefonu gavo R. Ž. ir bendrai veikiančio nenustatyto asmens, esančio (duomenys neskelbtini), atskirą nurodymą permesti į (duomenys neskelbtini) teritoriją paketą, su jame esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko jis (M. S.) ir bendrai veikiantis A. M., vykdydamas gautus nurodymus, atėjo prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 19.49 val. A. M., stebimas jo (M. S.), permetė į (duomenys neskelbtini) teritoriją paketą, su jame esančiu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė – 231,57 g, ir kurioje yra 46,7771 g gryno amfetamino, kurį 19.50 val. surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Gudas prašė tiek jo, tiek ginamojo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis M. S. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė taip pat prašė tenkinti pateiktą apeliacinį skundą, o prokurorė prašė visus šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. ir nuteistojo R. Ž. bei jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo M. S. apeliacinio skundo

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. S. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu ir nurodo į pažeidimus, jo manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus M. S. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, buvo nustatyta šio asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, todėl padarytos motyvuotos išvados, jog apeliantui inkriminuotas kaltinimas pasitvirtino.

7. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kilti. Šiuo atveju M. S. yra inkriminuotas didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimas, gabenimas ir platinimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai bet koks jų įgijimas (išskyrus BK 263 straipsnyje numatytus atvejus), pažeidžiant teisės aktais nustatytą šių medžiagų įgijimo tvarką (pavyzdžiui, pirkimas, gavimas veltui, gavimas už suteiktą paslaugą, skolą ir pan.). Gabenimas – tai šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, bet kokia transporto rūšimi ir bet kokiu būdu. Platinimas – tai šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims atlygintinai (pavyzdžiui, parduodant už tam tikrą sumą ar kitą atlygį) ar neatlygintinai (pavyzdžiui, dovanojant).

15. M. S. skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neišskyrė posakių, žodžių ar detalių, kurios įrodo, kad jis žinojo, jog permetamas paketas buvo su narkotinėmis medžiagomis. Tačiau, nors atskiros šių pokalbių frazės, įrodančios M. S. žinojimą apie permesto paketo turinį, nebuvo išskirtos, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro objektyvaus pagrindo vertinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Sprendžiant dėl M. S. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, buvo vertinti ne vien pokalbių išklotinių duomenys, tačiau ir nuteistojo A. M. parodymai, jau minėto parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys bei liudytojos S. J. parodymai dėl M. S. atliktų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje plačiau aptarė pokalbių išklotinių turinį, tokiu būdu papildydamas skundžiamo nuosprendžio motyvus ir atsakydamas į apeliacinio skundo teiginius, vis dėlto, detalesnė šių pokalbių analizė nepaneigia apelianto tyčios buvimo, o, priešingai, ją patvirtina. Tuo pačiu pažymėtina, kad M. S., suradęs paketą R. Ž. nurodytoje vietoje, matė jo formą, o paėmęs į rankas, galėjo preliminariai nustatyti ir jo svorį, t. y. pagal šiuos duomenis jis taip pat galėjo suprasti, kad pakete yra ne telefonai. Be to, šioje nutartyje jau aptarta, kad už paskirtos užduoties įvykdymą buvo sutartas 300 Eur atlygis, t. y. pakankamai nemaža suma, kas vėlgi turėjo priversti susimąstyti, jog pakete yra draudžiamos medžiagos ir jų kiekis nėra mažas. Visus šiuos duomenis sujungus į vientisą įrodymų grandinę, pagrįsta teigti, jog M. S. suprato darantis sunkią nusikalstamą veiką.

16. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad skundžiamas nuosprendis yra itin prieštaringas ar paviršutiniškas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių telefoninių pokalbių stenogramų matyti, jog nuteistieji tarpusavyje bendravo apie jų atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, derino parodymus, kūrė gynybines versijas, todėl normalu, jog parodymuose atsirado prieštaravimų, nes visų įvykdyto nusikaltimo detalių objektyviai nebuvo įmanoma suderinti. Pirmosios instancijos teismas, nors ir ne itin išsamiai, tačiau pakankamai aiškiai nurodė, kuriais parodymais ir kodėl vadovaujasi, o kuriuos atmeta kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismai privalo tirti ir vertinti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus, vienų ar kitų proceso dalyvių teiginių atmetimas, netenkinantis skundą teikiančio asmens lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis ar kad pareigūnai, surašę pokalbių stenogramas, būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui, jį apkalbėti ir pan., t. y. jokio pokalbių turinio iškraipymo ar netinkamo interpretavimo nenustatyta.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog M. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis, t. y. neabejotinai nustatyta, kad apeliantas suvokė, jog pakete buvo psichotropinės medžiagos, suvokė apytikslį jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė, todėl jo išteisinimui pagrindo nėra. Priešingos išvados neleidžia daryti ir pateiktas 2023 m. birželio 1 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad M. S. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus) ir vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios M. S. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 72–73). Daroma išvada, jog apeliantas tiek veikos padarymo metu (2021 m. liepos 8 d.), tiek šiuo metu yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus.

Dėl nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliacinių skundų

18. Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija inkriminuotos veikos kvalifikavimo bei įrodytumo, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistąjį charakterizuojančius ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad R. Ž. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Esant šiems duomenims, apylinkės teismas nustatė nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, atitinkantį sankcijos vidurkį, t. y. 9 metai laisvės atėmimo.

20. Apeliantas ir jo gynėjas prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė konstatuojama tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-139/2015, 2K-161-303/2023). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-211-1073/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.).

21. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. galimybė duoti parodymus buvo sudaryta du kartus, tačiau abiem atvejais jis atsisakė bendrauti su tyrimą vykdančiais pareigūnais, nurodydamas, jog visas aplinkybes išdėstys teisme (3 t., b. l. 183–185, 190–192). Pirmosios instancijos teisme jis pripažino organizavęs psichotropinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau visų bendrininkų atliktų veiksmų neįvardijo, t. y. siekdamas, jog M. S. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, aiškino, jog pastarasis buvo tik vairuotojas ir nežinojo nei ką, nei kokiu tikslu veža. Jokio atlygio už vairavimą negavo. R. Ž. nurodė, jog A. M. taip pat neatskleidė, kas bus pakete, kurį reikės permesti, nors bylos medžiaga patvirtina, kad tiek A. M., tiek M. S. suprato, koks yra paketėlio turinys ir kokiam tikslui jis turi būti permestas į pataisos namų teritoriją. Taigi, R. Ž. parodymai neprisidėjo prie objektyvios tiesos byloje atskleidimo. Be to, jau minėta, kad apeliantas su kitais nuteistaisiais telefoninių pokalbių metu derino gynybines versijas ir buvo pažadėjęs vienas prisiimti visą kaltę, ką teisiamojo posėdžio metu ir įgyvendino. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė ne tik visiško kaltės pripažinimo, bet ir nuoširdžios atgailos, t. y. R. Ž. tik formaliai nurodė esantis kaltas, tačiau jokių įtikinamų apgailestavimo teiginių neišsakė. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, kaip švelninančios apelianto teisinę padėtį.

22. Bylos medžiaga liudija, kad šis teistumas R. Ž. nėra pirmasis, įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas jis vykdo jau daugiau nei dešimtmetį, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir visišką negebėjimą koreguoti savo elgesio pozityvia linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne kartą teistas ne tik dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo (vagystės, sukčiavimai), tačiau ir dėl analogiško pobūdžio veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, įvykdymo, kas patvirtina, jog iš ankstesnio patyrimo nuteistasis nesimoko ir nuolat kartoja tas pačias klaidas. Nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, jis yra recidyvistas. Esant šiems duomenims, mažinti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį teisinio pagrindo nėra. Šios išvados nepaneigia ir R. Ž. gynėjo skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad apeliantas yra pakankamai jauno amžiaus, sukūręs šeimą ir laukia jos pagausėjimo, be to, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalingų padarinių kitiems asmenims, nes psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis yra nebe paauglys, o suaugęs trisdešimties metų vyras, neturintis jokių psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų, todėl gebantis suvokti savo veiksmus ir prisiimti už juos atsakomybę. Šeimos planavimas jam nesutrukdė įvykdyti sunkų nusikaltimą, todėl ši aplinkybė negali turėti reikšmingos įtakos jam paskirtos bausmės individualizavimui. Tai, kad realiai psichotropinė medžiaga – amfetaminas – nebuvo išplatinta kitiems nuteistiesiems, taip pat ženkliai nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo, nes R. Ž. savo nusikalstamo sumanymo nebuvo atsisakęs, o tolimesni platinimo veiksmai buvo užkardyti tik pataisos įstaigos darbuotojų dėka, t. y. įmestas paketas buvo surastas ir paimtas ištyrimui.

23. Jokių kitų aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamą apelianto asmenybę, bylos medžiagoje nėra. R. Ž. vertybinė skalė yra atitolusi nuo visuomenėje priimtinų veikimo būdų, todėl šiuo atveju yra tikslingas griežtesnis jo laisvės varžymas. Apeliantas negeba priimti racionalių, konstruktyvių sprendimų, elgiasi neapgalvotai ir paviršutiniškai, kas liudija, jog jam reikalinga pataisos įstaigos darbuotojų pagalba, siekiant pasirinkti pozityvų ir nenusikalstamą gyvenimo kelią.

24. Nesant galimybės sušvelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, R. Ž. prašo subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ne dalinio bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmių apėmimo principą, kai naujas nusikaltimas yra padarytas neatlikus ankstesnės bausmės, išskyrus vieną išimtį, įtvirtintą BK 64 straipsnio 5 dalyje, t. y. jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tačiau nagrinėjamu atveju R. Ž. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nebuvo paskirta, todėl bausmių apėmimas netaikytinas.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai (2023 m. vasario 28 d.) neatlikta bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį buvo 5 metai 1 mėnuo ir 25 dienos, taip pat nesumokėta 30 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas pridėjo 4 metus laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio baudą, tokiu būdu galutinė subendrinta bausmė paskirta 13 metų laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio bauda, kas atitinka bausmių bendrinimo taisykles, BK 64 straipsnio nuostatos nėra pažeistos, todėl keisti šią nuosprendžio dalį pagrindo taip pat nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodo bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Pirmiau aptartų nuostatų įgyvendinimą papildo Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“, kuriame akcentuojamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs; teismų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas ir profesionalumas yra pagrindiniai teisėjų veiklos principai, todėl tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas.

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į nuosprendį iš esmės perkėlė visą kaltinamojo akto turinį, o teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus aprašė itin lakoniškai bei formaliai. Nuosprendžio motyvai yra skurdūs, o padarytos teisiškai reikšmingos išvados, nors ir suprantamos, tačiau neišsamios ir menkai motyvuotos. Todėl, nors skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, tačiau pripažįstama, kad jo turinys (aprašomoji dalis) turi trūkumų, ypač teismams rekomenduojamų procesinių sprendimų kokybės standartų laikymosi kontekste.

Dėl proceso išlaidų

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-09756, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 869632, teikia antrinę teisinę pagalbą M. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 280 Eur.

30. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (7 t., b. l. 117). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad M. S. yra nuteistas realia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio 40 minučių, metu. Apelianto gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš M. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. S. ir nuteistojo R. Ž. bei jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliacinius skundus atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.