Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-672-815/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-16
Bylos Nr.: I3-672-815/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02232-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajam, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: "Navanas 3"
Trečiasis asmuo: Valstybinė miškų tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-672-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02232-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Navanas 3“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su 2019 m. birželio 19 d. skundu (b. l. 1–3), kurį 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikslino (b. l. 14–16), prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. KV_03_09 „Dėl UAB „Navanas 3“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškina, jog ginčijamu Sprendimu NMA siekia susigrąžinti paramos lėšas dėl to, jog miško želdiniai buvo įvertinti „blogai“. Apie Sprendimą pareiškėja sužinojo tik gavusi 2019 m. balandžio 19 d. surašytą NMA laišką.

3. Pažymi, želdiniai buvo įvertinti „blogai“ todėl, kad dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių. Tą gali patvirtinti ir želdinius įvertinęs specialistas. Paaiškina, kad jei medelis nukąstas 3 kartus, jis vertinamas tik kaip pusė medelio. Kadangi aplinkinėse teritorijose, kur buvo užsodintas jaunuolynas, yra didelė kanopinių žvėrių populiacija, jaunieji medeliai nuolat nukentėdavo nuo žvėrių. Daugelis medžių buvo vertinti tik kaip pusė medžio, todėl konstatuota, jog medelių skaičius sklype – nepakankamas.

4. Žvėrių žalos išvengti nepavyko nepaisant to, kad buvo įvykdytos visos, želdinimo projekto numatytos, apsaugos priemonės. Vėlesnėje miško įveisimo programoje apsaugos priemonės buvo pakeistos. Akcentuoja, jog 2007–2013 metų programoje ąžuolams buvo numatytos individualios apsaugos, tvoros nebuvo privalomos ir jų finansavimas nebuvo numatytas, skirtingai nei 2014–2020 programoje. Tai rodo, kad individualios apsaugos buvo pripažintos nepakankamai efektyviomis. Miško veisimo metu finansuojamos buvo tik individualios apsaugos. Prieš veisiant mišką nebuvo įmanoma numatyti, kad medelius taip stipriai apkandžios žvėrys. Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga (force majeure).

II

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo (b. l. 40–43).

1. Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja 2011 m. kovo 24 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška) ir 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-KV-0043032 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo“ buvo patvirtinta paramos gavėja.

1.1. 2017 m. gruodžio 20 d. NMA gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2017 m. lapkričio 8 d. (Nr. A-2K-02-26 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“) ir 9 d. (Nr. A-2K-02-33 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“) pažymas (toliau – ir Pažymos), kuriose nurodyta, jog veisiamo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 3,70 ha ploto, ir veisiamo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2.58 ha ploto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimai blogi. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, nesutikdama su VMT Pažymose užfiksuota želdinių būkle, turėjo teisę skųsti ar teikti paaiškinimus dėl VMT pažymose nustatytų neatitikimų.

Motyvuojamoji dalis

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad VMT nustatė, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose buvo blogas, nuspręsta susigrąžinti: 1) 17 262,72 Eur (3,70 ha x 4 665,60 Eur = 17 262,72 Eur) miško įveisimo išmoką už sklypo (duomenys neskelbtini) 3,70 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, 12 037,25 Eur (2,58 ha x 4 665,6 Eur = 12 037,24 Eur) už sklypo (duomenys neskelbtini) 2,58 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ iš viso už abu sklypus 29 299,97 Eur (17 262,25 + 12 037,24 = 29 299,96 Eur); 2) Penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011–2015 metais: 11 877 Eur (3,70 ha x 642 Eur = 2 375,40 x 5 metai) už sklypą (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“; 8 281,80 Eur (2,58 ha x 642 Eur = 1 656,36 Eur x 5 metai) už sklypą (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 1 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, iš viso už abu sklypus 20 158,80 Eur (11 877 + 8 281,80 = 20 158,80 Eur).

1.3. 2019 m. kovo 21 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą už sklypus, kuriuose nustatyti pažeidimai.

2. NMA pažymi, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis bei įsipareigojo veisdama mišką, jį prižiūrėdama ir saugodama laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose bei vykdyti projektą iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos bei privalo atsodinti žuvusius želdinius.

3. Kartu su Paraiška pateiktame Miško įveisimo projekte („Apsaugos priemonės“) yra nurodyta, kokios apsaugos priemonės bus naudojamos ąžuolo ir eglės sodmenims apsaugoti. Ąžuolo sodmenys bus apsaugomi individualiomis apsaugomis, kurios tvirtinamos prie kuoliukų, o apsaugos aukštis lygus medelio aukščiui, esant reikalui turi būti pridedami papildomi segmentai, tokiu būdu apsaugant medelių viršūnes nuo kiškių, stirnų ir elnių. Tuo tarpu eglių sodinukai turi būti tepami repelentais, kiekvienais metais rugsėjo–spalio mėnesiais, penkerius metus, tokiu būdu apsaugant sodinukus nuo stirnų ir elnių. Be to, Miško įveisimo projekte („Priežiūros priemonės“) nurodyta ir tai, kad žuvę medeliai turi būti atsodinami.

Taigi pareiškėja, pateikdama Paraišką, patvirtino, kad tinkamai laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų iki prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos, o Miško įveisimo plane buvo nurodytos sodinukų apsaugos ir priežiūros priemonės, kurių tinkamą naudojimą privalėjo užtikrinti pareiškėja.

4. Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, kad ji (jos atstovas) žinojo, jog medeliai gali būti apkandžioti ar yra apkandžioti žvėrių, tačiau nesiėmė tinkamų priemonių želdiniams apsaugoti ir prižiūrėti, t. y. netinkamai laikėsi Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų bei netinkamai vykdė Miško įveisimo plane nurodytas sodinukų apsaugos ir priežiūros priemones.

4.1. Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 68 punkte nurodyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus NMA privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja neinformavo, kad negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, nepateikė taip pat nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

4.2. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog želdiniai buvo įvertinti blogai, nes dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių, nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog nustatyti pažeidimai atsirado dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105–108).

2. Paaiškina, jog želdinių vertinimas buvo atliktas ir medelių gyvybingumas nustatytas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 priede nurodyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinių kokybę, atliekant miško želdinių ir (ar) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Metodikos 9 punkte nurodyta, kad žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2 priedą.

3. Pareiškėja apie želdinių, žėlinių kokybės vertinimą buvo informuota VMT 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-2K-02-765. Dėl želdinių, žėlinių kokybės vertinimų pareiškėja skundų, pretenzijų ar pastabų VMT nepateikė.

4. VMT atkreipia dėmesį, kad miško želdinių priežiūra ir apsauga vykdoma pagal projektą, laikantis Nuostatų reikalavimų. Pagal Nuostatų 20 punktą, želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Jei Projekte numatytų apsaugos ir priežiūros priemonių nepakanka, savininkas turėtų taikyti papildomas. VMT manymu, reikėjo taikyti papildomas apsaugos priemones nuo žvėrių, pavyzdžiui ąžuoliukų tepimą repelentais, nukąstus gyvūnų, negyvybingus ar žuvusius sodinukus papildyti ir ketvirtais ar penktais metais, neapsiribojant pirmais ar trečiais, esant būtinybei daryti korekcijas.

5. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas – tai atsakingos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros ir apsaugos priemonės. Abiejų žemės sklypų miškų įveisimo projektų dalyse „Apsaugos priemonės“ yra nurodyta, kokios apsaugos priemonės bus naudojamos ąžuolo ir eglės sodmenims apsaugoti. Ąžuolo sodmenys bus apsaugomi individualiomis apsaugomis, kurios tvirtinamos prie kuoliukų, o apsaugos aukštis lygus medelio aukščiui, esant reikalui turi būti pridedami papildomi segmentai, tokiu būdu apsaugant medelių viršūnes nuo kiškių, stirnų ir elnių. Tuo tarpu eglių sodinukai turi būti tepami repelentais, kiekvienais metais rugsėjo – spalio mėnesiais, penkerius metus, tokiu būdu apsaugant sodinukus nuo stirnų ir elnių. Taip pat miškų įveisimo projektų dalyse „Priežiūros priemonės“ nurodyta ir tai, kad žuvę medeliai turi būti atsodinami.

6. Iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji žinojo, kad medeliai gali būti apkandžioti ar yra apkandžioti žvėrių, tačiau nesiėmė tinkamų priemonių želdiniams apsaugoti ir prižiūrėti, t. y. netinkamai vykdė miškų įveisimo planuose nurodytas sodinukų apsaugos ir priežiūros priemones bei netinkamai vykdė Nuostatuose nustatytus želdinių priežiūros ir apsaugos reikalavimus.

Duomenys, kad dauguma medelių buvo apkandžioti žvėrių, nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, bei kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

IV

Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. tame tarpe), nustatyta:

1. 2011 m. kovo 24 d. pareiškėja pateikė Paraišką (b. l. 45–53), kurioje nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įveis mišką (4 400 vnt. ąžuolų ir 1 100 eglių). Pareiškėja Papildomame lape prie Paraiškos (b. l. 54–57) nurodė, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasodins 7 800 vnt. ąžuolų ir 1 900 eglių. Pareiškėja taip pat patvirtino, jog pasodinti ąžuolai bus apsaugoti individualiomis apsaugomis pagal miško želdinimo ir žėlinimo projektą.

2011 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. S-KV-0043032 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ NMA informavo pareiškėją, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja (b. l. 80–81).

2. VMT atliko sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) miško želdinių, žėlinių kokybės patikrą ir atsakovei pateikė Pažymas (b. l. 82, 84). Pažymose nurodyta, jog veisiamo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 3,70 ha ploto ir veisiamo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2.58 ha ploto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimai blogi.

Apie nurodytą želdinių, žėlinių kokybės vertinimą pareiškėja buvo informuota VMT 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-2K-02-76 „Dėl pažymų apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (b. l. 109).

3. 2019 m. kovo 21 d. priimtas skundžiamas Sprendimas (b. l. 86–88), kuriuo, vadovaujantis Taisyklių 52 punktu, 68.6.2. papunkčiu, nuspręstą susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

3.1. Sprendime paaiškinta, jog pagal Taisyklių 52 punktą šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT pareigūnai atliks įveisto miško ir (ar) žėlinių kokybės vertinimą. 68.6.2. papunktyje nurodyta, kad kai želdinių ir (ar) žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatose nurodytų „Patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimui arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (ar) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį), o jei nepageidaujami (neprojektuoti arba netiksliniai) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. (išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti) didesnis už projektuotų arba tikslinių medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi susigrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už atitinkamą ploto dalį, kurioje nustatyti pažeidimai.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad VMT nustatė (pagal Taisyklių 52 punktą), jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abiejuose sklypuose buvo blogas, nuspręsta, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2. papunkčiu, susigrąžinti:

3.2.1. 17 262,72 Eur (3,70 ha x 4 665,60 Eur = 17 262,72 Eur) miško įveisimo išmoką už sklypo (duomenys neskelbtini) 3,70 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, 12 037,25 Eur (2,58 ha x 4 665,6 Eur = 12 037,24 Eur) už sklypo (duomenys neskelbtini) 2,58 ha plotą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ iš viso už abu sklypus 29 299,97 Eur (17 262,25 + 12 037,24 = 29 299,96 Eur);

3.2.2. Penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011–2015 metais: 11 877 Eur (3,70 ha x 642 Eur = 2 375,40 x 5 metai) už sklypą (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“; 8 281,80 Eur (2,58 ha x 642 Eur = 1 656,36 Eur x 5 metai) už sklypą (duomenys neskelbtini) pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Ąžuolo želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 1 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“, iš viso už abu sklypus 20 158,80 Eur (11 877 + 8 281,80 = 20 158,80 Eur).

3.3. Vadovaujantis Taisyklių 52 punktu, 68.6.2. papunkčiu, priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur (29 299,96 Eur už miško įveisimą + 20 158,80 už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

4. Apie skundžiamą Sprendimą pareiškėja informuota NMA 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BRK-2141 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (b. l. 89–90)

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti NMA 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. KV_03_09 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).

2. Paramos, kurią gavo pareiškėja, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Taisyklės. Pareiškėja, gaudama paramą pagal paraišką, įsipareigojo iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių ir (ar) žėlinių kokybės vertinimas, vykdyti kartu su Paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą ir vadovautis miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nurodytomis nuostatomis (Taisyklių 12 punktas, 2011 m. kovo 4 d. – 2012 m. sausio 31 d. redakcija, galiojusi paraiškos teikimo metu).

3. VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

4. Kai želdinių / žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį), o jei nepageidaujami (neprojektuoti arba netiksliniai) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. (išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti) didesnis už projektuotų arba tikslinių medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už atitinkamą ploto dalį, kurioje nustatyti pažeidimai (Taisyklių 68.6.2 papunktis).

5. Byloje nėra ginčo, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis sklypuose buvo įvertintas kaip „blogas“, tačiau pareiškėja nurodo, jog šį atvejį atsakovė privalėjo vertinti kaip force majeure. Iš esmės įrodinėdama, kad taip nutiko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų, jog apie šią aplinkybę buvo raštu pranešusi atsakovei. Taisyklių 68 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant netaikomos sankcijos, jei nustatomi nenugalimos jėgos (force majeure) atvejai, tačiau apie nenugalimos jėgos atvejus NMA privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus.

Toks reguliavimas numatytas ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat numatyta, kad apie tokių aplinkybių atsiradimą kompetentingai institucijai turi būti pranešama per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti (Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalis). Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti. Taigi nėra ginčo, kad pareiškėja šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl prarado teisę remtis šia aplinkybe, kaip pateisinančia projekto neįgyvendinimą ir projekto rodiklių nepasiekimą bei sankcijų už tai netaikymą.

6. Pareiškėja taip pat pažymi, jog VMT patikras atliko tik 2017 metais (nors Paraiška teikta 2011 metais). Jo manymu, minėta įstaiga iš viso negalėjo atlikti miško želdinių, žėlinių kokybės patikros ir priimti Pažymų. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 68.6.2. papunktyje nurodyta, jog kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis abejuose pareiškėjos sklypuose buvo blogas (veisiamo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,70 ha ploto ir veisiamo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,58 ha ploto), nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 49 458,76 Eur sumą. Sprendime paaiškinta, jog: 1) 29 299,97 Eur miško įveisimo išmoką nuspręsta susigrąžinti už abu sklypus. Sprendime nurodyta, jog už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina suma – 17,262,72 Eur (Sprendime pateiktas apskaičiavimas: 3,70 ha (pažeidimo plotas) x 4665,60 Eur = 17 262,72 Eur. Už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina suma – 12 037,25 Eur (2,58 ha (pažeidimo plotas) x 4665,60 Eur = 12 037,25 Eur); 2) nuspręsta susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011–2015 metais: 11 877 Eur (už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (3,70 ha x 642 Eur = 2 375,40 Eur x 5 metai) ir 8 281,80 Eur (už sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2,58 ha x 642 Eur = 1 656,36 Eur x 5 metai. Iš viso už abu sklypus – 20 158,80 Eur. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Paraiškoje deklaruojamas plotas, kuriame bus veisiamas miškas (sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2,58 ha, tačiau 2017 m. lapkričio 9 d. pažymoje (b. l. 84) konstatuota, jog želdintas plotas – 1,76 ha. Paraiškoje nurodytas veisiamas miško plotas sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,70 ha, tačiau 2017 m. lapkričio 8 d. pažymoje (b. l. 82) konstatuota, jog želdintas plotas – 3,11 ha. Tad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta, už ką taikyta sankcija. Konstatuotina, jog yra tinkamai paaiškinta, jog sankcija skirta, be kita ko, už pačios pareiškėjos deklaruotų projekto rodiklių nepasiekimą.

Pažymėtina, kad Metodikos 9 punkte nustatyta, jog žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr.?486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 priedą. Nurodyto teisės akto 2 priede „Tikslinių rūšių medžių pažeidimo laipsniai“ įtvirtinta, jog stipriai pažeistu ir žuvusiu ąžuolu laikomas augalas, kurio daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % šoninių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip 2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje. Stipriai pažeista ir žuvusia laikoma eglė, kurios 3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % menturinių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje. Pabrėžtina, jog pareiškėja neginčija, jog medeliai buvo pažeisti žvėrių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Projektų administravimo ir finansavimo taisykles. Šių taisyklių 209 punkte nurodyta, jog pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyto teisės akto 210 punkte reglamentuota, jog įgyvendinančiosios institucijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties vertinimu, projekto atitikties specialiesiems (atitikties ir prioritetiniams) atrankos kriterijams ir Projektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytiems reikalavimams, detalizuojantiems bendruosius atrankos kriterijus, vertinimu, pareiškėjas gali apskųsti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus arba neveikimą. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios pareiškėjo skundą, nagrinėja jį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nusprendžia, kad įgyvendinančiosios institucijos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, jos apie tai informuoja pareiškėją. Jeigu ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nusprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog įgyvendinančiosios institucijos veiksmai yra nepagrįsti, jos gali raštu įpareigoti įgyvendinančiąją instituciją pakartoti vertinimo procedūrą arba atlikti kitus veiksmus. Tokiu atveju ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota arba atlikti kiti veiksmai, ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėja, nesutikdama su patikros rezultatais, galėjo teikti skundą dėl VMT pažymų per teisės aktų nustatytą terminą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-390-261/2017). Pareiškėja galėjo ir turėjo teisę teikti skundą dėl VMT Pažymų, kreiptis į atsakovę, tačiau to nedarė (žymėtina, jog ir skunde teismui pareiškėja nereikalauja panaikinti Pažymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, t. y. Pažymos yra nenuginčytos, todėl laikytina, kad yra teisėtos). Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, VMT pažymomis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjos atžvilgiu taikytos poveikio priemonės yra teisėtos ir motyvuotos. Šio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus Priemonės tikslus, yra proporcingos, nešališkos ir objektyvios (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktai).

7. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėja teismo proceso metu nurodė, kad ji nuo 2018 m. pradžios aktyvios veiklos nevykdo (b. l. 141). Vadinasi, VMT surašius pažymas 2017 m. pabaigoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), pareiškėja nebuvo suinteresuota nei Priemonės įgyvendinimu, nei VMT pažymų skundimu. Tai papildomai pagrindžia pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti, jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Navanas 3“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis