Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2023-04-18 · Administracinė byla Nr. eI3-3392-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
eI3-3392-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00128-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, P. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3392-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00128-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, P. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-189 (AG2-170/15-2022);

2) panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (5.1.48 E) A5-5043 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 19 d. prašymą organizuoti žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

4) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 622,50 Eur.

Pareiškėja teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su jos sutuoktiniui A. S. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. M. priklausančia namų valdos žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. M. priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tarp minėtų žemės sklypų yra apie 11 arų ploto laisvos valstybinės žemės.

Pareiškėja 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tikslu prisijungti ir išsipirkti tarp žemės sklypų įsiterpusią laisvą valstybę žemę. Kartu su prašymu buvo pateiktas P. M. atsisakymas įsigyti šią valstybinę žemę. Projekte pareiškėja nurodė, kad sutinka, jog laisva valstybinė žemė būtų prijungta arba prie Žemės sklypo, arba prie namų valdos žemės sklypo.

Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. spalio 19 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti. Sprendime teigiama, jog prašyme minimas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. sklypo plotas yra didesnis nei 0,04 ha, todėl prašymas negali būti tenkintas.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti ir paliko Sprendimą galioti. Komisija minėtame sprendime nurodė, jog atsižvelgdama į pareiškėjos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų skirtingas paskirtis, atsakovė vertino nurodyto prisijungti ir išsipirkti valstybinės žemės ploto atitiktį teisės aktams, reglamentuojantiems įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bei įsiterpusio kitos paskirties laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžtis. Pateikti dokumentai įrodė, kad pareiškėjos nurodytas valstybinės žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, jis ribojasi su valstybine žeme, todėl neatitinka įsiterpusio parduotino laisvos valstybinės žemės sąvokos. Taip pat Komisija konstatavo, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja neturi teisės nuosavybės teise be aukciono įsigyti valstybinį žemės sklypą, kadangi jis neatitinka Nutarimo 692 2.15 punkto reikalavimų.

Pareiškėja sutinka, jog Administracijos ir Komisijos argumentai dėl negalimumo prisijungti įsiterpusios laisvos žemės ploto prie kitos paskirties žemės sklypo yra teisingi, tačiau tiek atsakovė, tiek Komisija neteisingai interpretavo faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas dėl galimybės prisijungti laisvos žemės plotą prie Žemės sklypo.

Teigia, kad prijungiamiems prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsiterpusios laisvos žemės plotų dydžius reglamentuoja Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 236) nuostatos. Nutarimo 2.3.3.3 punkte nustatyta, kad parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų gali būti ne didesni nei 3 ha. Pareiškėjos nuomone Komisija ir atsakovė netinkamai aiškino sąvoka „įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų“, todėl buvo priimti nepagrįsti sprendimai. Atsakovė ir Komisija nurodė, jog laisvos valstybinės žemės plotas negali nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, kadangi jis vienoje vietoje ribojasi su valstybine žeme t. y. su greta esančiu keliu, todėl ir neatitinka Nutarime Nr. 236 įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai neapibrėžia koks žemės plotas gali būti laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Tokia sąvoka nėra iki galo išaiškinta nei anksčiau minėtuose Vyriausybės nutarimuose, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Nagrinėjamu atveju laisva valstybinė žemė ribojasi su Kuodžių gatve. Gatvė yra statinys, valdomas Klaipėdos rajono savivaldybės, todėl negali būti laikytina laisva valstybine žeme, todėl Sprendime nepagrįstai teigiama, kad įsiterpęs žemės plotas ribojasi su laisva valstybine žeme.

Akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi jame netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, o nurodytas teisinis pagrindas nepagrindžia jo teisėtumo. Sprendimo trūkumai neleido pareiškėjai suprasti kas nulėmė tokį atsakymą į prašymą organizuoti Projekto rengimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimo trūkumai yra esminiai ir ribojantys jos teisę į teisminę gynybą, todėl yra teisinis pagrindas jį naikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jo motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu 2022 m. spalio 17 d. pateikė prašymą organizuoti Projektą su tikslu prisijungti ir išsipirkti laisvą valstybinę žemę, įsiterpusią tarp Žemės sklypo ir jiems bei P. M. priklausančio kitos paskirties žemės sklypo. Prašyme buvo teigiama, jog neprieštarauja, kad laisva valstybinė žemė būtu prijungta tiek prie Žemės sklypo, tiek prie kitos paskirties žemės sklypo.

Išnagrinėjus minėtą prašymą buvo priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta organizuoti Projekto rengimą. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, įsiterpęs laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas nustatomas pagal Nutarimo Nr. 263 nuostatas. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 263 nuostatomis įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačios žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinių žemės sklypų ir kelių ar miškų sklypų įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Administracija pabrėžia, kad pačios pareiškėjos pateikti žemės sklypų planai ir schemos įrodo, jog valstybinės žemės plotas, kurį siekiama prisijungti prie Žemės sklypo nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp trijų privačių žemės sklypų ir gatvės, todėl jis negali būti laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes jis vienoje vietoje ribojasi su valstybine žeme. Akivaizdu, kad ginčo teritorija neatitinka Nuostatų Nr. 263 2.3 punkte pateiktos įsiterpusio parduotino laisvos žemės ploto sąvokos.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. spalio 17 d. prašymą organizuoti Projekto rengimą, pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą, įvertindama faktines aplinkybes, siekiamo prisijungti ir išsipirkti žemės ploto atitiktį teisės aktų reikalavimams, aptarė tiek valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, tiek kitos paskirties įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sąvokas. Pareiškėjos Komisijai ir teismui pateikti skundai įrodo, kad jos argumentai, jog Sprendimo trūkumai sutrukdė suprasti atsakymo esmę ir pasinaudoti teise į teisminę gynybą yra nepagrįsti ir klaidingi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nepalaiko jame keliamų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka yra pateikta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, reglamentuojančiame, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

NŽT laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvokos. Akcentuoja, kad žemės plotas privalo atitikti visas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytas sąlygas, o ne vieną ar kelis reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad remiantis Taisyklių nuostatomis, Projekto organizatorius privalo iš NŽT gauti Projekto rengimo reikalavimus, todėl NŽT gavusi Projekto rengimui reikalingą dokumentaciją, įskaitant ir esamų gatvių raudonųjų linijų ribas, pakartotinai spręstu ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 21R2-189 (AG2-170/15-2022) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (5.1.48 E) A5-5043 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Taip pat pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdo 1621/2843 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Likusi minėto žemės sklypo dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui P. M.. Abu minėtu žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kartu su A. S. 2022 m. spalio 17 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti Projektą rengimą su tikslu prisijungti iš išsipirkti laisvą valstybinę žemę, įsiterpusią tarp Žemės sklypo ir anksčiau minėto kitos paskirties žemės sklypo. Nurodė, jog ji neprieštarauja, kad laisva valstybinė žemė būtu prijungta tiek prie žemės ūkio paskirties sklypo, tiek prie kitos paskirties sklypo. Kartu su prašymu buvo pateiktas P. M. raštas, kad jis neprieštarauja, jog pareiškėja ir A. S. organizuotų Projekto rengimą su tikslu prisijungti laisvą valstybinę žemę tarp jiems priklausančių žemės sklypų.

Atsakovė Sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjos ir A. S. 2022 m. spalio 17 d. prašymo. Sprendime teigiama, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 236 2.3.3 punkto reikalavimų, kadangi jis neatitinka įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvokos reikalavimų, kadangi jis ribojasi su valstybine žeme, jame galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu teritorijose, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha. Akcentuojama, jog prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra didesnis nei 0,04 ha.

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė Komisijai skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą organizuoti Projekto rengimą. Komisija išnagrinėjusi administracinę bylą 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Sprendimą galioti.

Komisija 2022 m. gruodžio 30 d. sprendime nurodė, kad Administracija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, todėl neatitinka Nutarimo Nr. 236 2.3 punkte pateiktos įsiterpusio parduotino laisvos žemės ploto sąvokos, kadangi jis ribojasi su valstybine žeme, su šalia esančiu privažiavimo keliu. Taip pat teigiama, jog Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėja Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės be aukciono įsigyti valstybinės žemės plotą, nes jis yra didesnis nei 0,04 ha ploto (0,13 ha) ir yra racionalių ribų. Komisija pažymėjo, kad Sprendimo turinys turi trūkumų – jame nėra aiškiai susietos Nutarimo Nr. 236 2.3 punkto nuostatos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra paaiškinta, kodėl priimant Sprendimą buvo remiamasi Nutarimo Nr. 692 nuostatomis. Vis dėlto Komisija padarė išvada, kad minėti trūkumai nėra esminiai, pareiškėja turėjo galėjo suprasti dėl kokių priežasčių jos prašymas nebuvo tenkintas, todėl Sprendimas paliktas galioti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (5.1.48 E) A5-5043 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2022-12-01) 40 straipsnis. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pažymėtina, kad remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja siekdama prisijungti prie jai priklausančių žemės sklypų prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, turėjo teisę kreiptis į Administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą. Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Taisyklių 2 punktas reglamentuoja, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėja nuosavybės teise valdo Žemės sklypą ir dalį žemės sklypo greta esančio kitos paskirties žemės sklypo. 2022 m. spalio 17 d. prašyme pareiškėja nurodė, jog sutinka, kad laisvos valstybinės žemės plotas būtu prijungtas tiek prie Žemės sklypo, tiek prie kitos paskirties žemės sklypo. Atsakovė ir Komisija spręsdama prašymo organizuoti Projekto rengimą pagrįstumą vertino ar yra teisinis bei faktinis pagrindas prijungti valstybinę žemę tiek prie žemės ūkio paskirties sklypo, tiek prie kitos paskirties sklypo. Vis dėlto pareiškėja skunde nurodė, jog sutinka su Sprendimo ir Komisijos 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo argumentais, jog teisinis reguliavimas draudžia prie kitos paskirties žemės sklypo prijungti 0,13 ha ploto racionalių ribų valstybinę žemę. Darytina išvada, jog šioje apimtyje ginčo tarp proceso šalių nebeliko, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

Sklypų formavimo ir pertvarkymo principai yra pateikti Taisyklių III skyriuje. Taisyklių 48 punktas teigia, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas.

Nutarimo Nr. 236 2.3.3 papunktyje numatyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles gali būti parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų: 1) po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha; 2) valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha; 3) kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo ruošiant Projektą gali būti prijungti iki 3 ha ploto žemės ūkiui tinkantys valstybinės žemės sklypai, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas yra kaimo gyvenamojoje teritorijoje (Dituvos kaime) ir jo plotas neviršija 3 ha (yra 0,13 ha), tačiau atsakovė tiek Sprendime, tiek atsiliepime laikosi nuomonės, kad ginčo žemė neatitinka tarp privačių žemės sklypų įsiterpusios žemės sąvokos.

Nutarime Nr. 236 nėra pateikiamas tarp privačių žemės sklypų įsiterpusios žemės sąvokos turinys. Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018). Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).

Vertinat teismui pateiktus situacijos grafinius sprendinius matyti, kad laisvos valstybinės žemės sklypas yra racionalios formos ir jis vienoje vietoje ribojasi su valstybine žeme, kurioje yra nutiesta gatvė. Darytina išvada, jog Sprendime ir Komisijos 2022 m. gruodžio 30 d. sprendime pagrįstai teigiama, kad ginčo teritorijoje esanti laisva valstybinė žemė nėra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, kadangi ji ribojasi su valstybine žeme t. y. ji neatitinka tarp privačių žemės sklypų įsiterpusios laisvos žemės ploto sąvokos pateiktos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, todėl remiantis Nutarimo Nr. 236 2.3.3 papunktyje nustatytu teisiniu reguliavimu pareiškėja neturėjo teisės Projektu laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti naują valstybinės žemės sklypą ir jį prisijungti prie Žemės sklypo. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad gatvės, su kuria ribojasi ginčo teritorija, negalima laikyti laisva valstybine žeme yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad minėtos gatvės eksploatavimui yra suformuotas valstybinės žemės sklypas.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Akcentavo, kad jame netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, o nurodytas teisinis pagrindas nepagrindžia jo teisėtumo. Sprendimo trūkumai neleido jai suprasti kas nulėmė tokį atsakymą į prašymą organizuoti Projekto rengimą.

VAĮ 3 straipsnio 4 punktas teigia, kad vienas iš principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis išsamumo principų. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (aktualios redakcijos 10 str.), yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Teismas vertindamas Sprendimo turinį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų prasme sutinka, jog jis turi trūkumų – jame nėra plačiau paaiškinama kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo nuspręsta, kad pateiktas prašymas neatitinka Nutarimo Nr. 236 2.3 punkto nuostatų, cituojamas Nutarime Nr. 692 2.15 punkto turinys, tačiau jis nėra plačiau paaiškinamas. Taip nesilaikyta VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo individualiame administraciniame akte nurodyti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, priėmimo motyvus, nesilaikyta VAĮ 3 straipsnyje nurodytų įstatymo viršenybės bei išsamumo principų. Vis dėlto teismo vertinimu minėti Sprendimo turinio trūkumai iš esmės nesutrukdė pareiškėjai suprasti jo esmės, kreiptis į Komisiją ir teismą teisinės gynybos. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir ginčo išsprendimo iš esmės per įmanomai trumpiausią terminą reikšmę šių teisnių santykių kontekste, teismas konstatuoja, jog nustatyti Sprendimo trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti Administracijos priimtą sprendimą ir įpareigoti ją pareiškėjos 2022 m. spalio 17 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (5.1.48 E) A5-5043 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 21R2-189 (AG2-170/15-2022) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos M. S. skundas atmestinas kaip nepagristas.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo ir Komisijos 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iš išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti 2022 m. spalio 17 d. prašymą dėl Projekto rengimo organizavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš Administracijos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 622,50 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas