- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1699-899/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66681-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 38 str., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę J. M., būtent: 2017 m. gruodžio 22 d. apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai J. M. į veido sritį, kumščiu prilietęs nukentėjusios J. M. pakaušį pastūmė ją bei koja vieną kartą įspyrė jai į kairės kojos šlaunį, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, namo virtuvėje delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. M. į kairįjį skruostą bei vieną kartą į nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kairės šlaunies poodinę kraujosruvą.
Be to, D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei J. M., būtent: 2018 m. rugsėjo 5 d. laikotarpyje nuo 20.15 val. iki 20.22 val., Šiaulių rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aplinkelyje, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji J. M., konflikto metu tyčia įsikibo abejomis rankomis vairuojančiai automobilį nukentėjusiajai J. M. iš už nugaros į kaklą ir pradėjo ją spausti prie automobilio sėdynės, taip pat rankomis įsikibo nukentėjusiajai J. M. į megztinį ir tempė megztinį link savęs. Po to vieną kartą pagriebė ranka už nukentėjusiosios J. M. dešinės rankos žasto, jį suspaudė ir tempė dešinę ranką nuo vairo link savęs, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo J. M. (2017 m. gruodžio 22 d. veika) D. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis su žmona J. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena du jų sūnūs - A. M. bei S. M.. 2017 m. gruodžio 22 d. jis buvo kavinėje, kur vienas pats vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė degtinę ir alų. Į namus jis grįžo apie 17.00 val. Namuose buvo jo žmona J. M. bei vaikai. Tik jam grįžus, apie 17.30 val., tarp jo bei jo žmonos J. M. įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad jo žmona 2017 m. gruodžio 19 d. buvo darbo vakarėlyje ir iš jo ilgai negrįžo, be to, visą vakarą nekėlė mobiliojo ryšio telefono. Jis dėl to jai papriekaištavo, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu jis savo žmonos atžvilgiu išsakė ne vieną necenzūrinį žodį, o galiausiai nesusivaldė ir tikrai galėjo būti, kad du kartus delnu sudavė savo žmonai į veido sritį, o po to, suspaudęs kumštį, jis pridėjo jai prie pakaušio bei ją pastūmė ir vieną kartą galėjo įspirti jai į kairės kojos šlaunį. Visa tai įvyko kambaryje. Po to jis trumpam išėjo į lauką ir netrukus vėl sugrįžo. Tada jo žmona jau buvo virtuvėje. Į virtuvę atėjo ir jis. Kadangi dėl viso konflikto buvo labai įsiaudrinęs, tai delnu savo žmonai vieną kartą sudavė į kairįjį skruostą bei vieną kartą į nosį. Tada jo žmona iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Įvykio metu jis buvo neblaivus bei labai įsiaudrinęs, todėl gal ne visai tiksliai prisimena visas įvykio aplinkybes. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei jis būtų buvęs blaivus, nemano, kad kažkas panašaus būtų įvykę (1 t., b. l. 191-194, 197-199, 2 t., b. l. 13-16).
Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 22 d. veika), įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
- 2017-12-22 J. M. protokolas - pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2017-12-22 apie 17 val. 30 min., jai būnant namuose, jos vyras pradėjo ją įžeidinėti visokiais įžeidžiančiais žodžiais, po ko D. M. jai delnu trenkė į veidą 9 kartus, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Įvykį matė jos sūnus S. M.. Su vyru ji gyvena 23 metus, jie veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 34-36);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-62);
- 2017-12-22 alkoholio matuoklio kvitas, kuriame užfiksuota, jog 2017-12-22 18.48 val. buvo patikrintas D. M. girtumas, kuriam nustatytas 2,08 promilių girtumas (1 t. , b. l. 160);
- policijos pareigūno G. R. 2017-12-22 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2017-12-11 apie 17.47 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras konfliktuoja bei trenkė rankomis pranešėjai į galvą ir veidą. Yra vienas nepilnametis vaikas. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad J. M. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17 val. 30 min. pradėjo konfliktuoti jos vyras D. M., vadindamas ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Paskui vyras jai trenkė delnu į veidą devynis kartus, taip sukeldamas J. M. fizinį skausmą. Įvykį matė nepilnametis vaikas S. M.. Moteriai alkoholio matuokliu 18 val. 18 min. nustatyta 0,00 promilių etilo alkoholio. J. M. su D. M. gyvena 23 metus, jie veda bendrą ūkį. Pareiškėjai išorinių sumušimų nesimatė. Ankščiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, bet į policiją pranešėja nesikreipė. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo smurto artimoje aplinkoje liudytoju bei gyvena aplinkoje, kurioje yra smurtaujama. Smurtu įtariamas asmuo tvirtino, jog jis žmonos nemušė. D. M. buvo sulaikytas 18 val. 20 min. Įvykio vietoje ir pristatomas į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai (1 t., b. l. 78-80);
- nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji su savo sutuoktiniu D. M. gyvena apie 23 metus. Jie turi du sūnus, vienas iš jų nepilnametis - S. M., o kitas sūnus - A. M.. Šiuo metu jie gyvena ir įsirenginėja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jų mažametis sūnus. D. šiuo metu turi problemų su alkoholiu, jį vartoja jau visą savaitę. 2017-12-22 apie 17.30 val. tarp jos ir D. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais jų mažamečio vaiko akivaizdoje. D. buvo neblaivus bei labai agresyvus. Jis pradėjo prieš ją smurtauti jų namo svetainėje. Jis sudavė jai du smūgius delnu į veidą bei, suspaudęs kumštį, prilietė jį prie jos pakaušio ir ją pastūmė, tuo pačiu metu koja spirdamas jai į kairės kojos šlaunį. Šitą konfliktą išgirdo jų vaikas, kuris išsigandęs atbėgo į svetainę, todėl D. šiek tiek nurimo. 17.42 val. ji paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir bandė išsikviesti policijos pareigūnus. Ji pastebėjo, kad D. išsigando bei išėjo iš namų. Operatorei ji pasakė, kad nebesiųstų policijos pareigūnų, kadangi sutuoktinio neras namuose. Ji galvojo, kad D. išėjo, o ji tuo metu nuėjo į virtuvę, tačiau po minutės D. vėl grįžo ir, jai būnant virtuvėje, delnu sudavė jai du smūgius. Vienas smūgis buvo suduotas į kairįjį žandą, o kitas - į nosį. Jai labai skaudėjo. Šiuo metu ji vis dar jaučia dilginimą veido srityje, skruoste. Sudavęs šiuos smūgius, D. nuėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų į svetainę. Ji nusprendė vėl paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu ir šį kartą išsikviesti policijos pareigūnus, ką ji ir padarė 17.44 val. Jai belaukiant policijos pareigūnų, D. vėl atėjo prie jos, kur ji buvo su vaiku viename iš namo kambarių. D. supyko, jog ji iškvietė policijos pareigūnus, todėl ir vėl pradėjo prieš ją vartoti necenzūrinius žodžius vaiko akivaizdoje bei sudavė vėl du kartus delnu per skruostą, bet dėl šių smūgių ji fizinio skausmo nepatyrė, jie buvo labiau žeminančio pobūdžio. Vaikas pradėjo šaukti, o D. vėl išėjo į svetainę. Ji buvo streso būsenoje. Atvykus policijos pareigūnams, D. buvo išvežtas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 86-89);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. M. nustatyti sužalojimai: kairės šlaunies poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir nukentėjusiosios nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus kairę koją. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 121).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei J. M. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį D. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-09-05 apie 15.00 val. jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančių karjerų su vandens telkiniu. Ten nuvyko jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini), buvo vienas pats. Ketino nusimaudyti. Taip pat jis buvo atsivežęs alaus. Apie 17.00 val. ar truputį po 17.00 val. jis paskambino savo žmonai J. M. ir paprašė, kad ji atvažiuotų kartu su jų pilnamečiu sūnumi A. ir parvarytų į namus jo automobilį, kadangi girtas nenorėjo vairuoti. Vakare pas jį atvyko žmona J. M. kartu su jų sūnumi A. M.. Ar būdami prie karjerų jie konfliktavo, jis negali prisiminti, tik prisimena, kad jie įsėdo į jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti link jų namų. Žmona J. M. vairavo automobilį, o jis sėdėjo galinėje automobilio dalyje. Pamena, kad žmonai vairuojant automobilį, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko įvyko konfliktas, negali prisiminti, bet galėjo būti, kad J. M. supyko ant jo, kad jis jos paprašė parvaryti automobilį. Jiems važiuojant, J. M. buvo užsiminusi apie skyrybas, dėl ko jis galėjo taip pat ant jos supykti. J. M. vairuojant automobilį, jis jai paėmė už jos rankos ir patempė. Taip pat, kai J. M. vairavo automobilį, jis buvo paėmęs už megztinio ir buvo patempęs. Visų smulkmenų kaip ir kiek kartų jis jai patempė, jis negali pasakyti, nes kaip ir minėjo, įvykio metu buvo neblaivus. Neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, būdamas blaivus taip nesielgtų. Už kurios rankos jis paėmė J. M., jis negali prisiminti. Kai jis tai padarė, J. M. iš karto sustabdė automobilį ir išlipo iš automobilio. Kodėl ji taip padarė, jis nesuprato, dar galvojo, kad ji taip padarė, nes norėjo parūkyti ir nervus nusiraminti. Jis iš automobilio nelipo. Po to atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė jį į policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 5-8, 13-16).
Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 5 d. veika), įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai (1 t., b. l. 41-44);
- nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-09-05 apie 19.45 val. jai ir jos sutuoktiniui D. M. važiuojant automobiliu, ji vairavo automobilį, o jis sėdėjo automobilio galinėje dalyje. Jiems pradėjus važiuoti, jis jos paklausė „kur tu mane žiurke veži?“, ji D. M., atsakė, kad namo, ir juokaudama dar paklausė, ar jis į policiją norėtų, kad vežtų. Jis atsakė, kad į namus. Ji jam atsakė „gerai, namo“. D. M. vėl paklausė jos, kur ji jį veža, jai atsakius, kad jį veža namo, jis pasakė, kad „ar girdi, kur tu mane veži?“. Ji jam atsakė „namo“. Jis pasakė „ar girdi, paskutinį kartą klausiu, kur tu mane veži?“, ji jam atsakė „tavo norai patenkinti, namo vežu“. Iš karto po šių žodžių, D. M. įsikibo jai iš už nugaros abejomis rankomis į kaklą ir pradėjo spausti ją prie automobilio sėdynės, taip sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat jis su rankomis įsikibo į jos megztinį ir jį tempė link savęs, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tempimas buvo labai stiprus, rūbai spaudė jos kaklą, todėl ji ir juto fizinį skausmą. Ji vilkėjo megztinį. Ji jam pasakė „ką čia dirbi, aš juk vairuotoju“. Jis jai nieko neatsakė, o iš karto pagriebė ją už dešinės rankos žasto, ranką suspaudė ir pradėjo tempti link savęs, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Iš karto po to, ji labai staigiai sustabdė savo vairuojamą automobilį. Sustabdžiusi automobilį, ji iš karto iš jo išlipo ir pradėjo stabdyti važiuojančius automobilius. Automobilius ji stabdė, nes buvo labai išsigandusi, bijojo savo sutuoktinio D. M.. Iš savo telefono ji neskambino, nes bijojo būti viena pati su D. M.. Sustojus vienam automobiliui, kuriame buvo užsienio piliečiai, jų pagalba ji iškvietė policiją. Kai ji sustabdė jos vairuojamą automobilį, D. M. visą laiką iki kol atvyko jų bendras sūnus A. M., sėdėjo automobilyje, nelipo iš automobilio. Atvykus A. M., jis įlipo į sūnaus automobilį. Ji savo automobilyje užsirakino dureles ir laukė atvykstančios policijos. Po įvykio ji į medikus nesikreipė, sužalojimai jai padaryti nebuvo. Gali pasakyti, kad smurtas prieš ją naudojamas nebe pirmą kartą. 2017 m. gruodžio mėnesį D. M. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją. Tą kartą jie susitaikė, ji jam atleido (1 t., b. l. 124-127);
- liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-09-05 apie 19.00 val. arba apie 20.00 val., tikslaus laiko negali prisiminti, jis su savo mama J. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajone netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančius karjerus, kur buvo jo tėvas D. M.. Jiems atvykus, tėtis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis vairavo savo automobilį, o mama sutiko parvairuoti tėčio automobilį, nes jis buvo neblaivus. Tėvai būdami prie jo nekonfliktavo, matė kaip mama įsėdo į tėčio automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti. Jis išvažiavo iš minėtos vietos pirmas. Paskui jį važiavo mama ir tėtis. Tai matė per savo automobilio galinio vaizdo veidrodį. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) aplinkelyje, tikslaus adreso nežino, pastebėjo, kad paskui jį nebevažiuoja mama su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis bandė skambinti savo mamai į jos telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tuomet, norėdamas įsitikinti kad jo tėvams viskas gerai, jis apsisuko ir pradėjo važiuoti link vietos, iš kurios jie išvyko. Važiuodamas keliu, jis pastebėjo, kad tėčiui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi sustojęs kelkraštyje. Prie jo automobilio stovėjo dar vienas automobilis. Tėčio automobilyje buvo įjungtas avarinis sustojimo ženklas. Tuomet jis privažiavo arčiau ir priėjo pažiūrėti kas nutiko. Jam priėjus prie automobilio matė, kad mama sėdi automobilio viduje, prie vairo, o tėtis stovėjo lauke, prie automobilio. Jam priėjus, mama išlipo iš automobilio. Jis mamos paklausė, kas nutiko, ji atsakė, kad „tėvas vairuojant pradėjo tampyti rūbus“. Mama sakė, kad iškvietė policiją (1 t., b. l. 138-141);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63-66);
- policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje (1 t., b. l. 81-82);
- 2018-09-05 alkoholio matuoklio kvitas, kuriame užfiksuota, jog 2018-09-05 20.59 val. buvo patikrintas D. M. girtumas, kuriam nustatytas 1,98 promilių girtumas (1 t., b. l. 161).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą sutuoktinei J. M.. D. M., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). D. M. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuojami teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sutuoktinei J. M. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir D. M. už nusikalstamą veiką (dėl 2017 m. gruodžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo J. M.), numatytą LR BK 140 str. 2 d., skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Už nusikalstamą veiką (dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. fizinio skausmo sukėlimo J. M.), numatytą LR BK 140 str. 2 d., skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant D. M. per bausmės atlikimo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamasis D. M. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi sutinka, prašo skirti trumpesnį laisvės apribojimo terminą (2 t., b. l. 45-49).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
D. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas neteistas, 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 38 str. (1 t., b. l. 156-158), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 159), nedirbantis (1 t., b. l. 153), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 154). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. M. prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 6 dalies 3 punkte, 7 dalyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas sutuoktinės atžvilgiu padarė būdamas neblaivus, tikslinga D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas D. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. 18.20 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 13.05 val. (dvi paros, 1 t., b. l. 162-163, 173-174) ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 20.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. 14.10 val. (dvi paros, 1 t. b. l. 175-176, 184-185), ir laikytina, kad jis yra atlikęs aštuonias laisvės apribojimo dienas.
D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 19-21, 22-24) – panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas J. M.) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. per bausmės atlikimo laiką:
- nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje;
- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 5 d. fizinio skausmo sukėlimas J. M.) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. per bausmės atlikimo laiką:
- nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje;
- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. M. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. per bausmės atlikimo laiką:
- nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje;
- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. M. nustatyti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. M. per bausmės atlikimo laiką:
- nesilankyti nukentėjusiosios J. M. gyvenamojoje vietoje;
- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 22 d. 18.20 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 13.05 val. ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 20.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. 14.10 val., išbūtą laiką (keturios paros) ir laikyti, kad D. M. yra atlikęs 8 (aštuonias) laisvės apribojimo dienas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios.
Išaiškinti D. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.