Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-23 · Byla Nr. N-261-1052-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
N-261-1052-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1052/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis 2009 m. kovo 25 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 9) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi ji 2009 m. kovo 25 d. 11.50 val. Vilniuje, Ukmergės – Gabijos g. sankryžoje, vairuodama automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš apsisukdama kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, apsisukdama nedavė kelio į kairę sukančiam automobiliui, jį priversdama staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje, tuo sukeldama pavojingą situaciją. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1.15.1 ir 1.13 punktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimu V. B. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi nėra jos kaltės, o teismui jos veiksmus įvertinus kitaip - panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skunde paaiškino, kad įvažiavusi į posūkiui į Gabijos gatvę skirtą eismo juostą, rodydama kairį posūkį ir, kirsdama horizontaliojo ženklinimo siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, apsisuko. Kelio ženklai toje vietoje nedraudė apsisukti. V. B. nekirto siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, neįvažiavo į nukreipimo salelę, KET reikalavimų nepažeidė. Ji taip pat neigė kaltinimą, kad užkirto kelią į kairę sukančiam automobiliui, priversdama jį staigiai stabdyti ir sustoti priešpriešinėje eismo juostoje. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, V. B. laukiasi kūdikio ir tai turėjo būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti ir skirtas ne baudos vidurkis, o jos minimumas. Be to, pareigūnai, įvertindami ir tai, kad ji gyvena už miesto ribų, į darbą turėtų važinėti nereguliariu tarpmiestiniu autobusu, vyras dažnai būna komandiruotėse, šeima turi nepilnametį vaiką, kurį ji vežioja į mokyklą. Vertino, kad pareigūnai turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir jai neskirti administracinės nuobaudos. Policijos automobilis buvo beskiriamųjų ženklų, o pareigūnai nedėvėjo formos, tik liemenę su užrašu „ POLICIJA“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi V. B. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2009 m. kovo 27 d. nutarimą, kuriuo V. B. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Baudą sumažino iki 400 Lt, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki trijų mėnesių.

Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Tačiau neįvertinta V. B. nurodyta 2009 m. kovo 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokole aplinkybė, kad ji yra nėščia. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medicininė pažyma (b. l. 11). Teismas, vadovaudamasis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgęs į tai, kad V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę lengvina nėštumas (ATPK 31 str. 1 d. 9 p.), pakeitė skundžiamą nutarimą.

Teismas konstatavo, kad naikinti skundžiamą nutarimą ar taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir naikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad V. B. kaltė įrodyta 2009 m. kovo 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 25 ), schema (b. l. 26), policijos pareigūnų R. K. ir G. Č. teismo posėdžio metu duotais parodymais, iš degalinės Orlen gauta filmuota vaizdo medžiaga. Policijos pareigūnas R. K. patvirtino aplinkybes, išdėstytas jo 2009 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime, tiek R. K., tiek ir G. Č. parodė, kad jie tarnybiniu neženklintu automobiliu buvo sustoję automobilių kolonoje Ukmergės gatvėje kairėje eismo juostoje ir ketino daryti kairį posūkį į Gabijos gatvę. Jų automobilis kolonoje stovėjo trečias, pirmas stovėjo Citroen markės automobilis, kurio vairuotojas norėjo sukti į kairę pusę, o V. B. norėjo apsisukti. Ji iš nevairuotojo pusės aplenkė automobilių koloną, kirsdama ištisinę liniją ir pradėjo apsisukinėti. Citroen automobilis tuo metu suko į Gabijos gatvę. V. B. automobilis jam užkirto kelią iš antros eismo juostos ir apsisuko. Peržiūrėjus V. B. atstovo pateiktą iš Orlen degalinės gautą vaizdo įrašą (b. l. 69), jis tik patvirtino policijos pareigūnų parodymus, jų darytoje pažeidimo schemoje fiksuotas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. B. automobilis, apsisukdamas užkirto kelią kitai transporto priemonei, ją privertė sustoti. Šią aplinkybę įrodo ir pareiškėjos atstovo pateiktos iš vaizdo įrašo darytos fotonuotraukos (b. l. 62-63).

Teismui buvo pateiktas antstolio 2009 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kad advokatas A. Š. automobiliu VW Polo, važiuodamas apsisuka Ukmergės ir Gabijos gatvių sankryžoje ir toks manevras nufilmuotas iš dviejų pusių dvejomis kameromis (b. l. 64-68). Tačiau teismas konstatavo, kad šie vaizdo įrašai (b. l. 55, 70) įrodymų prasme yra beverčiai, nes taip modeliuojant situaciją negali būti atkurtos identiškos faktinės aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad policijos pareigūnų parodymais netikėti pagrindo nėra. Jų liudijimą patvirtina minėtas vaizdo įrašas ir iš jo darytos fotonuotraukos. Pažeidimą patvirtina įrodymų visuma.

Byloje yra duomenys, kad pažeidėja turi nepilnametę dukrą, o jos sutuoktinis dažnai keliauja (b. l. 41-50). Tačiau nei šios aplinkybės, nei V. B. nėštumas nesukuria prielaidų taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Vilniaus apskrities VPK KPV KPR raštas teismui (b. l. 32-35) patvirtina, kad nustatę pažeidimą policijos pareigūnai vykdė neviešą patruliavimą specialiomis spalvomis nežymėtu tarnybiniu automobiliu VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

III.

V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė byloje faktines aplinkybes. Paaiškino, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė apsisukimą atliko ne iš antros juostos, bet iš specialios juostos, skirtos apsisukimui ar posūkiui į kairę. Po V. B. į kairę suko ne Citroen automobilis. V. B. automobilis, prieš apsisukdamas buvo sustojęs prie apsisukimo vietos. Apeliantė nekirto siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos ir jos automobilis sukdamas į kairę nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir netrukdė šia juosta važiuojantiems automobiliams.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, administracinio bylos nagrinėjimo metu bet kokio abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Be to, teismas nesigilino, kokiomis aplinkybėmis apeliantės automobilis sustojo.

Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip leistinos įrodinėjimo priemonės.

Net jei nebūtų pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. B. turi 15 metų vairavimo stažą, tačiau per tą Liaką jokia nuobauda jai nebuvo skirta. Be to, jokia besilaukianti moteris nerizikuotų savo ir kūdikio gyvybę pavojingai vairuodama.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tačiau apeliantė nesutinka su jai inkriminuojamu pažeidimu. Teigia, kad teismas ne visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis organas turi siekti pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir tam turi būti panaudotos visos įmanomos galimybės. Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį teisę pateikti įrodymus turi ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. V. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė specialisto išvadą, kuri gali turėti įtakos priimant teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo remiamasi specialisto išvada, nors išvadoje esančios žinios gali turėti įtakos objektyviam bylos išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo visomis galimybėmis pašalinti byloje esančius prieštaravimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Romanas Klišauskas