Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 34 MGL (1 280,44 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą baudą įskaitytas laikiname sulaikyme prabūtas laikas, prilyginant 2 dienas 4 MGL baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 30 MGL (1 129,86 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. E. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą automobilį įvežti į (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) m. laidos automobilį „Opel Omega“, (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veiklos planą, įkalbėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį neteisėtai pakeisti automobilio „Opel Omega“ (duomenys neskelbtini) identifikavimo numerį bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui sutikus vykdyti šį nusikalstamą sumanymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė šiam asmeniui automobilį „Opel Omega“, (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Opel Omega“, (duomenys neskelbtini), dugno dalį su tikru VIN, kuris toliau vykdydamas jo nurodymus pervirindamas automobilio dugno dalį su VIN neteisėtai pakeitė automobilio „Opel Omega“ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. E. savo veiksmais parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, dėl ko jis pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė.Nuteistasis V. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti, taip pat grąžinti jam automobilį „Opel Omega“Skunde nurodo, kad įvažiuoti į Lietuvos Respubliką galima kertant sieną ir iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusės, o taip pat per (duomenys neskelbtini) vykstant į (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamos užklausos į minėtas šalis. Skunde apeliantas cituoja liudytojo D. R. parodymus ir nurodo, jog jis žino, kad patrynus su acetonu bet kuriuos dažus jie nusilupa be jokio vargo, ar tai būtų seni dažai, ar neseniai uždažytos vietos. Skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu tikrasis VIN nenustatytas, nebuvo atlikta ekspertizė indentifikavimo numeriui nustatyti, nenustatytas asmuo iš kurio V. E. įsigijo transporto priemonę.Apeliantas pažymi, kad teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais ir niekuo daugiau. Nurodo, kad vertinant byloje įrodymus nebuvo laikomasi esminių įstatymo reikalavimų, o išlikę prieštaravimai tarp jo ir kitų asmenų parodymų, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo panaikinti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. E. kaltu padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.BK 306¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir 2016 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35, 36) neginčijamai nustatyta, kad automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 12 d. vyko V. E., suklastotas identifikacinis (VIN) numeris, įvirinant kito automobilio VIN lentelę, tačiau apeliantas nepripažįsta žinojęs, jog automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas, ir kad būtų organizavęs šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. E. pateikta versija yra jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia byloje ištirti įrodymai.Ikiteisminio tyrimo metu V. E. 2016 m. gegužės 13 d., t. y. tuoj po sulaikymo, nurodė, kad pardavėjas automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam į (duomenys neskelbtini) nebuvo atvairavęs, o jis automobilį užregistravęs pasinaudodamas jo nuotraukomis pas pažįstamą policijos pareigūną. Šiuos V. E. parodymus patvirtina Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pateikta informacija apie sienos kirtimą, iš kurios matyti, kad tokiais valstybiniais numeriais automobilis nekirto nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikos sienos. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką faktiškai įvažiavęs nebuvo, tačiau, įvirinus šio automobilio VIN lentelę į kitą automobilį, jį buvo bandoma pervežti į (duomenys neskelbtini). V. E. kaltę suorganizavus transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“ neteisėtą identifikavimo numerių pakeitimą patvirtina tai, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas (duomenys neskelbtini) V. E. sutuoktinės – N. J. E. vardu (t. 1, b. l. 39, 40), taigi neabejotina, kad V. E., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, kurio automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas ir kuris faktiškai priklauso jo sutuoktinei, turėjo žinoti apie identifikacinio numerio suklastojimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d., kada jis buvo registruotas V. E. sutuoktinės vardu, iki kol jis buvo sulaikytas 2016 m. gegužės 12 d., buvo naudojamas kitų asmenų, ir kad šie asmenys turėtų suinteresuotumą suklastoti automobilio VIN numerį. Kaltinamasis V. E. neigė kokiu nors būdu dalyvavęs automobilio VIN suklastojime nurodydamas, kad visus reikalus su automobiliu tvarkė automobilio pardavėjas, jo prašymu taip pat pakeitė pavarų dėžę iš automatinės į mechaninę. Tačiau iš V. E. pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio, kurį vairavo V. E., ir kurio VIN yra suklastotas (faktinis šio automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini)), pavarų dėžė yra mechaninė, taigi atmestina V. E. pateikta versija, kad automobilio pavarų dėžė jo pageidavimu buvo pakeista. Pats kaltinamasis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) negalima įvežti senesnių kaip 3 metų automobilių. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį jis (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini), tačiau toks automobilis nekirto Lietuvos Respublikos sienos, kas rodo V. E. motyvą įsigyti automobilį fiktyviai, jam buvo svarbūs tik šio automobilio dokumentai, VIN numeris, išpjautas iš kėbulo, ir originali gamyklinė lentelė. Darytina išvada, kad po to, kai V. E. Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigijo automobilį, priklausiusį liudytojui K. M., tik jis vienas galėjo turėti tikslą pakeisti automobilio VIN ir su nupirktu automobiliu, fiktyviai nurodant, kad jis buvo pirktas (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 23 d., įvažiuoti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).Visi šie byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. E. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., organizavo transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“ neteisėtą identifikavimo numerių pakeitimą, todėl jo veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir grąžinti apeliantui automobilį „Opel Omega“.BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.Nagrinėjamuoju atveju automobilis „Opel Omega“, kurio VIN buvo suklastotas, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kadangi ji buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai daryti. Automobilis, kurį vairavo V. E., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas nepriklausomai nuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimo ar būtinybės naudoti šią transporto priemonę.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai V. E. skyrė baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. E. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.