- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1703-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir termino atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės valdymo nuosavybės teise faktą, kad Z. R. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrityje nuosavybės teise valdė 6,00 ha žemės, vietoje ir ribose nustatytose R. P. IĮ 2014-05-15 sklypo plane.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių- sirgtų sunkių ligų, terminą nuosavybės teises nagrinėjančiai ir atkuriančiai institucijai pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra Z. R., žuvusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Z. R. nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940-07-22, valdė 6 ha žemės (duomenys neskelbtini) apskrityje.
1991-06-18 priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, jis, kaip mirusio žemės savininko vaikas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės Agrarinės reformos tarnybą. Prašymo datos nurodyti negali, nes prašymas buvo pateiktas tarnybai. Prašymo pateikimo momentu, Z. R. žemės nuosavybes teises pagrindžiančių dokumentų neturėjo, todėl Agrarinė tarnyba pati kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą dėl jo nuosavybės teisėmis valdytos žemės nuosavybę pagrindžiančių dokumentų. Agrarinėje tarnyboje buvo gauti 1942 m. arklių savininkų sąrašai, kuriuose buvo informacija, kad Z. R. C. kaime turėjo 6 ha žemės. Apie tai agrarinės reformos tarnyba jam pranešė 1993-04-09 pažyma Nr. 35.
Nuo 1992 metų jis sirgo įvairiomis sunkiomis ligomis. Dėl širdies ligų jam neterminuotai nustatytas neįgalumas, ilgai gydytas stacionaruose. Dėl to negalėjo įstatymo nustatytu laiku pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l.95-98), o atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog patikrinus duomenis, esančius Nacionalinėje žemės tarnyboje, nustatyta, kad pareiškėjas nėra pateikęs pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuriam pateikti įstatymu buvo nustatytas terminas iki 2001-12-31. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau pareiškėjas net nekelia reikalavimo atnaujinti terminą pirminiam prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu būdu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėjui nesukels jokių teisinių padarinių, todėl byla turi būti nuraukta.
Taip pat nurodė, kad patikrinus turimus duomenis, nustatyta, kad į Z. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę nėra atkurta nuosavybės teisė kitiems pretendentams. Nuosavybės teisės yra atkurtos tik pareiškėjo motinai Z. L. į 6 ha žemės iki nacionalizacijos valdytos J. R. tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, o pareiškėjui A. R.- į 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat valdytą J. R.. Z. L. perleido A. R. teisę į išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teisių atstatymą. Agrarinės reformos tarnybos centralizuotai iš archyvų buvo gavusios kai kuriuos dokumentus- mokesčių mokėtojų sąrašus, arklių savininkų sąrašus, sudarytus jau po žemės nacionalizacijos. Tačiau tokie sąrašai nebuvo pakankamu įrodymu kreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir pagal susiklosčiusią praktiką, Agrarinės tarnybos išduodavo teismui adresuotas pažymas, kad asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises, galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesant pakankamai duomenų apie iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nesant pakankamai įrodymų dėl nuosavybės teisės, pirminiai prašymai dėl nuosavybės teisių nebuvo pagal nusistovėjusią praktiką priimami, kol kartu su pirminiu prašymu, nebus pateikti ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į valdytą iki nacionalizacijos žemę.
Byla nutrauktina, nes pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), neatnaujinus įstatymo nustatyto termino pirminiam prašymui dėl nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (CPK 293 str. 1 p.).
Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3918-292/14, kuri yra prijungta prie šios bylos. Šioje byloje pareiškėjas kėlė tokius pačius reikalavimus. Pareiškimas paliktas nenagrinėtu, pareiškėjui, jo atstovui ir suinteresuoto asmens atstovui neatvykus į teismo posėdį.
Iš bylos medžiagos, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas apskritai nėra pateikęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytu terminu- iki 2001-12-31, prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o nesant pareiškėjo pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises, neturėtų būti nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatinėjamas žemės valdymo faktas, kadangi tokių prašymų tenkinimas pareiškėjui nesukurs teisinių pasekmių.
Tokiu būdu, pareiškėjas turi kreiptis ne tik dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet ir dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinimo, kurį pareiškėjas yra praleidęs, bet neprašo šio termino atnaujinti. Pareiškėjas prašo atnaujinti tik praleistą terminą dėl nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Jeigu pareiškėjas nėra pateikęs pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir neprašo jo atnaujinti, tai kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, tame tarpe ir dėl termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nebus galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Todėl toks pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti nagrinėjamas tik kartu su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir prašymą dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo.
Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
2015-10-02 protokoline nutartimi, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2015-11-17 9 val. dėl įrodymų trūkumo.
Į 2015-11-17 9 val. teismo posėdį nei pareiškėjas A. R., nei jo atstovas adv. V. T. neatvyko, nors 2015-10-02 teismo posėdyje dalyvavusiam pareiškėjo atstovui adv. V. T. buvo tinkamai pranešta apie kito teismo posėdžio datą (b.l.103). Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepranešė apie priežastis, dėl kurių tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje ir neprašė bylos nagrinėti jiems nedalyvaujant. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.), todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui bei jo atstovui adv. V. T., bet dalyvaujant suinteresuoto asmens atstovei.
2015-11-17 protokoline nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2015-11-24 16 val.
Šalies argumentai
2015-11-17 pareiškėjo atstovas adv. V. T. pateikė teismui prašymą ir prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priimti papildytą pareiškimą, nustatant suinteresuotam asmeniui terminą atsiliepimui į papildytą pareiškimą pateikti, kartu pateikdamas ir papildytą pareiškimą su priedais. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo, nes suklydo užsirašydamas kalendoriuje bylos nagrinėjimo laiką, todėl nustatytu laiku į teismo posėdį neatvyko.
Teismas, baigiamųjų kalbų metu ar po jų iki teismo sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str.).
Taigi įstatymo nustatyta sąlyga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės yra tik būtinumas nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus.
Neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių (pareiškėjo atstovo neatidumas užsirašant teismo posėdžio valandą), sukelia kitas pasekmes, šiuo atveju bylos išnagrinėjimą nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui (CPK 443 str. 5 d.). Taip pat pažymėtina, kad ypatingosios teisenos atveju negalioja įsakmaus žodinio proceso principas, todėl byla ypatingąja teisena gali būti išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka. Įstatymo įvardintas rašytinio proceso principas ypatingosios teisenos bylose garantuoja greitą bylos išnagrinėjimą pagal byloje esančius įrodymus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pareiškėjui bei jo atstovui neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, nėra. Pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą su nauju pareiškimu, juolab, kad iš prie prašymo pridėto papildyto pareiškimo matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti jau du juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. ne tik žemės valdymo nuosavybės teise faktą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas (valstybė) turėjo 3,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), kurios bylą nutraukus priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 94 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylą nutraukti.
Priteisti iš A. R. 3,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.