- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-2077-902/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01682-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, metų laikotarpyje bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. G. A. surašytas už tai, kad jis 2013-07-04 apie 8.20 val., Panevėžio r., kelyje Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, 52,10 km., vairuodamas automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pertrenkė laukinį gyvūną staigiai įšokusį į važiuojamąją kelio dalį jam iš kairės, taip apgadintas automobilį, iš eismo įvykio nuvažiavo nepranešęs policijai.
G. A. administracinės bylos nagrinėjimo metu kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. prisipažino, ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2013-07-04 apie 0.00 val., vairavo sau priklausantį automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Anykščių pusės link Panevėžio, apie 52,10 km., jam iš kairės pusės į važiuojamąją kelio dalį iššoko laukinis žvėris (šernas), kuris atsitrenkė į automobilio priekinę kairę pusę. G. A. sustojo bei laukinį žvėrį patraukė į kelkraščio pusę ir jį ten paliko. Kadangi eismo įvykio vietoje niekas nesustojo, bei jis tuo metu su savimi neturėjo mobilaus telefono iškviesti policijai, todėl išvažiavo į namus. Iš ryto pasiėmęs telefoną, būdamas darbe apie 8.00 val. paskambino policijai ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Patikslino, jog pareigūnai atvyko apie 8.20 val. Atvykus į įvykio vietą, laukinio žvėries (šerno) neberado. Paaiškino, kad automobilį vairavo blaivus, prisisegęs saugos diržą, nukentėjusiųjų nebuvo. Gailisi, kad viskas taip nutiko.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pagal G. A. inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Byloje nesurinkta įrodymų, jog G. A. pasišalindamas iš įvykio vietos tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, priešingai, nagrinėjamoje byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad apie eismo įvykį pareigūnams pranešė pats G. A., jis nurodė įvykio vietą bei leido pareigūnams apžiūrėti jo transporto priemonę, kuri dalyvavo eismo įvykyje, ko pasekoje buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta jo vairuojamas automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio buvo rasti likę šerno šeriai. Byloje nėra duomenų, jog G. A. eismo įvykio metu būtų buvęs neblaivus ar neturėjęs teisės vairuoti, automobilis buvo draustas, nukentėjusiųjų taip pat nebuvo, kas rodo, jog priežasties tyčia, sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos šis asmuo neturėjo. Kaip teisme paaiškino, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. A., jis apie įvykį norėjo pranešti iškart policijai, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (nakties metas, įvykio vietoje niekas nesustojo, su savimi neturėjo mobilaus telefono) jis to padaryti negalėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos į namus. Iš ryto pasiėmęs telefoną, būdamas darbe apie 8.00 val. paskambino policijai ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų G. A. aukščiau nurodytas aplinkybes, priešingai, kaip matyti, ryte, apie 08.20 val. pareigūnui apžiūrėjus eismo įvykio vietą, šernas nebuvo rastas, kas rodo, jog pats eismo įvykis įvyko kur kas anksčiau, galimai G. A. nurodytu laiku – naktį, apie 0.00 val. Aptartos aplinkybės rodo, kad G. A. nors ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau dėl pateisinamos priežasties – norėdamas pranešti apie įvykį policijai ir savo pasišalinimu jis nesiekė sutrukdyti bei nesutrukdė eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes apie eismo įvykį jis policijai pranešė iškart atsiradus tokiai galimybei, kuomet ten (į įvykio vietą) dar nebuvo nuvykę policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais G. A. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės dėl eismo įvykio, nes, atsiradus galimybei, iš karto įvykdė savo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai. Vien formalus G. A. nebuvimas eismo įvykio vietoje dėl pateisinamos priežasties – vyko į namus, kur buvo reali galimybė telefonu susisiekti su policija ir tokiu būdu informuoti apie įvykį, negali būti vertinamas kaip tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu, G. A. veiksmuose nėra subjektyvios pusės požymio - tyčios, būtinos ATPK 130 str. 1 d. inkriminavimui. Dėl nurodytų priežasčių, byla G. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.