Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo statybos ir remonto UAB „ALSA“ ir atsakovo R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo statybos ir remonto UAB „ALSA“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo R. P. priešieškinį ieškovui statybos ir remonto UAB „ALSA“ priešieškinį dėl neišmokėtų sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. P. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo statybos ir remonto UAB „ALSA“ priteisti 1182,64 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 23652,80 Lt piniginę kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, 500 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 10000 Lt piniginę kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodė, kad 2007-08-02 nutraukus darbo sutartį, ieškovas su juo neatsiskaitė (DK 141 str.1 d.). Ieškovas nesumokėjo jam priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir tuo pažeidė DK 226 str., kuris imperatyviai draudžia išskaičiuoti iš šių išmokų. Be to, ieškovas nesumokėjo ir 500 Lt darbo užmokesčio. Pagal DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 2403,16 Lt įsiskolinimo, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, nepraėjus mėnesiui nuo atsakovo darbo pradžios, 2007-02-25 (duomenys neskelbtini), dėl automobilio elektros instaliacijoje kilusio gaisro, apdegė variklio skyrius, išdegė salonas. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduotoje pažymoje apie gaisrą nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas automobilio elektros instaliacijoje. Teismas nurodė, jog faktas, kad netrukus po panaudos sutarties sudarymo automobilyje kilo gaisras, iš esmės paneigia tą aplinkybę, kad panaudos davėjas perdavė atsakovui automobilį techniškai tvarkingą ir tinkamą eksploatacijai (Sutarties 5 p.). Liudytojas L. M. nurodė, jog iki atsakovo tuo automobiliu naudojosi kiti darbuotojai, dėl to jis nebuvo tinkamai prižiūrimas. Ieškovas, už sudegusį automobilį reikalaudamas atlyginti 12553,32 Lt, vadovavosi tik buhalteriniais duomenimis ir nepateikė jokių dokumentų apie praeityje atliktas technines apžiūras ir net neapdraudė automobilio, kaip tai numatyta Sutarties 10 p., kuriame kalbama ne apie civilinės atsakomybės, o apie automobilio draudimą. Teismas nurodė, kad UAB „Megadeta“ pažyma apie automobilio Fiat Scudo vertę, surašyta tik 2010-03-04, todėl neatspindi konkretaus automobilio charakteristikos. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis DK 256 str. 1 d., DK 257 str. 3 d., teismas priėjo prie išvados, kad dėl kilusio gaisro atsakovas nėra kaltas ir nuostolių atlyginti neprivalo. Atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs ir su materialinių vertybių pirkimu, priėmimu, saugojimu ir naudojimu, atsakovas iš kasos buvo gavęs 21394,94 Lt, už kuriuos pirko santechnikos detales ir įvairias statybines medžiagas, prekes ir paslaugas. Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, už gautas pinigines lėšas visiškai neatsiskaitė ir liko skolingas 3585,80 Lt. Dalis skolos buvo sumokėta atsakovui įnešus į kasą negauto užmokesčio, taip pat ieškovui išskaičiavus 961,44 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 221 Lt atsakovui priklausančią nedarbingumo pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas. Teismas, vadovaudamasis DK 226 str., CPK 739 str., konstatavo, kad iš šių lėšų ieškovas galėjo išskaičiuoti įsiskolinimą, todėl atsakovo priešieškinio netenkino, nurodė, kad likusį 2403,16 Lt įsiskolinimą atsakovas privalo sumokėti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, netenkino ieškovo statybos ir remonto UAB „ALSA“ ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo už automobilio sugadinimą, priteisė ieškovui iš atsakovo R. P. 2403,16 Lt žalos atlyginimo bei netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų (CPK 263, 265, 176-185 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas statybos ir remonto UAB „ALSA“ ir atsakovas R. P. 2007-01-26 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti energetiku-mechaniku nuo 2007-01-29. Darbo sutartis buvo nutraukta 2007-08-02 DK 127 str. pagrindu (darbuotojo pareiškimu). 2007-01-26 šalys sudarė darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2007-01-31 atsakovas buvo paskirtas atsakingu už įmonės elektros ir energetikos ūkį. 2007-01-30 šalys sudarė automobilio panaudos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad panaudos davėjas (ieškovas) perduoda panaudos gavėjui (atsakovui) tarnybos reikalams laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Fiat Scudo. Atsakovas įsipareigojo automobilį grąžinti tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (Sutarties 2, 12 p.). Sutarties 5 p. buvo nurodyta, kad šalys pripažįsta, jog Sutarties sudarymo metu automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir tinkamas eksploatacijai. Sutarties 9 p. numatė, kad atsakovas automobiliu naudojasi tik tarnybos reikalais ir darbo metu, ne darbo metu automobilį privalo laikyti bendrovės teritorijoje. Šalys buvo susitarusios, kad kai automobilis žūva arba yra sugadinamas, panaudos gavėjas privalo atlyginti panaudos davėjui padarytus nuostolius, jeigu panaudos davėjas įrodo, kad automobilis žuvo arba buvo sugadintas dėl aplinkybių, už kurias atsako panaudos gavėjas (Sutarties 12 p.). Panaudos davėjas Sutarties 10 p. buvo įsipareigojęs savo lėšomis drausti automobilį ir apmokėti privalomosios techninės apžiūros išlaidas. Byloje buvo pateikta Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-03-19 pažyma, kurioje nurodyta, kad 2007-02-25 kilo gaisras automobilyje Fiat Scudo (duomenys neskelbtini), gaisro metu išdegė salonas, apdegė variklio skyrius, labiausiai tikėtina gaisro priežastis- gedimas automobilio elektros instaliacijoje. 2007-02-27 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už šiurkštų automobilio panaudos sutarties 9 p. pažeidimą. Automobilis 2007-03-30 buvo išregistruotas, baigus jo eksploataciją, po to utilizuotas.

Atsakovas byloje nurodė, kad 2007-02-25, sekmadienį, automobilis buvo paliktas ne bendrovės teritorijoje, o jo gyvenamojoje vietoje, todėl, kad jis tą dieną gavo iškvietimą, jog turi vykti į darbą, nes darbe susidarė avarinė situacija – nebešildo ten esantis dujų šiluminis mazgas, jis po skambučio paėmė automobilį iš ieškovo teritorijos, su automobiliu užsuko į namus paimti gamybinių patalpų raktų nuo šiluminio mazgo, tačiau automobilis nebeužsivedė, todėl jis automobilį paliko prie namų, o savo automobiliu išvyko į avarijos vietą. Ieškovas savo reikalavimą dėl 12553,32 Lt žalos atlyginimo už automobilio sugadinimą grindė tuo, kad atsakovas pažeidė Sutarties 9 p., t. y. automobiliu naudojosi ne darbo metu ir asmeniniais reikalais, atsakovui automobilis buvo perduotas tvarkingos techninės būklės ir tinkamas eksploatacijai, dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ieškovui buvo padaryta žala, atsakovas automobilio nelaikė bendrovės teritorijoje. Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindė Sutarties 12 p., t. y. kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui nuostolius, jei neįrodo, jog automobilis žuvo arba buvo sugadintas dėl aplinkybių, už kurias atsako ieškovas. Ieškovas ieškinyje taip pat buvo nurodęs aplinkybę, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kad atsakovui 2007-02-27 įsakymu buvo paskirta aukščiau nurodyta drausminė nuobauda – papeikimas. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovo ieškinio reikalavimo, nustatęs, jog byloje surinkti įrodymai paneigė ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovui buvo perduotas techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti automobilis, kad atsakovui automobiliu tekdavo važiuoti į darbą ir per poilsio dienas, ieškovas nebuvo apdraudęs automobilio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl kilusio gaisro atsakovas nėra kaltas ir nuostolių atlyginti neprivalo. Įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra kritikuojama ši pirmosios instancijos teismo išvada, byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Ieškovo byloje pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo nurodomą žalą už automobilio sugadinimą dėl kilusio gaisro.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo susiklostę ne tik automobilio panaudos teisiniai santykiai, bet šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis. Atsakovui automobilis buvo perduotas naudotis dėl to, kad atsakovas galėtų vykdyti darbo funkcijas. Byloje nenuginčytos aplinkybės, kad 2007-02-25, sekmadienį, automobilis buvo paliktas ne bendrovės teritorijoje, o atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl, kad jis tą dieną gavo iškvietimą, jog turi vykti į darbą, nes darbe susidarė avarinė situacija – nebešildo ten esantis dujų šiluminis mazgas. Atsakovas, vykdamas į avarijos vietą, užsuko į namus paimti gamybinių patalpų raktų nuo šiluminio mazgo, tačiau automobilis nebeužsivedė, todėl jis automobilį paliko prie namų, o savo automobiliu išvyko į avarijos vietą. Tai, kad automobilis tuo metu, kai kilo gaisras, stovėjo prie atsakovo namų, negalima vertinti, jog gaisro metu atsakovas automobilį naudojo asmeniniais tikslais. Liudytojas L. M., kuris dirbo pas ieškovą gamybos padalinio vadovu, parodė, kad darbo reikalais reikėdavo važiuoti ir per išeigines (T. 2, b. l. 171-172). Nustačius, kad ieškovo nurodytos žalos padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, darytina išvada, kad atsakovo, t. y. darbuotojo, pareigos atlyginti ieškovo, t. y. darbdavio, turtui padarytą žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę.

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). DK 245 str. nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 str., – visuma. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad yra DK 246 str. įvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – automobilio vertė (12553,32 Lt), neteisėti atsakovo veiksmai, aplaidžiai eksploatavus ieškovo automobilį; priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo elgesio ir kilusio gaisro, atsakovo kaltė dėl netinkamo automobilio eksploatavimo konkrečiomis sąlygomis. Ieškovo byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo nurodyta žala jam buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas netinkamai eksploatavo jam perduotą automobilį ir dėl to atsakovas yra atsakingas dėl kilusio gaisro. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad automobilyje gaisras kilo dėl to, jog atsakovas netinkamai, neatsargiai, nerūpestingai elgėsi su automobiliu, jį netinkamai eksploatavo. Byloje pateiktas įrodymas, kad tikėtina automobilio gaisro priežastis – gedimas automobilio elektros instaliacijoje, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo galimybę nustatyti, jog automobilio elektros instaliacijoje yra gedimas ir dėl to jis negali naudoti automobilio, automobilį turėjo remontuoti, o ne jį eksploatuoti. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, koks konkretus gedimas buvo automobilio elektros instaliacijoje ir iš kokių požymių atsakovas galėjo suprasti, jog yra gedimas, dėl kurio automobilis gali užsidegti. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad automobilis stovėjo prie atsakovo namų, kad atsakovas privalėjo automobilį prižiūrėti, saugiai eksploatuoti, užtikrinti automobilio techninę būklę, neįrodo, kad atsakovas galėjo nustatyti, jog yra gedimas automobilio elektros instaliacijoje, tačiau to nenustatė, o automobilį eksploatavo ir dėl to kilo gaisras. Vien tai, kad atsakovas buvo atsakingas už įmonės elektros ir energetikos ūkį, automobilius, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas galėjo patikrinti ir nustatyti automobilio elektros instaliacijos gedimą, dėl kurio gali kilti gaisras. Prielaidomis sprendimas negali būti grindžiamas. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pagal automobilio panaudos sutartį atsakovui automobilis buvo perduotas, nesant jokių gedimų automobilio elektros instaliacijoje, t. y. kad specialistai buvo patikrinę automobilio elektros instaliaciją ir nustatę, jog ji tvarkinga. Tai, kad automobilio panaudos sutarties 5 p. nurodyta, jog šalys pripažįsta, kad automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir tinkamas eksploatacijai, neleidžia daryti išvados, jog automobilis buvo perduotas nesant gedimų automobilio elektros instaliacijoje, kad automobilio perdavimo – priėmimo metu tai buvo patikrinta. To nepatvirtina ir UAB „Megadeta“ išvada dėl automobilio vertės, kurioje nurodyta apie tai, kad 2006-10-31 buvo atlikti einamojo remonto darbai (T. 2, b. l. 165). UAB „Megadeta“ pažymoje nenurodė, kad buvo tikrinta automobilio elektros instaliacija ir buvo nustatyta, kad ji yra tvarkinga. Atsakovas automobilį naudojo labai trumpą laiką iki įvyko gaisras (Sutartis sudaryta 2007-01-30, gaisras kilo 2007-02-25), ieškovo atstovė nurodė, automobilis buvo 8 metų (T. 2, b. l. 171), liudytojas L. M. parodė, kad labai keitėsi žmonės, kurie naudojo tą automobilį, todėl niekas jo neprižiūrėjo (T. 2, b. l. 172). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovui perdavė techniškai tvarkingą automobilį, t. y. su tvarkinga automobilio elektros instaliacija, ir vien dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo gaisras automobilio elektros instaliacijoje, ir buvo sugadintas automobilis. Pagal automobilio panaudos sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs apdrausti automobilį, tačiau pagal bylos duomenis to nebuvo padaręs. Iš Sutarties 10 p. matyti, kad buvo įsipareigojęs apdrausti ne civilinę atsakomybę (civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pagal įstatymą), o automobilį.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 12553,32 Lt žalos atlyginimo priteisimo, ir tenkinti ieškinį dėl šios žalos atlyginimo.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo atsakovui išmokėtais pinigais tam, kad atsakovas įgytų reikalingas medžiagas, darbo priemones ir kt., su atsakovo atsiskaitymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti ieškinį dėl 2403,16 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovui iš kasos buvo išmokėta 21394,94 Lt, pagal pirkimo dokumentus atsakovas atsiskaitė už 17309,14 Lt, įmokėjo 500 Lt bei atleidžiant atsakovą iš darbo buvo išskaičiuota 1182,64 Lt suma. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2007-08-02 pranešime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovui nurodė, kad atsakovas atsiskaitytų su buhalterija pagal materialinių ir piniginių lėšų ataskaitą (T. 1, b. l. 19). Ieškovas pateikė Didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2007-08-31, iš kurios matyti, kad likutis debete yra 2403,16 Lt (T. 1, b. l. 20-22). Ieškovas pateikė avansines apyskaitas (T. 1, b. l. 23-39). Didžioji knyga pradėta 2006-10-01, tačiau likutis debete, pagal kurį apskaičiuota išduota atsakovui pinigų suma, atsakovo darbo pradžioje nurodyta 0.00. Atsakovas byloje pateikė raštus, kuriuose nurodyti likučiai 2007-08-31 (imtinai), raštą „Medžiagų perkėlimas įmonės viduje 2007-07-27“ (T. 1, b. l. 173-174, 176), tačiau šie raštai nepaneigia ieškovo Didžiosios knygos, avansinių apyskaitų duomenų, raštuose nurodyti duomenys nėra suderinti su ieškovo buhalterija, su kuria atsiskaityti buvo įpareigotas atsakovas, ar su kitais ieškovo atsakingais darbuotojais už dokumentų ir medžiagų priėmimą. Ieškovas byloje pateikė dokumentus, pagal kuriuos buvo išduoti pinigai, ir atsakovo pateiktus dokumentus, pagal kuriuos atsakovas atsiskaitė už pirktas medžiagas (T. 2, b. l. 4-140). Taip pat buvo pateiktas kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovui 2007-06-17 sumokėjo 500 Lt (T. 2, b. l. 141). 2007-08-02 ieškovo generalinis direktorius priėmė įsakymą, kuriuo buvo įsakyta iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuoti 1182,64 Lt (T. 2, b. l. 157). Ši pinigų suma buvo išskaičiuota iš atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir priklausančios nedarbingumo pašalpos už dvi ligos dienas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteista 2403,16 Lt žalos atlyginimo, kai jis jau yra sumokėjęs 500 Lt ir iš jo išskaičiuota iš darbo užmokesčio 1182,64 Lt, tačiau šios aplinkybės yra nepagrįstos, nes priteista suma nustatyta atsižvelgus į atsakovo sumokėtą 500 Lt sumą ir išskaičiuotą 1182,64 Lt sumą. Atsakovas savo skunde nurodo, kad iš jo priteistas žalos atlyginimas ir išskaičiuota 1182,64 Lt suma nepagrįstai ir neteisėtai, nes ieškovo generalinis direktorius, piktnaudžiaudamas savo valdžia atsisakė pasirašyti paskutinio mėnesio 2007-07-24 medžiagų nurašymo aktą, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodo, kad visos jo pirktos medžiagos panaudotos gamybinei veiklai, suvirinimo aparatas, kurio vertė 305,08 Lt, perduotas naujam darbuotojui, juostinis keltuvas (2 vnt.) priduotas atgal į Senukų prekybos centrą, tačiau atsakovas to nepatvirtino konkrečiais įrodymais. Pagal CPK 176 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią buvo prisiėmęs visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, buvo įsipareigojęs tvarkyti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių kitimą ir likučius. Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, privalėjo darbdaviui ar jo nurodytam asmeniui perduoti medžiagas, darbo priemones, kurias buvo nupirkęs už gautus ieškovo pinigus, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad už gautus pinigus nupirko medžiagas, darbo priemones. Tai, kad atsakovas tai atliko, įrodymai nepateikti, todėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 2403,16 Lt žalos atlyginimo, grąžinti iš jo atlyginimo išskaičiuotas lėšas, netenkintinas.

Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., apeliacinių skundų reikalavimai netenkintini, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.