Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevicius, susipažines su Joniškio rajono apylinkes teismo civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškoves J. M. ieškini atsakovei R. M. del paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta pripažinimo iš dalies negaliojanciu, -

Aprašomoji dalis

nustate:

Šiauliu apygardos teisme 2011-07-08 gauta Joniškio rajono apylinkes teismo žinioje esanti civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškoves J. M. ieškini atsakovei R. M. del paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta pripažinimo iš dalies negaliojanciu.

Parengiamojo teismo posedžio metu ieškove J. M. pareiške nušalinima Joniškio rajono apylinkes teismui, prašydama teisma nušalinti nuo bylos nagrinejimo ir nurode, jog nepasitiki teismu, nes atsakoves atstove advokate J. Grigaliuniene yra dirbusi tame pat teisme teiseja, taigi mano, kad ji gali tureti itakos teismui ir šio teismo teisejams. Todel ieškove noretu, kad byla butu nagrinejama kitame teisme. Šis nušalinimo pareiškimas buvo išsprestas Joniškio rajono apylinkes teismo pirmininko Vido Gestauto 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria nutarta nenušalinti nuo bylos nagrinejimo nei teisejos V. Kurtkienes, nei viso Joniškio rajono apylinkes teismo (in corpore). Po šios nutarties priemimo pareiškeja pakartotinai kreipesi i Joniškio rajono apylinkes teisma, nes, jos manymu, prašymas del visu Joniškio rajono apylinkes teismo teiseju nušalinimo nebuvo tinkamai išsprestas.

Taikytina šiam procesiniam teisiniam santykiui teise.

Teisejo (teiseju) nušalinimo klausima, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmaja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba ju paskirtas teisejas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinejanciame civiline byla, nera pakankamo skaiciaus teiseju, nušalinimo klausima sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Toki teisini reguliavima salygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinima visiems to teismo, kuriame nagrinejama jo byla teisejams, iskaitant šio teismo pirmininka, teisme nelieka subjektu, pagal istatyma galinciu spresti teisejams pareikšto nušalinimo klausima.

Bylos aplinkybes ir esantys procesiniai dokumentai liudija, kad vadovaudamasi CPK nurodytais pagrindais ieškove J. M. 2011 m. balandžio 26 d. vykusio parengiamojo teismo posedžio metu pareiške nušalinima nuo civilines bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinejimo ne tik byla nagrinejanciai Joniškio rajono apylinkes teismo teisejai V. Kurtkienei, bet ir visam Joniškio rajono apylinkes teismui (visiems teisejams). Ieškoves pareiškima del Joniškio rajono apylinkes teismo teiseju nušalinimo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi sprende ir jo nepatenkino Joniškio rajono apylinkes teismo pirmininkas. Taigi Joniškio rajono apylinkes teismo pirmininkas, svarstydamas ieškoves pareiškima del Joniškio rajono apylinkes teismo teiseju nušalinimo šioje konkrecioje byloje, išsprende ir jam paciam pareikšto nušalinimo klausima, t. y. pažeide principa, kad niekas negali buti teisejas savo paties byloje. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies prasme tuo atveju, kai nušalinimas konkrecioje byloje pareiškiamas visiems apylinkes teismo teisejams (kartu ir teismo pirmininkui, jo pavaduotojui (pavaduotojams), jei jis (jie) yra paskirtas) teisme nelieka subjektu, pagal istatyma galinciu spresti del teisejams pareikšto nušalinimo. Tokiu atveju nušalinimo klausima turi išspresti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tas apylinkes teismas, kurio teisejams pareikštas nušalinimas, nagrinejamos bylos atveju - Šiauliu apygardos teismas.

Taigi byloje yra procesine situacija, kai yra ieškoves pareikštas motyvuotas nušalinimas visiems Joniškio rajono apylinkes teismo teisejams, taciau šis pareiškimas istatymo nustatyta tvarka tinkamai nesvarstytas, vadinasi, neišsprestas. Nušalinimo klausima išsprendes Joniškio rajono apylinkes teismo pirmininkas, perimdamas aukštesnes instancijos teismo kompetencija, viršijo jam istatymo nustatyta kompetencija, todel 2011 m. balandžio 29 d. nutartis ta dalimi, kuria išsprestas nušalinimo klausimas visiems šio teismo teisejams, teisiniu pasekmiu nesukelia, ja negalima remtis ir pripažinti, kad klausimas del Joniškio rajono apylinkes teismo visu teiseju nušalinimo buvo išsprestas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais prašymas nušalinti Pakruojo rajono apylinkes teismo teisejus netenkinamas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teise tureti nešališka ginco arbitra. Asmens teise i nepriklausoma ir nešališka teisma yra konstitucine, ir butina šalinti bet kokias prielaidas, galincias sukelti abejoniu del teisejo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pletodamas teiseju ir teismu nepriklausomumo ir nešališkumo doktrina, 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodes, kad asmens konstitucine teise i jo bylos išnagrinejima nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrineti teisejas, del kurio nešališkumo gali kilti abejoniu; teisejas, nagrinejantis byla, turi buti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esmine žmogaus teisiu ir laisviu užtikrinimo garantija, butina teisingo bylos išnagrinejimo, pasitikejimo teismu, salyga. Vadinasi, turi buti šalinamos prielaidos, galincios sukelti abejoniu del teisejo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucines teises i nepriklausoma ir nešališka teisma turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas itvirtinancias procesines teises normas.

Teiseju ir teismu nepriklausomumo ir nešališkumo principas itvirtintas CPK 21 straipsnyje, o šio principo igyvendinimo proceduros nustatytos CPK VI skyriuje. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos procesines teises normos, nustatancios byloje dalyvaujancio asmens pareikšto nušalinimo byla nagrinejanciam teisejui (teisejams) išnagrinejima. Todel Joniškio rajono apylinkes teismo teiseju nušalinimo klausimas sprestinas iš naujo Šiauliu apygardos teisme CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisejas turi nusišalinti arba buti nušalintas nuo bylos nagrinejimo, jeigu yra aplinkybiu, kurios objektyviai kelia abejoniu teisejo nešališkumu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi buti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.), nors nera isakmiai nurodyta, kad prašymas del nušalinimo privalomai turi buti pareiškiamas raštiška forma. Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinemis teisemis, nušalinimo teise negali buti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). O teismai, vykdydami teisinguma yra ne tik nepriklausomi, bet nagrinedami bylas privalo klausyti tik istatymo (Konstitucijos 109 straipsnis). Todel bet koks subjektyvus suinteresuotumas nagrinejant bylas be teisinio pagrindo gali buti suprantamas ir kaip teisejo etikos ar priesaikos pažeidimas, jeigu tam nera objektyviu aplinkybiu.

Grižtant prie bylos aplinkybiu akivaizdu, kad nušalinimo pareiškimas yra grindžiamas vien subjektyvia ieškoves nuomone, del, jos manymu, galimo teiseju ir buvusios teisejos, dabar advokates J. Grigaliunienes tariamo solidarumo, taigi ir atstoves ir teiseju nepalankumo jai. Taciau šis ieškoves pareiškimas nepagristas jokiais objektyviais irodymais, ir nepatvirtina, kad šiai bylai išnagrineti paskirtas teisejas ar juo labiau ir kiti Joniškio rajono apylinkes teismo teisejai gali buti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Ta aplinkybe, kad teisejai galimai pažista buvusia teiseja Jolanta Grigaliuniene, arba kažkada prieš keleta metu kartu su ja yra dirbe, šiuo atveju, neduoda pagrindo a priori (lot. iš anksto) laikyti pareikšta nušalinima pagristu ir tenkinti nušalinimo pareiškima šiuo konkreciu atveju.

Remiantis aukšciau nurodytomis aplinkybemis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytu pagrindu tenkinti nušalinimo pareiškima Joniškio rajono apylinkes teismo teisejams ar patiems teisejams nusišalinti nuo bylos nagrinejimo tais paciais pagrindais nera. Nesant istatyme numatytu nušalinimo ir nusišalinimo pagrindu, nušalinimo pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti ieškoves J. M. 2011 m. balandžio 26 d. nušalinimo pareiškimo Joniškio rajono apylinkes teismo teisejams (teismui) civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškoves J. M. ieškini atsakovei R. M. del paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta pripažinimo iš dalies negaliojanciu.

Byla gražinti Joniškio rajono apylinkes teismui.