- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-104-360-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Rasa Valentinienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- Ž., Ž. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Rasos Valentinienės ir Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Z. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ir kitaip platinti: iki 2010 m. vasario mėn. 22 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, suklastojusi vaistų receptus ir juos pateikusi tyrimo metu nenustatytose įvairiose Klaipėdos miesto vaistinėse, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 9 ampules su skysčiu, kurio sudėtyje bendrai buvo 0,090 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė.
2010 m. vasario mėn. 19 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėje, (duomenys neskelbtini), pateikusi suklastotą receptą įgijo ne mažiau kaip 39 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,078 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėn. 22 d. gamyklinės pakuotės fragmentą su baltos spalvos tablete, kurios sudėtyje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, gamyklinės pakuotės fragmentą su užrašu „C 2 mg“ su 10 vnt. baltos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, vieną ampulę su etikete su užrašais „Relanium 5 mg/ml Diazepamas“ su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, neteisėtai atgabeno iki prekybos centro ,,Avitela”, Taikos pr. 15, Klaipėdoje ir laikė prie savęs, kol apie 14.00 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į Klaipėdos AVPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 14.25 val., jos asmens kratos metu pas ją buvo rastos ir paimtos paminėtos psichotropinės medžiagos. Gamyklinę pakuotę su užrašu „Clonazepam“ su 28 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,056 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 8 ampules su etiketėmis „Relanium 5 mg/ml Diazepamas“ su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,080 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2010-02-22, kol apie 15.45 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji Ž. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lakričio 10 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jai paskirtą bausmę – paskirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad pilnai pipažįsta savo kaltę, bet su tokiu griežtu nuosprendžiu nesutinka, nes nuo 2000 metų gyveno Vokietijoje, ten papuolė į autoavariją, po kurios 6 mėnesius gulėjo ligoninėje, turėjo 19 kojos operacijų. Per tą laiką priprato prie skausmą mažinančių vaistų. Kai grįžo į Lietuvą niekas nepasikeitė, vaistus vartojo toliau. Kai suprato, kad turi priklausomybę, kreipėsi į priklausomybės ligų centrą, ten pradėjo bendrauti su narkomanais, kurie ją pastūmėjo prekiauti vaistais, ji tuo metu neturėjo jokių pajamų, todėl negalvodama apie pasekmes sutiko. Nurodo, jog nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, o atsiradus pirmai galimybei pati apie savo veiksmus papasakojo pareigūnams, ir po išsamaus ir sąžiningo prisipažinimo, jokių kitų nusikalstamų veiksmų nedarė ir prisiekia, kad niekada gyvenime to nedarys. Nuteistoji pažymi, jog neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas niekada nepardavė nepilnamečiams. Iš jos pirko kieme gyvenantis narkomanas ir jo draugai. Nurodo, kad pati buvo narkomanijos auka ir ištikrųjų žino, kad tos medžiagos (klonazepamas ir diazepamas) padeda įveikti priklausomybę nuo heroino. Nuteistosios teigimu, ji neturėjo jokių pajamų, o dėl jos neįgalumo jai labai buvo reikalingi vaistai nuo skausmo. Iš giminaičių ir draugų nebesulaukė jokios materialinės paramos, todėl buvo priversta gauti pinigų būtiniems vaistams įsigyti. Pažymi, jog iš nusikalstamos veikos gavo du šimtus dvidešimt litų neteisėtų pajamų ir visus pinigus panaudojo būtiniems vaistams ir maistui įsigyti. Nurodo, jog šią vasarą jos gyvenimas visiškai pasikeitė į gerąją pusę, pasikeitė ir jos bendravimo ratas, be to, ji susirado vyrą, su kuriuo planuoja tuoktis ir susilaukti vaikų. Nuteistoji teigia, jog vyras ją visiškai išlaiko, gerai uždirba, yra verslininkas. Nurodo, jog suvokia savo nusikalstomos veiklos socialinę grėsmę, ir sutinka, kad už jos nusikalstamus veiksmus reikia bausti. Kad įrodytų, jog dabar nėra pavojinga visuomenei, nuoširdžiai sutinka su bet kokia bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu įkalinimo įstaigoje.
Teismo posėdyje nuteistoji ir nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nemato pakankamo pagrindo tenkinti nuteistosios Ž. Z. prašymą taikyti jos atžvilgiu BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje nėra duomenų, kad Ž. Z. pati savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, todėl sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas nėra, nes skirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, teismas gali tik nustatęs BK 62 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumą, t. y. jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 str. 2 d. teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų visumos taip pat nėra, todėl kolegija konstatuoja nesant įstatyminio pagrindo taikyti nuteistajai Ž. Z. BK 62 str. nuostatas.
Kolegija taip pat nemato pakankamo pagrindo taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas. BK 54 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistoji Ž. Z. yra nuteista pagal BK 260 str. 1 d., kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Ž. Z. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas Ž. Z. ženkliai švelnesnę už sankcijos vidurkį bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, yra jauno amžiaus, neteista, turi sveikatos negalią, į jos atsakomybę legvinančią aplinkybę, kad prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų Ž. Z. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistosios teiginį, jog ji nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, visiškai paneigia jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji kas mėnesį gauna 644 Lt Sodros išmoką bei 1500 Lt žalos atlyginimo iš ją sužalojusio asmens (t. 2, b. l. 19) bei bylos aplinkybes ir nuteistosios susirašinėjimo turinys, kuriuos įvertinęs apylinkės teismas nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji Ž. Z. siekė, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie jos neteisėtą veiką ir pati aktyviai ieškojo pirkėjų. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad Ž. Z. nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekė nusikalstamu būdu pasipelnyti iš ypač žalingų ir pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų pardavimo. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog Ž. Z. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. Z. , atsižvelgė į jos padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jos asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d., 62 str.) reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistosios Ž. Z. apeliacinį skundą atmesti.