Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-528-109/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2S-528-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Skolininkas
S. K.
Kreditorius
akcinės bendrovės SEB bankas
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-528-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 121.13; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. H2-25500-285/2008 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas pareiškimą skolininkui S. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. gruodžio 22 d. kreditorius AB SEB bankas pareiškė teismui prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą pagal 2007-04-05 kreditavimo sutartį Nr. 0350718071492-77 iš skolininko S. K. , kadangi nėra vykdomos sutarties sąlygos. Nurodė, kad dėl to 2008-11-20 AB SEB banko Specialių kreditų administravimo departamento sprendimu Nr. 269, kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta, skolininkas apie sutarties nutraukimą informuotas. Užtikrindamas minėtą kredito sutartį, skolininkas S. K. 2007-06-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070009048 įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1049 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1505 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 244,48 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane 311 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 974 000 Lt. Kreditorius prašo priverstinai išieškoti 828 751,61 Lt, kuriuos sudaro 779 200 Lt negrąžintos paskolos, 42 621,88 Lt nesumokėtų palūkanų, 6 929,73 Lt delspinigių. Taip pat kreditorius reikalauja 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi areštavo S. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1049 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)7, 0,1505 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 244,48 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-06-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB SEB bankui, į. k. 112021238. Teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką S. K. , kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, uždraudė įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas S. K. (b. l. 26-37) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad 2007-06-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070009048, S. K. , užtikrindamas 779 200 Lt paskolos, suteiktos jam pagal 2007-06-08 kreditavimo sutartį Nr. 0350718071492-77, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą, užtikrinti 779 200 Lt paskolos suteiktos skolininkui S. K. gražinimą. Šios aplinkybės rodo, kad buvo įregistruota jungtinė hipoteka (LR CK 4.180 str. „Jungtinė hipoteka - kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą“). Todėl įkeisto turto savininkas S. K. savo turtu atsako tiktai už prievolės 779 200 Lt sumai įvykdymą. Pareiškėjas neįkeitė savo turto užtikrindamas skolos, viršijančios 779 200 Lt, t. y. dėl padidintų palūkanų, delspinigių. Apeliantas mano, kad hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi reikalaudamas sumokėti 828 751,61 Lt skolą per vieną mėnesį pažeidė LR CK 4.180, 4.181 straipsnių reikalavimus. Jeigu kreditorius AB SEB bankas norėjo, kad įkeisto turto savininkas savo turtu užtikrintų tiek palūkanų, tiek delspinigių mokėjimą, tūrėjo būti įregistruota maksimalioji hipoteka. Šiuo atveju, kadangi buvo įregistruota jungtinė hipoteka ir nustatyta įkeisto turto savininko atsakomybės riba, t. y. 779 200 Lt, tiktai minėtos sumos ribose Kauno miesto apylinkės teismas turėjo teisę įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką bei reikalauti, kad šis įsiskolinimas būtų apmokėtas. Teismo priimta nutartis dėl 828 751,61 Lt skolos grąžinimo viršija įkeisto turto savininko prisiimto įsipareigojimo dydį, ko pasėkoje nutartis yra naikintina ir klausimas grąžintinas primos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat nurodo, kad S. K. , susiklosčius blogai ekonominei situacijai ne kartą kreipėsi į banką dėl paskolos grafiko atidėjimo, siekiant tinkamai vykdyti paskolos sutartį, tačiau bankas nesuteikė jam galimybės atidėti paskolos mokėjimą. Ne kartą buvo kalbėta su banko darbuotojais ir teikti siūlymai dėl paskolos grafiko keitimo. Pareiškėjas suvokdamas sunkią savo ekonominę padėtį vadovaudamasis LR CK 6.200 str. 3 d. siekė bendradarbiauti su banku ir nustatyti abiems šalims tinkamą paskolos grąžinimo grafiką bei terminus, tačiau bankas neatsižvelgdamas į skolininko ekonominę padėtį, nevienkartinius prašymus dėl paskolos grafiko keitimo, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. Todėl mano, kad bankas iš karto kreipdamasis į teismą dėl skolos su palūkanomis ir delspinigiais priteisimo piktnaudžiauja savo padėtimi ir siekia pasipelnyti. Skolininkas sutinka su tuo, kad imdamas paskolą turi įvertinti savo galimybes ar galės laiku ir pagal grafikus mokėti paskolą, tačiau neprognozuojamai pasikeitus Lietuvos valstybėje ekonominei situacijai, stipriai padidėjus mokesčiams pareiškėjas neįvertino galimos savo turtinės padėties pablogėjimo. Tačiau apeliantas specialiai nevengia grąžinti paskolos, priešingai, pareiškėjas nori grąžinti jam AB SEB banko suteiktą paskolą, tačiau kreditorius nesitaria ir nepalieka jam galimybės grąžinti paskolą, o iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos su palūkanomis ir delspinigiais išieškojimo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad siekiant užtikrinti S. K. iki 2012-04-05 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti AB „SEB bankas“ nekilnojamieji daiktai, t. y. trys S. K. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, gyvenamasis namas su priklausiniais ir pastatas-pirtis, taigi nagrinėjamu atveju hipoteka yra jungtinė (CK 4.180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą, nes S. K. skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Skolininkui nevykdant 2007 m. balandžio 5 d. kredito sutarties Nr. 0350718071492-77 sąlygų, kreditorius pasinaudojo teise vienašališkai minėtą sutartį nutraukti, pareikalavo grąžinti kreditą per nustatytą papildomą terminą (b. l. 20), bet skolininkas šio reikalavimo neįvykdė. AB „SEB bankas“ byloje pateikė įrodymus, kad kredito sutartis su skolininku S. K. buvo nutraukta dėl jos nevykdymo. Todėl darytina išvada, kad AB „SEB bankas“ turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti.

Hipotekos skyrius, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar yra pateikti visi būtini jai vykdyti ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai. Pažymėtina, jog jungtinės hipotekos atveju kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t.t. LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Apelianto argumentas dėl to, kad įkeisto turto savininkas S. K. savo turtu atsako tik už prievolės 779 200 Lt sumai įvykdymą, ir nėra įkeitęs savo turto užtikrinant skolos sumą viršijančių sumų, t. y. palūkanų, delspinigių, yra nepagrįstas, nes ir pačiame hipotekos lakšte, identifikavimo kodas 02120070009048 (b. l. 13-16) šeštoje skiltyje yra numatyta, kad prievolės dydis: „779 200 Lt“ ir palūkanos: „metinių palūkanų dydis, palūkanų nustatymo principai, palūkanų keitimo tvarka pagal 2007-04-05 kredito sutartį Nr. 0350718071492-77 ir jos pakeitimus“, kas tik dar kartą patvirtina, jog hipoteka užtikrintas ne tik pagrindinės paskolos dydis, bet kaip ir numatyta CK 4.174 straipsnio 1 dalyje – kitos sumos, susiję su paskolos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, hipotekos skyrius turėjo teisę areštuoti visą turtą, įkeistą hipotekos lakštu, be to, vykdant priverstinį skolos išieškojimą ir turtą parduodant iš varžytinių, jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininkas turi teisę nustatyti šių daiktų pardavimo eilę. Klausimas, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti sprendžiamas jau vykdant išieškojimą. Įkeistų daiktų savininko teises vykdymo proceso metu saugo CK 4.194 str. 2 d. norma, kurios pagrindu jungtine hipoteka įkeistų daiktų viešosiose varžytinėse parduoti galima tik tiek, kiek reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl apelianto, kaip įkeisto daikto savininko teisių pažeidimo, areštuojant visą jungtine hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė yra didesnė nei skolos dydis.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad vykdė derybas su banku, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apelianto įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, kad hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui (apeliantui), teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis), ir pagrįstai areštavo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriuo buvo užtikrintas AB „SEB bankas“ suteiktos paskolos įvykdymas.

Teisėjo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis, kuria teismas areštavo skolininko įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininko S. K. atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika