Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuotas asmuo – E. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) L. A. gimimo įraše, darytame (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės Teisės, Personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra. Pareiškėja tuo metu dukros tėvo duomenų nenurodė, kadangi spėjamas vaiko tėvas - R. P. buvo miręs iki dukros gimimo

4. Išvadą teikianti institucija 2021 m. spalio 18 d. pateikė teismui išvadą bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Išvadoje nurodė, kad nepilnametė L. A. kartu su mama gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Būste yra visi patogumai, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis. Tarnybos nuomone, pareiškimas pateiktas išimtinai nepilnametės L. A. interesais, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, o atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus pareiškimas tuėėtų būti tenkinamas.

6. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo pareiškimo reikalavimus, prašė juos tenkinti.

7. Suinteresuotas asmuo E. P. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

8. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

9. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

11. Byloje nustatyta, kad nepilnametė L. A. yra pareiškėjos V. A. dukra, gimimo įraše vaiko tėvas – nenurodytas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad R. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti, kad miręs R. P. yra jos dukters L. A. tėvas. Nurodo, kad jie su mirusiuoju draugavo nuo 2019 metų, kartu gyveno, o jam mirus pareiškėja susilaukė nuo jo dukros L. A., kurios gimimo liudijime nėra nurodytas jos tėvas, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą vadovaudamasi vaiko interesu žinoti tėvą.

12. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir R. P. nuo 2019 m. kartu gyveno apie metus laiko Londone, nuomojamame bute. 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje R. P. grįžo į Lietuvą ir gyveno Alytuje. Maždaug po mėnesio pareiškėja irgi grįžo į Lietuvą iš pradžių gyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini), o vėliau išvyko į Alytų, kur kartu su R. P. nuo 2020 m. balandžio iki gegužės mėnesio gyveno nuomojamame bute. Vėliau pareiškėja išvyko gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja iš R. P. sesers sužinojo, kad R. P. rastas negyvas.

13. 2021 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR Laboratorijos Ekspertizės akte Nr. ES 72/2021(01) nurodyta, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra L. A. biologinis tėvas su tikimybe 99,999999989431 proc.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog L. A. biologinis tėvas yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., miręs (duomenys neskelbtini) yra L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o L. A. yra R. P. dukra.

15. Juridinis faktas nustatytas siekiant, kad R. P. vaikas L. A. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

16. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytinas įrašas apie L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvą nurodant, kad mergaitės tėvas yra R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje nėra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, nes visi byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinį faktą, kad R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini), yra L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. A. yra R. P. vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo R. P. vaikas L. A. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant, kad L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.