Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorėms Danguolei Gedvilaitei ir Erikai Grigišienei, ieškovės atstovei Ivetai Tamulienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams K. Ž. ir V. R., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atsakovų procesinio elgesio

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavuja. Atsakovams teismo procesiniai dokumentai - teismo šaukimai neįteiktai atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t.y. atsakovui V. R. adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui K. Ž. – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai-ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui K. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) buvo įteikti. Nors teismo siųsti procesiniai dokumentai-ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui V. R. nebuvo įteikti, tačiau abu atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Iš šių atsakovų veiksmų galima daryti išvadą, kad atsakovams apie ieškovės reikalavimus buvo žinoma, todėl atsakovai toliau turėjo pareigą domėtis bylos eiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismo šaukimai atsakovams laikomi įteiktais tinkamai.

Dėl ieškovės materialinių-teisinių reikalavimų ir teisės aktų taikymo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso negyvenamosios patalpos-parduotuvė-baro patalpos, esančios Klaipėda, Turgaus a. 10.

2015-09-10 Vyriausybės nutarimo Nr. 990 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 126 ,,Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo pakeitimo" 28 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta.

Nors ieškovė ir atsakovai nėra sudarę viešosios sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, remiantis minėta teisės norma, darytina išvada, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp ieškovės ir atskovo yra sudarya viešoji vandens tiekimo sutartis pagal standatines sąlygas. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovai.

Ieškovė nurodė, kad atsakovų buvo prašoma sudaryti sąlygas pakeisti vandens apskaitos prietaisą, ptalpose, esančiose adresu Klaipėda, Turgaus a. 10, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir kad atsakovai buvo informuoti, jog nesudarius sąlygų pakeisti apskaitos prietaiso, vandens suvartojimas bus skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai atsikirto, kad jokių prašymų dėl įsileidimo į patalpas nėra gavę. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. ieškovės darbuotojo R. S. rašto, pažymos – pranešimo Nr. AP0003329 ir perduodamų registruotų siuntų sąrašo bei ieškovės atstovės paaiškinimų pateiktų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės darbuotojas R. S. 2015-10-27 buvo atvykęs į patalpas, esančias Klaipėda, Turgaus a. 10 pakeisti vandens apskaitos prietaisų, tačiau į jas nepateko. Ieškovės darbuotojas minėtų patalpų pašto dėžutėje paliko pranešimą dėl galimo vandens apskaitos prietaiso pakeitimo termino bei dėl galimų pasekmių, neatlikus vandnes apsakitos prietaisų pakeitimo. Pažyma – pranešimas Nr. AP0003329 buvo siųsta atsakovo K. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovė prašė atsakovų sudaryti sąlygas pakeisti vandens apskaitos prietaisą, esantį adresu Klaipėda, Turgaus a. 10, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi, nes ieškovei nėra jokio tikslo rašyti nepateikimo į patalaps aktus, pažymas pranešimus, kreiptis į teismą dėl sklolos išieškojomo, tokiu būdu eikvojant žmogiškuosius išteklius, gaištant paplidomą laiką. Teismo neįtikino atsakovų argumentas, jog atsakovai jokių prašymų dėl įsileidimo į patalpas nėra gavę, nes atsakovui K. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo įteikti ir teismo siųsti procesiniai dokumentai. Be to, atsakovai, būdami profesionalūs verslininkai, vykdantys nuomos veiklą, kuriems taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai (bonus pater familias), turėjo pareigą pasidomėti ieškovės, kokią sumą reikia mokėti už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.

2015-10-15 Aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-744 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių " 57 punkte nurodyta, kad atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui) (toliau – atlikti tam tikrus veiksmus), nuo atsisakymo įleisti dienos (atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui) suvartoto geriamojo vandens kiekis ir (ar) išleistų nuotekų kiekis vartotojams skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį (K) padauginus iš koeficiento 2, o abonentams skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą. Vartotojams ir abonentams motyvuotame rašte nurodoma, kad tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis bus skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.

Atsakovai nurodė, kad patalpos, esančios Klaipėda, Turgaus a. 10, buvo nuomojamos ir ilgą laiką nebuvo naudojamos, t.y. nuo 2014-08-26 iki 2015-05-22.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Remintis minėta teisės norma, teismas nesutinka su atsakovų pozija, kad jei bendraturčiai nenaudoja turto pagal jo paskirtį, tai yra atleidžiami nuo mokesčių ir turto išlaikymo.

Taigi, tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę sutartiniai santykiai pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovai naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis, tačiau nuo 2013-12-31 iki 2016-03-31 nesumokėjo už suteiktas paslaugas dėl ko susidarė 467,30 Eur įsiskolinimas.

Nesumokėjus pagrindinės skolos, iš atsakovų priteistini ir 8,10 Eur delspinigiai (1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims", 2015-09-10 Vyriausybės nutarimas Nr. 990 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 126 ,,Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo pakeitimo" 71 p. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė priešpriešinių delspinigių skaičiamų.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. 20.00 Eur žyminio mokesčio, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. Ž. ir V. R. 467,30 Eur skolos, 8,10 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 475,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo K. Ž. 10,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo V. R. 10,00 Eur žyminį mokestį.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.