Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumai išnykę, 2017-06-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2017-06-23 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius įtariamajam ir nukentėjusiajam,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį - brolį, o būtent: 2018 m. liepos 4 d. apie 20 val. 30 min., bute, adresu(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.66 promilių girtumas), tyčia, kilusio konflikto metu sugriebė ranka savo broliui A. Š. už kaklo ir smaugė, po to įkando į kairės rankos I pirštą, tuo nukentėjusiajam A. Š. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės rankos I piršto žaizdos.

Tokiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. B. 2018-07-04 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodant, kad A. Š. yra kraujuojantis kairės rankos nykštys. L. Š. 2018-07-04 20.45 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas ( b. l. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-07-04 buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esantis butas, grumtynių pėdsakų nepastabėta (b. l. 14-21).

Nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kad jis su broliu L. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis gyvena viename kambaryje, jis kitame kambaryje. Abu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, barasi, į jų namus dažnai kviečiama policija, abu niekur nedirba. 2018-07-04 buvo namuose, gėrė alų. Apie 20.20 val. grįžo girtas brolis L. Š. ir nuėjo į savo kambarį, nes turėjo dar alaus. Broliui jis papriekaištavo dėl to, kad šis nesusitvarko savo kambario. Tada L., nieko nesakęs, suėmė ranka už kaklo, o kai bandė ištrūkti, tada brolis įkando jam į kairės rankos nykštį. Dėl brolio įkandimo jis jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Atvykę medikai jam pirštą sutvarstė (b. l. 25-26).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodytas A. Š. padarytas sužalojimas (b.l. 36).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 692/2018 (06) nurodyta, kad A. Š. nustatyta kairės rankos pirmojo piršto žaizda galėjo būti padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 40)

Įtariamojo L. Š. parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. 2018-07-04 apie 20 val. 30 min. jis neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tai yra socialinis būstas, dviejų kambarių butas. Tame bute jis gyvena su broliu A. Š., abu niekur nedirba. Grįžęs į namus konfliktavo su neblaiviu broliu A.. Brolis jam priekaištavo, kad jis namuose nesitvarko. Kilusio konfliktu metu jis broliui įkando į pirštą. Į kurį rankos pirštą įkando negali pasakyti, neprisimena. Taip pat neprisimena ar buvo sugriebęs broliui ranka už kaklo. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau galėjo tokius veiksmus atlikti. Po konflikto su broliu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Anksčiau jis taip pat buvo smurtavęs prieš brolį, tada susitaikė. Gailisi, kad smurtavo prieš brolį (b. l. 72-74). Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo L. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis tyčia, smaugdamas, t.y. ranka spausdamas nukentėjusiojo kaklą sukėlė jam fizinį skausmą, o įkąsdamas į rankos pirštą padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia smaugė nukentėjusįjį ir įkando nukentėjusiajam į rankos pirštą.

BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis smaugdamas nukentėjusįjį ir įkąsdamas į rankos pirštą sąmoningai leido kilti pasekmėms.

BK 248 str. 1 d. nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir t.t. Nagrinėjamu atveju BK 140 str. 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, kuris yra jo brolis, su kuriuo gyvena tame pačiame bute. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamajam L. Š. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlant paskirti 1 metus viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 30 val. visuomenės labui. Taikyti BK 64-1 str. ir bausmės dydį sumažinti 1/3 dalimi. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72-2 str.- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu.

Nukentėjusiajam A. Š. 2018-08-03 įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. ( b. l. 93).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pagal kaltinamojo aiškinimus apsvaigęs netinkamai įvertino situaciją, pavartojo smurtą.

Kaltinamasis L. Š. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis nedirba, teistas, teistumas išnykęs, už administracinius teisės pažeidimus baustas: 2013-11-22 pagal LR ATPK 178 str. 2 d., 2014-03-14 pagal LR ATPK 178 str. 3 d., 2014-04-25 pagal LR ATPK 178 str. 3 d., 2014-10-03 pagal LR ATPK 178 str. 3 d., 2015-05-20 pagal LR ATPK 131 str. 7 d., 2015-06-09 pagal LR ATPK 131 str. 7 d., 2015-11-19 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2016-01-26 pagal LR ATPK 183 str. 1 d.,2015-12-08 pagal LR ATPK 131 str. 1 d., 2016-02-17 pagal LR ATPK 178 str. 2 d., 2016-04-18 pagal LR ATPK 178 str. 3 d., 2017-04-11 pagal LR ANK 428 str. 6 d., 2018-03-07 pagal LR ANK 432 str. 1 d., 2018-04-15 pagal LR ANK 484 str. 1 d., 2018-05-29 pagal ANK 484 str. 2 d. (b. l. 43-54). Nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str.2 d. buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, 2017-06-27 teismo nutartimi patvirtinus šį nutarimą, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius. L. Š. buvo pripažintas, kad 2017-05-28 smurtavo prieš brolį A. Š.. Taigi tik praėjus metams po tyčinės veikos padarymo, kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl jam turi būti parinkta griežtesnė bausmės rūšis, negu prašė prokurorė pareiškime dėl proceszo užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis L. Š. sistemingai daro administracinius nusižengimus (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), turi galiojančių nuobaudų.

Kaltinamajam L. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, taikant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Nuo L. Š. nusikalstamų veiksmų nukenčia šeimos narys, todėl turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkardytų naujų nusikalstamų veikų darymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str.).

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ( BK 71 str.).

Esant kaltinamojo atsakomybę vienai lengvinančiai atsakomybę aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bausmės dydis parinktinas ne didesnis, kaip numatytos bausmės vidurkis.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

L. Š. 2018-07-04 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu ( b. l. 65-66), paleistas 2018-07-05 ( b. l. 78-79). 2018-07-05 tyrėjos O.Dimšienės nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 75-77).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Daiktų, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepateikta.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Š.) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi L. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius;

įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius;

paskirti šešių (6) MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per šešis (6) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-04 iki 2018-07-05 (vieną dieną), įskaitant į paskirtą bausmę dvi (2) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti L. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei L. Š. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.