- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- 1A-460-383-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Emilijos Akelienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., prie nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2007-12-03 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 1(vieneri) metai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams. Priteista iš T. S. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 315 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai A. B. . Priteista iš T. S. Valstybinei teritorinei ligonių kasai 8200,80 Lt (aštuoni tūkstančiai du šimtai) Lt ir 80 centų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad jis 2008-02-22 apie 14.20val., panaudojo fizinį smurtą, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bute tyčia sudavė jam ne mažiau du smūgius į veidą bei spyrė koja ne mažiau tris kartus į įvairias kūno vietas, ko pasekoje padarė V. M. kairio šlaunikaulio kaklo lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sužalojimą, o taip pat iš buto pagrobė 315 Lt pinigų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Nuteistojo nuomone, pirštų atspaudai ant dėžutės, paimtos iš buto (duomenys neskelbtini), atsirado parodymų davimo metu, siekiant suklastoti įrodymus. Apeliantas savo kaltės nepripažino, kadangi jam inkriminuojamo nusikaltimo jis nepadarė, jo manymu, byla yra suklastota. Ta aplinkybė, jog T. S. anksčiau yra teistas, byloje reikšmės neturi.
Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Apelianto skundo motyvas, jog jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai T. S. pripažino kaltu, padarius BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nuteistasis T. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 2 d. neprisipažino, jo kaltę, padarius nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog T. S. 2008-02-22 panaudojo fizinį smurtą, įsibrovė į V. M. butą, sumušė V. M. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė 315 Lt, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Kvalifikuojantis požymis – plėšimas, padarytas panaudojus smurtą, įsibrovus į patalpą, nukentėjusiojo sužalojimas, ir pagrobimas 315 Lt pinigų. Tai patvirtino nukentėjusiosios A. B. parodymai, kuriais nustatyta, kad jos tėvą V. M. , 2008-02-22 jam einant apsipirkti į parduotuvę, užkalbino asmuo, prisistatęs darbuotoju iš slaugos skyriaus, ir pasisiūlė padėti parnešti iš parduotuvės pirkinius. Tas pats asmuo jį pasekė ir įsmuko pro duris į butą, sumušė nukentėjusįjį, reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. atpažino kaltinamąjį iš nuotraukos. Dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, nebuvo padarytas atpažinimas pagal gyvą asmenį. Kaltinamojo kaltė be nukentėjusios parodymų taip pat įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: apžiūros protokolu (b. l. 6-11), specialisto išvada Nr.G-1438 08(02) (b. l. 16), kurioje nurodyta, kad V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada (b. l. 29-32), kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje, V. M. bute rasti ir paimti pirštų pėdsakai priklauso T. S. .
Skundo argumentas, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, nepagrįstas. LR BPK 44 str. 6 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikoms nekaltu, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Teisėjų kolegija nenustatė nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų.
Nuteistasis nurodo, jog pirštų atspaudai ant dėžutės, paimtos iš buto Žukausko gatvėje, atsirado parodymų davimo metu, siekiant suklastoti įrodymus. Argumentas nepagrįstas ir jis paneigiamas byloje esančia rašytine medžiaga. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūra bute, esančiame Žukausko g. 24-39, Kaune, atlikta 2008-02-22. Apžiūros metu nustatyta, jog ant plastikinės ir popierinės dėžutės išryškinti pirštų atspaudai (t. 1, b. l. 6-8). Byloje yra pateikta Kauno miesto VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1149, iš kurios matyti, jog atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad pirštų pėdsakai, rasti bute adresu Žukausko g. 24-39, Kaune ir nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės, yra palikti T. S. (t.1, b. l. 29-30). T. S. įtariamuoju apklaustas buvo 2008-04-02 (t. 1, b. l. 56). Nuteistojo argumentas, jog pirštų atspaudai atsirado parodymų davimo metu, siekiant suklastoti įrodymus, nepagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, ir vertintinas kaip T. S. gynybos versija. Todėl vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes kartu su nukentėjusiosios A. B. parodymais, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad T. S. 2008-02-22 apie 14.20val., panaudojo fizinį smurtą, įsibrovė į V. M. butą, esantį Kaune, Žukausko g. 24-39, ir bute tyčia sudavė jam ne mažiau du smūgius į veidą bei spyrė koja ne mažiau tris kartus į įvairias kūno vietas, ko pasekoje padarė V. M. kairio šlaunikaulio kaklo lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sužalojimą, o taip pat iš bute sekcijoje buvusios dėžutės pagrobė 315 Lt pinigų.
Tai, jog T. S. yra anksčiau teistas, kvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką reikšmės neturi, tačiau tai yra kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl T. S. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., padarymo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. S. , atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, yra teistas už tyčinių, tame tarpe analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę. Teismas įvertina visas aplinkybes, numatytas BK 54 str., į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma T. S. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.