Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A., M. V. pareiškimą suintersuotiems asmenims A. (A.) A., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirties dieną B. A. neturėjo Nekilnojamojo turto registre registruoto nekilnojamojo turto ar autotransporto priemonių. Todėl po tėvo mirties jo įstatyminiai pirmos eilės įpėdinės – dukros J. A. ir T. P. nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. J. A., ir T. P. faktiškai priėmė tėvo palikimą, pradėdami rūpintis jo turtu kaip savo turtu – gyveno name, tvarkė namą, ūkį, daržą, sodą, mokėjo už elektrą. Pažymėtina, kad T. P. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), J. A. nuo (duomenys neskelbtini) (pažymos iš gyventojų registro bei iš seniūnijos apie deklaruotą gyvenamąją vietą pridedamos). Visi B. A. asmeniniai bei namų apyvokos daiktai perėjo dukrų naudojimui ir valdymui. Faktiškai paveldėjus tėvo turtą ir jo turtines teises, pareiškėjos tvarkė dokumentus pagal B. A. paduotą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. (duomenys neskelbtini) metais, praėjus 4 metams po B. A. mirties, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo, buvusio savininko V. A. turtą, buvo patenkintas. B. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei į 0,5000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( NTR išrašas pridedamas).

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. V. motina T. P.. Jos turtą ir turtines teises paveldėjo jos dukra M. V.. T. P. turėjo 2 vaikus – sūnų A. P. ir dukrą M. V.. A. P. motinos palikimo nebuvo priėmęs, jis nuo 2010 metų atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Duomenų apie B. A. palikimo priėmimą bei kitų pretendentų į palikimą ar ginčo dėl palikimą sudarančio turto nėra. B. A. turėjo 4 vaikus – 2 dukras Jadvygą ir Teresą ir 2 sūnus V. A. ir J. A.. Abu sūnūs tragiškai žuvo: V. - (duomenys neskelbtini) m, J. - (duomenys neskelbtini) m. Broliai žuvo jauni, šeimų bei vaikų neturėjo. B. A. žmona ir vaikų motina M. A. mirė (duomenys neskelbtini)( mirties liudijimai pridedami).

Nustatyti juridinį faktą, kad J. A. ir T. P. priėmė savo tėvo palikimą, faktiškai pradėjus valdyti jo turtą, galima tik teismo tvarka. Juridinio fakto nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti galimybę pilna apimtimi valdyti bei disponuoti paveldėtu po B. A. ir T. P. turtu.

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Pagal galiojančias LR CK 5.50 str. nuostatas, įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, t. y. faktiškai pradėti jį valdyti, paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą arba atlikti alternatyvus veiksmus, numatytus LR CK 5.50 str. 2d. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą patvirtinančiu LR CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimu suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir naudotis juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Teismo posėdyje pareiškėja M. V. prašė pareiškimą patenkinti jame nurodytais pagrindais, sutiko su pareiškėjos J. A. parodymais. Parodė, kad jos motina buvo T. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties motina gyveno senelio B. name, naudojosi ten likusiu turtu, turėjo ūkį.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja M. K. parodė, kad pažinojo B. A., jis buvo kaimynas (duomenys neskelbtini). Jis ten gyveno kartu su savo žmona, kuri mirė ir su vaikais T. P., kuri yra mirusi, J. A., ir sūnūmis J. ir V., kurie yra mirę. B. mirė gal (duomenys neskelbtini) metais, jį laidojo jo dukros. Po B. mirties name liko gyventi J. ir T.

Liudytoja G. Š. parodė, kad pažinojo B. A., buvo kaimynai (duomenys neskelbtini) I k., jis gyveno savo name, kada jis mirė nepamena. B. laidojo jo vaikai: dukros T., J., sūnūs J. ir V. Jo vaikai liko gyventi jo name po jo mirties, rūpinosi ūkiu, o kai jo sūnūs mirė name liko gyventi dukros J. ir T. Kitų pretendentų į palikimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Kaip teisingai akcentuota pareiškime, palikimo atsiradimo momentu (B. A., mirusio (duomenys neskelbtini) dienai) galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Pagal galiojančias LR CK 5.50 str. nuostatas, įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, t. y. faktiškai pradėti jį valdyti, paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą arba atlikti alternatyvus veiksmus, numatytus LR CK 5.50 str. 2d. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą patvirtinančiu LR CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimu suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir naudotis juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002).

Byloje nustatyta, kad 1992-04-26 mirė B. A., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas, akto įrašo Nr.1617), kuris buvo pareiškėjos J. A. tėvas, o pareiškėjos M. V. senelis (giminystę patvirtinantys dokumentai). Iki mirties B. A. su savo dukromis J. A., T. P. ir jų vaikais gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), tai patvirtina (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pažyma dėl namo ir asmens sąskaita Nr. 788 su vertimu į lietuvių kalbą. Kaip matyti iš pažymų iš Gyventojų registro bei iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, B. A. dukterų J. A., ir T. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini): T. P. nuo (duomenys neskelbtini), J. A. nuo (duomenys neskelbtini). B. A. žmona M. A. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)išduotas mirties liudijimas, akto įrašo Nr.36). B. A. dukra T. P. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas, akto įrašo Nr.29), kuri turėjo du vaikus- pareiškėją M. V. ir suinteresuotą asmenį A. (A.) A. (2020-05-29 Gyventojų registro pažyma). Po T. P. mirties palikimą priėmė jos dukra - pareiškėja M. V.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, mirusiojo B. A. nuosavybės teise yra įregistruoto nekilnojamojo turto: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta (2020-06-09 pažyma iš Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro). Iš pateiktų išrašų apie mokėjimus už elektrą, matyti, kad buvo mokami mokesčiai po B. A. mirties.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad po B. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo likusiu palikimu pradėjo naudotis, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą B. A. dukros J. A. ir T. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo. Todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po B. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.