Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pripažįsta, kad formaliai jis padarė tarnybinį nusižengimą, pasišalindamas iš tarnybos 2016-08-16 po pietų ir neinformuodamas apie tai savo tiesioginio vadovo. Pareiškėjo teigimu, pagal nuo seno Departamente nusistovėjusią praktiką, jeigu darbuotojas dirba per pietus, tai jis tą dieną baigia darbą viena valanda anksčiau, o jeigu dirba po darbo, tai pasiima tas uždirbtas valandas, kuomet jam reikia, ir Departamente niekas niekam niekada įsakymu nėra paskyręs už tai jokios nuobaudos. Minėtą dieną pareiškėjas buvo pasiekiamas mobiliuoju telefonu, per tas jo nebuvimo darbe valandas neatsitiko jokio įvykio - aplinkos teršimo, ekologinės avarijos ir panašiai, niekas jam neskambino. Pareiškėjas aplinkosaugoje dirba jau virš trisdešimt metų, niekada neskaičiavo savo išdirbtų viršvalandžių ar darbo valandų po nustatyto darbo laiko, todėl pats pažeidimas vertintinas kaip procedūrinis ir mažareikšmis.

Dėl didelių akmenų pasisavinimo 2016-08-12 bei pasikėsinimo pasisavinti didelį akmenį pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūra 2016-12-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatuodama, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios LR BK 178 str. 1 d. ir 185 str. numatytų požymių, t. y., kad V. B. nepadarė nei vagystės, nei svetimo turto pasisavinimo. Teigė, kad V. B. vykdomas neturinčių jokios praktinės naudos didelių riedulių surinkimas iš įvairių Lietuvos vietų ir jų kaupimas vienoje ekspozicijoje negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pažeidžiantis kokias nors etikos normas, greičiau jau teigiamai, o pats incidentas vertintinas kaip tam tikras nesusipratimas, kuris buvo išspręstas geranoriškai civilizuotais būdais. Išvadoje pateiktas vertinimas, neva pareiškėjo veiksmais buvo sukeltas visuomenės pasipiktinimas ir įvyko valstybės tarnybos ir paties valstybės tarnautojo reputacijos sumenkinimas, nėra pagrįstas kokiais nors objektyviais duomenimis.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, nes už pareiškėjo galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą 2016-08-16, tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2017-02-21, t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Dėl termino skirti nuobaudą, atsakovas paaiškino, kad dėl pareiškėjo veikos Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje 2016-08-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2 stambiagabaričių akmenų galimo pasisavinimo 2016-08-12 ir galimo pasikėsinimo pasisavinti stambiagabaritį akmenį 2016-08-16, todėl tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir laukiama galutinių kompetentingos institucijos tyrimo rezultatų. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016-12-22. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek tarnybinės nuobaudos procedūra buvo nagrinėjama dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų, todėl siekiant tinkamai įvertinti, kokią įtaką padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Departamento direktoriaus sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar jie laikytini esminiais ar neesminiais procedūriniais pažeidimais, reikšmės galėjo turėti ir minėto ikiteisminio tyrimo baigtis. Dėl šių priežasčių mano, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl nuobauda buvo paskirta nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-02-21 įsakymo Nr. P1-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. B. “, kuriuo Varėnos rajono agentūros vedėjui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos).

Iš Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du - 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.“

Ginčui aktualių tarnybinių nusižengimų padarymo dienos – 2016-08-12 ir 2016-08-16, todėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymu pareiškėjui paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuobauda paskirta pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių terminą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Atsakovo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes dėl pareiškėjo veikos (2 stambiagabaričių akmenų galimo pasisavinimo 2016-08-12 ir galimo pasikėsinimo pasisavinti stambiagabaritį akmenį 2016-08-16) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir laukiama galutinių kompetentingos institucijos tyrimo rezultatų, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teismas pirmiausiai pažymi, kad tarnybinio patikrinimo sustabdymas raštu nebuvo įformintas (atsakovas to neneigė), dėl ko yra apsunkintas procedūrinių veiksmų atlikimo atitikties teisės aktų reikalavimams įrodinėjimas ir vertinimas bylą nagrinėjant teisme (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012). Be to, pagal VTĮ 30 straipsnio 4 dalį (Taisyklių 18 punktas) tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas, kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota ikiteisminio tyrimo institucijai, ar, kad buvo sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, byloje nėra.

Šiuo atveju svarbu paminėti, kad atsakovo teigimu, sprendimą - sustabdyti tarnybinį nusižengimo tyrimą, jis priėmė, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelių akmenų pasisavinimo 2016-08-12 bei pasikėsinimo pasisavinti didelį akmenį 2016-08-16, t. y., tiek ikiteisminis tyrimas, tiek tarnybinės nuobaudos procedūra buvo nagrinėjama dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų.

Teismas su šiais teiginiais nesutinka.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pabrėžtina, kad sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų šios teisinės definicijos prasmę. Be to, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, jo elgesys už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.

Taigi sisteminis Valstybės tarnybos įstatymo aiškinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės tarnautojo veikla šio įstatymo kontekste gali būti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiškai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti būtent į šios veiklos reguliavimą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas 2016-08-12 pasisavinęs bei 2016-08-16 pasikėsinęs pasisavinti didelį akmenį, tiesiogiai ar netiesiogiai būtų bandęs pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, savo, kaip valstybės tarnautojo, statusu. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo veika (akmenų pasisavinimas bei pasikėsinimas pasisavinti), dėl kurios jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, būtų kaip nors susijusi su jo tarnyba, kad ji tiesiogiai ar netiesiogiai pateko į valstybės tarnautojo elgesio sferą, susijusią su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjas pasisavindamas bei pasikėsindamas pasisavinti akmenis, gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, nes atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms galimai buvo nusižengta už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų. Visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda už pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą (akmenų pasisavinimą bei pasikėsinimą pasisavinti) buvo skirta neteisėtai. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 281/2007).

Dėl minėtų priežasčių, atsakovo sprendimas sustabdyti tarnybinį nusižengimo tyrimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas savo veiksmais - savavališkai 2016-08-16 po pietų pasišalinęs iš tarnybos, neinformavęs apie tai savo tiesioginio vadovo, tuo pažeidžiant Departamento Vidaus tvarkos taisyklių 14 ir 15 punktų reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimą, privalėjo išspręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, t. y. nepraėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos.

Kadangi pareiškėjui 2017 m. vasario 21 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, atliktą 2016 m. rugpjūčio 16 d., konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda paskirta pareiškėjui praleidus Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos dėl to, kad tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Kaip jau buvo minėta, tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Dėl to nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta po 6 mėnesio termino, skundžiamas įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o šis termino praleidimas vertinamas kaip formalus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; kt.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-02-21 įsakymą Nr. P1-9, kuriuo pareiškėjui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.