Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. P. ieškinį atsakovui Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovei dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės M. Z. P. atstovas advokatas M. D. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir prašė juos tenkinti. Ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad 1996 m. birželio 10 d. sutartis buvo sudaryta tik dėl nuomos kainos, kadangi 1995 m. spalio 30 d. sutartyje nuomos kaina buvo nustatyta įstatymu, kuris šiuo metu nebegalioja. Nors 1996 metų sutartyje buvo nurodytas dviejų metų terminas, tačiau ir po šio termino šalys vykdė sutartį. Ieškovės įsitikinimu, tarp šalių sudaryta 1995 m. spalio 30 d. sutartis yra terminuota – ji sudaryta iki registrų centre nurodyto termino. Ieškovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį prieš terminą, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, tai yra Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais. Ieškovė nesako, kad atsakovas naudoja žemę ne pagal tikslinę paskirtį ar nemoka nuomos mokesčio, tačiau atsakovui sudarius nuomos sutartį 99 metams ir šalims susitarus dėl fiksuoto nuomos mokesčio, akivaizdu, kad ieškovė negauna iš žemės nuomos rinkos kainos ir niekaip negali susitarti su ieškovu, kad jai už žemės nuomą būtų mokama rinkos kaina. Tai ir yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi ieškovė negauna to, ko tikėjosi ir galėtų gauti iš žemės nuomos. Ji nežino, kokį nuomos mokestį turi gauti. Sutarties pažeidimas yra tai, kad joje nėra numatyta mokėti rinkos kainą už nuomojamą žemės sklypą. Konkrečiai atsakovas pažeidžia 1996 m. birželio 10 d. sutarties 3.2 punktą, kur yra numatyta, kad nuomos kaina yra 200 Lt už 1 ha. Šioje sutartyje nurodyti net ne litai, o kilogramai. Sutarties neigiami padariniai ieškovei pasireiškia tuo, kad ieškovė nesuvokia, kiek kokias metais gaus nuomos mokesčio už nuomojamą žemę. Ieškovė nebandė kreiptis į atsakovą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, kadangi yra garbaus amžiaus, paveldėjo žemės sklypą su nuomos teisėmis. E. Z., kuri su atsakovu sudarė 1995 m. spalio 30 d. nuomos sutartį, buvo ieškovės sesuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių (1 t., 1-8 b.l.), atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių (2 t., 3-6 b.l.), šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. balandžio 13 d. ieškovė M. Z. P. ir atsakovas Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovė sudarė susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo susigrąžintą 8,27 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išnuomoti atsakovui (1 t., 9 b.l.). 1995 m. spalio 30 d. ieškovės sesuo (ieškovės atstovo teigimu) E. Z. su atsakovu sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu ji atsakovui žemės ūkio veiklai išnuomojo 8,16 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Ši nuomos sutartis buvo sudaryta iki „bendrovės veiklos nutraukimo“. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo nuomos mokestis nustatomas „einamų metų valstybinės žemės nuomos mokestis + žemės mokestis, kurį sumoka pats nuomininkas“. Sutarties 7 punktu buvo sutarta, kad sutartis gali būti nutraukta Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., 10 b.l.). Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kur nurodyta, kad žemės nuomos sutarties terminas iki 2094 m. spalio 30 d. (1 t., 12-13 b.l.). 1996 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui 8,27 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė, kad jos terminas 2 metai, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – po 200 kg. (grūdų) už 1 ha (1 t., 11 b.l.). 1996 m. rugpjūčio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3145 pagrindu nuosavybės teisė į išnuomotą žemės sklypą perėjo ieškovei M. Z. P. (1 t., 12-13 b.l.). Atsakovas mokėjo ieškovei nuomos mokestį už jos nuomotą žemę (už du žemės sklypus, iš viso 16,32 ha (1 t., 56 b.l.) tokia tvarka: 2014 metais – 4855,20 Lt (1 t., 31-33 b.l.), 2013 metais – 4569,60 Lt (1 t., 34-36 b.l.), 2012 metais – 3264 Lt (1 t., 37-39 b.l.), 2011 metais – 2774,40 Lt (1 t., 40-42 b.l.), 2010 metais – 2774,40 Lt (1 t., 43-45 b.l.), 2009 metais – 2448 Lt (su žemės mokesčio kompensacija) (1 t., 46-48 b.l.), 2008 metais – 2121,60 Lt (1 t., 49-51 b.l.), 2007 metais – 2610 Lt (su žemės mokesčio kompensacija) (1 t., 52-54 b.l.), 2006 metais -1942,08 Lt nuomos mokestis ir 199,84 Lt žemės mokesčio kompensacija (1 t., 55-58 b.l.), 2005 metais – 816 Lt nuomos mokestis ir 119,90 Lt žemės mokesčio kompensacija (1 t., 59-60 b.l.), 2004 metais – 816 Lt nuomos mokestis ir 199,84 Lt žemės mokesčio kompensacija (1 t., 61-64 b.l.). 2014 m. balandžio 22 d. pranešimu ieškovė M. Z. P. pranešė atsakovui Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovei, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.564 str. 2 d., 6.204 str., vienašališkai nutraukia 8,16 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d., kadangi ieškovei toliau tęsti nuomos sutarties vykdymą yra ypatingai nenaudinga (1 t., 14 b.l.). 2014 m. liepos 29 d. pranešimu atsakovas Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovė pranešė ieškovei M. Z. P., kad nesutinka su vienašališku sprendimu nutraukti 1995 m. spalio 30 d. žemės nuomos sutartį, kadangi ieškovas tinkamai vykdo nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo vienašališkai jos nutraukti (1 t., 15-16 b.l.). Po 2014 m. balandžio 22 d. ieškovės pranešimo atsakovas toliau vykdė žemės ūkio veiklą iš ieškovės išsinuomotame žemės sklype.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo dėl 1995 m. spalio 30 d. tarp jų sudarytos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties kvalifikavimo bei jos aiškinimo. Abi šalys sutinka, kad ši jų sudaryta žemės nuomos sutartis yra terminuota ir galioja iki atsakovo veiklos nutraukimo, tačiau ne ilgiau kaip iki Nekilnojamojo turto registre nurodyto termino – 2094 m. spalio 30 d. Šalys pripažįsta, kad šis žemės sklypas buvo išnuomotas žemės ūkio veiklai, o nuomos mokestis buvo nustatytas pagal tuo metu galiojusias teisės normas - „einamų metų valstybinės žemės nuomos mokestis + žemės mokestis, kurį sumoka pats nuomininkas“. Abi šalys pripažįsta, kad 1996 m. birželio 10 d. tarp jų sudaryta sutartimi tik buvo nustatytas žemės nuomos mokesčio dydis 200 kg. grūdų už 1 ha. Šis susitarimas dėl žemės mokesčio dydžio galiojo 2 metus. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas (nuomininkas) visą nuomos laikotarpį naudojo žemę pagal sutartį ir pagrindinę jos naudojimo paskirtį (žemės ūkio veiklai) ir laiku mokėjo nuomos mokestį. Todėl teismas visas šias faktines aplinkybes laiko įrodytomis (CPK 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties vykdymo. Ieškovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį prieš terminą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, nes atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Ieškovės teigimu, šalims sudarius žemės nuomos sutartį 99 metams ir susitarus dėl fiksuoto nuomos mokesčio, ieškovė negauna iš žemės nuomos rinkos kainos ir niekaip negali susitarti su ieškovu, kad jai už žemės nuomą būtų mokama rinkos kaina. Tai ir yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi ieškovė negauna to, ko tikėjosi ir galėtų gauti iš žemės nuomos. Ji nežino, kokį nuomos mokestį turi gauti. Sutarties pažeidimas yra tai, kad joje nėra numatyta mokėti rinkos kainą už nuomojamą žemės sklypą.

Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civili­nio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teis­minio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (2013 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18-3-01097-2012-6 ir kt.).

Ieškovė M. Z. P. savo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp jos (teisės perimtos iš E. Z.) ir Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovės, nutraukta jos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d., grindžia tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidžia tarp šalių sudarytą 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik dėl ieškovės galimybės vienašališkai nutraukti tarp šalių terminuotą nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir nepasisako, dėl ieškovės galimybės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį kitais pagrindais.

Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir ją nutraukti. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje dėl vienašališko sutarties nutraukimo kaip esminio sutarties pažeidimo pasisakyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kurie yra priemonė įvertinti kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybes, nes kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti – nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių, taip pat susiklosčiusią tarp šalių sutarties vykdymo praktiką, sutartį pažeidusios šalies vaidmenį. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės, susijusios su sutarties esminio pažeidimo reglamentavimu, tačiau Lietuvos Respublikos CK nustatyta ir specialiųjų nuostatų, kai įstatyme nurodomos tam tikros situacijos kaip sutarties pažeidimas, bet jis neįvardijamas kaip esminis. Specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtoje Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai, tačiau teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad nuomotojas turi teisę Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi, žemės nuomos sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010). Šiose nutartyje pažymėta ir tai, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis ir Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsniu.

Kaip jau buvo minėta, ieškovė savo sprendimą vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį grindžia tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė šią sutartį, dėl ko ieškovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovės atstovo teigimu, sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad šalims sudarius žemės nuomos sutartį 99 metams ir susitarus dėl fiksuoto nuomos mokesčio, ieškovė negauna iš žemės nuomos rinkos kainos ir niekaip negali susitarti su ieškovu, kad jai už žemės nuomą būtų mokama rinkos kaina.

Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-74/2014). Lietuvos Respublikos CK 6.487 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė teismui nustatyti žemės nuomos mokestį, t. y. jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Lietuvos Respublikos CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato nukentėjusiosios sutarties šalies teisę kreiptis į kitą šalį su prašymu sutartį pakeisti, jei nukentėjusiajai šaliai sutartį įvykdyti tampa sunkiau nei kitai. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai jos abi turi teisę kreiptis į teismą, o teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Lietuvos Respublikos CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatyta šalies teisė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.

Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žemės nuomos sutarties šalių nesutarimai dėl žemės nuomos mokesčio, taip pat nuomos sutarties neapibrėžtumas dėl nuomos mokesčio dydžio, nėra pagrindas vienai iš šalių vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei nėra nustatyta kitų Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje ir 6.217 straipsnyje numatytų pagrindų. Visi nesutarimai tarp šalių dėl nuomos mokesčio turi būti sprendžiami aukščiau nurodytais būdais.

Ieškovė M. Z. P. neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad atsakovas Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovė nevykdo arba netinkamai vykdo tarp šalių sudarytą 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį. Priešingai, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas tinkamai vykdo 1995 m. spalio 30 d. nuomos sutartį – naudoją išnuomotą žemę pagal sutartį ir jos paskirtį (žemės ūkio veiklai), moka žemės nuomos mokestį, kitus mokesčius, vykdo kitas įstatymų jam nustatytas pareigas (pvz. CK 6.556 straipsnis).

Nenustačius, kad Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovė nevykdo arba netinkamai vykdo tarp šalių sudarytą 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, darytina išvada, kad ieškovė M. Z. P. neturėjo teisės ieškinyje nurodytais pagrindais vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, todėl konstatuotina, kad ieškovė 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas atmetė ieškinį, tai yra priėmė sprendimą atsakovo Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovės naudai. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis apie šias turėtas bylinėjimosi išlaidas - 28,55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šio žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos (1 t., 102 b.l.). ir 870 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 30-32 b.l.). Iš atsakovo atstovės advokatės I. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėtos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 113 (2 t., 30, 32 b.l.) matyti, kad šias išlaidas sudarė procesinių dokumentų (atskirojo skundo, atsiliepimo) parengimas ir atstovavimas Pakruojo rajono apylinkės teisme. Nors teismas atmetė ieškinį, tačiau iš aukščiau nurodytų dokumentų matyti, kad 28,55 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šio žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos bei dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atskirojo skundo parengimą) susidarė dėl to, kad atsakovas atskiruoju skundu apskundė 2015 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atsakovui naudotis žemės sklypu, dėl kurio nuomos kilo ginčas (28-30 b.l.), taikymo, tačiau 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atskirasis skundas buvo netenkintas, todėl darytina išvada, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįsto atsakovo atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, be kurio nebūtų ir šių išlaidų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, nepriteisiant jam išlaidų, susijusių su jo atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra 28,55 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šio žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų bei 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atskirojo skundo parengimą). Kadangi atsakovo atstovė savo pažymoje nedetalizavo, kiek atsakovui kainavo atskirojo skundo paruošimas, teismas šį dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), kurio 8.15 punkte nurodyta, kad rekomenduojamo priteisti užmokesčio už atskirąjį skundą maksimalus dydis yra 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), šiuo metu tai yra 285,56 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atstovo atstovė advokatė I. R. dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (parengiamajame ir teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės), be to, be atskirojo skundo, rengė ir atsiliepimą į ieškinį, teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo parengimo dalis iš visų atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sudaro 170 Eur. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 4 d.).

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš teismo pažymos matyti, kad teismas turėjo 6,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys taip pat turi atlyginti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

2015 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas atsakovui Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Pakruojo rajono savivaldybė, K. seniūnija, G. kaimas, naudotis (apsėti, užsodinti) 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išskyrus teisę nusiimti jau pasėtą (pasodintą) derlių ir juo rūpintis iki nuėmimo (jei žemės sklypas yra apsėtas ar užsodintas) - paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus sprendimui, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atsakovui Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Pakruojo rajono savivaldybė, K. seniūnija, G. kaimas.

Priteisti iš ieškovės M. Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 6,11 Eur (šešis eurus ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei, sumokant jas į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

2015 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždraudimą atsakovui Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Pakruojo rajono savivaldybė, K. seniūnija, G. kaimas, naudotis (apsėti, užsodinti) 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išskyrus teisę nusiimti jau pasėtą (pasodintą) derlių ir juo rūpintis iki nuėmimo (jei žemės sklypas yra apsėtas ar užsodintas) - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus sprendimui, šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.