Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Danutė Švitinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-349/2010

NUOSPRENDIS

2010 m. liepos 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. išteisintas, kaltinant jį tuo, kad jis, būdamas UAB „“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005-12-30 įsakymo Nr. V-130 redakcija) 125 p. privalėdamas saugoti bendrovės atliktų darbų aktus 10 metų po sutarties įvykdymo, nuo 2006-01-31 iki 2008-12-03, UAB „.“ patalpose, esančiose Katedros g. 3, Panevėžys, neišsaugojo atliktų darbų aktų už 2006 metų sausio, vasario, gegužės, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius bei už 2007 metų sausio–spalio mėnesius, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2007 metus.

V. B. išteisintas ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išteisintasis V. B. pagal BK 223 str. 1 d. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuris pasireiškė tuo, kad jis, dirbdamas UAB ,,.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo 2006–2007 m. atliktų darbų aktų, o tai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – negalėjimą iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 m.

UAB ,,.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui nepateikti UAB ,,.“ atliktų darbų aktai 2006 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio–spalio mėn. Nors bendrovės rašte nurodyta, kad dingusių dokumentų sąskaitos faktūros atstatytos pagal registracijos knygą, tačiau bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neįvardyti atlikti darbai, o nurodyta tik atliktų darbų akto data ir numeris. Todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs darbai atlikti 2006 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio–spalio mėn. Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, negalima nustatyti, kokie darbuotojai kokius darbus atliko ir kokia atskirų darbų kaina. Dėl šių priežasčių iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., 71–92 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu išvadą pateikusi specialistė ją patvirtino ir papildomai paaiškino, kad visos išvadoje nurodytos pasekmės yra susijusios, nes, negalint nustatyti vienų bendrovės ūkinės finansinės veikos duomenų, be jų negalima nustatyti ir kitų. Specialistės išvada ir paaiškinimai reiškia, kad dėl atliktų darbų aktų neišsaugojimo bendrovėje kilo visos BK 223 str. dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, išteisindamas V. B. dėl šio nusikaltimo padarymo, nuosprendyje nurodė, kad, nepaisant specialisto išvadoje nurodytų pasekmių, jos faktiškai nekilo, nes atliktų darbų aktai yra nesudėtingai atkuriami, todėl specialistė, atlikdama bendrovės buhalterinės apskaitos tyrimą, galėjo padaryti priešpriešinį patikrinimą ir nustatyti atliktus darbus ir jų vertę. Ši teismo išvada neteisinga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-458/2006, 2K-11/2008). Būtent tokie padariniai nustatyti šioje byloje.

Teismas neteisingai nustatė ir šios nusikalstamos veikos subjektą. Įvertinęs liudytojos R. G., veikos padarymo metu dirbusios bendrovės vyriausiąja finansininke, parodymus, kad ji 2006 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2007 m. sausio–spalio mėn. atliktų darbų aktus nunešusi į archyvą susiūti į bylas, jų tą pačią dieną neatsiėmusi, o vėliau archyve šie dokumentai dingę, sprendė, jog atliktų darbų aktai neišsaugoti dėl liudytojos kaltės. Tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad liudytoja vienu metu į archyvą nunešė nemažą kiekį dvejų metų dokumentų, jie dingo archyve neaiškiomis aplinkybėmis, tačiau tikslios dokumentų praradimo aplinkybės nebuvo išaiškintos. Šios aplinkybės rodo, kad atliktų darbų aktai ilgą laiką būdavo laikomi pas bendrovės finansininkę, nebūdavo tinkamai sutvarkomi, o bendrovėje dingus dokumentams, nebūdavo bandoma nustatyti, dėl kurio darbuotojo veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Tokie veiksmai buvo galimi tik todėl, kad bendrovėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Aplinkybę, kad bendrovėje nebuvo priimtas joks lokalus teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinių dokumentų saugojimo tvarką, teisminio nagrinėjimo metu pripažino tiek liudytoja R. G., tiek išteisintasis V. B.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos archyvų departamento prie generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 (Lietuvos archyvų departamento prie generalinio direktoriaus 2005-12-30 įsakymo Nr. V-130 redakcija) 125 p. nurodyta, kad bendrovės atliktų darbų aktai turi būti saugomi 10 metų po sutarties įvykdymo. Išteisintasis, eidamas UAB ,,.“ direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų ir atliktų darbų aktų, saugomų 10 metų, saugojimo tvarką, tačiau jos nenustatė ir taip netinkamai vykdydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir minėto įsakymo nuostatas, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to sukeldamas BK 223 str. dispozicijoje nurodytas pasekmes. Išteisintasis, būdamas bendrovės vadovu, į kurio pareigas įeina ir buhalterinės apskaitos organizavimas ir, kaip matyti iš jo paties parodymų, žinodamas, kad turi nustatyti rašytinę apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, numatė, kad dėl tokios tvarkos nebuvimo gali dingti bendrovės dokumentai ir todėl nebus galima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veikos rezultatų, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti šių padarinių, todėl veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kolegija laiko įrodyta, kad V. B., būdamas UAB „.“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005-12-30 įsakymo Nr. V-130 redakcija) 125 p. privalėdamas saugoti bendrovės atliktų darbų aktus 10 metų po sutarties įvykdymo, nuo 2006-01-31 iki 2008-12-03, UAB „.“ patalpose, esančiose Katedros g. 3, Panevėžys, neišsaugojo 2006 metų sausio, vasario, gegužės, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių ir 2007 metų sausio–spalio mėnesių atliktų darbų aktų ir todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais. V. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 str. 1 d. požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, o pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo padarius šį nusikaltimą naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Nustatant V. B. skirtinos bausmės rūšį, atsižvelgiama į tai, kad jis šiuo metu nedirba, todėl jam paskyrus BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. V. B. skirtina antra pagal griežtumą – baudos bausmė, kurios dydis, įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes – jis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris, vertinant veikos pobūdį, nėra labai pavojingas, anksčiau neteistas, byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – parenkamas mažesnis už galimos skirti už neatsargų nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. išteisinimo pagal BK 223 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir jį nubausti 30 MGL, t. y. 3 900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų) dydžio bauda.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.