Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos tarpusavyje bei su bausme, paskirta 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. D. priteista: A. O. naudai 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinės ligonių kasos naudai 1 308,67 Eur A. O. gydymo išlaidoms atlyginti; valstybės naudai 407,27 Eur proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia pažeidė viešąją tvarką bei padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, t. y. 2015 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val., Šiaulių mieste, kebabinėje „Adiada“, esančioje Vilniaus g. 220, Šiauliai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu tyčia, dėl menkavertės priežasties naudojo fizinį smurtą prieš A. O., tai yra jį pastūmė, nuo ko A. O. atsitrenkė į sieną ir pargriuvo ant žemės, po to kumščiu sudavė jam du smūgius į galvos sritį; A. O. atsistojus bei atsisėdus ant kėdės, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį paakį. Tuo A. D. padarė nukentėjusiajam dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžius, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, ir tokiu įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nuteistasis A. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kavinėje priekabiavo prie nepažįstamų merginų, elgėsi agresyviai, nukentėjusiajam A. O. įspėjus jį nutraukti netinkamą elgesį, nuteistasis grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, priėjęs prie nukentėjusiojo staliuko provokavo konfliktą ir panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo elgesys, stengiantis sudrausminti agresyviai ir netinkamai viešoje vietoje besielgiantį nuteistąjį, negali būti laikomas kaip prasilenkiantis su visuotinai priimtomis moralės normomis ir tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie nukentėjusiojo A. O. neteisėti veiksmai, kurie galėjo sukelti nuteistojo didelį susijaudinimą. Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-570/2016 nurodoma, kad, nors A. D. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1), tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 183). Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. D. emocinė būsena siekė fizinio afekto ar kitos, turinčios esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, emocinės būsenos lygį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog veika buvo padaryta dėl didelio A. D. susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo A. O. veiksmai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, viską paaiškino, kaip buvo, labai gailisi nusikaltęs ir sužalojęs nukentėjusįjį, pasižada daugiau nenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažįsta kaltu dėl šios veikos padarymo, tačiau būtina nustatyti ir kitą aplinkybę – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, t. y. kad kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. D. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, nerado pagrindo pripažinti, jog jis nuoširdžiai gailėtųsi. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai, bandė juos pateisinti kaip atsaką į neva netinkamą nukentėjusiojo elgesį, kuris jį labai įžeidė, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, būdamas neblaivus su kitais asmenimis ėjo į ligoninę pas nukentėjusįjį, nesutarus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam darė spaudimą, taip pat neparodė noro nors iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, o jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam A. D. nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė mažesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. pagrįstai paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu A. D. buvo neteistas, ieškojo darbo, užsiregistravo darbo biržoje, turi sveikatos problemų, o jo pagalba labai reikalinga ligotiems tėvams, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nors apeliantas nurodo, kad jo pagalba labai reikalinga ligotiems tėvams, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus savo šeimos nariui – tėvui L. D.. Tai rodo, kad nuteistasis smurtauja netgi prieš savo tėvus, o tai kelia abejonių dėl jo teikiamos pagalbos.

Dėl civilinio ieškinio.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš A. D. priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 34). Apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. D. priteisė 4500 Eur nukentėjusiojo A. O. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo A. D. prašymų yra sumažinti iki 3 000 Eur nukentėjusiojo A. O. naudai priteistą neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, kad teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pažymi, kad pats nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ligoninėje jie buvo susitarę dėl 1 500 Eur žalos atlyginimo. Vėliau nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos, tačiau jokių duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, pagrindžiančias didesnį ieškinį, nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį bei sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. O.. Nustatydamas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl menkavertės priežasties naudojo fizinį smurtą prieš A. O., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1852/15(04) konstatuota, kad A. O. padaryti šie sužalojimai: dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokus, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje. A. O. dėl dešinio pleištakaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 69–70). Šią specialisto išvadą pateikęs ekspertas H. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. O. buvo atlikta skruostikaulio operacija ir buvo padarytas pjūvis. Siekiant atstatyti žandikaulį buvo padarytas pjūvis ir liko randas, tai chirurginės operacijos pasekmė (t. 2, b. l. 38). A. O. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. jis gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, jam buvo atliktos dvi operacijos, nuo dešinės akies smilkinio link dešinės akies bei po apatiniu akies voku liko randas, kuris bjaurina veidą (t. 1, b. l. 34). A. O. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dėl padarytų sužalojimų reikėjo atlikti operaciją, po kurios ant veido liko randas, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, nes jaučia veido tirpimą, gydytojai negarantavo, jog tai gali praeiti, pablogėjo sveikata, teko patirti išgyvenimus, kurie ir dabar nėra praėję (t. 2, b. l. 38-39). Neabejotina, kad dėl nuteistojo A. D. panaudoto fizinio smurto patirto sužalojimo nukentėjusysis A. O. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų buvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, duomenų, kad nukentėjusiojo gydymas dar tęsiamas, byloje nepateikta, nors patirto sužalojimo pasekmės jaučiasi, tirpsta viena veido pusė, liko randas po operacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. O. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, t. y. jis socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad A. O. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas byloje nustatytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį kaip aiškiai per didelį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo A. D. prašymų yra panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 195,93 Eur valstybės naudai už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir jį nuo šių išlaidų apmokėjimo atleisti. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas ir be pagrindo, neatsižvelgęs į tai, kad jis neturi jokio turto ir pajamų, priteisė 195,93 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. D. kaltinamas dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, taip pat įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir su tuo susijusią jo galimybę pačiam veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų, sprendė, kad, be gynėjo pagalbos, kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami. Dėl to apygardos teismas nutarė, kad kaltinamajam A. D. gynėjas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai parinkti A. D. gynėją (t. 2, b. l. 4). Taigi, šiuo atveju apygardos teismas savo iniciatyva nutarė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, nepakankamai įvertino jo turtinę padėtį. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių pajamų. Nors apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog A. D. yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau pažymėtina, kad iš nuteistojo tuo pačiu nuosprendžiu buvo priteistos pakankamai didelės piniginės sumos: nukentėjusiojo A. O. naudai 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos naudai 1308,67 Eur A. O. gydymo išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, iš nuteistojo A. D. neturi būti priteistos išlaidos valstybei už advokatės J. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. D..

Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendis keistinas, naikintina nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo A. D. priteista 195 Eur 93 ct už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo A. D. priteista 195 Eur 93 ct už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.