Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-402-732/2020

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-03
Bylos Nr.: 2-402-732/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00079-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudvikas Myško
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: A. B.
Advokatai: Stasys Kavaliūnas

Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-402-732/2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00079-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovės D. B. atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuokoje gimė E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B., (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu neterminuotai apribota ieškovės ir atsakovo valdžia dukros E. B. atžvilgiu, o 2019 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa K. B.. Nurodė, kad priežastys, sąlygojusios santuokos faktinį iširimą, yra skirtingos šalių asmeninės charakterio savybės, skirtingas požiūris į šeimą, tarpusavio, kaip sutuoktinių, santykius, o taip pat skirtinga pozicija dėl prievolių ir pareigų šeimoje, visiška apatija vienas kitam. Neigiamas abiejų požiūris į mažamečius vaikus, nesirūpinimas šeimos gerove privedė prie santykių atšalimo, nuolatinio tarpusavio nesutarimo dėl laisvalaikio, šeimos biudžeto formavimo, šeimyninių santykių. Nurodė, kad seniai prarastas pasitikėjimas vienas kitu bei abipusė nepagarba galutinai sąlygojo šeimos santykių iširimą. Šalys jau kurį laiką gyvena atskirai, jų niekas nesieja, bendras ūkis nevedamas. Bendras gyvenimas yra neįmanomas, santuoka nebegali būti išsaugota, abu sutuoktiniai yra atsakingi už jos iširimą, todėl prašė ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir netaikyti taikinimo. Pažymėjo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neįgijo, nėra skolų ir kreditorių, kurie galėtų pareikšti turtinius reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad gautas dovanas ir asmeninius daiktus yra pasiėmusi ir atsakovui jokių turtinių reikalavimų nereiškia, išlaikymo priteisti neprašo. Ieškovė dėl atsakovo pavardės nepareiškė jokios nuomonės, o jai prašė palikti santuokinę pavardę.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys bei šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės nenurodant motyvų. Pabrėžė, kad šalys pretenzijų viena kitai neturi, nepilnamečiai vaikai iš šalių paimti, išlaikymas vaikams priteistas, dalintino turto neįgijo, pavardės po santuokos nutraukimo lieka tos pačios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta D. B. ir A. A. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo ieškovė pasirinko B. pavardę, o atsakovas – B..

Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu, nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abu sutuoktiniai nesirūpino šeimos gerove, nesutapo jų požiūris į tarpusavio santykius, pareigas šeimoje. Neliko pagarbos ir pasitikėjimo, vienas kitam tapo apatiški. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl, įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, jis buvo informuotas apie teismo posėdžių laiką ir vietą, teismui nepateikė jokių prašymų, pripažintina, kad atsakovas ieškinio reikalavimų neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai pripažinus, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, jų niekas nebesieja. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti, taikyti taikinimo procedūrą netikslinga. Konstatuotina, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę, dėl atsakovo pavardės nuomonės neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – B., atsakovui – B..

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys santuokos metu susilaukė vaikų: E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B., (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia ieškovei ir atsakovui dukros E. B. atžvilgiu, o 2019 m. birželio 21 d. sprendimu – dukros K. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Ieškovė nurodė, kad asmeninius daiktus ir dovanas šalys yra pasidalijusios, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis ieškovės atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos, o atsakovo atžvilgiu – 16 vykdomųjų bylų. Tačiau visos prievolės yra asmeninės, kadangi yra atsiradusios iki santuokos sudarymo (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), už baudas dėl padarytų teisės pažeidimų (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), dėl bylinėjimosi išlaidų bylose, susijusiose tik su vienu sutuoktiniu (CPK 3.112 straipsnio 2 dalis), susijusios su kitų asmenų išlaikymu, todėl po santuokos nutraukimo kiekviena šalis pagal savo prievoles atsako asmeniškai. Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

Ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-890-7567 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 92 straipsnį, 96 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminio mokesčio ir 8,62 Eur pašto išlaidų, t. y. viso 108,62 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – B., atsakovui – B..

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,62 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško