Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui K. V., atsakovės atstovams Editai Markevič ir Giedriui Baliūnui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ernestai Varnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 02 20 raštą Nr. Sg-2 (prie skundo pridėtas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 01 20 raštas Nr. Sg-2, todėl reikalavime nurodyta neteisinga data vertintina rašymo apsirikimu); 2) įpareigoti Lietuvos darbo biržą pakeisti pareiškėjai mokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų terminą Nuostatų 32-35 punktuose numatyta tvarka, patvirtinant, kad išmokų mokėjimo terminas buvo nuo 2010 02 19 iki 2010 08 27.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2010 01 13 buvo įregistruota Vilniaus darbo biržoje bedarbe. Nuo 2010 01 20 iki 2010 07 19 pareiškėjai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Iš darbo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ pareiškėja buvo atleista pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, išmokant vieno mėnesio atlyginimo išeitinę išmoką. Dėl to darbo biržoje turėjo būti įregistruota po mėnesio ir 6 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas turėjo baigtis ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo mėnesį.

Pareiškėja 2010 08 16 kreipėsi į Vilniaus darbo biržą (toliau – ir darbo birža) su prašymu atstatyti nedarbo pašalpos mokėjimo terminą pagal faktines aplinkybes, nurodytas dokumentuose. Darbo birža 2010 09 03 raštu Nr. S-4140-PP-96-(2.7) atsisakė atstatyti pašalpos mokėjimo terminą, motyvuodama tuo, kad pašalpos mokėjimą vykdė pagal socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) pateiktą informaciją. Lietuvos darbo biržos direktorius pavaduotojas 2011 02 20 raštu Sg-2 atsisakė tenkinti skundą dėl darbo biržos 2010 09 03 sprendimo.

Pareiškėja skundą grindžia Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas), Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 08 04 įsakymu Nr. A1-473, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2004 12 24 nutarimu Nr. 1656, nuostatomis. Remiasi Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir paaiškina, kad nutraukiant darbo sutartį pareiškėjai buvo išmokėta vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Darbo sutartis nutraukta nuo 2010 01 01. Remiasi Aprašo 18, 18.1 p. ir paaiškina, kad atlikdama nedarbo socialinių išmokų skyrimo procedūrą institucija netinkamai nustatė išmokų mokėjimo termino pradžią. Nuostatų 32-33 punktai numato išmokų perskaičiavimo tvarką. Darbo biržai apie pareiškėjos patikslintus darbo sutarties nutraukimo dokumentus tapo žinoma 2010 02 10, jau prasidėjus išmokos mokėjimo procedūrai. Ši aplinkybė atitinka nurodytas Nuostatų normas, kai išmokos mokėjimo terminas gali būti pakeičiamas. Darbo birža to nepadarė, nors sužinojo apie duomenų patikslinimą. Dėl to mano, kad yra pagrindas tokius sprendimus pripažinti neteisėtais, panaikinti ir įpareigoti darbo biržą vykdyti Nuostatų 32-35 punktuose numatytus reikalavimus ir pakeisti nedarbo socialinio mokėjimo išmokų terminą, patvirtinant, kad išmokų mokėjimo terminas pagal realiai egzistuojančius ir biržai pateiktus duomenis buvo nuo 2010 02 19 iki 2010 08 27.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir motyvus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos teisių pažeidimas pasireiškia būtent tuo, kad nedarbo socialinė išmoka jai buvo mokama ne tokiu laikotarpiu, kokiu pagal teisės aktus turėjo būti mokama.

Paaiškina, kad pareiškėja skundžia atsakovo 2011 02 20 priimtą raštą Nr. Sg-2, kuriame yra išreikšta atsakovės nuomonė dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos veiksmų. Rašte nurodoma, kad pažeidimų darbo biržos specialistų veiksmuose nenustatyta. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad, skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – išmoka) pareiškėjai, buvo vadovaujamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Siekdami išsiaiškinti, ar nėra šių išimtinių atvejų, darbo biržos specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 21 punktu, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) dėl duomenų apie pareiškėjos darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas pateikimo. Gavus duomenis, nustatyta, kad pareiškėja iš paskutinės darbovietės buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, neišmokant išeitinės išmokos ar kompensacijos. Tai reiškia, kad išmokos skyrimo pareiškėjai metu Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų atvejų nebuvo nustatyta, todėl išmoka jai buvo paskirta nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 20 d. Išmokos mokėjimo pareiškėjai terminas buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi: išmokos skyrimo metu pareiškėjos nedarbo socialinio draudimo stažas buvo 157 mėnesiai, t. y. mažesnis negu 25 metai, todėl išmoka jai buvo mokama 6 mėnesius, t. y. iki 2010 m. liepos 19 d., ir, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 5 punktu, buvo nutraukta, pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo terminui.

Pažymi, kad Darbo ieškančio asmens kortelės E dalyje „Prašymas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo“ su išmokos skyrimo data ir dydžiu pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta. Per visą išmokos mokėjimo darbo biržoje laikotarpį pareiškėja išmokos skyrimo ir nutraukimo datų neginčijo ir nepateikė darbo biržai papildomų dokumentų ar informacijos apie kitokius atleidimo iš paskutinės darbovietės duomenis. Tačiau 2010 08 16, t. y. užbaigus pareiškėjai mokėti išmoką, kreipėsi laisvos formos prašymu (nesilaikydama Nuostatų 31 punkte nurodytos prašymo formos) į darbo biržą, o 2011 01 04 į atsakovą dėl išmokos termino atstatymo. Kreipdamasi į darbo biržą pareiškėja kartu pateikė ir UAB „Plungės kooperatyvinė prekyba“ 2010 08 16 išrašytą pažymą (duomenys neskelbtini) „Apie darbą įstaigoje (įmonėje)“ (toliau – Pažyma), kurioje nurodoma, kad atleidžiant pareiškėją iš darbo buvo išmokėta (apskaičiuota) 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš pateiktos Pažymos neaišku, ar išeitinė išmoka pareiškėjai buvo išmokėta ar tik apskaičiuota ir kada ji buvo išmokėta, t. y. darbo sutarties nutraukimo dieną, ar vėliau. Tokios abejonės kyla dėl to, kad nei vienas iš Pažymoje nurodytų veiksmų (apskaičiavimas, išmokėjimas) nėra pažymėtas, Pažyma išduota tik 2010 08 16, o skaičius „1“ Pažymoje yra akivaizdžiai taisytas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje esančią išimtį galima pritaikyti tik tokiu atveju, kai asmeniui išeitinė kompensacija buvo ne vien tik apskaičiuota, bet ir išmokėta. Be to, išeitinę išmoką ar kompensaciją darbdavys turi išmokėti iki išmokos darbo biržoje skyrimo momento. Išeitinės kompensacijos išmokėjimo fakto negalima nustatyti net ir pagal VSDFV pateikiamus duomenis, nes, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 06 14, 19.11. punktu, 2-SD pranešimo laukelyje A33 nurodoma, už kiek mėnesių (sveikais skaičiais) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajam apskaičiuota, bet ne išmokėta. Be to, Nuostatų 31 punkte nurodoma, kad bedarbis kreipiasi į teritorinę darbo biržą ir pateikia prašymą perskaičiuoti išmoką pagal šių Nuostatų 2 priede pateiktą formą pagal pateiktus duomenis, o teritorinė darbo birža per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo. Todėl, trūkstant tikslių duomenų, įrodančių išeitinės kompensacijos išmokėjimą pareiškėjai ir jos išmokėjimo datą, nebuvo poreikio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovė, patikrinusi darbo biržos veiksmus, skundžiamame rašte tik patvirtino tokių veiksmų teisėtumą.

Taip pat paaiškina, kad, net ir pakeitus išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datas, pareiškėjos teisinė padėtis išmokos atžvilgiu nepasikeistų ir tokiais veiksmais nebūtų apgintos jos teisės, nes šiuo atveju jos nėra pažeistos. Net jeigu pareiškėjos prašymas būtų patenkintas, išmokos skyrimo jai data turėtų būti pakeista iš 2010 01 20 į 2010 02 01, nes, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, išmokos skyrimo termino atskaitos taškas yra darbo sutarties nutraukimo diena (šiuo atveju 2009 12 31). Todėl pareiškėjos prašymas nustatyti, kad išmoka jai skirta nuo 2010 02 19, yra nepagrįstas ir atmestinas. Kadangi išmoka pareiškėjai priklausė gauti už 6 mėnesius, jos nutraukimo data turėtų būti perkelta iš 2010 07 19 į 2010 07 31, bet, ne kaip teigia pareiškėja, į 2010 08 27. Todėl toks pareiškėjos prašymas taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl tokio išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datų pakeitimo išmokos pareiškėjai mokėjimo terminas nepailgėtų, nes, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Be to, net ir atlikus išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datų pakeitimo veiksmus, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, būtų pritaikytas tariamai neteisingai paskirtos išmokos įskaitymas, todėl tai dar kartą įrodo, kad išmokos mokėjimo terminas dėl to nepailgėtų. Taip pat nepasikeistų ir išmokos dydis, nes jis, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsniu, priklauso nuo bedarbio draudžiamųjų pajamų ir valstybės remiamųjų pajamų dydžio. Pareiškėjai buvo paskirta maksimalaus dydžio išmoka, nes, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, išmoka negali būti didesnė kaip 650 litų. Todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti išmokos skyrimo ir jos nutraukimo datas ir teiginys, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės apskaičiuojant ir skiriant nedarbo draudimo išmoką, yra nepagrįsti ir netenkintini.

Atsakovės veiksmai nepažeidė pareiškėjos teisių, o rašte išreikšta nuomonė dėl darbo biržos veiksmų yra pagrįsta ir teisinga. Prašo skundą atmesti.

Paaiškina, kad R. Z. Vilniaus darbo biržoje (nuo 2010 m. spalio 1 d. įstaigos pavadinimas pakeistas į Vilniaus teritorinė darbo birža) buvo įregistruota 2010 01 13, suteikiant jai bedarbio statusą. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2010 01 20 R. Z. buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Pagal Nuostatų 27.2 punktą, registruodamasis darbo biržoje bedarbis privalo pateikti iš paskutinės darbovietės pažymą apie darbą šioje įstaigoje (įmonėje) pagal šių Nuostatų 1 priede pateiktą formą tik tuo atveju, jeigu jis buvo atleistas iš darbo (tarnybos) iki 2009 11 06. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja R. Z. iš paskutinės darbovietės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo atleista 2009 12 31, nedarbo socialinio draudimo išmoka R. Z. buvo paskirta, vadovaujantis VSDFV pateiktais duomenimis apie jos darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos. Atkreipia dėmesį, kad pareiga teritorinės darbo biržos specialistams kreiptis į VSDFV dėl duomenų apie įregistruoto asmens darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas pateikimo nustatyta šiuos veiksmus reglamentuojančiame teisės akte – Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše. VSDFV Vilniaus teritorinei darbo biržai pateikė duomenis, kad pareiškėja iš paskutinės darbovietės, t. y. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, buvo atleista 2009 12 31 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, neišmokant išeitinės išmokos ar kompensacijos. Vadovaujantis šiais iš VSDFV gautais duomenimis, o taip pat Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjai buvo paskirta nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos ir išmokėta nuo 2010 01 20 iki 2010 07 19, t. y., vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, visą jai priklausiusį 6 mėnesių laikotarpį.

Taip pat pažymi, kad Darbo ieškančio asmens kortelės (Forma 4-DIAK) E skiltyje Prašymas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, su nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo data ir dydžiu R. Z. buvo supažindinta pasirašytinai ir per visą nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį Vilniaus teritorinei darbo biržai nepateikė papildomų dokumentų ar informacijos, kurie galėtų įtakoti jai priklausančios nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo pasikeitimus.

Daro išvadą, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka R. Z. paskirta ir išmokėta vadovaujantis tuo metu galiojusių, minėtos išmokos mokėjimą reglamentuojančių nurodytų teisės aktų reikalavimais. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą raštą. Prašo skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio skaičiavimo. Pareiškėja neginčija nei gautų išmokų dydžio, nei mokėjimo trukmės, t. y. to, kad išmoka turėjo būti mokama 6 mėnesius ir būtent tokio dydžio, kokia mokėta pareiškėjai. Nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėja iš paskutinės darbovietės buvo atleista 2009 12 31 pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja Vilniaus darbo biržoje buvo įregistruota 2010 01 13, jai suteiktas bedarbio statusas (b. l. 55-57). Pareiškėjai 2010 01 20 buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka, ši išmoka buvo mokama iki 2010 07 19, t. y. 6 mėnesius. Dėl šių faktų ginčo nėra. Tačiau, pareiškėjos nuomone, darbo birža privalėjo atsižvelgti į tai, kad paskutinė darbovietė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, atleisdama pareiškėją iš darbo, išmokėjo jai vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Šią informaciją, pasak pareiškėjos, nuo 2010 02 09 darbo birža privalėjo gauti iš VSDFV Plungės skyriaus. Nustatyta, kad, atleidus pareiškėją iš darbo, socialinio draudimo įstaigai nebuvo pranešta (privalėjo pranešti darbdavys) apie atleidimo metu pareiškėjai išmokėtą vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Klaidą buvęs darbdavys taisė 2010 02 09 pateikdamas prašymą (duomenys neskelbtini), o VSDFV Plungės skyrius atitinkamai įrašą pataisė nuo 2010 02 17 (b. l. 107, 2011 07 22 raštas Nr. (1.11)V3-4117). Atitinkamai, pareiškėjos nuomone, turi būti laikoma, kad išmokų mokėjimo terminas yra kitoks, išmokos turėjo būti pradėtos mokėti ir baigtos mokėti vėliau (nuo 2010 02 19 iki 2010 08 27). Pareiškėja (jos atstovas) aiškina, kad pareiškėjos teisės pažeidžiamos tuo, kad išmoka buvo mokėta ne tuo laikotarpiu kaip nustatyta teisės aktuose. Nepaaiškina, kokias kitas pasekmes laikotarpio datų pervardinimas sukeltų pareiškėjai, tačiau byloje yra duomenų, kad pareiškėjai 2010 10 23 gimė sūnus (b. l. 18), todėl laikotarpio perkėlimas mėnesiu į priekį gali turėti įtakos kitų socialinio draudimo išmokų mokėjimui, nors pareiškėja tokių teisinių pasekmių ir nenurodo, tokiais argumentais skundo negrindžia.

Nedarbo socialinių išmokų skyrimą reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo. Tai reiškia, kad pati pareiškėja galėjo įsiregistruoti darbo biržoje tik tuomet, kai ji realiai neteko pajamų, t. y. šio laikotarpio skaičiavimo pradžia priklausė nuo pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbiui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Toks reguliavimas reiškia, kad Įstatymo paskirtis yra užtikrinti bedarbiui netektų pajamų gavimą. Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje paaiškinama sąvoka, kas yra valstybės remiamos pajamos. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad pareiškėja, kai ji buvo įregistruota Vilniaus darbo biržoje, neprašė atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą ir skirti jai nedarbo išmoką tik po mėnesio nuo jos atleidimo, nepranešė darbo biržai, kad vieną mėnesį po atleidimo ji gavo pajamų. Pareiškėja per visą nedarbo draudimo išmokos gavimo 6 mėnesių laikotarpį nei karto neprašė pakeisti išmokos mokėjimo tvarkos. Tik pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėja beveik po mėnesio, 2010 08 16 pateikė prašymą pakeisti išmokos mokėjimo laikotarpį (b. l. 35-36, 62), kartu su prašymu pareiškėja pateikė UAB „Plungės kooperatinė statyba“ pažymą (b. l. 64) apie tai, kad pareiškėjai apskaičiuota (išmokėta) išeitinė išmoka arba kompensacija už vieną mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėja įstatyme nustatytu terminu privalėjo ginčyti Vilniaus darbo biržos sprendimą skirti jai nedarbo išmokas nuo 2010 01 20 (b. l. 57), nes pareiškėja pasirašė, kad žino apie šią išmokos skyrimo datą. Tuo metu, kai pareiškėjai buvo paskirta išmoka ir būtent nuo 2010 01 20, Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje nebuvo įrašo apie tai, kad pareiškėjai, atleidžiant ją iš darbo, paskirta išeitinė kompensacija vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kaip minėta, įrašas apie tai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje atsirado tik 2010 02 17, kai pareiškėjai nedarbo išmoka jau buvo pradėta mokėti, ir pagal Įstatymo nuostatas išmoka galėjo būti mokama tik 6 mėnesius. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta nedarbo išmokų mokėjimo trukmė. Pareiškėja neginčija, kad išmoka jai priklausė už 6 mėnesius.

Vadovaudamasi Nuostatų 32-35 punktais pareiškėja siekia, kad būtų pakeista jau išmokėtos išmokos mokėjimo tvarka, pakeistos jau išmokėtos išmokos mokėjimo datos. Nuostatų 32 punkte nurodyta, kad, jeigu apskaičiavus nedarbo draudimo išmoką paaiškėja, kad turi būti mokama mažesnė nedarbo draudimo išmoka, pradedama mokėti mažesnė išmoka, tačiau permokėta išmoka iš bedarbio neišskaičiuojama. Šis punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes išmokos dydis ir mokėjimo trukmė nepasikeistų, išmoka jau išmokėta, todėl šiuo atveju darbo birža nieko taisyti pagal šį punktą negali. Nuostatų 33 punkte nurodyta, kad, jeigu perskaičiavus nedarbo draudimo išmoką paaiškėja, kad turi būti mokama didesnė nedarbo išmoka, didesnė nedarbo išmoka mokama už visą laikotarpį nuo nedarbo išmokos paskyrimo. Šis punktas negali būti taikomas šiam atvejui, nes nei išmoka, nei jos mokėjimo trukmė nepasikeičia. Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad jeigu perskaičiavus nedarbo draudimo išmoką, pasikeičia jos mokėjimo trukmė, nedarbo išmoka mokama pagal perskaičiuotą jos trukmę. Nei pareiškėja, nei atsakovas neteigia, kad pasikeistų išmokos mokėjimo trukmė, netgi, jeigu ji būtų pradėta skaičiuoti po mėnesio nuo atleidimo – vis tiek tai būtų 6 mėnesiai, nes tai priklauso nuo stažo, o ne nuo to, ar atleidžiamas asmuo gavo išeitinę kompensaciją. Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus bedarbio draudžiamąsias pajamas, nedarbo draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama taip, kaip nustatyta šių Nuostatų 32-34 punktuose. Šis punktas taip pat negali būti taikomas nagrinėjamam atvejui, nes nei išmoka, nei jos mokėjimo trukmė nepasikeičia. Atsižvelgiant į faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, šiuo atveju nėra jokio pagrindo perskaičiuoti nedarbo išmokas ar jų mokėjimo trukmę pareiškėjai. Pareiškėjos teisės tuo, kad išmokų mokėjimo pradžia buvo nustatyta 2010 01 20, nebuvo pažeidžiamos netgi ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai paskutinis darbdavys išmokėjo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, kad ginama pareiškėjos teisė į išmokos mokėjimą pagal teisės aktų reikalavimus (nenurodant konkrečių galimų teisinių padarinių), reiškia viešojo intereso gynimą, t. y. reikalaujama, kad atitinkama viešojo administravimo institucija laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gina tik suinteresuotų asmenų, kurie kreipėsi į teismą, pažeistas ar ginčijamas teises, teisėtus interesus. Šiuo atveju jokios pareiškėjos teisės ar teisėti interesai ginčijamu aktu nebuvo pažeisti. Skunde taip pat nenurodoma, kokias konkrečias teisines pasekmes sukels išmokų mokėjimo datų pakeitimas. Kita vertus, bet kuriuo atveju datos negalėtų būti pakeistos taip, kaip skunde nurodo pareiškėja. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, jeigu pirmą mėnesį (2010 m. sausio mėnesį, kai pareiškėja įsiregistravo darbo biržoje) išmoka nebūtų mokama dėl gautos kompensacijos, vėliau 6 mėnesius būtų mokama, tai išmoka būtų baigta mokėti 2010 07 31. Pagal Nuostatų 4 punktą, nedarbo draudimo išmokas skiria ir moka Lietuvos darbo birža per teritorines darbo biržas. Pareiškėja įstatyme nustatytais terminais (per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos) teritorinės darbo biržos sprendimo neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ginčijamas 2011 01 20 Lietuvos darbo biržos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.