- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- 1-8-210/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Kaltinamasis
- G.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Ričardas Ralys
- Kategorijos
- 2.1.16.2.3Atvesdinimas (BPK 142 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, teistas: 2004-04-19 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 d., 3 MGL dydžio bauda;
2005-05-16 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio bauda;
2005-07-13 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą BK 38 straipsni pagrindu,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 178 str. 1 d., 216 str. 1 d., ir
Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, BVM mokėtoju įregistruotas 1997-07-17, PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. 1, 2, 3 p., 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) r.) pagrindiniu akcininku ir bendrovės generaliniu direktoriumi, šios bendrovės vardu laikotarpiu nuo 2003-08-02 iki 2004-03-06 iš ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų įgijęs medieną, vyr. finansininkei V. B. pateikė bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų suklastotas PVM sąskaitas faktūras su jose įrašytais tiesos neatitinkančiais duomenimis apie tariamus medienos pirkimus iš visiškai veiklos nevykdančių bendrovių, kad šie duomenys būtų įtraukti į bendrovės apskaitą, turėdamas tyčią UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės.
Kaltinamojo G. A. tyčinė veika pasireiškė tuo, kad jis pateikdamas netikras (suklastotas) PVM sąskaitas faktūras, tariamai išrašytas:
UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) , išrašytą 2003-08-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-12, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-16, (duomenys neskelbtini), išrašytą2003-08-24, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-09-30, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-03, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-07, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-10, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-14, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-24, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-04, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-05, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-06 ir (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-03-06;
bei UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) GFA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-11, GFA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-14, GFA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-18 ir GFA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-12-12, apie 5376,55 m³ medienos pirkimą už 675045,53 Lt su priskaičiuotu 102973 Lt PVM, pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. 1 d. reikalavimus, nes šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į PVM ataskaitą, deklaruojant bendrovės mokėtiną PVM už 2003 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2004 metų vasario bei kovo mėnesius, bei pažeidė 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. reikalavimus, nes deklaruojant pelno mokestį už 2003 metus buvo neteisėtai 327362,50 Lt suma padidinti leidžiami atskaitymai.
Tokiu būdu kaltinamasis G. A. UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 152077 Lt mokesčių. Iš jų 102973 Lt PVM bei 49104 Lt pelno mokesčio valstybės biudžetui. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pagal baudžiamąjį įstatymą atsakingas už tai, kad jo administracijos vadovas generalinis dirktorius G. A., turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai laikotarpiu nuo 2003-08-02 iki 2004-03-06 iš ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų įgijęs medieną, vyr. finansininkei V. B. pateikė bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų suklastotas PVM sąskaitas faktūras su jose įrašytais tiesos neatitinkančiais duomenimis apie tariamus medienos pirkimus iš visiškai veiklos nevykdančių bendrovių, kad šie duomenys būtų įtraukti į bendrovės apskaitą, turėdamas tyčią UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės.
Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) tyčinė veika pasireiškė tuo, kad jo vardu ir jo naudai veikdamas bendrovės administracijos vadovas generalinis direktorius G. A. pateikdamas netikras (suklastotas) PVM sąskaitas faktūras, tariamai išrašytas:
UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-12, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-08-16, (duomenys neskelbtini), išrašytą2003-08-24, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-09-30, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-03, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-07, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-10, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-14, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-10-24, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-02, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-04, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-02-05, (duomenys neskelbtini) , išrašytą 2004-02-06 ir (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-03-06;
bei UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-11, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-14, (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-11-18 ir (duomenys neskelbtini), išrašytą 2003-12-12, apie 5376,55 m³ medienos pirkimą už 675045,53 Lt su priskaičiuotu 102973 Lt PVM, pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. 1 d. reikalavimus, nes šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į PVM ataskaitą, deklaruojant bendrovės mokėtiną PVM už 2003 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2004 metų vasario bei kovo mėnesius, bei 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. reikalavimus, nes deklaruojant pelno mokestį už 2003 metus buvo neteisėtai 327362,50 Lt suma padidinti bendrovės leidžiami atskaitymai.
Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini), kurio vardu ir kurios naudai nusikalstamai, apgaule veikė bendrovės administracijos vadovas išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 152077 Lt mokesčių. Iš jų 102973 Lt PVM bei 49104 Lt pelno mokesčio valstybės biudžetui. Ši bendrovės nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir 182 straipsnio 2 dalį.
Be to, kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo institucijos kaltinamas tuo, kad 2004 m. spalio mėnesį (tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti), per D. L. pasamdęs miško pjovėjus J. S. ir R. D. (pastariesiems apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinant) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 21, 17 miško sklypuose, priklausančiuose VĮ (duomenys neskelbtini) nupjovė 27 egles, kurių medienos tūris 32,035 m³, 2138,27 Lt vertės, bei 66 pušis, kurių medienos tūris 64,432 m³, 5801,01 Lt vertės, tikslu ją pagrobti ir pagrobė 27,135 m eglės ir 44,682 m pušies rąstų, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V., vykdydamas jo, kaip minėtos bendrovės vadovo, nurodymą sunkvežimiu „Volvo FIZ“, v. n. (duomenys neskelbtini) išvežė ir iškrovė A. A. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Tokiu būdu kaltinamasis, pasinaudodamas minėtais asmenimis, kurie apie tikrą grobiamos medienos priklausomybę nieko nežinojo, pagrobė VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios 71,817 m³, 5834,07 litų vertės medienos, o likusios iškirstos 24,65 m , 2105,21 litų vertės medienos grobimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl traktoriaus gedimo ši mediena liko kirtavietėje neištraukta į pamiškę.
Be to, G. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaip UAB (duomenys neskelbtini) (į. K. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generalinis direktorius, turėdamas teisę šios bendrovės vardu sudaryti ūkinius komercinius sandorius, siekdamas įteisinti nusikalstamu, vagystės, būdu įgytą turtą, 2004-10-27 išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), ja įformindamas 2004 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone iš VĮ (duomenys neskelbtini) pagrobtos 19,461 m³ medienos pardavimą už 4822,43 Lt E. Č. prekybinei įmonei (į. K. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) bei 2004-10-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), ja įformindamas paminėtos 25,16 m³ pagrobtos medienos pardavimą už 5322,89 Lt UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarydamas šiuos pirkimo pardavimo sandorius legalizavo nusikalstamu būdų (turto vagyste) įgytą turtą.
Šioje G. A. veikoje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 1 d., 216 str. 1 d. požymius.
Bylos faktai ir aplinkybės, kaltinamojo pozicija
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. pagal jam pareikštus kaltinimus savo kaltės nepripažino.
Kaltinamasis parodė, kad būdamas bendrovės akcininku ir direktoriumi kartu su buhaltere tvarkė finansinius dokumentus – sąskaitas faktūras. Tačiau nepripažįsta, kad sąskaitas faktūras klastojo, kad kaltinime nurodytose sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tiesos. Mediena, kaltinamojo teigimu, buvo pirkta, sąskaitos negali būti suklastotos, nes jas išduoda VMI, todėl nesupranta, kaip jos gali būti suklastotos.
Kaltinamasis paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 2003 m., vertėsi transporto paslaugomis, medienos pirkimu ir pardavimu. Bendrovė faktiškai veikė iki 2005 m., neišregistruota iki šiol, nors veiklos nevykdo. Finansininkė bendrovėje buvo, tačiau nepamena jos pavardės. Buvo ne vienintelis akcininkas, akcijų dar turėjo ir kitas asmuo. V. B. dirbo anksčiau finansininke, ji ir liko toliau dirbti. Dokumentus pasirašinėdavo jis, buhalterei nereikėjo pasirašyti.
Prieš įsigydamas medieną iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tikrinosi, ar jos realiai egzistuoja. Tiesiogiai pats netikrino, internetu negalėjo tikrinti, nes jo neturėjo. Klausė pas P., pas jį buvo internetas, jis pasakė, kad veikia tos įmonės. Tikrino gal vidury pirkimo. Visada manė, kad įmonės veikia ir tik tyrimo metu sužinojo, kad tos įmonės neveikia. Savo įmonės finansinėse ataskaitose rodė medienos pirkimą, išlaidas ir jos pardavimą. Pirkdavo apvalią medieną, sandėlyje ją išrūšiuodavo ir parduodavo. Pirkėjui nuveždavo savo transportu. Pildė pajamų deklaracijas VMI, bet jau nepamena, kokius duomenis ten rodė, nes penkeri metai praėjo. Kažkiek mokėjo ir mokesčių, kažkiek gal nemokėjo, jau nepamena.
Kiek medienos nupirkdavo, tiek ir pardavė, mano, kad negalėjo padidinti jos kiekio. Atsiskaitymai vykdavo pavedimais, kasos pajamų orderiais (grynais pinigais). Nepamena, ar gaudavo įmonė pelną, tačiau algos darbuotojams buvo mokamos, kažkiek išsilaikė.
Įmoonėje buvo keli vairuotojai, kurie patys išsirašydavo važtaraščius. Važtaraščių dalis dingo, nes automobilis patyrė avariją, buvo paliktas, o jame buvo palikti visi dokumentai ir važtaraščiai. Su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo bendrovėje pagal kasos pajamų orderius grynais pinigais. Kartais iš karto mokėdavo, kartais palaukdavo, mokėdavo pats. Kartais jie atvažiuodavo į bendrovę patys, kartais susitikdavo degalinėje, paprastai duodavo medieną išsivežti, parduoti, ir tik tada mokėdavo jiems, paskui iš karto atsiskaitydavo.
Bendrovės patalpos buvo jam priklausančiame name. Ten buvo ir visi įmonės dokumentai: sąskaitos, viskas, kas priklauso, algalapiai. PVM sąskaitas faktūras tuo metu buvo galima įsigyti tik VMI. Važtaraščiai buvo laisvos formos. Buvo jų laisvai pirkti. Dalis važtaraščių buvo sudaužytame automobilyje ir dingo, nebuvo visi priduoti į buhalteriją. Automobilis „Scania“ pateko į avariją, kada, datos nepamena.
Pripažįsta, kad pas jį bendrovės patalpose buvo rastos tuščios (neužpildytos) (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros. Mano, kad, kai sandoris dėl medienos įvyko miške, jos paprasčiausiai liko mašinoje. Ryte sūnus mašiną varė ir padėjo jas ant stalo. Būtų jas nuvežęs ir atidavęs, tačiau nespėjo. Tos sąskaitos ne jo bendrovės, bet (duomenys neskelbtini). Jų nepirko, bet rado, nes jei būtų pirkęs, jos būtų paslėptos, o ne ant stalo padėtos. Jei žinotų, kad neteisėtai įsigytos, būtų slėpęs. Šių sąskaitų nepanaudojo.
Dėl kaltinimo medienos vagyste, paaiškino, kad A. V. jam pasakė, kad yra miško, kuris priklauso jo giminėms. Klausė, ar galima padėti parduoti medieną per bendrovę. Tuomet jis paklausė, ar turi leidimą miškui kirsti. A. V. pasakė, kad pats viską sutvarkys. Miškas buvo neiškirstas, jį reikėjo iškirsti. Davė telefono numerį, davė brigadą miškui pjauti. Padėjo viską organizuoti.
Miškas, kurį kirto, buvo (duomenys neskelbtini) rajone, kaimo nepamena. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) kaimas. Ten kelis kartus yra buvęs. A. V. pasiūlė pirkti, jis važiavo kartu. Tai galėjo būti 2004 m. spalio mėnuo. Ten buvo pušys ir eglės. Kiek buvo, nepamena. Leidimų nematė, tačiau A. V. patikino, kad viskas tvarkoje, o jis žmogumi pasitikėjo, nes A. V. dirbo ne pirmą dieną jo bendrovvėje, nebuvo jokių nesklandumų, todėl nekilo jokių abejonių.
Ištraukimą organizavo pats A. V., tik buvo davęs pažįstamo A. L. telefono numerį. Vežė (duomenys neskelbtini) automobiliais pas jo dėdę A., sukrovė, kad galėtų sandėliuoti. Tuo metu nekilo jokių abejonių, todėl dokumentų netikrino. Po to iškirstą medieną jis pardavė į (duomenys neskelbtini), pinigus atidavė A. V.. Tik PVM atskaičiavo. Įmonės, kuriai pardavė, pavadinimo nepamena. Gal dalį medienos pardavė ir į (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad galėjo parduoti toms įmonėms, kaip nurodyta kaltinime.
Sąskaitos faktūros tada nebuvo išrašytos, nes pirkta iš fizinio asmens. Važtaraščius pildė, nurodė, kur pakrauta ir kur iškrauta. Pirkimo pardavimo sutarties su A. V. nesudarė. Medieną pardavė pagal sąskaitas faktūras, kuriose nurodė medienos kiekį, rūšį ir kainą. Pinigus iš (duomenys neskelbtini) gavo pavedimu, o iš E. Č. – nepamena. Nežinojo, kad ta mediena vogta. Taip pat nepamena, ar mediena prieš pradedant ją kirsti buvo kleimuota ar nekleimuota. Neigia pats kartu su A. V. kleimavęs medžius, nors pripažįsta, kad medžių kirtimo metu buvau atvykęs su V., žiūrėjo, kaip įvažiuoti į mišką. Važiavo padėti, pažiūrėti, ar neklimps mašinos.
A. V. parodymus girdėjo, su jais nesutinka, nors su juo nėra susipykęs. Su A. V. už medieną atsiskaitė. Dokumentų pateikti negali, nes nesuspėjo sutvarkyti. Pripažįsta, kad dėl medienos sandėliavimo su dėde tarėsi jis, kaip ir organizavo medienos pardavimą. Medieną vežė abu broliai V..
Buvo teistas už miško grobimą, buvo susitaikymas ir byla nutraukta.
Nepamena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl negali pasakyti, kodėl tuomet sakė kitaip. Taip, kaip jie užrašyti, negalėjo būti. Tokius parodymus galėjo duoti dėl nervinio išsekimo. Įžvelgia savo kaltę tik tame, kad pasitikėjo kitu žmogumi ir pakliuvo į tokią situaciją. Nepripažįsta dalyvavimo vagystėje.
Savo parodymuose apklausiamas įtariamuoju 2004-12-02 (t. 8, b. l. 10–11) G. A. pripažino kaltę dėl miško medienos vagystės kartu su A. V., nurodęs tokias pat aplinkybes, kaip ir liudytojas A. V..
Vėlesniuose parodymuose, savo parodymus pakeitė, neigdamas savo kaltę (t. 8, b. . 14, 23–24), kur nurodė, kad miško kirtimo iniciatoriumi buvo A. V., kuris jam pasakė, kad tai jo miškas, kurį nori iškirsti ir parduoti.
Liudytojas A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad G. A. pažįsta, kadangi jis buvo jo darbdavys, su juo nesusipykę. Liudytojas nurodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Nurodė žinąs, dėl ko pakviestas į teismą.
Liudytojas parodė, kad prisimena, jog maždaug kaltinime nurodytu metu važinėjo su G. A., ieškodami, kur būtų galima iškirsti miško, surado miško prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Tai galėjo būyti 2004 m., tikslesnio laiko negali nurodyti. Nutarę kartu su G. A. iškirsti mišką, taip ir padarė. Po to medieną kažkur išvežė ir pardavė. Iš pradžių jam buvo taip pat pareikšti įtarimai. Tuo metu šeimoje turėjo didelių problemų – žmonai buvo insultas, sūnus pasikorė.
Liudytojas nurodė, kad važinėdami su G. A. rado tinkamą mišką ir jį iškirto. Kur buvo išvežta, tų firmų nepamena, kam priklausė kertamas miškas, nežinojo. Kadangi tuo vertėsi, važiavo su G. A. ir ieškojo tinkamo miško kirsti. Kas nurodė mišką, nepamena, negali prisiminti, kas buvo šios vagystės iniciatorius. G. A. tuo metu jau buvo kaltinamas, jau turėjo problemų su teisėsauga, tad todėl davė tokius parodymus, nes G. A. prašė prisiimti kaltę. Dabar prieš posėdį G. A. nieko neprašė.
Jis tada prisiėmė kaltę, kadangi to prašė G. A.. Tačiau iš tikrųjų jie abu kartu buvo tame miške ir abu žinojo, kad mišką kerta be leidimo. G. A. turėjo pažįstamų kirtėjų, jis tarėsi su jais. Kertamą mišką kleimavo abu su G. A.. Abu ėjo, jis rodė, kuriuos medžius žymėti, o jis žymėjo. Žymima paprastai – įkertant į medį su tokiu kirvuku ar plaktuku. Kas davė tą plaktuką, nepamena. G. A. nurodė, kur sukrauti pavogtą medieną. Mediena buvo nuvežta į kažkokį kaimą, į sodybą. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, išskyrus važtaraščius, kaip ir visi vairuotojai. Mašinoje visada būdavo neužpildytų važtaraščių, tai krovinio dokumentai. Visada taip būdavo tuo metu. Pinigų už medieną negavo. Dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini) už atlyginimą, o už pavogtą mišką atlygio ngavo.
Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad sakė tiesą. Neteisingi buvo vėlesni parodymai, kuriais viską neigė. Šiuo metu jau visko nepamena, kadangi praėjo daug laiko.
Liudytojas nurodė, kad miškų urėdijai žalą atlygino jis vienas. Kiek tuo metu buvo iškirsta miško, negali pasakyti, nes neprisimena. Miškovežis „Volvo“ padarė gal 3 reisus. Vienu reisu galima išvežti 12–15 kubų medienos, ne daugiau. Todėl 90 kubų negalėjo išvežti, tai labai didelis kiekis. Mano, kad kirtėjai nežinojo, jog kerta be leidimų.
Liudytoja V. B., parodė, kad kaltinamąjį G. A. pažįsta, nes kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 1998 metų, tuo metu bendrovės direktorius buvo L. V.. Bendrovė vertėsi krovinių pervežimais. Bendrovė buvo registruota (duomenys neskelbtini) r. Bendrovėje dirbo buhaltere, tvarkė visus su bendrove susijusius buhalterijos dokumentus. Kada G. A. tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ji tvarkė visą įmonės buhalterinę apskaitą, mokėjo mokesčius, registravo sutartis, nešdavo į „Sodrą“ visus pranešimus, į mokesčių inspekciją nešdavo deklaracijas. PVM deklaracijas pildydavo kiekvieną mėnesį ir nešdavo į mokesčių inspekciją. Ant sutarčių nepasirašydavo, nes tai darė direktorius G. A.. Iš direktoriaus gaudavo visas PVM sąskaitas faktūras, krovinių važtaraščius, kuriuos suvesdavo į įmonės Didžiąją knygą, toje knygoje matėsi visa įmonės ūkinė veikla. Mokesčių inspekcija, dirbant G. A. direktoriumi, tikrino įmonės buhalterinę apskaitą ir rado pažeidimų, ar tai buvo netinkamos sąskaitos, ar kažkas kita, tiksliai dabar neprisimena. Kiek jai teko suvedinėti sąskaitas faktūras, visada jos buvo teisingai surašytos, sąskaitos atitikdavo visus reikiamus rekvizitus. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) – tokių įmonių neprisimena ir nežino, ar tos įmonės buvo registruotos, ar vykdė veiklą. Ji šių įmonių patikimumo netikrino, tai buvo direktoriaus darbas.
Kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros buvo su visais reikiamais rekvizitais ir įrašytos į įmonės buhalterinę apskaitą. Minėtos sąskaitos faktūros buvo pilnai apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tačiau kaip jos buvo apmokėtos, nežino. Pelno mokesčio jos darbo įmonėje metu įmonė nemokėjo, nes dirbo nuostolingai. Finansiniams metams pasibaigus pildydavo Pelno ir nuostolio ataskaitą. Visas sąskaitas faktūras išrašydavo direktorius G. A., o ji tik įtraukdavo jas į buhalterinę apskaitą. Kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras taip pat jai atnešdavo direktorius G. A. ir ji jas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Krovinių važtaraščius pildydavo vairuotojai ir pateikdavo kartu su sąskaitomis faktūromis. Tuo metu, kai ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros buvo rašomos ranka, nes įmonė neturėjo kompiuterių. Visus įmonės grynuosius pinigus tvarkydavo direktorius G. A.. Atsiskaitymai buvo atliekami ne tik per banką, bet ir grynais pinigais. Direktorius atnešdavo visus užpildytus dokumentus, o ji pagal jo pateiktus dokumentus pildė kasos knygą. Visi pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas direktorių. Į banką grynus pinigus nešdavo pats direktorius ir pats pinigus paimdavo iš banko. Parduodamos medienos dokumentus pildydavo taip pat pats direktorius.
Direktorius jos neprašė klastoti, ar slėpti buhalterinius dokumentus, ir ji nėra mačiusi, kad direktorius būtų ką nors daręs neteisėtai. Ji žino, kad, jeigu mokesčių inspekcijai pateikiami juridinės galios neturintys dokumentai, tai mokesčių inspekcija taiko sankcijas ir laiko ūkinę operaciją negaliojančia. Jeigu būtų žinojusi, kad tokios įmonės nėra įregistruotos, tai tikrai nebūtų tokių sąskaitų faktūrų įrašiusi į įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikusi mokesčių inspekcijai.
Liudytojas V. K., parodė, kad kaltinamąjį G. A. pažįsta, su juo nepyktuoju, nėra giminės. Yra pirkęs medieną iš UAB (duomenys neskelbtini). Kada tai buvo, tiksliai neprisimena, gal prieš 3–4 metus. Tai buvo ne vienkartinis atvejis. Už pirktą medieną atsiskaitydavo pervesdamas pinigus per banką. Tokių įmonių kaip UAB (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neprisimena. Tik jam atrodo, kad tuo metu, kai pirko medieną iš UAB (duomenys neskelbtini), kažkam skambino ir domėjosi apie UAB (duomenys neskelbtini), klausė, ar įmonė yra registruota. Neprisimena, tačiau atrodo, kad VMI internetiniame puslapyje žiūrėjo, ar UAB (duomenys neskelbtini) yra registruota. Negali pasakyti, nes nežino, kokią naudą gali turėti įmonė, kuri sudarinėja „apsimestinius sandorius“. Tik mano, kad įmonė sudarydama „apsimestinius sandorius“ gali nemokėti mokesčių valstybei. Nežino, ar galima pigiau nupirkti medieną iš fizinių asmenų nei iš įmonės.
Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra pensininkas. G. A. – jo giminaitis, turėjo įmonę, žino, kad jis užsiimdavo medienos pirkimu ar jos pardavimu. Tačiau neprisimena, kuriais metais G. A. pas jį sodyboje prašė leisti jam persirūšiuoti medieną. Prisimena tik tai, kad G. A. paprašė, o jis parodė vietą, kur gali susikrauti medieną. Tą patį vakarą medieną persirūšiavo ir išsivežė dviem miškovežiais. Buvo eglių ir pušų rastai.
Liudytojas D. L. parodė, kad su G. A. jį siejo tik darbiniai santykiai, nes jis turėjo leidimą pjauti medžius. 2004 metais G. A. samdė jo brigadą pjauti mišką. Jį su G. A. supažindino A. Š., kuris pasakė, kad G. A. reikia išpjauti mišką (duomenys neskelbtini) rajone. G. A. parodė mišką, kuriame reikėjo pjauti medžius. Su keliais pjūklininkais važiavo į G. A. nurodytą mišką, neprisimena. Neprisimena, kiek kubų miško išpjovė. G. A. prašymu dar 2–3 miškus pjovė (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau ten jis pats nedalyvavo. J. S. buvo brigados pjūklininkas ir jis turėjo patikrinti leidimą miško pjovimui (duomenys neskelbtini) rajone. J. S. pjovė mišką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 122–125), patvirtina, nes jie yra teisingi.
Leidimo pjauti mišką (duomenys neskelbtini) rajone jis nematė, nes aš ten nevažiavo. Kiek žino, brigada (duomenys neskelbtini) rajone mišką pjovė 2–3 dienas. Kas nuvežė pjūklininkus į (duomenys neskelbtini) rajone esantį mišką, nematė ir nežino, tik girdėjo, kad A. V.. Šiandien visų aplinkybių tiksliai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus labiau atsiminė visas aplinkybes.
Liudytojas R. D., parodė, kad G. A. pažysta tik iš matymo. Prisimena, kad G. A. prašymu jis, dar vienas pjūklininkas ir du pagalbiniai pjovė mišką (duomenys neskelbtini) rajone. Tikslios datos, kada tai buvo neprisimena. Į mišką nuvežė G. A., kuris ir nurodė, kur kirsti, rodė leidimą. Miške medžiai buvo kleimuoti. Kas tuos medžius kleimavo, nematė. Dirbo beveik dvi dienas.
Vakare G. A. parsiveždavo pas save į namus, o kitos dienos ryte nuveždavo į mišką, kur baigė pjauti. Po to atvažiavo D. L. ir parvežė namo. Už darbą sumokėjo D. L..
Liudytojas R. V. parodė, kad G. A. pažįsta, jis buvo jo darbdavys, nes dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. A. V. – jo brolis. 2004 m. spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdamas ten miškovežiu vežiė mišką. G. A. nurodė, kur. Kelią rodė taip pat G. A., važiavo priekyje automobiliu „Ford Fiesta“, kurį vairavo A. V..
Vežė iš (duomenys neskelbtini) miško į (duomenys neskelbtini), ten iškrovė. (duomenys neskelbtini) kaimas visai šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Ribos nežino, nes ten jau (duomenys neskelbtini) rajonas.
Dalį tos medienos vežė į (duomenys neskelbtini) esančią medžio apdirbimo įmonę, paskui į (duomenys neskelbtini) rajoną, į lentpjūvę, taip pat į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime esančią įmonę. Iš viso išvežė gal apie 40 kubų medienos. Įmonė vertėsi mediena. Dirbo ten kelis mėnesius.
Tuomet nežinojo, kad mediena pavogta. Gaudavo pervežimo dokumentus, o ar teisėtai iškirstas miškas, nieko nežinojo.
Bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam negirdėtos, iš tokių įmonių nėra nieko vežęs.
Specialistė S. Ž. paaiškino, kad savo pateiktas išvadas tvirtina visiškai. 11 metų dirba Finansinių nusikaltimų tarnybos Telšių apskrities skyriaus ūkinės finansinės veiklos tyrimo poskyrio vedėja.
Specialistė parodė, kad atliekant tyrimą, pareigūnai pateikė užduotį atlikti dokumentų tyrimą. Jie pateikė medžiagą, pateikė klausimus ir pagal užduotį buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų tyrimas.
Pažeidimai bendrovėje buvo nustatyti pagal UAB (duomenys neskelbtini) paimtus apskaitos dokumentus. Buvo nustatyta, kad vykdydama prekybą mediena, nuo 2003-07-01 iki 2004-01-16 UAB (duomenys neskelbtini) ją pirko dažniausiai iš dviejų bendrovių: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Buvo paklausta Telšių apskrities VMI ir pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteikia privalomų deklaracijų, nemoka mokesčių valstybei ir tyrimui jokių dokumentų nepateikė. Taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Buvo pateikti priešpriešiniai paklausimai, t. y. buvo paklausta tos įmonės, kuri pardavė medieną ir nebuvo gauti jokie lydimieji dokumentai, patvirtinantys, kad tikrai būtų vykę tokie sandoriai. PVM sąskaitos faktūros buvo, tačiau buvo duomenų, kad tuščias UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras platindavo už tam tikrą kainą. Kai buvo rastos pas kaltinamąjį G. A. tuščios PVM sąskaitos faktūros, tada ir buvo pradėta domėtis tomis įmonėmis, apklausti įmonės steigėjai, direktoriai, kurie davė priešingus parodymus. Pas G. A. buvo rastos tuščios PVM sąskaitos faktūros ir pagal pirkimo pardavimo sutartis buvo apklausti pardavėjai, kurie paaiškino, kad jie nepardavė G. A. medienos.
Tuo metu prekybai mediena buvo keliami tam tikri reikalavimai, kad būtų atsekamas nupirktos medienos pirminis savininkas. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose buvo įrašyti 7 leidimų kirsti mišką serijos ir numeriai, arba tik numeriai. Buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad savininkai buvo gavę leidimus kirsti mišką ir pardavė medieną kitoms įmonėms, bet ne UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini). Nerado nei vienoje grandyje, kad mediena būtų parduota UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini).
Jei mediena buvo perkama iš fizinio asmens, tai medienos pirkėjas, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), turėjo sumokėti PVM gyventojų pajamų mokestį į biudžetą, o jei mediena buvo perkama iš įmonės, tai šito mokesčio mokėti nereikėdavo. Pirkėjęs, nupirkęs medieną iš fizinio amens, turėjo tai deklaruoti ir sumokėti 15 procentų PVM gyventojų pajamų mokestį į biudžetą. G. A. nurodydamas, jog pirko medieną iš įmonių, bandė išvengti to mokesčio. Tai PVM grobstymas.
Sudarant didelius sandorius, būtina pasidomėti, ar įmonės, su kuriomis sudaromi sandoriai, yra veikiančios, vykdo veiklą. Pagal pateiktus dokumentus nematė, kad būtų sudaryti prekybiniai sandoriai su paminėtomis įmonėmis.
Tikrindami nerado nei vieno fakto, kad medienos pirkimas ir pardavimas būtų įvykęs ir niekas nepatvirtino, kad medieną UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas visoje respublikoje. Pagal leidimus kirsti mišką buvo atsekami savininkai, ir nei vienas iš jų nenurodė, kad mediena buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), todėl tos medienos negalėjo iš tų įmonių įsigyti ir UAB (duomenys neskelbtini), kadangi jos paprasčiausiai nebuvo.
Medienos kaina tuo metu buvo pastovi. Didelės įmonės supirkinėdavo medieną eksportui ir nekėlė medienos supirkimo kainų, todėl UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turėti didelių nuostolių. O šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) galėjo medieną nupirkti pigiau ir parduoti brangiau, kad įmonė turėtų pelną.
Tikrinant buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) medieną pardavė įvairioms Lietuvos įmonėms, o jos įsigijimui pateisinti pateikė tik UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotų ūkinių operacijų turinys neatitiko faktiškai įvykusių operacijų. Todėl nebuvo galima nustatyti, iš ko buvo įsigyta mediena, kokie jos kiekiai, kaina, ar buvo sumokėti mokesčiai į biudžetą. G. A. neneigė, kad apie medienos pardavimą jis dokumentų nepateikė. Buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo jokių pinigų už medieną, nors buvo parašyta, kad už medieną buvo sumokėta grynais. Pagal apskaitos dokumentus, įmonėje turėjo būti likęs didelis likutis medienos, prašė parodyti ją, tačiau G. A. neparodė.
Kadangi UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo savo pajamų, tai buvo galima suprasti, kad jie pardavė tuščius blankus, t. y. neužpildytas sąskaitas faktūras. Tuo metu vieno komplekto kaina buvo 25 Lt. Į komplektą įeidavo 3 egzemplioriai sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderiai.
Pagal pateiktus dokumentus tikrinimo laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) medienos pirkimo nebuvo, o buvo tik pirkimai iš UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvados 2 lape nurodyta, kad pagal sąskaitą faktūrą buvo užfiksuotas medienos pirkimas ir pinigų sumokėjimo ūkinės operacijos iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo nupirkta 260 m³ spygliuočių rąstų.
Yra nustatyta, kad medienos pirkimo ir pardavimo veiklą bendrovė pradėjo 2003-07-25 ir pirmąjį spygliuočių rąstų 206 m³ pirkimą bendrovė užfiksavo iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą. O kiti medienos pirkimai 2003 m. buvo užfiksuoti tik iš dviejų bendrovių, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini). 2003-12-31 bendrovė apskaitoje nurodė, kad turi medienos atsargų likutį, tačiau nebuvo parodyta, kur tas likutis buvo padėtas. Jei mediena yra gabenama, tai išrašomi krovinio važtaraščiai, o kai sumokama už parduotą medieną išrašomos sąskaitos, tokiu atveju vyksta normalūs sandoriai. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė nei vieno krovinio važtaraščio, kurie patvirtintų, kad medieną UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) būtų atgabenusios.
Tikrinimo metu buvo pateiktos dvi pirkimo pardavimo sutartys ir pagal tai buvo nustatytas medienos likutis. Sudaroma pirkimo pardavimo sutartis ir, kai fizinis asmuo pasirašo, kad pinigus gavo, tada mediena pristatoma į įmonę, kuri tą medieną pirko. Medienos gabenimui pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kelyje yra privalomi krovinio važtaraščiai. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė krovinio važtaraščius tik 30 procentų pardavimui realizuotos medienos, o apie 70 procentų parduotos medienos pervežimui bendrovė nepateikė jokių gabenimo dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kur mediena buvo pakrauta, kas medienos siuntėjas, kas gavėjas, kas vežėjas, kur ir kada mediena nugabenta ir kur iškrauta. Todėl ir nebuvo galima nustatyti, ar faktiškai įvyko medienos gabenimo ūkinės operacijos.
Medienos kaina skyrėsi atsižvelgiant į tai, ar tai lapuočių medžių, ar spygliuočių medžių mediena. Medienos pardavėjas galėjo ne daugiau 10 Lt užsidėti antkainį, todėl vien tik parduodama medieną bendrovė negalėjo dirbti pelningai. Žiūrint iš ekonominės pusės, bendrovė parduodama medieną turėjo eiti link bankroto.
Bendrovės apskaitoje panaudotos medienos pirkimo UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi medienos pirkimo fakto. Gal medienos pirkimo sandoris ir įvyko, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) medieną pirko ne iš UAB (duomenys neskelbtini) , ar UAB (duomenys neskelbtini).
Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė buhalterė, tačiau į aspkaitą įtraukdama duomenis, ji nemato sandorių dalyvių. Jai bendrovės vadovas pateikdavo dokumentus, ir ji įtraukdavo į apskaitą.
Jei sandoris teisėtas, direktorius privalo pateikti dokumentus, kad būtų įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą.
PVM apskaičiuojama iš pirkimo pardavimo sąskaitų. PVM deklaracija skaičiuojama iš dviejų pusių, viena pusė pardavimo PVM, kita pusė – pirkimo PVM ir išvedamas likutis. PVM skaičiuojamas nuo kainos ir skirtumas yra sumokamas į biudžetą.
Nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai fiksavo savo apskaitoje medienos pirkimus iš tų dviejų bendrovių ir neteisėtai padidino 2003 m. leidžiamus atskaitymus, dėl ko buvo papildomai paskaičiuota į biudžetą sumokėti 49104 Lt pelno mokesčio.
UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. A. turėjo žinoti, ar buhalterinė apskaita bendrovėje vedama apgaulingai. Buhalterė suvesdavo į apskaitą dokumentus, kuriuos jai pateikdavo bendrovės vadovas, ką jai pateikdavo, tą ji ir suvesdavo. Tai, kad pirminiai buhalteriniai dokumentai yra netvarkingi (melagingi), turėjo žinoti G. A., nes PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kurios tuo metu nevykdė veiklos, taip pat buvo paminėta, kad buvo pavogtos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios tuščios PVM sąskaitos faktūros.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per 2003 m. UAB (duomenys neskelbtini) savo apskaitoje fiksavo UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu medienos įsigijimą, taip pat pirkimo PVM ir nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus mediena iš šių įmonių faktiškai nebuvo įsigyta, kad sandoriai buvo fiktyvus ir taip iškraipė mokesčių sumą.
Ūkinės operacijos su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau šie sandoriai neįvyko ir tos sumos buvo išminusuotos, taip ir padidėjo mokesčiai. Mažinant pirkimo PVM mokesčiai padidėjo.
UAB (duomenys neskelbtini) savininkas teigė, kad iš jo buvo pavogtos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, tačiau dėl tos vagystės į policiją jis nesikreipė. UAB (duomenys neskelbtini) savininkas parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) jokių medienos pirkimo pardavimo sandorių nesudarė. Kratos metu pas G. A. namuose buvo rasti keli komplektai neužpildytų PVM sąskaitų faktūrų su parašais, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) iš medienos pirkimo pardavimo sandorių galėjo turėti tik minimalią naudą. Pagal pateiktus dokumentus įmonė net nepadengė kitos įmonės sąnaudas, todėl mano, kad įmonė turėjo kažką daryti, kad gautų didesnį pelną, šiuo atveju nerodyti pirkimų.
Specialistė Z. Š. parodė, kad ji atliko tyrimą UAB (duomenys neskelbtini). Buvo pateikta daug klausimų, todėl aktas didelis.
Nustatinėjo sandorius tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Dokumentai tarp minėtų bendrovių buvo surašyti, tačiau sandoriai nebuvo įvykę. Buvo atlikta priešpriešinė apklausa, kam pardavė medieną. Specialisto išvados 3 lape nurodytos įmonės, iš kurių G. A. pirko medieną. Specialisto išvados 6 lape parašyta, kad G. A. pirko medieną ir iš fizinių asmenų. Medienos pirkimai buvo, tačiau nebuvo sumokėti visi mokesčiai į biudžetą.
Lentelė sudaryta, iš kurių asmenų pirko medieną ir nurodyta, kad nebuvo sumokėti mokesčiai, t. y. gyventojų pajamų mokesčio G. A. nebuvo sumokėjęs. Specialisto išvados 7 lape nurodyta, kad G. A. pirko medieną iš paties savęs. G. A. pateikė leidimą miškui kirsti ir 155 kubus medienos pirko iš savęs. G. A. daugiau iškirto medienos, nei buvo leista kirsti.
Specialisto išvados 9 lape nurodyta, kad buvo neteisėtai iškirstas miškas, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai. R. V. paaiškino, iš kur vežė medieną.
Atliekant tyrimą buvo suskaičiuoti pirkimai, pardavimai ir buvo nustatyta, kiek UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo mokesčių į biudžetą. Buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko medieną iš veiklos nevykdančių įmonių, šie sandoriai faktiškai neįvyko dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir į biudžetą nebuvo sumokėti mokesčiai. G. A. į pelno mokesčio ataskaitą medienos kirtimą įtraukė į sąnaudas, todėl specialistė paskaičiavo, kad tokių sąnaudų nebuvo.
Tikrino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Įmonės buhalterė vedė apskaitą remiantis pirminiais dokumentais, o ar tie dokumentai buvo teisingi, buhalterė negalėjo pasakyti, nes direktorius jai pristatydavo jau užpildytus dokumentus. Tokiais apgaulingais veiksmais buvo siekiama gauti didesnį pelną ir paslėpti mokesčius. Buvo siekiama naudos sau.
Vežant medieną turi būti išrašyti krovinio važtaraščiai, sąskaitos faktūros. UAB (duomenys neskelbtini) įformino medienos pirkimus iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas ir nustatyta, kad tie sandoriai nebuvo įvykę. Buvo pateiktas paklausimas Mokesčių inspekcijai ir gautas atsakymas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė deklaracijų mokesčių inspekcijai.
Šalies argumentai
G. A. dokumentuose nurodė, kad pirko medieną iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvados 5 lape nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytas sąskaitas faktūras PVM nedeklaravo ir į biudžetą šio mokesčio nesumokėjo, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) padarė valstybei žalą.
Atliekant patikrinimą R. D. teigė, kad iš jo įmonės buvo pavogtos sąskaitos faktūros ir sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė ir 2004 m. vasario mėnesį buvo pateikta VMI informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, o UAB (duomenys neskelbtini) pateikė kovo mėnesio sąskaitas, kad pirko medieną iš UAB (duomenys neskelbtini).
Šiaulių mokesčių inspekcija atliko priešpriešinį patikrinimą su UAB (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvados 5 lape nurodyta, kad 2004 m. spalio 1 d. pagal apyskaitą yra medienos likutis. Važiavo į (duomenys neskelbtini) tikrinti, tačiau jokios medienos ten nerado. Prie išvadų yra pateiktas inventorizacijos aktas, ir komisija minėtą aktą pasirašė.
Tikrinant buvo užklausta Mokesčių inspekcija dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir mokesčių inspekcija nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos nuo vasario mėnesio ir tai jau teiginys, kad buvo fiktyvus sandoris. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį pardavė medieną, nors nuo vasario mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdė.
Pagal tuo metu galiojusį Pelno mokesčio įstatymą buvo nustatytas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Pirkėjas turi mokėti ir, kiek jis moka, turi iš tos sumos 15 procentų sumokėti į biudžetą. Pirkėjas turi mokėti 15 procentų, taip yra nustatyta gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir taikoma medienai iš A klasės pajamų, A klasės pajamos – yra sąrašas, kas priklauso A klasei.
Atliekant tyrimą nebuvo pateiktos rašytinės sutartys tarp pardavėjų ir pirkėjų.
Liudytojas D. L. parodė, kad G. A. nepažįsta, nes nėra jo matęs. Dabar atlieka bausmę už sunkų kūno sužalojimą. Turi 9 klasių išsilavinimą. Liudytojas parodė, kad nepažįstamų žmonių prašymu ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nors jokioje įmonėje faktiškai nedirbo. Tik vieną kartą pasirašė kažkokius dokumentus ir tuo jo darbas užsibaigė, daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo, kokia veikla įmonė užsiėmė, nežino, jam atrodo, kad medienos prekyba. Jokių sandorių nesudarinėjo. Jam žadėjo mokėti atlyginimą, tačiau kelis kartus gavo tik po 200 Lt. Darbą pasiūlė J. K. ir P.. Jie ir paėmė jo pasą ir neatidavė, tiek ir žino.
Vienas vyras buvo iš matymo matytas, tai J. K., o kitas, atrodo, buvo A. P.. Bet tiksliai nežino. Ant sąskaitų faktūrų, kurios yra byloje, parašai ne jo.
2004-01-16 patikrinimo aktas Nr.8-9/15 (t. 1, b. l. 5) liudija apie tai, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad bendrovės pagrindinė veikla – prekyba mediena. Pagrindiniai medienos tiekėjai nuo 2003 m. liepos mėnesio buvo UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) m., ir UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) m.. Prie šių bendrovių pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra pateikta krovinio važtaraščių, leidimų miškui kirsti, nėra duomenų apie medieną pristačiusį transportą, medienos įsigijimo dokumentų.
2004-02-17 kratos protokolas (t, 1 b. l. 31–32) patvirtina, kad kratos G. A. gyvenamojoje vietoje metu, gyvenamojo namo antrame aukšte, šalia miegamojo esančiame kambaryje, sieninėje lentynoje rastos neužpildytos PVM sąskaitos faktūros ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (2 egz.).
2006-12-19 dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 37–71) liudija apie tai, kad PVM sąskaitose
faktūrose, kurių serija (duomenys neskelbtini), o numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kuriose įrašyti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) medienos pardavimus UAB (duomenys neskelbtini), ties įrašu „Direktorius“ parašas ir prierašas „R. D.“ įrašyti ranka.
PVM sąskaitose faktūrose, kurių serija (duomenys neskelbtini), o numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose įrašyti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) medienos pardavimus UAB (duomenys neskelbtini), ties įrašu „Direktorius“ yra asmens parašas ir prierašas „D. L.“.
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvituose, kurių serija (duomenys neskelbtini), o numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties užrašu „R. D.“ yra asmens parašas.
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvituose, kurių serija (duomenys neskelbtini), o numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties užrašu „D. L.“ yra asmens parašas, įrašytas ranka
2007-01-04 dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 72–92) liudija, kad 2004-02-17 kratos metu G. A. gyvenamojoje vietoje paimtose neužpildytose PVM sąskaitose faktūrose ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (3 egz.), ser. (duomenys neskelbtini) (2 egz.), ties rekvizitu „asmenų, atsakingų už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą pareigos, vardai, pavardės, parašai“ yra ranka padėti parašai. Pagal VMI duomenų bazę šios PVM sąskaitos faktūros priklauso UAB (duomenys neskelbtini).
Išanalizavus 2005-05-31 specialisto išvadą Nr. 5-9/20 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 2, b. l. 4–16) galima teigti, kad laikotarpiu nuo 2003-09-02 iki 2003-12-12 UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo fiksuoti medienos pirkimai iš dviejų bendrovių, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo dokumentai neatspindi tokių ūkinių operacijų sekos, aplinkybių ir turinio. Nei UAB (duomenys neskelbtini) nei UAB (duomenys neskelbtini) pagal minimus dokumentus pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 58 str. 1 d. 1 p. nuostatas, į PVM atskaitą įtraukė 71941 Lt, bei pažeisdamas 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. reikalavimus, deklaruojant pelno mokestį už 2003 metus neteisėtai 327362,50 Lt suma padidino leidžiamus atskaitymus, dėl ko bendrovei papildomai priskaičiuota sumokėti 49104 Lt pelno mokesčio.
Išanalizavus 2006-01-09 specialisto išvadą Nr. 3.18-22 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 4, b. l. 93–106) nustatyta, kad 2004 m. vasario–kovo mėnesiais bendrovė įformino 1285 m³ medienos už 203432 Lt, tame skaičiuje 31032 Lt PVM, pirkimus iš veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šie sandoriai neįvyko dokumentuose nurodytomis sąlygomis. UAB(duomenys neskelbtini) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras PVM nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) padarė valstybei 31032 Lt turtinę žalą, iš jų 27522 Lt – vasario mėnesį ir 3510 Lt – kovo mėnesį.
Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu (t 5., b. l. 105–107). parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) miškovežio vairuotoju dirbo nuo 2003-07-28. Medienos vežimams vadovavo bendrovės direktorius G. A.. Jis nurodydavo vietas, kur reikėdavo pasikrauti medieną ir kur ją nuvežti, duodavo krovinio važtaraščius. Apie UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nieko nėra girdėjęs, šių bendrovių rekvizitų į krovinio važtaraščius nėra rašęs, kas tas bendroves atstovauja, nežino
Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 141–142) parodė, kad maždaug 2000 metų kovo ar balandžio mėnesį jo pažįstamas V. R. iš (duomenys neskelbtini) pasiūlė kartu atidaryti bendrovę. V. R. rūpinosi visais bendrovės registracijos formalumais. Taip buvo įsteigta UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovę įregistravo (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau kodėl, nežino. Taip pasiūlė V. R., kuris formaliai buvo įformintas bendrovės vyr. finansininku, o jis – direktoriumi. Daugiau darbuotojų nebuvo. Pradžioje turėjo ofisą (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo nuomojamos. Neoficialiai pasamdė buhalterę, kurią susirado pagal skelbimą. Ji suvesdavo apskaitą, teikdavo reikalingas deklaracijas. Jos paslaugomis naudojosi iki 2003 m. gegužės mėnesio. Jai buvo mokamas 200 Lt mėnesinis atlyginimas. Bendrovės prekybine veikla užsiiminėjo V. R., o jis išrašinėjo apskaitos dokumentus. Bendrovės apskaitos dokumentus laikė savo mamos bute, (duomenys neskelbtini) , kur ir pats gyveno. 2003 m. gegužės mėnesį šis butas buvo apvogtas. Vagystės metu dingo ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, o tarp jų ir daug tuščių apskaitos dokumentų blankų. Mama kreipėsi į policiją tačiau apie dokumentų dingimą nepranešė. To nepadarė ir jis, nes bijojo atsakomybės už dokumentų praradimą. Po 2003 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nebevykdė. Su UAB (duomenys neskelbtini) jokių sandorių UAB (duomenys neskelbtini) nėra turėjęs. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose IJAB (duomenys neskelbtini) vardu yra ne jo parašai.
Iš VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija" pateiktos medžiagos (t. 6., b. l. 11–16) matyti, kad 2004 m. spalio 26 d. buvo nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 21, 17 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., buvo nukirtos 27 eglės ir 66 pušys, kurių bendras tūris 96,467 m , vertė 7939,28 Lt
Iš 2004-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 6, b. l. 21–25) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, miško (duomenys neskelbtini) kvartalo 21,17 sklypuose, kur rasti iškirsti medžiai. Ties kirtaviete rasti automobilio, traktoriaus ratų protektoriaus pėdsakai. Taip pat pėdsakai, panašūs į medvežės priekabos ratų pėdsakus. Vieno galbūt medvežės priekabos rato protektoriaus rašto pėdsakas yra skirtingos krypties.
Įrodymų vertinimas ir padarytų veikų juridinė kvalifikacija pagal baudžiamąjį įstatymą.
Teismo ištirtų ir aprašytų bylos duomenų detali ir išsami analizė pagrįstai teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku ir generaliniu direktoriumi, akcinės bendrovės vardu laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 dienos iki 2004 m. kovo 6 dienos iš bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų įgijęs medieną – apvalius rastus, siekdamas apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei sumokėti 152077 Lt mokesčių, iš jų 102973 Lt PVM ir 49104 Lt pelno mokesčio, įtraukti į bendrovės apskaitą vyr. finansininkei V. B. pateikė nenustatytų asmenų suklastotas PVM sąskaitas faktūras (bendra suma) apie 5376,55 m³ medienos iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirkimą už 675045,53 Lt su priskaičiuotu 102973 Lt PVM.
Vyr. finansininkei įtraukus šiuos netikrus duomenis į UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, buvo pažeisti 2002 m. kovo 5 dienos Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes tokių duomenų įtraukimą į PVM ataskaitą draudžia įstatymas, o deklaruojant bendrovės mokėtiną PVM už 2003 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir už 2004 m. vasario bei kovo mėnesius, buvo pažeisti 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes deklaruojant pelno mokestį už 2003 metus buvo neteisėtai 327362,50 Lt suma padidinti leidžiami atskaitymai. Tokiu būdu neteisėtai, panaudojant apgaulę kaltinamasis G. A. išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei sumokėti 152077 Lt mokesčių.
Tokia išvada darytina ištyrus byloje surinktus ir teismo proceso metu patikrintus įrodymus. Bylos duomenimis, liudytojų parodymais nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai, anot kaltinamojo, vyko sandoriai, nevykdė jokios veiklos ir jokių sandorių nesudarinėjo. Tai patvirtino ne tik finansinės veiklos dokumentai ir specialistų išvados, bet ir šių bendrovių atsakingi darbuotojai, kurie apskritai neigė bet kokias sutartis dėl medienos pardavimo UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pas kaltinamąjį namuose kratos metu buvo rastos neužpildytos PVM sąskaitos faktūros, išduotos UAB (duomenys neskelbtini), su vadovo parašais. Ši aplinkybė yra svarbi ir reikšminga pareikštam kaltinimui pagrįsti.
Byloje esančios specialistų išvados ir specialisčių S. Ž. ir Z. Š. apklausos visiškai patvirtina kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus bei teismo nustatytas kitais įrodymais faktines veikos padarymo aplinkybes. Nors kaltinamasis G. A. neigdamas savo kaltę nurodo, kad jis tikrai pirko medieną iš nurodytų bendrovių, tačiau jo tokį paaiškinimą paneigia šiame nuosprendyje aprašyti įrodymai apie tai, kad minimos bendrovės jokios ūkinės veiklos nurodytu laikotarpiu nevykdė, kad jokių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, medienos niekam nepardavė. Išvadose išsamiai atskleistas mechanizmas, kuriuo pasinaudojant buvo apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės valstybei, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies požymius.
Šioje byloje nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 p, ir 182 straipsnio 2 dalimi kaltinamas ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), kuris pagal registracijos dokumentus yra savarankiška ribotos turtinės atsakomybės akcinio kapitalo įmonė, kuriai vadovauja generalinis direktorius. Įstatymo leidėjas nustatė, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.
Teisiamojo posėdžio metu juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Ričardas Ralys, nesutikdamas su juridiniam asmeniui pateiktais kaltinimais iš esmės ir su teisės aktais, reglamentuojančiais šiame kaltinimų kontekste pareikštus juridiniam asmeniui kaltinimus, bei abejodamas jų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei apeliuodamas į tai, kad panašaus pobūdžio bylose teismai jau yra kreipęsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, paprašė bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 5 dalis. Teismas nutartimi prisijungė prie pareikštų prašymų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarimu pripažino, kad juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nustatančios teisės normos, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3, dalys, kai už juridinio asmens vadovo padarytas nusikalstamas veikas juridinio asmens vardu ir naudai atsako ir juridinis asmuo Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės direktorius ir pagrindinis akcininkas, bendrovėje valdantis 79 procentus akcijų G. A., nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrovės vardu ir bendrovės naudai, siekdamas apgaulės būdu išvengti didelės turtinės prievolės valstybės naudai. Nustatyta nusikaltimu padaryta didelė turtinė žala, kurią sudaro 152077 Lt nesumokėtų mokesčių valstybei, išvengiant jų mokėjimo apgaule. Už šią veiką Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) yra kaltas ir turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, dalis ir 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį.
Bylos duomenimis, t. y. liudytojų A. V., D. L., J. S., R. D. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 6, b. l. 11–16,), iš dalies kaltinamojo parodymų visetu, taip pat (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pateiktais dokumentais nustatyta, kad G. A. kartu su A. V. neteisėtai iškirto ir pagrobė VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ priklausančios medienos – 27,135 m³ eglės ir 44,682 m³ pušies rastų, iš viso 71,817 m³ 5834,07 Lt vertės, bei pasikėsino pagrobti 24,65 m³ 2105,21 Lt vertės medienos, kurią iškirto, tačiau nespėjo išvežti.
Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, jo kaltė įrodyta bylos dokumentais, liudytojų parodymais, iš dalies paties kaltinamojo prieštaringais parodymais. Jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta 2004 m. spalio mėnesį (tikslesnis laikas nenustatytas).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje konstatuojama, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Veika, kurios padarymu kaltinamas G. A. padaryta 2004 m. spalio mėnesį. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas už šios veikos padarymą suėjo 2009 m. spalio mėnesį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, baudžiamoji byla G. A. dėl šios veikos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalis) nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
G. A. buvo kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį, kaltinime konstatuojant, kad jis, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, siekdamas jį legalizuoti, atliko su tuo turtu pirkimo pardavimo sandorius, t. y. turtą pardavė pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrove ir gaudamas pinigus už pagrobtą turtą faktiškai jį legalizavo.
Vertinant kaltininko atliktus veiksmus realizuojant pagrobtą turtą, akivaizdu, kad jo tikslas ir pagrobiant medieną ir ją realizuojant buvo turtinė nauda sau. Tokia veika galėtų būti kvalifikuojama kaip vogto turto realizavimas, jeigu jį realizuotų asmuo, nedalyvavęs jo grobime. Taigi, turtas – pagrobta mediena – buvo parduotas tretiesiems asmenims jį pagrobusio asmens tam, kad gautų realius pinigus už jį, t. y. kaltininko tyčia buvo nukreipta ne legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą (pagrobtą) turtą, bet tokį turtą realizuoti, tokiu būdu gaunant realią turtinę naudą pinigine išraiška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnis reikalauja kaltininko tyčios, kuri būtų nukreipta būtent į tokio turto ar pinigų legalizavimą, t. y įstatymo leidėjas šiam baudžiamojo kodekso straipsniui suteikė visai kitokią prasmę, suformuluotas kitokį jo turinį ir kitokią jo paskirtį. Gi šiuo atveju pasikartojant galima teigti, kad kaltininko tyčios turinys buvo visai kitoks, paprasčiausias pagrobto turto pardavimas, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje numatytų šiai nusikalstamai veikai būdingų požymių, todėl dėl šio pareikšto kaltinimo priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Bausmės skyrimas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę (jau yra teistas už svetimo turto – miško medienos – grobimą, t. y. labai panašaus pobūdžio nusikaltimus), tačiau šiuo metu dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, išlaiko šeimą, nusikalstama veika padaryta seniai daugiau nei prieš penkerius metus, per šį laiką kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, ir nors neatlygino padarytos žalos, jam skirtina bausmė, artimesnė bausmės už šią nusikalstamą veiką minimumui. Tokios bausmės parinkimą iš esmės sąlygoja bausmės tikslai, kuriais turi būti siekiama ne tik nubausti kaltą nusikaltimo padarymu asmenį, bet siekti jį perauklėti ir užtikrinti kuo greitesnį žalos atlyginimą. Tokia galimybė aiškiai padidėja, kaltininkui galint dirbti ir realiai atlyginti žalą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, todėl jo izoliavimas nuo visuomenės ilgam terminui nebūtų proporcingas padarytai baudžiamajai veikai ir siekiamiems bausmės tikslams, nes jis tiesiogiai visuomenės saugumui pavojaus nekelia.
Civilinis ieškinys.
Civiliniu ieškovu dėl 102973 Lt sumos šioje byloje pripažinta Telšių apskr. VMI. Ieškinys tenkintinas iš pripažįstamų kaltais nusikalstama veika, kuria buvo padaryta turtinė žala valstybei, asmenų solidariai. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų G. A. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) kaltais veiksmais buvo padaryta didelės turtinės žalos valstybei – išvengta piniginės prievolės mokesčių valstybei pavidalu: 152077 Lt, iš jų 102973 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 49104 Lt pelno mokesčio. Šios sumos nustatytos apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, todėl priteistinos iš nuteistųjų valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas).
VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (už didelės vertės turtinės prievolės apgaule – 152077 Lt mokesčių valstybei išvengimą) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę (2) dvejiems metams.
Bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Dėl kaltinamajam G. A. pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje jį išteisinti nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.
Baudžiamąją bylą G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ( BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis)
Juridinį asmenį – UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, p., 182 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) likviduoti, įpareigojant juridinį asmenį per vienerius metus nutraukti visą ūkinę – komercinę veiklą.
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš pripažintų kaltais nusikalstama veika, kuria buvo padaryta turtinė žala valstybei asmenų G. A. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) kaltais veiksmais padarytą turtinę žalą valstybei – 152077 Lt, iš jų 102973 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 49104 Lt pelno mokesčio. Šias sumas priteisti iš nuteistųjų asmenų valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas).
VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.