Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (t.2, b.l.179-182) pareiškėjo UAB „Alkor“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir klausimą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą dėl priverstinės hipotekos registravimo dėl šių motyvų:

1) pareiškėjas neginčija fakto, kad prašomi įkeisti objektai yra jau įkeisti pirminiam kreditoriui AB Swedbank, tai buvo žinoma ir nurodyta, sudarant statybos rangos sutartis. Tačiau pažymėtina, jog AB Swedbank buvo žinoma apie sudarytas rangos sutartis ir tai, jog už atliktus statybos rangos darbus ateityje pareiga atsiskaityti su pareiškėju kils daiktų savininkui ir skolininkui UAB „Eurokortas";

2) teismas priverstinę hipoteką aiškino paviršutiniškai ir formaliai, neatsižvelgė į teisminę praktiką, ko pasėkoje buvo pažeisti pareiškėjo interesai. LAT nurodo, kad hipoteka - tai įkeičiamo daikto savininkui atsirandanti tam tikra papildoma civilinė prievolė pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą ji užtikrina, atžvilgiu (LAT 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2000; LAT 2002-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002). Priverstinės hipotekos lakštas - tai vienašalis civilinis teisinis sandoris, bylos atveju - tai pareiškėjo vienašališkai atliktas veiksmas, kuriuo buvo siekiama sukurti jam tam tikras papildomas civilines teises į skolininkui priklausantį daiktą ir tam tikras skolininko papildomas civilines pareigas pareiškėjui kaip kreditoriui. Pagal CK 4.185 str. papildomos kreditoriaus civilinės teisės ir pareigos priverstinės hipotekos atveju, nustatytu CK 4.177 str., gali atsirasti kreditoriui surašius priverstinės hipotekos lakštą. Šiuo atveju hipoteka įsigalioja ir tam tikros papildomos civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti tik nuo hipotekos įregistravimo Hipotekos registre momento, kai viešajame registre įrašomi atitinkami įrašai (CK 4.187 str.). Taigi papildomos civilinės teisės ir pareigos tiek priverstinės, tiek ir sutartinės hipotekos atveju pagal įstatymą neatsiranda ir negali atsirasti nuo sandorio sudarymo momento. Tačiau naujų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo momentas nebūtinai turi sutapti su atitinkamo sandorio sudarymo (surašymo ir pasirašymo), t. y. atitinkamo veiksmo atlikimo, momentu. Hipotekos teisėjas, atlikęs teisinį tyrimą, iš esmės tik įregistruoja hipotekos sandorį (ar teismo sprendimą, kai priverstinė hipoteką nustatytina pagal teismo sprendimą), jį paviešindamas, t. y. atlieka registratoriaus funkciją, jeigu tam yra pakankamas teisinis pagrindas (CPK 551 str. ir 552 str.), tačiau pats nesudaro hipotekos sandorio. Priverstinė hipoteka nuo sutartinės skiriasi tuo, kad nustatoma be įkeičiamo daikto savininko valios. Sutartinės hipotekos ir priverstinės hipotekos CK 4.177 str. pagrindu nustatymo atvejais Hipotekos skyriui turi būti pateikiamas priverstinės hipotekos lakštas. Priverstinės hipotekos pagal CK 4.177 str. atveju priverstinės hipotekos lakštą pasirašo tik kreditorius (CK 4.185 str. 2 d.). LAT yra pažymėjęs, kad sutartinis įkeitimas - tai sandorio (įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo ar įkeitimo sutarties) pagrindu atsiradęs prievolės užtikrinimo būdas (LAT 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2006). Šioje byloje AB Swedbank ir skolininkas UAB „Eurokortas" susitarė dėl sutartinės hipotekos įregistravimo, toks banko ir skolininko susitarimas yra vertinamas kaip dvišalis sandoris, kuris buvo sudarytas, siekiant sukurti tam tikras teises AB Swedbank ir pareigas UAB „Eurokortas";

3) teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pagal LAT formuluojamą praktiką CK 4.170 str. 3 d. ir 4.193 str. 2 d. sisteminis aiškinimas leidžia konstatuoti, jog daiktas gali būti įkeistas kelis kartus, siekiant užtikrinti skirtingus kreditoriaus reikalavimus, nes paskesnis hipotekos kreditoriaus reikalavimas tenkinamas pagal prašymo įregistruoti hipoteką laiką (LAT 2002-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2002). Šioje byloje patenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, pirminio hipotekos kreditoriaus AB Swedbank interesai nebūtų pažeisti, kadangi susiklosčius tam tikrai situacijai ir pareiškus reikalavimus skolininkui UAB „Eurokortas", būtų tenkinami pirminio hipotekos kreditoriaus AB Swedbank turtiniai interesai. Be to, pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo, kartu su pareiškimu pateikė patikslintus priverstinės hipotekos registravimo lakštus ir išskyrė prašomą įkeisti daiktą į 4 (keturis) butus ir 3 (tris) parkingo vietas, tuo tarpu pradinio hipotekos kreditoriaus AB Swedbank naudai yra įregistruota sutartinė hipoteka visam pastatui, kuriame yra ir pareiškėjo prašomi įkeisti butai kartu su parkingu.