- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-1813-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-12 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.
Bausmės pradžia – 2008-03-14, bausmės pabaiga – 2019-03-14. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-08-06).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-08-07 nutarimu Nr. 95-351 nutarta E. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam neatlikus 3 metų 7 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė todėl, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūlė teismui nuteistajam skirti intensyvią priežiūrą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis tris kartus buvo baustas už padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Paskutinį kartą jis padarė pažeidimą jau po Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio, medžiagą perdavus teismui – 2015-08-18 jam paskirta drausminė nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje, taigi šiuo metu nuteistasis turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą. Teismas sprendė, kad E. B. neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, kaip numatyta jo socialinės reabilitacijos plane. Tai rodo, kad nuteistasis E. B. neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų ir todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Be to, jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė. 2009-03-27 nuteistasis buvo įtrauktas į nuteistųjų, kurie vadovaujasi kriminalinės subkultūros tradicijomis, programą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad šiuo metu taikyti šiam nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-351, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas ir neobjektyvus, kadangi jis šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, anksčiau neteistas. Bausmės atlikimo metu jis du kartus baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, stropų mokslą ir darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo penkis kartus skatintas. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti ir dirbo, taip pat įgijo specialybių. Bendrauja su šeima, turi sunkiai sergančią mamą, kuriai reikalinga jo pagalba, žmoną, vaikų, su kuriais palaiko tvirtus socialinius ryšius. Nereiškia jokių diskriminacinių nuostatų, nori būti visuomenės dalimi, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti jam naudinga. Po paleidimo iš pataisos įstaigos turi kur gyventi, yra gautas teigiamas atsakymas dėl intensyvios priežiūros taikymo šiuo adresu, taip pat planuoja dėl darbo kreiptis į darbo biržą ir ieškoti jo savarankiškai. Teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą dengia. Per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Teismo šališkumą ir neobjektyvumą priimant jam nepalankų sprendimą parodo tai, kad teismas vadovavosi tais teiginiais, kurie negali būti keliami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Įgyvendinant pakeisto LR BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame LR BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad LR BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (LR BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo E. B. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek LR BVK, tiek ir LR BPK nuostatas.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. B. priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų, tačiau balų skaičius nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje nepakito, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertina ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadą, pažymas dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto ir visuomeniniuose renginiuose, pataisos įstaigoje dirbo, mokėsi, buvo penkis kartus skatintas, tačiau buvo tris kartus baustas, o paskutinį kartą jis padarė pažeidimą jau po Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio, medžiagą perdavus teismui – 2015-08-18 jam paskirta drausminė nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje, taigi šiuo metu nuteistasis turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą, be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys (pataisos namuose naudojo smurtą), taigi akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog E. B. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. B. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo E. B. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo E. B. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.