Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1096/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-24
Bylos Nr.
1-515-1096/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22309-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
R. K., E. B.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1096/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22309-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 24 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,

sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, Laimai Avižienytei, vertėjaujant Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant prokurorei Silvai Pociūtei,

kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiesiems R. K., E. B.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis arešto bausmę, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - 1 metų elgesio apribojimo;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis R. K.) - 8 mėnesių laisvės apribojimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė - 90 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., automobilio „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (1 810 Eur) išieškojimą; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. G. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę;

2020 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, susitaikius su nukentėjusiuoju R. K.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, 2025 m. birželio 25 d., apie 21.00 val., gyvenamojo daugiabučio namo bute, miegamajame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – patėvį R. K., t. y. patėviui gulint lovoje, nenustatytu būdu sudavė į R. K. nugaros sritį, po ko, tęsiantis konfliktui, daugiabučio namo laiptinėje vieną kartą koja sudavė į R. K. kairiąją blauzdą ir nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir koja į įvairias R. K. kūno vietas, o būtent: į kairįjį šoną ir galvos sritį, pataikydamas į dešinę ausį ir lūpą, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą ir padarydamas sumušimą kairės krūtinės ląstos pusėje ir kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas visumoje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. G., nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, rankos kumščiu sudavė savo broliui E. B. nenustatytą kiekį smūgių į veidą, o jam pakritus ant grindų, spardė jį kojomis, taip padarydamas jam žaizdą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžį, kas visumoje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis R. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad kalbėjo su broliu, su patėviu ir viską išsiaiškino. Su broliu E. B. buvo išgėrę alkoholio. Nemažai buvo išgėrę. Gėrė Šeimyniškių g., esančiame bute, kur gyvena brolis E. B.. Susipyko ir susimušė. Nesuprato net pats kaip pradėjo muštis. Žodis po žodžio įvyko konfliktas, šis pastūmė jį ir susimušė. E. B. yra vyresnis už jį, bendrauja jie gerai. Dėl šio įvykio su broliu viską išsiaiškino. Jis sumušė brolį, sudavė smūgį, nepamena, į kurią vietą sudavė smūgį, gal vieną ar du kartus spyrė broliui į koją. Į nosį netyčia sudavė, norėjo į krūtinę suduoti, bet brolis gal pasilenkė, negalėjo sustabdyti. Jis kvietė pagalbą, nes broliui labai bėgo kraujas iš nosies. Nežino, ar brolis buvo praradęs sąmonę. Iškvietęs pagalbą, išsigando ir išėjo iš buto. Labai gailisi dėl įvykio. Prieš šį įvykį nėra smurtavęs prieš brolį. Po įvykio buvo gėda broliui į akis žiūrėti, sąžinė graužė. Jis nežino ar broliui po įvykio operavo nosį.

Dėl kito įvykio paaiškina, kad galėjo įvykis įvykti kaltinime nurodytu laiku. Su patėviu taip pat įvyko. Buvo pavartojęs alkoholio, grįžo namo. Tai vyko viskas Turgelių kaime, gyvena kartu su šeima. Kiek įmanoma prisideda prie bendro ūkio. Santykiai su patėviu puikūs, palaiko ryšį. Patėvis prieš jį nesmurtauja. Viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu stengiasi nevartoti alkoholio. Nedalyvauja specialiose programose. Paaiškina, kad patėvis gulėjo lovoje, sudavė šiam į nugarą, tikslių visų aplinkybių nepamena. Negalėjo kitas kažkas asmuo suduoti patėviui smūgius. Labai gailisi dėl padaryto.

Pažymi, kad buvo iš ankstesnių dienų porą dienų gėręs alkoholį, nes buvo susipykęs su mergina. Visas stresas susidėjo ir išėjo tokią situacija. Buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pradėjo nesilaikyti probacijos sąlygų. Nevyko į probaciją, neskambino ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nurodo, kad neturi priklausomybės alkoholiui, gali pats sustoti vartoti alkoholį. Susitaikė su nukentėjusiaisiais. Papildomai pažymi, kad pamena, kad pradžioje patėviui trenkė į nugarą, vėliau kaip plėvelė užėjo, dar pamena, kad išbėgo į koridorių ir nepamena kas toliau vyko. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kalbėjo apie šiuos įvykius su nukentėjusiaisiais, padarė išvadas. Patėvis nesiskundė, nerodė kūno vietų į kur jis jam pataikė suduodamas smūgius (2 t., b. l. 77-78).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, nukentėjusiajam ir jo atstovei bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl 2025 m. birželio 25 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymus patėvio R. K. sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 26 d. įtariamuoju apklaustas R. G. parodė, kad iš dalies sutinka, gailisi dėl to, kas įvyko. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su motina D. K. ir patėviu R. K., patėviui priklausančiame bute. Vakar, t. y. 2025 m. birželio 25 d., ryte atsikėlė, pavalgė ir apie 10.00 val. išėjo iš namų. Susitiko su savo pažįstamu, su kuriuo išgėrė alkoholį - viskį ir galimai apie 19.30 val. grįžo namo (tiksliai valandos nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį), matė, kad namuose yra mama, o ar patėvis R. K. buvo namuose, jis nežino, nematė pastarojo. Jis iš karto nuėjo į virtuvę, pasidarė sau arbatos, atsinešė kompiuterį, užsidėjo ausines ir pradėjo žaisti kompiuterinį žaidimą. Galimai apie 21.00 val. prie jo priėjo patėvis R. K., kuris pradėjo sakyti „Ir vėl tu čia?“, jis nekreipė į R. K. dėmesio ir iš karto pajuto smūgius į kairį šoną, jis suprato, kad R. K. kažkokiu daiktu sudavė jam du kartus į kairįjį šoną, jis iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą, kuri vertintų 8 balais 10 balų skalėje, nes jam skauda iki šiol. Su kuo jam sudavė R. K., jis nematė, nes po smūgių jis iš karto atsisuko į R. K., tačiau nieko jo rankose nepamatė. Po suduotų smūgių jis iš karto atsistojo, pasakė R. K. „Ką tu darai?“ ir dešinės rankos delnu sudavė R. K. į kaktą. R. K. matyt labai įsižeidė, nes iš karto per. K. toliau konfliktuos su juo, varys jį iš namų, o jis nenorėdamas, kad toliau tęstųsi konfliktas, norėjo tiesiog išeiti iš namų, pabūti kažkur, kol R. K. nusiramins. Jam išėjus iš buto, daugiabučio namo lauke, šalia daugiabučio, prie krūmų pamatė stovintį R. K., kuris kažką dar sakė jo atžvilgiu, jis nekreipė į jį dėmesio ir net neklausė, ką šis sako. Jis nusprendė susistabdyti automobilį ir važiuoti pas savo merginą, kuri gyvena šalia Rudaminos, todėl jis ėjo Vilniaus gatve link Rudaminos miesto pusės. Jam einant pagrindine gatve, pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kuris privažiavo prie jo, ir policijos pareigūnai paklausė jo vardo ir pavardės, ir pasakė, kad jis atsisėstų į tarnybinį automobilį, nes reikės grįžti namo. Jis sutiko ir iš karto suprato, kad patėvis R. K. iškvietė pareigūnus. Patėvis R. K. labai dažnai kviečia policijos pareigūnus dėl įvairių menkniekių. Kai atvyko su pareigūnais prie jų daugiabučio namo, po kažkurio laiko prie jo priėjo medicinos darbuotojai, kurie apžiūrėjo jo šoną. Tuomet policijos pareigūnai paklausė jo dėl įvykusios situacijos, jis viską paaiškino, po ko policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis pripūtė 1.83 promilių. Jis tikrai nemušė R. K. miegančio, taip pat nebuvo tarp jų jokio konflikto daugiabučio namo laiptinėje, jis taip pat nesmūgiavo pastarajam su koja ir nemušė į įvairias kūno vietas rankomis, visa tai R. K. išsigalvojo, tik nežino kam. Jis sudavė tik vieną kartą dešinės rankos delnu R. K. į kaktą, daugiau jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Tuomet policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis bus uždarytas į areštinę. Taip pat policijos pareigūnai pasakė, kad ir R. K. atžvilgiu pradės ikiteisminį tyrimą, nes pastarasis jam irgi sudavė du kartus į kairįjį šoną, nors jis pastarajam pretenzijų dėl šito neturi. Jam buvo išduota užduotis kreiptis į teismo medicinos ekspertus, jis tikrai nesikreips ir į medikus nesikreips (1 t., b. l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 2 d. įtariamuoju apklaustas R. G. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, susijusios su jo patėviu R. K., jis nieko parodyti neturi, prašo vadovautis anksčiau jo duotais parodymais. Patėvio R. K. jis atsiprašė (1 t., b. l. 158-161).

Iš 2025 m. birželio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo užfiksuota, kad apklaustas liudytoju nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2025 m. birželio 25 d., apie 16.40 val., jis sugrįžo namo po darbo. Namuose buvo jo žmona D. K., kartu bute buvo ir jo posūnis R. G.. Sugrįžus namo jis pavalgė, persirengė bei nuėjo jau ruoštis miegot. Kai sugrįžo iš darbo su posūniu jokio žodinio konflikto nebuvo. Atsigulęs į lovą bei jau besiruošiant eit miegot, išgirdo, kaip į miegamojo kambarį kažkas užėjo. Nematė, kas užėjo, kadangi buvo nugara nusisukęs link įėjimo durų. Po to, kai išgirdo, kad į kambarį kažkas užėjo, gulint lovoje pajuto smūgius į nugaros sritį. Kiek kartų jam buvo suduota į nugaros sritį, šiuo metu pasakyti negali. Jis greitai atsistojo ir pamatė, kad fiziškai prieš jį smurtauja jo posūnis R. G.. Atsistojus ir būnant kambaryje, posūnis ir toliau rankų kumščiais smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Norėdamas išvengti konflikto, jis pabėgo iš buto, bet posūnis pradėjo bėgti iš paskos ir prie daugiabučio namo laiptinės pastarasis ir vėl pradėjo jį mušti, o būtent: iš kojos vieną kartą sudavė jam į kairę koją ir nenustatytą smūgių kiekį rankomis ir kojomis sudavė jam į įvairias kūno vietas, tai yra kairį šoną, veidą ir galvos sritį. Posūniui mušant jį prie daugiabučio namo laiptinės, į lauką išėjo kaimynas V. M.. Kaimynas pamatęs, kad posūnis jį muša, pradėjo ant pastarojo šaukti, po ko posūnis nusiramino ir nuėjo į vasarinę virtuvėlę, kuri yra šalia daugiabučio namo, o jis su kaimynu nuėjo prie pastarojo garažo ir paskambino į policiją bei pradėjo laukti pareigūnų. Būnant prie kaimyno garažo, jis dar kartą paskambino bendruoju pagalbos cento numeriu 112 ir iškvietė medikus, kadangi pajuto skausmą kairiajame šone. Jam būnant prie garažo ir laukiant pareigūnų, pamatė, kad posūnis sugrįžo į butą ir už poros minučių išėjo atgal ir nuėjo link Bažnyčios pusės. Jis nuėjo iš paskos ir pamatė, kad pastarasis nuėjo Vilniaus gatve link Rudaminos miesto pusės. Paėmęs telefoną, dar kartą paskambino bendruoju pagalbos cento numeriu 112 ir pranešė pareigūnams, kaip posūnis buvo apsirengęs. Posūnis jau ne pirmą kartą fiziškai smurtauja prieš jį, taip pat pastarasis yra prižiūrimas probacijos tarnybų (1 t., b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 26 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute, kartu su juo gyvena jo žmona D. K. ir D. sūnus (jo posūnis) R. G.. Vakar, būtent – 2025 m. birželio 25 d. ryte, 05.20 val. jis autobusu išvyko į darbą, į Rudaminos miestelį, į Vilniaus paukštyną. Tą pačią dieną, 16.40 val., autobusu grįžo namo, tuo metu namuose buvo žmona D. K., kuri siuvo užuolaidas, ir R. G., kuris sėdėjo virtuvėje, užsidėjęs ausines, žaidė kompiuterinius žaidimus. Jis persirengė ir žmonos paprašė pagaminti pavaldyti, žmona pagamino vakarienę, jis pavalgė ir nuėjo ruoštis miegoti. Jokių konfliktų tarp jo ir posūnio R. G. nebuvo. Atsigulęs į lovą bei jau besiruošiant eiti miegot, išgirdo, kaip į miegamojo kambarį kažkas užėjo, nematė, kas užėjo, kadangi buvo nugarą nusisukęs link įėjimo durų. Po to kai išgirdo, kad į kambarį kažkas užėjo. Gulint lovoje pajuto smūgius į nugaros sritį, kiek kartų jam buvo suduota į nugaros sritį - tiksliai pasakyti negali, bet tikrai ne mažiau 5 kartų. Jis mano, kad jam smūgiavo koja, kadangi smūgiai buvo stiprūs, kuriuos jis vertintų 5 balais 10 balų skalėje. Po suduotų jam smūgių, jis greitai atsikėlė iš lovos ir pamatė, kad fiziškai prieš jį smurtavo jo posūnis R. G.. Jis R. G. nieko nesakydamas išėjo iš miegamojo kambario ir greitai išbėgo iš namų, norėdamas išvengti konflikto su R. G.. R. G. pradėjo bėgti jam iš paskos ir jų daugiabučio namo laiptinėje pastarasis jį pasivijo ir vėl pradėjo jį mušti, o būtent iš kojos (kuria koja, jis neįsidėmėjo) vieną kartą sudavė jam į kairę koją, po ko su koja sudavė jam į kairįjį šoną (su kuria koja smūgiavo, nematė), taip pat R. G. nenustatytą smūgių kiekį rankomis sudavė jam į galvos sritį, pataikydamas į dešinę ausį, į veidą, į lūpą. Į galvos sritį jam buvo suduota ne mažiau 3 kartų. Visus smūgius vertintų 7 balais. Posūniui R. G. mušant jį daugiabučio namo laiptinėje į lauką išėjo kaimynas V. M.. Kaimynas pamatęs, kad posūnis jį muša, pradėjo ant pastarojo šaukti, po ko posūnis nusiramino ir nuėjo į vasarinę virtuvėlę, kuri yra šalia daugiabučio namo, o jis su kaimynu V. M. nuėjo prie jo garažo ir paskambino į policiją, bei pradėjo laukti atvykstančių pareigūnų. Būnant prie kaimyno garažo, jis dar kartą paskambino bendruoju pagalbos cento numeriu 112 ir iškvietė medikus, kadangi pajuto skausmą kairiame šone. Jam būnant prie garažo ir laukiant pareigūnų, pamatė, kad posūnis R. G. sugrįžo į butą ir už poros minučių išėjo atgal ir nuėjo link Bažnyčios pusės. Jis nuėjo iš paskos ir pamatė, kad pastarasis nuėjo Vilniaus gatve link Rudaminos miesto pusės. Paėmęs telefoną dar kartą paskambino bendruoju pagalbos cento numeriu 112 ir pranešė pareigūnams, kaip posūnis buvo apsirengęs. Jis matė, kaip prie jų daugiabučio namo atvažiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris apsisuko, išvažiavo ir netrukus vėl atvažiavo jau su R. G.. Policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją. Pareigūnai jį apsiklausė, surašė visus protokolus, patikrino jo blaivumą, jis buvo visiškai blaivus. Jis matė, kad R. G. tikrai buvo išgėręs, nes kai pastarasis išgeria, visada konfliktuoja. Jis nežino, kur ir kada šis gėrė, bet akivaizdžiai matėsi, kad yra girtas. Netrukus atvyko medikai, kurie jį apžiūrėjo, suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą. Daugiau į medikus jis nesiruošė kreiptis. Jam buvo išduota užduotis kreiptis į teismo medicinos ekspertus, tačiau jis į juos nesikreips. Jo žmona D. K. tikrai negalėjo matyti šito konflikto tarp jo ir R. G., kadangi konfliktas vyko miegamajame kambaryje, po ko daugiabučio namo laiptinėje, o žmona visą laiką buvo virtuvėje. Posūnis jau ne pirmą kartą fiziškai smurtauja prieš jį, taip pat jis yra prižiūrimas probacijos tarnybų. Policijos pareigūnai paaiškino jam, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi R. G. pasakė, kad jis sudavė pastarajam du kartus į kairįjį šoną, nors to tikrai nebuvo, taip pat pareigūnai pasakė, kad jis bus uždarytas į areštinę. Taip pat policijos pareigūnai pasakė, kad R. G. atžvilgiu irgi bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šis bus uždarytas į areštinę. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, jis jo tikrai nereikš. Jis norėtų, kad R. G. būtų iškeldintas iš jo namų, kadangi pastarasis pastoviai konfliktuoja (1 t., b. l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 20 d. liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad R. K. ir R. G. pažįsta, jie yra jo kaimynai. Dėl įvykio, kurio yra apklausiamas, gali pasakyti, kad jis nieko tiksliai nematė. 2025 m. birželio mėn. pabaigoje, vakaro metu buvo lauke, prie savo garažo. R. K. ir R. G. dažnai konfliktuoja, tai nieko negali apie tai parodyti, girdėjo žodinį konfliktą. Kaip apie kaimynus nieko blogo pasakyti negali (1 t., b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 21 d. liudytoja apklausta D. K. parodė, kad jai yra išaiškintos jos teisės ir ji nori pasinaudoti savo teise neduoti parodymų prieš savo sunų R. G. (1 t., b. l. 78-79).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2025 m. birželio 25 d., 20.52 val., pranešėjas R. K. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, jog namuose sūnėnas puola muštis, GMP nereikalinga, mažamečių nėra. 2025 m. birželio 25 d., 21.09 val., pranešėjas vėl paskambino ir pranešė, kad jam (duomenys neskelbtini) m., pilvo skausmas, sūnėnas trenkė į saulės rezginį. 2025 m. birželio 25 d., 21.15 val., pranešėjas vėl paskambino ir pranešė, kad sūnėnas pasišalino, eina link Vilniaus, su savimi turi kuprinę su NIKE simboliais. Patruliams atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2025 m. birželio 25 d., apie 21.00 val., gyvenamojo daugiabučio namo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), būnant blaiviam miegamajam kambaryje ir gulint lovoje, jo posūnis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis) pradėjo fiziškai prieš jį smurtauti, o būtent: pranešėjui gulint lovoje posūnis pradėjo smūgiuoti jam į nugaros sritį, kiek kartų posūnis pranešėjui sudavė į nugaros sritį - šiuo metu pasakyti negali. Vėliau dar posūnis fiziškai smurtavo prieš jį prie daugiabučio namo laiptinės, o būtent: iš kojos vieną kartą sudavė jam į kairę koją ir nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tai yra į kairį šoną, veidą ir galvos sritį. Dėl tokių posūnio padarytų veiksmų pranešėjas patyrė fizinį skausmą. Atvykus į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos darbuotojams Nr. 0806, pranešėjui buvo suteikta pagalba. Posūnis R. G. buvo sulaikytas ir uždarytas į Vilniaus AVPK areštinę. Iš pranešėjo buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 7).

Iš 2025 m. birželio 25 d. R. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. birželio 25 d., apie 21.00 val., gyvenamojo daugiabučio namo bute, adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant miegamajam kambaryje ir gulint lovoje, jo posūnis R. G. pradėjo fiziškai prieš jį smurtauti, o būtent: gulint lovoje pajuto smūgius į nugaros sritį. Kiek kartų posūnis jam sudavė į nugaros sritį, šiuo metu pasakyti negali. Vėliau dar posūnis fiziškai smurtavo prieš jį prie daugiabučio namo laiptinėje, o būtent: iš kojos vieną kartą sudavė jam į kairę koją ir nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tai yra kairį šoną, veidą ir galvos sritį. Dėl tokių posūnio padarytų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10).

Iš 2025 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dviejų aukštų daugiabutis namas ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ant namo jokių vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Laiptinės įėjimas yra su betoniniais laiptais, yra nedidelis stogelis virš laiptų, įėjimo durys medinės su stiklo langeliu. Šalia durų yra didelis stiklinis langas, šalia stiklinio lango, iš pranešėjo žodžių, prieš jį ir buvo fiziškai smurtauta. Patekus į namo laiptinę, kairėje pusėje matomos atidarytos durys, kurios veda į butą Nr. 1. Užėjus į butą, tiesiai, matosi praėjimas į virtuvės patalpas. Iš kairės pusės yra koridorius, kurio pabaigoje yra miegamasis. Einant koridoriumi po dešine puse yra dar vienas kambarys. Užėjus į miegamojo kambarį, po dešine puse sienoje matosi plytinė krosnis. Kairėje pusėje - didelė tamsiai rudos spalvos sekcija. Tiesiai, priešais langą, stovi stalas, ant stalo padėtas raudonos spalvos nešiojamasis kompiuteris, vandens butelis ir kiti smulkūs daiktai. Grindys išklotos kilimu. Po dešine puse, prie sienos, matoma kampinė rudai oranžinė sofa su patalyne. Šalia sofos stovi televizorius su stalčiumi, ant jo pastatytas ventiliatorius. Kitoje pusėje, šalia sofos, stovi tamsiai rudos spalvos spinta. Aplinka namuose tvarkinga, daugiau reikšmę turinčių ikiteisminio tyrimo medžiagai pėdsakų nepastebėta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 10-20).

Iš 2025 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo – R. K.. Apžiūrint R. K. ant jo kairės kojos blauzdos yra paraudonavimas su nedideliu įbrėžimu. Ant kairės pusės šono, pranešėjas pirštais rodo vietą, kur jam buvo suduoti smūgiai. Apžiūrint pranešėjo veidą, matomos ant lūpų raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Ant pranešėjo dešinės ausies matomas didelis kraujosruvų plotas aplink ausį. Daugiau matomų kūno sužalojimų nepastebėta. Pridėta fotolentelė, kuriose nuotraukomis užfiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 51-54).

Alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARJK0141, patikros sertifikate Nr. 2266819 nurodyta, kad alkotesteris tinkamas naudoti (1 t., b. l. 55).

Iš 2026 m. birželio 26 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK0141, išraše užfiksuota, kad nukentėjusiajam R. K. nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 56).

Iš 2026 m. birželio 26 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK0141, išraše užfiksuota, kad nukentėjusiajam R. G. nustatytas 1,83 prom. Nelaivumas (1 t., b. l. 57).

Iš 2025 m. birželio 25 d. Greitosios medicinos kortelės (GMP) matyti, kad pareiškėjas susimušė su posūniu. Skundžiasi nežymiu skausmu šonkaulių srityje iš k. pusės bei k. blauzdos. Obj. sąmoningas, kontaktiškas, susijaudinęs. Visi gyvybiniai rodikliai normos ribose. Šonkaulių srityje iš k. pusės stebima sumušimo žymė. Ant k. blauzdos matomas gumbas bei hematoma. Preliminari diagnozė - krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 94-95).

Iš 2025 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. K. medicininius dokumentus kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniuoju teismo ekspertu R. R., ekspertas nustatė, jog R. K. nustatytas nepatikslinto pobūdžio sumušimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2025 m. birželio 25 d., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 96-97).

Iš 2025 m. liepos 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra dviejų skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Pirmasis garso įrašas, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 92398543348, skambu io prad ia_2025-06-25 20_52_54). mp3. Garso įrašo trukmė yra 1 min. 10 sek., vyras skambina bendruoju pagalbos numeriu ir atsiliepia operatorius, vyksta pokalbis lietuvių kalba: Operatorius: Vienas vienas du. Vyras: Laba diena, vakaras. Operatorius: Sveiki. Vyras: O galima policiją iškviest? Operatorius: Kokiu adresu? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Gatvė kokia sakėte? Vyras: Akmenynės 2-1. Operatorius: (duomenys neskelbtini)? Taip? Vyras: ne, 2-1. Operatorius: (duomenys neskelbtini). Taip? Vyras: Taip. Operatorius: Tuojaus. O kas nutiko? Dėl ko policija reikalinga? Vyras: Sūnėnas. Kai aš atsiguliau miegoti. Operatorius: Taip. Vyras: Po darbo. Pradėjo triukšmauti. Jau ne pirmas įvykis jau buvo. Operatorius: Triukšmauja sūnėnas. Taip? Vyras: Taip. Muštynės. Fizinis smurtas. Operatorius: Tai puola muštis? Vyras: Taip, taip, iš karto buvo sudaužęs. Operatorius: Supratau. Greitosios nereikia niekam? Vyras: Ne, nereikia. Operatorius: Mažamečių vaikų nėra namuose? Vyras: Ne, nėra. Operatorius: Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? Vyras: R. K. (girdisi triukšmas), vardas R., pavardė K.. Operatorius: R.. Kaip pavardė? Vyras: K.. Operatorius: K.? Vyras: K., K.. Operatorius: K.. Vyras: .. Operatorius: Supratau. Gerai, tvarkoj. Laukite policijos. Vyras: Kuo greičiau, jei galima. Operatorius: Gerai. Tvarkoj. Garso įrašo pabaiga.

Antrasis garso įrašas, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 92398543348, skambu io prad ia_2025-06-25 21_15_24). mp3. Garso įrašo trukmė yra 1 min. 08 sek., vyras skambina bendruoju pagalbos numeriu ir atsiliepia operatorė, vyksta pokalbis lietuvių kalba: Operatorė: Vienas, vienas, du. Vyras: Aš kviečiau policiją ir greitoji pagalbą. Sūnėnas iš namų išėjo. Operatorė: O kokiu adresu kvietėt policiją? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Informuota jau policija ir greitoji. Vyras: Aš pasakiau. Jis pabėgo. Jis padarė žalą man ir dingo iš namų. Operatorė: Aha. O tai jis jau pasišalino? Ane, sūnėnas? Vyras: Taip, taip. Operatorė: Gerai. O kur jisai nubėgo? Vyras: Jis ėjo į tą pusę, kai į Vilnių važiuot. Operatorė: Link Vilniaus. Supratau. Vyras: Taip. Operatorė: Gerai. Perduosiu policijai. Vyras: (dėl trikdžių įraše neaiškiai girdisi žodžiai). Operatorė: Kaip? Vyras: (dėl trikdžių įraše neaiškiai girdisi žodžiai) ant nugaros. Operatorė: Kuprinė Nike? Vyras: (dėl trikdžių įraše neaiškiai girdisi žodžiai)Operatorė: Prašau užsidengti nuo vėjo. Negirdžiu nieko. Vyras: Kuprinė, Kuprinė Nike. Operatorė: Kuprinė Nike ant nugaros. Gerai, perduosim pareigūnams. Vyras: Taip. Operatorė: Ačiū. Vyras: Į Vilnių iš Turgelių tenai. Operatorė: Į Vilniaus pusę. Supratau. Gerai. Dėkui. Vyras: Iš Turgelių ten tiesioginė. Operatorė: Gerai. Dėkui, perduodu. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 121-122).

Iš 2025 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra keturi vaizdo ir garso įrašai iš pareigūno kūno kameros.

Pirmojo vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20250625-211608UTC+0300”, dydis – 45,5 MB, trukmė – 1:44 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matoma, kad policijos pareigūnai privažiavo prie einančio vyro. Išlipę iš automobilio pareigūnai einančio vyro pasiteiravo, ar namie buvo konfliktas. Pastarasis atsakė, kad taip. Toliau matoma, kaip vyrą įsodina į tarnybinio automobilio kapsulę. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Antrojo vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20250625-211908UTC+0300”, dydis – 492 MB, trukmė – 18:46 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matoma, kad policijos pareigūnai atvažiavo pas pranešėją. Pasiteiravus pranešėjo, kas atsitiko, pastarasis paaiškino, kad posūnis jam sudavė su koja bei kumščiais į koją, į kairį šoną bei į lūpą. Paaiškino, kad muštynės įvyko namie, jam gulint lovoje. Policijos pareigūnui paklausus, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, vyras atsakė, kad buvo. Dar kartą policijos pareigūnui paklausus, kur sudavė ir kurioje vietoje, vyras atsakė, kad namie, kambaryje, jam sudavė posūnis į nugarą ir krūtinę. O lauke, prie daugiabučio namo, jam posūnis sudavė į koją ir veidą. Užėjus į butą, vyras parodė vietą, kur įvyko, nurodė, kad kambaryje, lovoje. Atvažiavus greitosios medicinos pagalbai, pranešėjas nuėjo, kad jį apžiūrėtų. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas tikrina R. blaivumą bei prašo papasakoti jo versiją. Iš R. žodžių suprantama, kad R. sėdėjo su motina namie, o pranešėjas nesuprasdamas iš ko pajuto skausmą šone. Pasirodė, kad pranešėjas jam trenkė į šoną. Tai įvyko virtuvėje. R. pabrėžė, kad pranešėjas pirmas puolė muštis. R. nustatytas 1,38 prom. girtumas. Toliau girdima, kaip R. neneigia, kad sudavė pranešėjui, kadangi jis laiko, kad tai buvo jo savigyna. Su kuo jam pranešėjas sudavė į šoną, R. nesuprato, tik pajuto stiprų skausmą. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Trečiojo vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20250625-214708UTC+0300”, dydis – 34,1 MB, trukmė – 1:18 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matoma, kaip policijos pareigūnai kartu su pranešėju ir R. įsėdę į policijos tarnybinį transportą išvažiuoja iš įvykio vietos. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Ketvirtojo vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20250625-221031UTC+0300”, dydis – 99,3 MB, trukmė – 3:47 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matoma, kad veiksmas vyksta komisariate, kur iš pranešėjo yra paimami daiktai bei vyras yra uždaromas į laikino sulaikymo kamerą. Toliau matoma, kaip R. irgi uždaro į laikino sulaikymo kamerą. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 124-126).

Dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. nesunkaus brolio E. B. sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 2 d. įtariamuoju apklaustas R. G. parodė, kad E. B. yra jo brolis. Santykiai su juo yra normalūs. Anksčiau konfliktų nėra turėję. Dėl įvykusio įvykio nieko tiksliai parodyti negali, bet, kiek prisimena, tai buvo pas E. B. svečiuose, su juo būnant kartu pradėjo vartoti alkoholį. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir E. prasidėjo žodinis konfliktas, nes jis pradėjo susirašinėti per telefoną su savo mergina ir nebendravo su E. B.. Tai prasidėjo žodinis konfliktas, nes šis pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis negali atsitraukti nuo telefono, ir žodis po žodžio E. B. pirmas jam sudavė vieną kartą kumščiu į barzdos sritį, jis pastarąjį dėl to atstūmė nuo savęs, pasakė, kad nusiramintų, bet jam tas nedaėjo, šis ir toliau bandė jam suduoti, tai dėl to jis ir sudavė porą smūgių ranka jam į veido sritį, ir tik vieną kartą spyrė jam su koja į pastarojo koją, kad šis nuo jo atsikabintų. Po suduotų smūgių jis pradėjo kviesti policijos pareigūnus, nes pats negalėjo apraminti E. B., tai dėl to jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis gailisi, jam gėda. E. B. jis atsiprašė, bet su juo nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio (1 t., b. l. 158-161).

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo užfiksuota, kad apklaustas liudytoju nukentėjusysis E. B. parodė, kad R. G. yra jo brolis. Su juo santykiai yra geri, ankščiau jokių konfliktų nėra turėję. Kartu su R. G. negyvena. Prisilaiko anksčiau duotų parodymų. Gali tik papildyti, kad bendrai viso konflikto aplinkybių jis neprisimena, nes buvo abudu girti. Dėl ko tiksliai įvyko tarp jų konfliktas, jis nežino, pasakyti negali. Ar tikrai R. G. jam sudavė tiek kartų, kiek nurodė pirmos apklausos metu, tai greičiausiai, kad ne, nes kiek prisimena, tai labai rimtų sužalojimų jis nepatyrė. Kiek kartu pastarasis jam sudavė, jis pasakyti negali. Jis pats pas medikus savarankiškai nesikreipė. Pagal jam paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą jis nevyko. Savo broliui R. jokių pretenzijų jis neturi. Skausmas buvo momentinis. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, bet civilinio ieškinio jis neteiks (1 t., b. l. 36).

Iš 2025 m. spalio 15 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad R. G. yra jo brolis. Su juo santykiai yra geri, ankščiau jokių konfliktų nėra turėję. Kartu su R. G. negyvena. Prisilaiko anksčiau duotų parodymų. Gali tik papildyti, kad bendrai viso konflikto aplinkybių jis neprisimena, nes buvo abudu girti. Dėl ko tiksliai įvyko tarp jų konfliktas, jis nežino, pasakyti negali. Ar tikrai R. G. jam sudavė tiek kartų, kiek nurodė pirmos apklausos metu, tai greičiausiai, kad ne, nes kiek prisimena, tai labai rimtų sužalojimų jis nepatyrė. Kiek kartu pastarasis jam sudavė, jis pasakyti negali. Jis pats pas medikus savarankiškai nesikreipė. Pagal jam paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą jis nevyko. Savo broliui R. jokių pretenzijų jis neturi. Skausmas buvo momentinis. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, bet civilinio ieškinio jis neteiks (1 t., b. l. 82-84).

Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) kortelėje nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., 22.21 val., pranešėjas paskambino ir pranešė, kad trenkė iš kojos į galvą savo broliui E. B. (duomenys neskelbtini), sąmoningas, bet kraujuoja, abu nurodė, kad jie apleistame name, liepta išeiti ir laukti prie namo. RVUL Skubios pagalbos skyriaus slaugytoja G. pranešė, kad 23.03 val. GMP pristatė į ligoninę E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė brolis. Diagnozė: Nosies žaizda, nosies kaulo lūžimas, girtumas (1 t., b. l. 28-30).

Vilniaus AVPK vyriausiojo patrulio K. Š. 2025 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. dirbant kartu su vyr. patruliu L. V. ir D. Š. numatytu maršrutu iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvykus nurodytu adresu, prie namo jų niekas nelaukė, tuomet buvo susisiekta su pranešėju telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau atsiliepė E. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad su GMP važiuoja į Lazdynų ligoninę. Nuvykus į RVUL, buvo pabendrauta su pačiu nukentėjusiuoju E., kuris paaiškino, kad jį sumušė jo brolis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino prieš atvykstant medikams ir pareigūnams. Medikai nustatė nosies kaulo lūžį, reikėjo siūti prakirstą nosį. Pasak E. B., jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, tačiau su juo galima susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), o jo brolis R. ne visuomet būna namuose, kur deklaruotas (1 t., b. l. 31).

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. E. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo užfiksuota, kad 2025-08-16, apie 22:20 val., jam būnant adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė rankomis ir kojomis apie 20-30 smūgių jo brolis R. G., jis pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 35-36).

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apleistas dviejų aukštų bendrabučio tipo namas, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavimas prie namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Dešinėje pusėje matomas namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo teritorijos yra metaliniai vartai, kurie neužrakinti. Patekus į vidinį kiemą, matoma apleista teritorija, apaugusi krūmynais. Tarp krūmų matomi laiptai, kuriais pakilus praėjimo durys užkaltos faniera, tačiau dešinėje pusėje matomas išdaužtas langas, per kurį galima patekti į apleista namą. Įlipus per langą, patenkama į buvusią laiptinę, kuria pakilus iki palėpės, patenkama į palėpės erdvę, kurioje matomas kaminas ir prie jo sudėti čiužiniai bei įvairūs išmėtyti daiktai. Patalpoje bendra tvarka pažeista, aplinka asociali, matosi girtavimo pėdsakai. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 37-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3715/2025(01) nurodyta, kad GMP kortelėje nurodyta, jog pranešėjas nurodė, kad trenkė iš kojos į galvą savo broliui E. B.. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientas skundžiasi galvos ir nosies žaizda. Paciento teigimu, sumušė jaunesnis brolis. Remiantis E. B. medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada, kad E. B. nustatyta žaizda nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis. E. B. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad E. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. E. B. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2025 m. rugpjūčio 16 d., 23.03 val., galimai užduotyje nurodytu laiku 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.20 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad E. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2025 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 92412135789, skambu io prad ia_2025-08-16 22_21_03)(1).mp3. Garso įrašo trukmė yra 3 min. 25 sek., vyras skambina bendruoju pagalbos numeriu ir atsiliepia operatorė, vyksta pokalbis lietuvių kalba: Fone girdima, kad kalba rusiškai ("laikyk, laikyk, „dalbajob“). Operatorė: Vienas vienas du. Vyras2: Sveiki. Operatorė: Sveiki. Vyras2: Aš pramušiau ką tik netyčia žmogui galvą. Ką man daryt? Operatorė: Adresą sakykite. Vyras2: Aš jam pramušiau. Operatorė: Adresą sakykite, kur greitajai atvažiuot. Kur atvažiuot? Vyras2: (rusiškai rėkia adresą „bliat“) Šeimyniškių gatvė. Operatorė: (duomenys neskelbtini) gatvė. O namo numeris? Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Koks namo numeris? Kuriuo esat. Koks namo numeris? Prisijungė kitas vyras. Vyras: Laba diena. Operatorė: Laba diena. (duomenys neskelbtini) kiek būtų? Vyras: Čia kalbu aš, kam mušė nosį. Operatorė: Supratau. Koksai? Kur atvažiuot greitajai? Sakykit, (duomenys neskelbtini) gatvė. Koks namo numeris? Vyras: (duomenys neskelbtini) stotelė. Link Saltoniškių. Link Kalvarijų. Nu link. Operatorė: Šeimyniškių tokios stotelės nėra. Čia tik (duomenys neskelbtini) tarpe. Vyras: Jo, jo. Operatorė: Tai jūs name ar lauke? Kur jūs esat? Vyras: Ten link Lvivo, po to ten, kai eina. Kaip jinai. Operatorė: Rinktinės yra stotelė. Vyras: Jo, Rinktinės. Jo. Operatorė: Tai jūs prie rinktinės stotelės? O namo jūs negalit pasižiūrėt? Jūs prie namo. Vyras: Mes benamiai. Operatorė: Aš supratau, gal namą matot? (duomenys neskelbtini) negali būti? Vyras: Eee, palaukit. Ee. Ne, tiesiog pas mane. Suprantat, aš turiu labai aukštą spaudimą. Tai tiesiog, gali būti ir dėl to, kad labai nu tiesiog galvą labai skauda. Operatorė: Tai sakė, kad trenkė jums per galvą. Vyras: Jo jo jo. Nu ten, aš atsitrenkiau (fone girdisi žodžiai "iš kojos į galvą"). Atsitrenkiau į stulpą. Labai stipriai. Nuo laiptų nuriedėjau. Čia. Operatorė: Aha. Jūsų vardas? Jūsų vardas? Vyras: E.. Operatorė: E.. Kiek metų jums? Vyras: (duomenys neskelbtini).. Operatorė: (duomenys neskelbtini). Greitoji reikalinga. Taip? Vyras: Jo (fone girdime „būtinai, būtinai ir kuo greičiau"). Operatorė: Supratau. Tai jūs gatvėj? Gatvėje esate šiuo metu? Vyras: Ne, ne. Dabar esame apleistam name. Jo. Apleistam name. Mes tuoj išeisim į lauką. Operatorė: Tai išeikit į lauką, kad rastų, rastų jus. Vyras: Rinktinės stotelė. Link. Operatorė: Tai jūs prie (duomenys neskelbtini) namo, aš matau dabar.Vyras2: Jo jo jo jo. Ir jeigu galima kuo greičiau. Operatorė: Gerai, gerai. Vardas jūsų? Vyras2: Bet labai kraujai. R.. Operatorė: R.. Kaip? Vyras: R.. Operatorė: R.. Kaip? Pavardė? Vyras: Aš jo brolis, kur jam trenkiau. Operatorė: Gerai, R. pavardė kokia? Kaip? R. pavardė jūsų? Vyras: G.. Operatorė: Tai jūs brolį sumušėte, taip? Supratau, gerai. Laukite prie to namo (duomenys neskelbtini). Gerai? Niekur neikit. Gerai? Girdite? Laukite prie nurodyto namo. Vyras: Viskas gerai. Operatorė: Gerai. Vyksta greitoji. Laukite prie (duomenys neskelbtini) namo. Gerai? Laukite prie šito namo. Išeikit prie gatvės ir laukite. Aišku? Vyras: Tuoj aš išeisiu. Operatorė: Gerai. Laukit prie namo. Atvyks greitoji. Gerai. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 127-128).

Iš 2025 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vienas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pavadinimas „export-77tg7(1)”, dydis – 3,89 GB, trukmė – 02:19:01 val.

Atidarius vaizdo įrašą, matome, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matome policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, bei prie tarnybinio automobilio stovintį vaikiną su užklijuota nosimi. Policijos pareigūnė pasiteiravo sužaloto vaikino, vardu E. (B.), kelintą valandą viskas įvyko. Pastarasis atsakė, kad viskas įvyko prieš pat pagalbos skambutį. Kada tiksliai, nežino, kadangi kai brolis jį mušė, tik vėliau jis atsipeikėjo. Policijos pareigūnė paklausia, kaip jį mušė ir kiek smūgių. E. B. atsakė, kad su kojomis ir rankomis, kumščiais, o smūgių būta daug, mažiausiai trisdešimt smūgių. Iš jo žodžių aišku, kad smūgiavo nuo krūtinės iki galvos, su kumščiais ir kojomis. O kai sublizgėjo akyse, E. B. nukrito, tai brolis jį spardė su kojomis. Policijos pareigūnė patikslino, ar mušė skirtingomis rankomis ir spardė skirtingomis kojom. E. B. atsakė, kad taip. Vaikinas pabrėžė, kad jį mušė intervalais (t. y. mušė, vėliau nustojo, vėliau ir vėl mušė, ir taip tris kartus). Kaip gavo į nosį, vaikinas neatsimena. Atsimena tik tą momentą, kaip brolis skambino į BPC, vėliau jam buvo pranešta, kad jisai buvo be sąmonės, o prieš atvažiuojant greitajai brolis pasišalino. Toliau policijos pareigūnė pasiteirauja E. B., ką jie kartu gėrė. Vaikinas atsakė, kad gėrė vyną iš skardinių, bei išgėrė mažiausiai 30 vienetų. Žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad brolis norėjo išeiti į miestą, bet E. B. jam neleido, dėl ko brolis pradėjo E. B. mušti. Toliau paaiškėjo, kad E. B. buvo mušamas ir po to, kai jau buvo iškviesta pagalba. Toliau vyksta tyrimui nereikšmingas vaizdo įrašas. Nuo 01:07:31 val. vaizdo įrašo laiku, matome, kad veiksmas vyksta ligoninėje, kur policijos pareigūnai E. B. pasiteirauja, ar turi dokumentus. E. B. paduoda juos pareigūnei. Toliau matome, kaip nueina su sesele prašviesti galvą. Nuo 01:10:22 vaizdo įrašo laiku vyksta pokalbis su E. B.. Policijos pareigūnė paklausia, ar turi pretenzijų broliui. E. B. atsako, kad pareiškimo nenori rašyti. Toliau vyksta tyrimui nereikšmingas vaizdo įrašas. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl 2025 m. birželio 25 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus patėvio R. K. sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Kūno kamerų“ vaizdo įrašus, skambučio į BPC garso įrašą bei apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – savo namuose, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo patėvio atžvilgiu ir šiam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino ir sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad galėjo įvykis įvykti kaltinime nurodytu laiku. Buvo išgėręs alkoholio, grįžo namo. Tai vyko viskas Turgelių kaime, gyvena kartu su šeima. Kiek įmanoma prisideda prie bendro ūkio. Santykiai su patėviu puikūs, palaiko ryšį. Patėvis prieš jį nesmurtauja. Viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu stengiasi nevartoti alkoholio. Nedalyvauja specialiose programose. Paaiškina, kad patėvis gulėjo lovoje, sudavė šiam į nugarą, tikslių visų aplinkybių nepamena. Negalėjo kitas kažkas asmuo suduoti patėviui smūgius. Labai gailisi dėl padaryto. <...> Pradžioje patėviui trenkė į nugarą, vėliau kaip plėvelė užėjo, dar pamena, kad išbėgo į koridorių ir nepamena kas toliau vyko. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kalbėjo apie šiuos įvykius su nukentėjusiaisiais, padarė išvadas. Patėvis nesiskundė, nerodė kūno vietų į kur jis jam pataikė suduodamas smūgius (2 t., b. l. 77-78). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pozicija dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo kita. Kaltės nepripažino, bei nurodė, kad susitiko su savo pažįstamu, su kuriuo išgėrė alkoholį - viskį ir galimai apie 19.30 val. grįžo namo (tiksliai valandos nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį), matė, kad namuose yra mama, o ar patėvis R. K. buvo namuose, jis nežino, nematė pastarojo. Jis iš karto nuėjo į virtuvę, pasidarė sau arbatos, atsinešė kompiuterį, užsidėjo ausines ir pradėjo žaisti kompiuterinį žaidimą. Galimai apie 21.00 val. prie jo priėjo patėvis R. K., kuris pradėjo sakyti „Ir vėl tu čia?“, jis nekreipė į R. K. dėmesio ir iš karto pajuto smūgius į kairį šoną, jis suprato, kad R. K. kažkokiu daiktu sudavė jam du kartus į kairįjį šoną, jis iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą, kuri vertintų 8 balais 10 balų skalėje, nes jam skauda iki šiol. <...> nenorėdamas, kad toliau tęstųsi konfliktas, norėjo tiesiog išeiti iš namų, pabūti kažkur, kol R. K. nusiramins. Jam išėjus iš buto, daugiabučio namo lauke, šalia daugiabučio, prie krūmų pamatė stovintį R. K., kuris kažką dar sakė jo atžvilgiu, jis nekreipė į jį dėmesio ir net neklausė, ką šis sako. Jis nusprendė susistabdyti automobilį ir važiuoti pas savo merginą, kuri gyvena šalia Rudaminos, todėl jis ėjo Vilniaus gatve link Rudaminos miesto pusės. <...> R. K. buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Kai atvyko su pareigūnais prie jų daugiabučio namo, po kažkurio laiko prie jo priėjo medicinos darbuotojai, kurie apžiūrėjo jo šoną. Tuomet policijos pareigūnai paklausė jo dėl įvykusios situacijos, jis viską paaiškino, po ko policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis pripūtė 1.83 promilių. Jis tikrai nemušė R. K. miegančio, taip pat nebuvo tarp jų jokio konflikto daugiabučio namo laiptinėje, jis taip pat nesmūgiavo pastarajam su koja ir nemušė į įvairias kūno vietas rankomis, visa tai R. K. išsigalvojo, tik nežino kam. Jis sudavė tik vieną kartą dešinės rankos delnu R. K. į kaktą, daugiau jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Tuomet policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis bus uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 148-151). Paaiškino, kad atsiprašė R. K. (1 t., b. l. 148-151).

Šiuos parodymus patvirtina paties ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo R. K. parodymai (1 t., b. l. 10), liudytojų V. M. (1 t., b. l. 74-75), D. K. (1 t., b. l. 78-79) parodymai, pareiškimas (1 t., b. l. 10), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 11), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 121-122), taip pat alkotesterio rodmenys (1 t., b. l. 55-57), kurie patvirtina, kad kaltinamasis R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Taip pat matyti, kad iš R. K. medicininių dokumentų apžiūros, kad nustatytas nepatikslinto pobūdžio sumušimas kairėje krūtinės ląstoje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 96-97), policijos tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Byloje nekyla abejonių, kad mušimu ir kitokiu smurtavimu kaltinamasis sukėlė padarinius - fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų smurtinis pobūdis, rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. G. 2025 m. birželio 25 d., apie 21.00 val., gyvenamojo daugiabučio namo bute, miegamajame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – patėvį R. K., t. y. patėviui gulint lovoje, nenustatytu būdu sudavė į R. K. nugaros sritį, po ko, tęsiantis konfliktui, daugiabučio namo laiptinėje vieną kartą koja sudavė į R. K. kairiąją blauzdą ir nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir koja į įvairias R. K. kūno vietas, o būtent: į kairįjį šoną ir galvos sritį, pataikydamas į dešinę ausį ir lūpą, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą ir padarydamas sumušimą kairės krūtinės ląstos pusėje ir kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas visumoje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. nesunkaus brolio E. B. sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.???

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis su jam pareikštu kaltinimu sutiko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. paaiškino, kad kalbėjo su broliu, su patėviu ir viską išsiaiškino. Su broliu E. B. buvo išgėrę alkoholio. Nemažai buvo išgėrę. Gėrė Šeimyniškių g., esančiame bute, kur gyvena brolis E. B.. Susipyko ir susimušė. Nesuprato net pats kaip pradėjo muštis. Žodis po žodžio įvyko konfliktas, šis pastūmė jį ir susimušė. E. B. yra vyresnis už jį, bendrauja jie gerai. Dėl šio įvykio su broliu viską išsiaiškino. Jis sumušė brolį, sudavė smūgį, nepamena į kurią vietą sudavė smūgį, gal vieną ar du kartus spyrė broliui į koją. Į nosį netyčia sudavė, norėjo į krūtinę suduoti, bet brolis gal pasilenkė, negalėjo sustabdyti. Jis kvietė pagalbą, nes broliui labai bėgo kraujas iš nosies. Nežino ar brolis buvo praradęs sąmonę. Iškvietęs pagalbą, išsigando ir išėjo iš buto. Labai gailisi dėl įvykio. Prieš šį įvykį nėra smurtavęs prieš brolį. Po įvykio buvo gėda broliui į akis žiūrėti, sąžinė graužė. Jis nežino ar broliui po įvykio operavo nosį (2 t., b. l. 77-78). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl inkriminuotų veiksmų paaiškino, kad santykiai su juo yra normalūs. Anksčiau konfliktų nėra turėję. Dėl įvykusio įvykio nieko tiksliai parodyti negali, bet, kiek prisimena, tai buvo pas E. B. svečiuose, su juo būnant kartu pradėjo vartoti alkoholį. Bevartojant alkoholį, prasidėjo žodinis konfliktas, nes jis pradėjo susirašinėti per telefoną su savo mergina ir nebendravo su E. B.. Tai prasidėjo žodinis konfliktas, nes šis pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis negali atsitraukti nuo telefono, ir žodis po žodžio E. B. pirmas jam sudavė vieną kartą kumščiu į barzdos sritį, jis pastarąjį dėl to atstūmė nuo savęs, pasakė, kad nusiramintų, bet jam tas nedaėjo, šis ir toliau bandė jam suduoti, tai dėl to jis ir sudavė porą smūgių ranka jam į veido sritį, ir tik vieną kartą spyrė jam su koja į pastarojo koją, kad šis nuo jo atsikabintų. Po suduotų smūgių jis pradėjo kviesti policijos pareigūnus, nes pats negalėjo apraminti E. B., tai dėl to jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis gailisi, jam gėda (1 t., b. l. 158-161).

Šiuos parodymus patvirtina paties ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo E. B. parodymai (1 t., b. l. 36; 82-84), pareiškimas (1 t., b. l. 35-36), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 37), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 127-128; 129-130), specialisto išvada (1 t., b. l. 103-104), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Byloje nekyla abejonių, kad mušimu ir kitokiu smurtavimu kaltinamasis sukėlė padarinius – nesunkiai sutrikdė savo šeimos, brolio sveikatą. Iš BPC kortelės matyti, kad gautas pranešimas, kad pranešėjas trenkė iš kojos į galvą savo broliui, kuris kraujuoja. Abu nurodė, kad yra apleistame name. E. B. buvo pristatytas į ligoninę, konstatuota diagnozė nosies žaizda, nosies kaulo lūžimas, girtumas (1 t., b. l. 28-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3715/2025(01) nurodyta, kad GMP kortelėje nurodyta, jog pranešėjas nurodė, kad trenkė iš kojos į galvą savo broliui E. B.. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientas skundžiasi galvos ir nosies žaizda. Paciento teigimu, sumušė jaunesnis brolis. Remiantis E. B. medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada, kad E. B. nustatyta žaizda nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis. E. B. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad E. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. E. B. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2025 m. rugpjūčio 16 d., 23.03 val., galimai užduotyje nurodytu laiku 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.20 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad E. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 103-104).

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų smurtinis pobūdis, rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad R. G. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, rankos kumščiu sudavė savo broliui E. B. nenustatytą kiekį smūgių į veidą, o jam pakritus ant grindų, spardė jį kojomis, taip padarydamas jam žaizdą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžį, kas visumoje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytą laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, šeimos nariui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitai, kuriuose matyti, kad kaltinamajam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57). Alkoholio vartojimo fakto ir jo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, neneigė ir kaltinamasis (2 t., b. l. 77-78).

Vertinant R. G. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno, darbingo amžiaus, Sodros duomenims vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 186-187), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 185). Praeityje teistas 3 kartus, už skirtingo pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, kurios nepasiekė bausmei keliamų tikslų, nes kaltinamasis padarė naujas smurtines nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis R. G. yra teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis R. K.), skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Dėl smurto prieš šeimos narį R. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atleistas nuo jos kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsniu, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (1 t., b. l. 172-175).

Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) duomenimis ir Lietuvos teismų informacinę sistemą „LITEKO“, matyti, kad asmuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė - 90 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. G. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę. Šiuo metu atlieka paskirtą 90 parų arešto bausmę (1 t., b. l. 172-175; 2 t., b. l. 72-75).

Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir neatlikęs paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti probacijos vykdymas R. G. nebuvo efektyvus, paskirtų įpareigojimų R. G. nesilaikė, linkęs sumenkinti daromų pažeidimų reikšmę, pateisinamų probacijos sąlygų nesilaikymo priežasčių teismas nenustatė, Probacijos tarnybos kontaktas su nuteistuoju nutrūko, sistemingai daro teisės pažeidimus, keldamas riziką visuomenei (2 t., b. l. 87-90).

Administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkiąsias vagystes, paskirtos baudos apmokėtos (1 t., b. l. 176-183). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad priklausomybės alkoholiui nejaučia, kada panorės, tada nustos vartoti alkoholį (2 t., b. l. 78).

Išdėstytos ir anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – susijusią su laisvės suvaržymu. Teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, R. G. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti prieš artimus asmenis (šeimos narius), ĮKNR duomenimis prieš nukentėjusįjį R. K. smurtauta tris kartus, jo nusikalstamos veikos sunkėja (E. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam R. G. skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, - 60 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas) skiriasi pagal nusikalstamų veikų rūšį, tačiau jų pavojingumas iš esmės vienodas, smurtauta prieš žmogų, prieš šeimos narį, sukeliant skirtingus sveikatos sutrikdymus. Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jas iš dalies sudedant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos sudėjus iš dalies, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 30 parų arešto bausmės (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir paskirti subendrintą galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas pažymi, jog R. G.charakterizuojantys duomenys, išdėstyti aukščiau, bei padarytų veikų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis laikysis nustatytų pareigų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytos naujos nusikalstamos veikos to paties nukentėjusiojo asmens atžvilgiu rodo ne atsitiktinumą, bet nuoseklią tendenciją elgtis nepaisant įstatymų. Kaltinamajam praeityje skirtos įvairios bausmės, taip pat buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepateisindamas teismo išreikšto pasitikėjimo, padarė dvi naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesio, todėl buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti 90 parų arešto bausmę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo elgesys yra sisteminio pobūdžio, o jo požiūris į teisės reikalavimus – atsainus ir neatsakingas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumui, be to, žinodamas apie galimas pasekmes. Tokios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis teismo jam nustatytų pareigų, o pakartotinis teisės pažeidimas patvirtina, kad be realaus bausmės atlikimo nėra pakankamos jo elgesio korekcijai. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bausmės tikslai – teisingumo principo įgyvendinimas, kaltinamojo pataisymas ir naujų nusikalstamų veikų prevencija – gali būti pasiekti tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam netaikytinas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 25 d. 21.35 val. iki 2025 m. birželio 26 d. 16.12 val. (viena diena) (1 t., b. l. 136-137;168-169), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmei.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. G. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166-167) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 136,25 Eur turtinei žalai atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas E. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civilinė ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 113-114). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo E. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 115). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Valstybinei ligonių kasai 136,25 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke, prisegtame prie galinio bylos pirmojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos sudėjus iš dalies, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų pridėjus dalį švelnesnės 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir paskirti subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 25 d. 21.35 val. iki 2025 m. birželio 26 d. 16.12 val. (viena diena), išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmei.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteisti iš R. G. 136,25 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų dvidešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už E. B. gydymą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke, prisegtame prie galinio bylos pirmojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė- Gelgotė