Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išna­gri­nė­jęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Ins­titucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institu­ci­ja skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - G. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemone atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Pažymėtina, kad G. M. padarytas pažeidimas yra šiurkštus (ATPK 27 str.) ir yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nors Kauno apylinkės teismas pripažino, kad G. M., padarydamas vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo sukelti sunkių pasekmių, išreiškė atsainų požiūrį į nustatytas saugaus elgesio taisykles, parodė nepagarbą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms, jis turėjo galimybę įvertinti savo būklę ir nevairuoti automobilio, tačiau nerūpestingai vertino savo stovį, kas turi būti tinkamai įvertinta, tačiau pritaikė ATPK 30¹ str. 1 d., nuostatas.

Taip pat skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. N'-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. N444-3096/2010).

Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ATPK 30¹ str. nuostatos negali būti taikomos. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad G. M. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, savo kaltės neginčijo, kad jam ir jo sutuoktinei yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, G. M. prižiūri ir slaugo savo motiną, kuri yra nevaikštanti ir savęs neapsitarnauja, tai nėra ypatingas, išimtinis atvejis ar kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, šios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip administracinę atsakomybę lengvinančios, bet ne kaip ypatingos ir išimtinės. Skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, apylinkės teismo buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta, tačiau jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažįstama ir rūpinimasis šeimos nariais, šiuo atveju motina (pvz., LVAT nutartis Nr. Nl6-1756/2006 ir kt.). G. M., darydamas pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažeidėjo nurodomų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ str. numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teis­mas, pa­­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn at­sa­ko­my­bėn pa­trauk­to asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde kelia­mas ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skun­do ribose.

ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas G. M. skiriamą administracinę nuo­bau­dą už padarytą ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą in­di­vi­dualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30, 30² str. reikalavimų ir įvertino išskir­tines aplinkybes, su­teikusias pa­grin­dą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. Teismas atsižvelgė į padaryto pa­žei­dimo pobūdį, pavojingumą, įvykio ap­linkybes, G. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad praeityje G. M. administracine tvarka už KET pažeidimą baustas tik vieną kartą, nuobauda negaliojanti. Pažeidėjo vairuotojo stažas yra 31 metai. G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pažeidėjui ir jo sutuoktinei yra nustatyti 35 proc. darbingumo lygiai, ką patvirtina byloje pateiktos pažymos. Jo sutuoktinė nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat įvertinta ir tai, kad G. M. prižiūri ir slaugo savo motiną A. M., kuri yra nevaikštanti, savęs neapsitarnauja, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir ji gyvena (duomenys neskelbtini), o G. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pažeidėjui buvo nustatytas nežymiai leistinas normas viršijantis neblaivumas – 0,56 (±5) promilės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir teismų formuojamą praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vado­vau­da­ma­sis ATPK 30¹ str. bei teisingumo ir protingumo kriterijais, G. M. už padarytą ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą pa­grįs­tai skyrė švelnesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta admi­nis­tra­­cinę nuo­bau­dą, tačiau papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą nepagrįstai sumažino net iki dviejų mėnesių. G. M., padarydamas vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo sukelti sunkių padarinių, išreiškė atsainų požiūrį į nustatytas saugaus elgesio taisykles, parodė nepagarbą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms, todėl paskirtas dviejų mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas nėra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. numa­ty­ti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti ad­mi­nistracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir ne­da­ry­tų naujų teisės pa­žei­di­mų, G. M. atžvil­giu būtų pasiekti jam paskyrus apylinkės teismo teisingai nustatytą minimalaus dydžio ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, tačiau su ilgesniu, nei apylinkės teismo nustatytas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad administracinė nuobauda G. M. paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. rei­kalavimų, atitinka nuo­bau­dų skyrimo ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo pagrindus, tačiau paskirtas papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminas nėra adekvatus padarytam pažeidimui, todėl Institucijos skundas pripažįstamas iš dalies pagrįstu ir apylinkės teismo nutarimas keičiamas griežtinant pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių tiesės pažeidimo kodekso 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 6 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apelia­ci­nį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą pakeisti ir G. M. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.