Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2024 m. vasario 27 d. apie 17.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narę – sutuoktinę D. S., t. y. žodinio konflikto bei susistumdymo su sutuoktine metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinę veido pusę, po ko D. S. nuėjus į virtuvę, virtuvėje kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį sutuoktinei į dešinę veido pusę bei vieną smūgį į nosį, taip sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių paburkimu, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad D. S. yra jo sutuoktinė, vedę yra 25 metus, gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 27 d. būdamas namuose vienas vartojo alkoholį. Išgėrė 400 ml brendžio. Apie 17.30 val. po darbo namo grįžo D. Kiek pamena, tarp jos ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai kilo konfliktas, pasakyti negali, tiksliai neprisimena dėl buvusio neblaivumo, bet pamena, kad pykosi dėl jo gėrimo. Kas tiksliai vyko konflikto metu, nepamena, kad būtų trenkęs sutuoktinei, neprisimena, bet galėjo būti, kad pasielgė taip, kaip yra nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, nes, kiek prisimena, tikrai buvo supykęs. Kaip jau sakė, vakar dienos įvykių nelabai prisimena dėl buvusio girtumo, bet taip pasielgti galėjo. Dėl viso konflikto yra kaltas jo išgertas alkoholis, todėl tai supratęs užsikodavo ir nebegeria. Savo sutuoktinės atsiprašė, D. jam atleido, abu susitaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi, daugiau taip nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2024 m. vasario 27 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 17.40 val. D. S. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus sutuoktinis V. S., svetainėje vieną kartą kumščiu tyčia sudavė jai į veido sritį, po to virtuvėje du kartus kumščiais tyčia sudavė jai į veido sritį. Tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto svetainėje ir virtuvėje. Įvykio vietos apžiūros metu iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio N. L. 2024 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra D. S., kuri paaiškino, jog 2024 m. vasario 27 d. 17.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras V. S., kuriam nustatytas 2,10 prom. neblaivumas, tris kartus ranka trenkė D. S. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 17.40 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sutuoktiniu V. S. dėl jo pavydumo, neva ji turi romaną su jo viršininku. Ji taip pat jam papriekaištavo, kad jis per daug vartoja alkoholio ir išleidžia daug pinigų. Supykęs sutuoktinis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo ją stumdyti, o ji sugriebusi jo rankas pasodino jį atgal į kėdę. Paleidus jo rankas sutuoktinis svetainėje vieną kartą tyčia kumščiu sudavė jai į dešinės pusės veido sritį. Ji nieko nelaukusi nuėjo į vonios kambarį šaldyti veido. Supratusi, kad tai nepadės, nuėjo į virtuvę, kurioje tuo metu buvo sutuoktinis, pasiimti kažko šalto iš šaldytuvo. V. S. nurodė jai, kad gaus dar, ir po šių žodžių virtuvėje tyčia sudavė kumščiu jai dar 2 kartus į veido sritį. Jai einant iš virtuvės link koridoriaus, jis paėmė vazą su gėlėmis, metė į ją ir sudaužė. Tada pagriebė ją ir jie pradėjo stumdytis. Stengdamasi nuo jo pabėgti, pastūmė jį ir jis pargriuvo miegamojo kambaryje prie lovos. Kol jis gulėjo ant grindų, ji susirinko daiktus, išbėgo į lauką ir paskambino policijos pareigūnams. Tokie sutuoktinio V. S. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nurodė, kad sutuoktinis prieš ją smurtaują ne pirmą kartą. Maždaug 2018 m. dėl jo smurto buvo kvietusi policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo smurto. Sutuoktinio V. S. bijo, nes išgėręs jis būną agresyvus ir konfliktiškas. Nepageidauja, kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės, nes neturės, kur gyventi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Papildomai apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, kad konflikto metu sutuoktinis V. S. smūgius jai sudavė kairės rankos kumščiu. Kambaryje sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, t. y. skruostą, virtuvėje taip pat kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, pataikydamas į lūpą, ir vieną smūgį į nosį. Mėlynės ant dešinio dilbio galėjo atsirasti jos ir sutuoktinio susistumdymo metu. Sutuoktinis jos atsiprašė, ji V. atleido, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius specialisto išvados Nr. G 218/2024 (05) matyti, kad D. S. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių paburkimu, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino ir apie įvykį pranešė D. S.. Pranešėja nurodė, jog reikalinga policija, nes ją mušė vyras, pagalbos lauks prie laiptinės.

2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulio T. Š. kūno kamera padarytas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai (T. Š. ir N. L.). Antro aukšto laiptinės aikštelėje juos pasitinka D. S., kuri pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes, dėl ko kilo konfliktas, rodo sužalojimus. Matosi, kad moteris šaldo veidą su ledukų šaldymo formele. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes su D. S.. Po to matyti, kad pareigūnai nueina į butą, kur, kaip nurodė nukentėjusioji, yra įtariamasis. Kambaryje ant lovos sėdi vyras, šalia lovos ant grindų sėdi V. S.. Pareigūnas išsiaiškina, kad kitas vyras yra kaimynas, kuris iš kambario išeina. Aiškinasi įvykio aplinkybes. Atvyksta medikai, kurie apžiūri D. S. ir V. S.. Patikrinamas V. S. blaivumas. Nustatomas 2,1 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis V. S. kaltinime nurodytu laiku namuose tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. S.: kambaryje kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinę veido pusę, o po to virtuvėje kairės rankos kumščiu dar sudavė vieną smūgį sutuoktinei į dešinę veido pusę bei vieną smūgį į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje. Nukentėjusioji pagalbą kvietė netrukus po įvykio, ir tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek apklausiama išsamiai papasakojo, kokius smurtinius veiksmus prieš ją atliko sutuoktinis.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę V. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (sudavė 3 smūgius į veido sritį), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata), kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, dirbantis, gydosi Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 27 d. 18.10 val. iki 2024 m. vasario 28 d. 14.21 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad V. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.