Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-06
Bylos Nr.
1A-395-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
S. J., I. J., Utenos rajono apylinkės prokuratūros
Kaltinamasis
H. E.
Civilinis ieškovas
S. J., I. J.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė, Mykolas Vytautas Kazlauskas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-193/2009

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui, Rimai Keblienei

nukentėjusiesiems S. J. ir I. J.,atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,išteisintajam H. E.,vertėjai Nijolei Vanagienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų S. J. ir I. J. bei Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžio, kuriuo H. E. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Remiantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinių ieškovų S. J. ir I. J. ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

H. E. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad pažeidė kelių transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: 2006-11-30 apie 17.30 val. Lietuvos Respublikoje, Utenos raj. kelyje Vilnius-Utena 83,690 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 65, 144, 164 punktų reikalavimus: nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, netrukdyti eismo, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, veždamas keleivę M. E. su neužsegtu transporto priemonėje įrengtu saugos diržu, nevažiavo dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dalinai įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, dėl ko neliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešais važiavusiu V. J. vairuojamu automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. J. dėl nesuderinamų su gyvybe sužalojimų eismo įvykio metu žuvo, o automobilio Mercedes Benz 250 keleivei M. E. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji S. J. ir I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendį ir priimti H. E. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo apklausti ekspertą V. L. dėl galimumo atlikti pakartotiną autotechninę ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį H. E. atžvilgiu rėmėsi eksperto V. L. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tikėtina, jog susidūrimas įvyko automobilio Mazda važiavimo pusėje. Nors Latvijos Respublikos ekspertai 2008-02-22 eksperto išvadoje davė rašytinę kategorišką išvadą, kad autoįvykis įvyko automobilio Mersedes Benz pusėje, tačiau teismo posėdžio metu ekspertai O. I. ir J. G. jau kalbėjo apie tai, kad tai yra tik tikėtina išvada. Ekspertas V. L. aiškindamas duotą specialisto išvadą paneigė Latvijos ekspertų išvadą, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nevertino jo parodymų. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį specialistų išvadas turėjo vertinti kartu su kitais įrodymais, tačiau priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tik šiomis išvadomis, nors byloje esančios nuotraukos įrodo ką kitą. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo specialistai blogai atliko savo darbą t.y. neteisingai nubraižė autoįvykio planą nepažymėjo tepalų išsiliejimo vietos, nepažymėjo automobiliu padaryto įbrėžimo ant važiuojamosios kelio dalies negali taip būti, kad kaltas asmuo liktų nenubaustas. Nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad V. J. važiuojamoje kelio dalyje yra iš automobilio Mersedes Benz variklio išsiliejusi tepalų žymė. Teismas nuosprendyje rašo, kad „nuotraukose užfiksuota iš automobilio Mersedes Benz variklio išsiliejusi tepalų žymė negali būti objektyviu įrodymu darant išvadas dėl eismo įvykio, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šis skystis ant kelio dangos išvažinėtas ir negalima jo susieti su kokiu nors objektu“. Šią tepalų žymę nereikia sieti su jokiu objektu, reikia žiūrėti kurioje važiuojamosios kelio dalies pusėje yra tepalai. Ši tepalų dėmė, nors ir išvažinėta, rodo, kad automobilių susidūrimas įvyko V. J. važiuojamoje kelio dalyje. Be to, teismo posėdžio metu H. E. parodė, kad V. J. automobilį pastebėjo tik esant 20 metrų atstumui. Liudytoja V. J. ir jos dukra J. J. parodė, kad koloną važiuojančių automobilių lenkė ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis Mersedes Benz, kurį jos pamatė jau po autoįvykio. Tokiu būdu H. E. važiuodamas tiek savo eismo juosta, tiek dalimi automobilio važiavęs priešpriešinio eismo juosta nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo jų dukra V. J..

Šalies argumentai

Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-16 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – H. E. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje, taip pat uždrausti du metus vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat prašo pilnai tenkinti civilinių ieškovų S. J. ir I. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 2473,50 Lt ir iš dalies tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos – 200000 Lt, priteisiant šias sumas iš H. E..

Prokuroras mano, kad H. E. išteisintas pagal BK 281 str. 5 d. nepagrįstai. Teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi ne visais įrodymų šaltiniais. Iš nuotraukų, esančių prie eismo įvykio vietos protokolo matyti, kad Mazdos 323 važiuojamosios dalies pusėje, po eismo įvykio automobilis Mazda 323 paliko ant kelio dangos lanko formos įbrėžimą. Ypač tai gerai atsispindi fotonuotraukose. Tai leidžia manyti, kad eismo įvykis įvyko Mazdos 323 važiuojamosios dalies pusėje. Taip pat teismas nesirėmė liudytojo R. K., dirbančio Utenos apskrities VPK ekspertu, parodymais, iš kurių matyti, kad jam fotografuojant įvykio vietą buvo tamsu, įvykio vieta buvo apšviesta policijos automobilio šviesomis, todėl paprasta akimi nesimatė kelio dangos pažeidimų, tačiau nuotraukos, kurios darytos su blykste, duoda išryškinimus, todėl ir matosi ant kelio dangos lanko formos įbrėžimas. Liudytojai Ž. B., K. R., dirbantys Utenos apskrities VPK, parodė, kad nuvykus į įvykio vietą automobilis Mazda 323 buvo jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusėje, o automobilis Mercedes Benz taip šioje kelio juostoje, tik šalikelėje ir atrodė, kad eismo įvykis įvyko šioje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Teismas nesirėmė ir liudytojų V. J. bei J. J. parodymais, iš kurių matyti, kad nors jos ir betarpiškai nematė paties įvykio, tačiau matė, kad H. E. prieš pat įvykį aplenkė V. J. vairuojamą automobilį, važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas, važiavo kelio viduriu.

Žemesnės instancijos teismas

Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos valstybinės teismo ekspertizės biuro ekspertai pagal kaltinamojo H. E. gynėjos A. I. prašymą atliko ekspertizę šioje byloje, tyrimui naudodami automobilių po avarijos nuotraukas. Ekspertizės išvados 2 dalyje teigiama, kad abipusis automobilių susidūrimas įvyko automobilio Mercedes Benz judėjimo juostoje. Tai kategoriška išvada. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu duodami parodymus O. I. ir J. G. pareiškė, kad jų išvada tik tikėtina, nes pagal jų turimus duomenis galima ir paklaida. Prokuroras pažymi, kad teismas vertindamas latvių ekspertų O. I. ir J. G. ekspertizės aktą pažeidė BPK 286 str. reikalavimus, nes nebuvo pranešta apie ekspertizės paskyrimą proceso dalyviams, kurie neturėjo galimybės pateikti prašymus, dėl klausimų ekspertams pateikimo.

Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas pagrinde tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada tik tikėtina. Teisme apklaustas ekspertas V. L. patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, kad duoti kategorišką išvadą sudėtinga, trūkstant duomenų. Taip pat jis nesutiko su Latvijos ekspertų išvada, nes tokiu metodu, kaip atlikta Latvijos ekspertų ekspertizė, nėra patikima, nes pagal turimus duomenis maketuojant kompiuteriu galimi įvairūs variantai, Latvijos ekspertai neteisingai nustatė susidūrimo kampą. Neturint techninių duomenų ir jeigu neteisingai nustatytas kampas modeliavimas gaunasi neteisingas. Pagal ekspertą V. L. susidūrimo kampas gali būti apie 5 laipsnius. Teismas byloje esant prieštaringiems duomenims, t. y. Latvijos ekspertų O. I. ir J. G. ekspertizės išvada prieštaringa Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11-157 ( 07), privalėjo vadovaudamasis BPK 20 str. 2 ir 5 dalimis įvertinti šiuos duomenis ir nuosprendyje nurodyti, kuriais jų grindžia savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta, kaip įrodymus. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kyla sunkumų vertinant tikėtinas (nekategoriškas) eksperto ar specialisto išvadas, tačiau jei ekspertizės akte yra nurodytos konkrečios tikėtinos (nekategoriškas) eksperto davimo priežastys, ekspertizės aktas yra išsamus ir nėra pagrindo skirti naują ekspertizę. Teismas nuspręsdamas, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis visai atmetė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. l 1-157, iš kurios matyti, kad tikėtina, kad pavojingą situaciją kelyje sudarė automobilio „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas H. E.. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje esančias ir nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes, aukščiau šiame skunde nurodytus motyvus, kuriais paneigiamos nepagrįstos teismo išvados, vertinant visas, ne tik H. E. teisinančias aplinkybes, bet ir jį kaltinančias, H. E. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras ,nukentėjusieji bei jų atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Tiek nukentėjusiųjų, tiek prokuroro apeliaciniuose skunduose pripažįstama, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl automobilių susidūrimo vietos yra tik tikėtina, t.y. ji neginčijamai nepatvirtina H. E. kaltes dėl autoįvykio. Kiekviena abejonė yra vertinama kaltinamojo naudai. Šia išvada, kaip vienu iš įrodymų galima remtis tik tada, kai ją patvirtina kiti neginčijami įrodymai. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad liudytojų, mačiusių įvykį, nenustatyta, iš liudytojos V. J. parodymų tik seka, kad H. E. prieš eismo įvykį aplenkė jos vairuojamą automobilį, tačiau į savo eismo juostą negrįžo, toliau važiavo kelio viduriu lenkdamas kitas transporto priemones, susidūrimo momento ji nematė ir negali pasakyti ar betarpiškai prieš eismo įvykį H. E. vairuojamas automobilis buvo sugrįžęs į savo eismo juostą. Tai liudytoja patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ginčijama Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos Valstybinės teismo ekspertizės biuro ekspertų išvada prie bylos pridėta teismo nutartimi, tam neprieštaraujant prokurorui. Šis dokumentas surašytas proceso dalyvio-H. E. gynėjo prašymu, neturi teismo ekspertizės akto statuso ir jis įvardintinas kaip konsultacinė išvada. Pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai, o jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas (BPK 284). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, konsultacinę išvadą davę specialistai O. I. ir J. G. buvo iškviesti ir apklausti teismo posėdyje, jie pripažino, kad ir jų išvada dėl eismo įvykio yra tik tikėtina. Tokie specialistų paaiškinimai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. L. išvados nedaro labiau kategoriškesne ar labiau tikėtina, negu tai konstatavo pats specialistas V. L.. Apylinkės teismas pridėdamas prie bylos ir nuosprendyje įvertindamas Latvijos Respublikos specialistų konsultacinę išvadą BPK reikalavimų nepažeidė. Iš specialisto V. L. išvados bei paaiškinimų teismui seka, kad kategoriškesnės išvados dėl autoįvykio mechanizmo ir susidūrimo vietos jis negali duoti dėl tos priežasties, kad pagal eismo įvykio protokole ir plane užfiksuotus duomenis negalima nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, kadangi užfiksuoti duomenys neduoda jokios informacijos, tiksliai nustatančios susidūrimo vietą. Šis specialistas savo išvadoje nurodė, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje neužfiksuota dalis eismo įvykio vietos nuotraukose matomų pėdsakų, dėl to negalima nustatyti abiejų transporto priemonių susidūrimo vietos kelio ir pločio atžvilgiu, abiejų automobilių nuotraukos padarytos ne pagal kriminalistinės fotografijos reikalavimus, be mastelio, todėl negalima nustatyti tikslių automobilių sugadinimo apimčių.

Iš 2006-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolo su eismo įvykio planu ir fotonuotraukomis (b.l.2-16 t.1) matyti, kad šis dokumentas sudarytas itin neatidžiai, nes neaprašyti, neišmatuoti ir tuo pačiu neužfiksuoti galimai įvykio metu dalyvavusių transporto priemonių palikti pėdsakai, protokole aprašytas galimai tepalo pėdsakas ant asfalto, tačiau jis neatžymėtas plane, nenurodyti elementarūs duomenys apie šio pėdsako padėtį kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, tai nepadaryta ir fotonuotraukose stebimo ant asfalto esančio įbrėžimo atžvilgiu. Procesiniai įstatymai tokios galimybės- autoavarijos vietos plano atkūrimo nenumato, todėl nebėra galimybių ir nustatyti naujas, tikslesnes, autoįvykio pėdsakų išsidėstymo koordinates, kurių pagrindu būtų galimybė skirti naują ar papildomą užduotį autoįvykio mechanizmui ir automobilių susidūrimo vietai nustatyti, kaip to prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepaneigta H. E. versija, kad V. J. vairuojamas automobilis staiga įvažiavo į jo eismo juostą ir dėl to įvyko susidūrimas, todėl H. E. išteisintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Utenos rajono prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų S. J. ir I. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas Gaputis,Eligijus Gladutis